Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-760-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-13
Bylos Nr.: e2A-760-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05455-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: K. G.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-760-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05455-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. G. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės K. G. patikslintą priešieškinį ieškovei D. S. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktus darbus (pertvarą), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. G., valstybės įmonė Registrų centras, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1. leisti ieškovei be bendraturtės K. G. (toliau – ir atsakovė) sutikimo teikti prašymus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamojo namo 1A1p (toliau – Namas) kadastro duomenis ir įrašyti pastato – stoginės 1s (toliau – Stoginė) bei garažo 3Ilp (toliau – Garažas), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis;

1.2. pripažinti ieškovei nuosavybės teises į Stoginę ir Garažą; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų valda“ matininko M. J. parengtą 2023 m. sausio 9 d. planą;

1.3. priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pradinį ieškinį prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

3. Atsakovė K. G. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog ji iš esmės yra linkusi susitarti dėl pakeitimų registravimo, tačiau ieškovės siūlymuose yra keletas praktinių trūkumų ir problemų, kurios pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, interesus. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Geoplanai“ 2022 m. lapkričio 11 d. parengtą planą; 2) suteikti teisę be ieškovės sutikimo atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių Name, prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį atsakovei priklausančioms Namo patalpoms; 3) įpareigoti ieškovę pašalinti Name (pastato žymėjimas kadastrinėje byloje 1A1/p) tarp patalpų 1-1 ir 1-2 įrengtą pertvarą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad jai priklauso 1/3 dalis rūsio, kuriame yra vandens ir nuotekų tinklo įvadas į Namą bei vandens skaitiklis. Ieškovė turi pareigą leisti vandens tiekimo sistema naudotis kitiems Namo savininkams, ši sistema yra bendro naudojimo objektas, tačiau šios pareigos nepaiso. Atskiro vandens įvado per bendrą kiemą, kurį siūlo ieškovė, įsivesti nėra būtinybės, atsakovė turi teisę naudotis tuo pačiu įvadu rūsyje, kaip ir bendraturtė. Atsakovė pageidauja sudaryti sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ ir įsirengti antrą vandens skaitiklį rūsyje (lygiagreti apskaita), kad nekiltų nesutarimų su ieškove dėl atsiskaitymo už sunaudotą vandenį. Pažymėjo, kad ieškovė yra ne kartą užsukusi vandenį į atsakovei priklausančias patalpas ir ši situacija yra nuolatinių konfliktų šaltinis. Be to, Name iš bendro naudojimo patalpos 1-1 buvo durys, pro kurias patenkama į rūsį. Ieškovė šias duris yra panaikinusi ir patekti į rūsio patalpas, kuriose, be kita ko, yra vandentiekio inžineriniai tinklai, atsakovė negali. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu panaikinti nelegaliai įrengtą pertvarą, tačiau ieškovė nepateikė jokio atsakymo į prašymą. Savavališkai užėmusi bendras patalpas ieškovė pažeidžia atsakovės teises naudotis bendro naudojimo patalpomis ir bendra inžinerine Namo infrastruktūra.

5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės pradinį priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodė, kad niekada neprieštaravo ir pati siūlė atsakovei įsirengti atskirą vandens tiekimą ir apskaitą. Ieškovės ir atsakovės naudojamos Namo patalpos faktiškai yra atskirtos ir visiškai viena nuo kitos izoliuotos (faktiškai funkcionuoja kaip atskiri turtiniai vienetai), ir dėl to buvo susitarta ankstesniųjų Namo savininkų. Ieškovės žiniomis, pertvarkyti Namo vidaus patalpas susitarė D. ir V. M. iš vienos pusės ir A. G. iš kitos pusės. Atsakovė siekia Namo rūsio patalpoje, kurios jai priklauso 1/3 dalis, įsirengti atskirą vandens skaitiklį (lygiagrečią apskaitą). Toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes 2022 m. liepos 26 d. tikslinant Namo kadastro duomenis buvo nustatyta, kad rūsio patalpa yra žemesnė nei 1,60 metro, todėl jo plotas negali būti skaičiuojamas ir įtraukiamas į Namo bendrą plotą. Namo rekonstrukcija ir kiti pertvarkymai buvo atlikti ankstesnių savininkų bendru jų susitarimu ir jie galioja jų teisių perėmėjams, t. y. ieškovei ir atsakovei. Pertvaros įrengimas negali būti pripažįstamas savavališka statyba, nes šis klausimas buvo suderintas su bendraturčiais, todėl reikalavimas ją nugriauti negali būti tenkinamas.

6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

8.1. leido ieškovei be atsakovės sutikimo teikti prašymus VĮ Registrų centrui Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Namo kadastro duomenis ir įrašyti Stoginės ir Garažo kadastro duomenis;

8.2. nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. parengtą 2024 m. kovo 4 d. planą;

8.3. įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Name tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą;

8.4. priteisė iš atsakovės 2 372,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei;

8.5. priteisė iš ieškovės 476,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei;

8.6. priteisė iš ieškovės 15,51 Eur, o iš atsakovės 78,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:

9.1. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog Namo rūsio patalpa yra žemesnė nei 1,60 metro, todėl jo plotas negali būti skaičiuojamas ir įtraukiamas į gyvenamojo namo bendrą plotą. Ši aplinkybė nepaneigia, kad tokia patalpa egzistuoja ir kad dalis šios patalpos priklauso atsakovei. Rūsio (pusrūsio) patalpa buvo užfiksuota tiek 2003 m., tiek 2019 m. bei patikslintuose 2022 m. kadastriniuose matavimuose, namų valdos techninės apskaitos kortelėje. Iš A. G. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad A. G. paveldimą turtą sudaro 1/3 dalis Namo su mansarda, pusrūsiu ir veranda. Kadangi A. G. šį paveldėtą turtą padovanojo atsakovei, dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei taip pat priklauso dalis ginčo rūsio (pusrūsio) patalpos. Ta aplinkybė, kad A. G. šia patalpa nesinaudojo, nepaneigia nei atsakovės nuosavybės teisių į dalį šios patalpos, nei teisės ja naudotis.

9.2. Teismas nustatė, kad 2003 m. kadastrinių matavimų byloje Namo pirmo aukšto plane užfiksuota viena koridoriaus patalpa, pažymėta indeksu 1-1 (2,24 kv. m ploto). Po Namo rekonstrukcijos pasikeitus nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuometiniai savininkai (bendraturčiai) M. U. ir M. U. bei A. G. 2005 m. kovo 7 d. sudarė notarinę sutartį, kuria patvirtino pasikeitusias nuosavybės dalis į Namą ir nusistatė naudojimosi juo tvarką, pagal kurią bendraturčiai sutarė patalpa, žymima indeksu 1-1, naudotis po 1/2 dalį. Pažymėtina, kad ir ieškovės su D. M. bei V. M. sudarytoje 2017 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutartyje numatyta, kad ieškovė analogiškai naudosis 1/2 dalimi patalpos, pažymėjimas plane 1-1 (sutarties 6.1.2 punktas).

9.3. Namas nėra atidalintas, nėra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, o yra nustatyta tik bendraturčių naudojimosi Namu (atskiromis jo patalpomis) tvarka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2005 m. kovo 7 d. sutartyje numatyta naudojimosi Namu tvarka būtų pakeista. Liudytoja D. M. nurodė, kad tai jie su vyru įrengė ginčo pertvarą turėdami A. G. sutikimą, o pertvarą įrengė dėl A. G. gyvenimo būdo. Visgi tokie liudytojos parodymai, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, neleidžia spręsti dėl šios pertvaros įrengimo teisėtumo, juo labiau kad tokiu būdu apribojama bendraturčio galimybė naudotis dalimi rūsio (pusrūsio) patalpos. Ieškovė nurodė, kad dėl A. G. gyvenimo būdo, konfliktiškų santykių ji nepageidauja turėti bendrų patalpų, tačiau šį klausimą dėl patalpų izoliavimo ieškovė gali spręsti kitokiu būdu (pvz., įrengti pertvarą kitoje vietoje tarp jai priklausančių patalpų ir bendros koridoriaus patalpos). Todėl teismas įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Name tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą.

9.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už šiuo sprendimu išspręstus du neturtinius reikalavimus yra 200 Eur. Ieškovė taip pat turėjo 242 Eur išlaidų už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano parengimą, 160 Eur išlaidų už IĮ „Komunikacijų valdymas“ paslaugas (konsultacijas, akto su priedais parengimą). Ieškovė nurodė patyrusi 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjo V. S. teisinę pagalbą surašant ikiteisminę pretenziją, už advokato R. P. teisines paslaugas nurodo patyrusi 2 500 Eur išlaidų, iš kurių 300 Eur už 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. pasiūlymų ginčus nagrinėti ne teisme surašymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės turėtas 200 Eur ir 300 Eur išlaidas už iki kreipimosi į teismą rašytas pretenzijas, siūlymus nėra pagrindo laikyti šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl šių sumų į skirstytinų bylinėjimosi išlaidų sumą neįtraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pertvarą, ir šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės ieškovei 3 302 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, – 110 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur advokato atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Po Namo rekonstrukcijos pasikeitus nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje M. ir M. U. bei A. G. 2005 m. kovo 7 d. sudarė notarinę sutartį, kuria patvirtino pasikeitusias nuosavybės dalis į Namą ir nusistatė naudojimosi juo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir teismas konstatavo, jog Namo pertvarkymus (rekonstrukciją, remonto darbus), taip pat ir pertvarą patalpoje 1-1 atliko ne pati ieškovė, o prieš ją buvę savininkai. D. M. nurodė, kad būtent jų šeima sumūrijo šią sienelę ir jie šį kaip ir visus kitus statybų darbus atliko suderinę ir gavę tuometinio kito bendraturčio A. G. sutikimą. D. M. taip pat nurodė, jog siūlė A. G. įsirengti atskirą įėjimą į pusrūsį, tačiau jis pareiškė to nedarysiąs, nes rūsio jam nereikia. Aplinkybę, kad sienelė buvo įrengta ne pačios ieškovės, patvirtino ir A. G..

10.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) išvadoje nurodė, kad pertvaros patalpoje 1-1 įrengimas nelaikytinas savavališka statyba, tokie darbai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtini paprastajam remontui ir statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, pertvarą įrengė nelegaliai, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė neteisėtas veiksmų pobūdis, nenurodė ir įrodymais savo argumentų nepagrindė.

10.4. Ginčo pertvara įrengta daugiau kaip prieš 20 metų, po jos įrengimo A. G. statinių bendraturčiu buvo iki pat 2015 metų dovanojimo sutarties sudarymo. Natūralu ir savaime suprantama, kad, esant teisių pažeidimui, nukentėjęs asmuo imasi priemonių jas apginti, pasirenka pažeistų teisių gynimo būdus. Šiuo atveju per visą laikotarpį nuo ginčo pertvaros įrengimo A. G. jokių pareiškimų, skundų ieškinių dėl statybos darbų, kaip atliktų neteisėtai ir (ar) prieš jo valią, nereiškė, todėl tokie jo veiksmai kartu su kitais pirmiau nurodymais argumentais neabejotinai įrodo, jog pertvara buvo įrengta su jo sutikimu.

10.5. Pertvara buvo įrengta teisėtai, bendru visų bendraturčių sutarimu, ją įrengiant pasikeitė ir patekimo į pusrūsio patalpą tvarka bei galimybės, t. y. pertvaros įrengimo metu bendraturčiai, tarp jų ir A. G., kurio teisių perėmėja yra atsakovė, suvokė ir susitarė, kad į ją bus galima patekti tik iš patalpos 1-2, todėl ši aplinkybė (pasikeitęs patekimas į pusrūsį) nedaro pertvaros statytojų veiksmų neteisėtais.

10.6. Teismo nepriteistos ieškovės patirtos 500 Eur išlaidos buvo susijusios su ieškovės siekiu ginčus išspręsti ne teismo tvarka, o bendru susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčas buvo toliau nagrinėjamas teisme, todėl ir iki bylos iškėlimo turėtos išlaidos turi būti atlygintos.

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė K. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, jog liudytoja D. M. nurodė, kad būtent jų šeima sumūrijo tą sienelę, ir jie šį kaip ir visus kitus statybų darbus atliko suderinę ir gavę bendraturčio A. G. sutikimą. D. M. taip pat nurodė, kad siūlė A. G. įsirengti atskirą įėjimą į rūsį, tačiau jis pareiškė jog to nedarysiąs, nes rūsio jam nereikia. Tokio liudijimo byloje nėra.

11.2. Priešingai, nei teigia ieškovė, A. G. nebuvo davęs sutikimo įrengti pertvarą. Tokio fakto ar liudijimo nenustatyta. Ieškovės siekis susieti šios pertvaros neteisėtą įrengimą su kitais Name atliktais rekonstrukcijos darbais, kuriems A. G. buvo davęs sutikimą, remiantis byloje nustatytais faktais, neturi jokio faktinio pagrindo ir turi būti atmestas.

11.3. Remiantis byloje nustatytais faktais ir Statybos inspekcijos išaiškinimu galima padaryti tokias išvadas: 1) ginčo pertvara buvo įrengta neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusį reglamentavimą, neturint privalomo statybos leidimo ir bendraturčių sutikimo; 2) pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tokiems darbams statybos leidimas nėra privalomas, todėl Statybos inspekcija neperžengdama savo kompetencijos ribų gali konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nėra pažeistas; 3) nežiūrint į tai, kad pertvaros įrengimas be statybą leidžiančio dokumento nepažeidžia statybos procesą reglamentuojančių teisės normų, būtina atsižvelgti į tai, jog turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turi būti nepažeidžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų reikalavimai disponuojant tokiu turtu; 4) esant bendraturčio teisių pažeidimui, pažeista teisė gali būti ginama teismine tvarka.

11.4. Atmestina ieškovės prielaida, jog aplinkybė, kad A. G. daug metų nesikreipė į institucijas ar neinicijavo teisinių procesų, legitimuoja neteisėtai patalpose įrengtą pertvarą. Teismo posėdžio metu buvo minėta ir byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog A. G., kuris visą tą laikotarpį buvo ginčo patalpų bendraturtis, yra diagnozuotas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, t. y. jis tiesiog iki galo nesuvokė situacijos pasekmių ir galimų jos sprendimo būdų. Dėl riboto suvokimo ir tiesiog nežinant ir nesuvokiant, jog būtina imtis veiksmų ir kokių veiksmų, ši ydinga ir pažeidžianti jo teises situacija tęsiasi jau daugelį metų.

11.5. Įstatyme nustatyta byloje dalyvaujančio asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tuo atveju, jei tarp asmens ir jo atstovo buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių įforminimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Byloje ieškovė yra pateikusi atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu R. P., ir teismas visiškai pagrįstai nepripažino bylinėjimosi išlaidomis kitų asmenų išrašytų sąskaitų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Name tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą, ir nepripažino ieškovės patirtų 500 Eur išlaidų už iki kreipimosi į teismą rašytas pretenzijas, siūlymus šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šalys neginčija kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (dėl leidimo ieškovei be atsakovės sutikimo teikti prašymus VĮ Registrų centrui pakeisti Namo kadastro duomenis ir įrašyti Stoginės ir Garažo kadastro duomenis, dėl nustatytos naudojimosi Sklypu tvarkos, taip pat dėl teisės be ieškovės sutikimo atlikti atsakovei priklausančių patalpų, esančių Name, prisijungimo prie vandentiekio inžinerinių tinklų darbus ir įrengti atskirą vandens skaitiklį atsakovei priklausančioms Namo patalpoms), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Dėl įpareigojimo pašalinti pertvarą

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Name tarp patalpų, žymimų indeksais 1-1 ir 1-2, įrengtą pertvarą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 2005 m. kovo 7 d. sutartyje numatyta naudojimosi Namu tvarka būtų pakeista. Liudytoja D. M. nurodė, kad tai jie su vyru įrengė ginčo pertvarą turėdami A. G. sutikimą, o pertvarą įrengė dėl A. G. gyvenimo būdo. Visgi tokie liudytojos parodymai, pasak teismo, neleidžia spręsti dėl šios pertvaros įrengimo teisėtumo, juo labiau kad tokiu būdu apribojama bendraturčio galimybė naudotis dalimi rūsio (pusrūsio) patalpos. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, argumentuodama, be kita ko, tuo, kad Namo pertvarkymus (rekonstrukciją, remonto darbus), taip pat ir pertvarą patalpoje 1-1, atliko ne pati ieškovė, o prieš ją buvę savininkai, gavę A. G. sutikimą. Ginčo pertvara įrengta daugiau kaip prieš 20 metų, po jos įrengimo A. G. statinių bendraturčiu buvo iki pat 2015 metų dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau A. G. jokių pareiškimų, skundų ieškinių dėl statybos darbų, kaip atliktų neteisėtai ir (ar) prieš jo valią, nereiškė, todėl tokie jo veiksmai kartu su kitais pirmiau nurodymais argumentais neabejotinai įrodo, jog pertvara buvo įrengta su jo sutikimu. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

16. Prieš vertindama ieškovės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

18. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

19. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieškovės argumentais dėl A. G. duoto sutikimo įrengti pertvarą, dėl pertvaros įrengimo teisėtumo, ir pagrįstai šiuos ieškovės argumentus pripažino nepagrįstais.

21. Pagal įstatymą sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). CK 1.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

22. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės.

23. Kaip matyti iš 2003 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančio Namo patalpų brėžinio, Namo patalpoje 1-1 tuo metu nebuvo įrengtos jokios pertvaros. Tuo tarpu pagal MB „Pajūrio kadastras“ matininkės A. J. 2022 m. liepos 26 d. parengtą Namo planą, pertvara toje pačioje Namo patalpoje yra užfiksuota, atitinkamai padalijant patalpą į dvi dalis.

24. M. U. ir M. U. 2005 m. kovo 7 d. sudarė sutartį su A. G., ja tuometiniai Namo bendraturčiai po atliktos Namo dalies rekonstrukcijos pakeitė valdomas, naudojamas bendraturčių Namo dalis ir, be kita ko, susitarė, kad bendraturčiai U. ir A. G. naudosis po 1/2 dalį patalpos 1-1 (1,12 kv. m), o ne dviem patalpomis, kaip yra šiuo metu. Sutartis buvo sudaryta notariškai (notarinio registro Nr. R5-2891). M. U. ir M. U. 2005 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį su V. M., ja U. pardavė V. M. jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir Namą. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad pirkėjas (V. M.), be kita ko, naudosis ta pačia 1/2 dalimi patalpos 1-1 (1,12 kv. m). Sutartyje taip pat nėra užsiminta, kad patalpa 1-1 būtų padalyta į du atskirus vienetus. Ieškovė, be kita ko, Namo dalis įsigijo 2017 m. spalio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutartimi iš sutuoktinių D. M. ir V. M.. Sutarties 6.1.2 punktu nustatyta, kad pirkėja (ieškovė) naudosis, valdys ir disponuos, be kita ko, ta pačia 1/2 dalimi patalpos, plane pažymėtos 1-1 (1,12 kv. m). Ir šioje sutartyje nebuvo užsiminta, kad patalpa 1-1 būtų padalyta į du atskirus vienetus.

25. Priešingai, nei šioje byloje įrodinėja ieškovė, trečiasis asmuo A. G. pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu net kelis kartus nurodė, kad dėl ginčo pertvaros pastatymo jokio sutikimo nebuvo davęs, niekas jo dėl pertvaros pastatymo neklausė ir užmūrytą pertvarą pastebėjo grįžęs po darbo (garso įrašas nuo 2 val. 24 min. ir nuo 2 val. 27 min.)

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje pateiktą A. G. pasirašytą 2019 m. rugpjūčio 10 d. pažymą, kuria A. G. patvirtino, kad Namo kapitalinė rekonstrukcija atlikta apie 2005 m., neprieštaravo Namo pirmo aukšto vykdomiems pakeitimams – fasadinėse sienose pakeistos langų bei durų vietos. Namo rekonstrukcija atlikta 1977 m.–2003 m., pastatytas priestatas, padidintas gyvenamasis plotas. Neprieštaravo vykdomiems pakeitimams. Garažo statybos vyko 1992 m. Neprieštaravo vykdomoms statyboms. Stoginė prie Namo priestato pastatyta 2005 m. Neprieštaravo vykdomoms statyboms. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje pažymoje ginčo pertvara nėra minima, kaip ir nėra trečiojo asmens sutikimo dėl pertvaros statybos. A. G. pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu paaiškino, kad pasirašė ant 2019 m. rugpjūčio 10 d. pažymos, nes ieškovė norėjo įteisinti Garažą ir Stoginę, dėl nieko daugiau nepasirašė, jam nieko daugiau ir nebuvo sakyta (garso įrašas nuo 2 val. 42 min. ir nuo 2 val. 52 min.).

27. Ieškovė taip pat akcentuoja, jog per visą laikotarpį nuo ginčo pertvaros įrengimo iki 2015 m. A. G. jokių pareiškimų, skundų ieškinių dėl statybos darbų, kaip atliktų neteisėtai ir (ar) prieš jo valią, nereiškė, todėl tokie jo veiksmai neabejotinai įrodo, jog pertvara buvo įrengta su jo sutikimu. Vis dėlto vien tik A. G. tylėjimas šiuo atveju negali būti laikomas sutikimu, juolab kad, pagal byloje pateiktą 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „MediCA Klinika“ pažymą, A. G. nustatyti sveikatos sutrikimai (vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, priklausomybės alkoholiui sindromas, demencija). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kad A. G. būtų davęs sutikimą ginčo pertvaros statybai. Liudytojos D. M. pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu duotų parodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka, kad daryti kitokią išvadą šiuo klausimu.

28. Apibendrindama nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naudojimosi Namu tvarka nuo U. ir A. G. 2005 m. kovo 7 d. sutartimi (notarinio registro Nr. R5-2891) nustatytos naudojimosi Namu tvarkos nebuvo pakeista ir liko galioti naujiesiems bendraturčiams (ieškovei ir atsakovei). Ieškinio dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ieškovė šiuo atveju nepareiškė. Be to, nors dėl naudojimosi bendruoju daiktu tvarkos pakeitimo nei CK 1.74 straipsnio 1 dalis, nei CK 4.81 straipsnis nereikalauja notarinės sandorio formos (tokiu susitarimu daiktinė (nuosavybės) teisė nėra perleidžiama, nekilnojamasis daiktas ar daiktinės teisės į jį iš esmės nėra suvaržomos), tačiau pažymėtina, kad sutartis, kuria buvo nustatyta naudojimosi bendruoju daiktu (Namu) tvarka, buvo sudaryta notarine forma (notarinio registro Nr. R5-2891). CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Dėl šios priežasties 2005 m. kovo 7 d. sutartimi nustatyta naudojimosi Namu tvarka galėjo būti keičiama arba pildoma taip pat tik notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant notarine forma nustatytos naujos naudojimosi Namu tvarkos, ginčo pertvara yra nepagrįstai apribojamos atsakovės teisės patekti į Namo patalpą 1-1 (pagal 2003 m. kadastro duomenis), kuri pagal susitarimą turi būti naudojama bendrai, taip pat į Namo rūsį (pusrūsį), todėl neteisėtai (be bendraturčio sutikimo) pastatyta pertvara turi būti nugriauta.

29. Nors ieškovė apeliaciniame skunde atskirai nekelia klausimo, kas turėtų išgriauti pertvarą (statytojas ar esama savininkė), vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė iš esmės prieštarauja ginčo pertvaros nugriovimui, ji ta pertvara naudojasi ir gauna iš to naudą (yra atsitvėrusi ir tik ji viena laisvai gali patekti į Namo rūsį), Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovė perėmė visas D. M. ir V. M. statytojo teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent ieškovę įpareigojo nugriauti ginčo pertvarą.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepriteistos ieškovės patirtos 500 Eur išlaidos buvo susijusios su ieškovės siekiu ginčus išspręsti ne teismo tvarka, o bendru susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčas buvo toliau nagrinėjamas teisme, todėl ir iki bylos iškėlimo turėtos išlaidos turi būti atlygintos. Atsakovė nepritaria tokiems ieškovės argumentams, nurodydama, jog byloje ieškovė yra pateikusi atstovavimo sutartį su advokatu R. P. ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino bylinėjimosi išlaidomis kitų asmenų išrašytų sąskaitų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ikiteismine ginčo sprendimo tvarka patirtos išlaidos šiuo atveju turėtų būti priteistos.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 pasisakė, kad bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka, ir nepriskirtinos prie tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teisinės pagalbos išlaidos, patirtos privalomoje neteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Tuo tarpu išlaidos, nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine ar privaloma neteismine tvarka, tačiau patirtos savo teises specialiuose įstatymuose nustatyta (civiline) tvarka ginant nuo pažeidimo kitose institucijose, ne teisme, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją ir atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės kito asmens neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 112, 119, 123 punktai).

32. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, 2024 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-330/2024 ieškovo teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant pretenzijas ikiteisminėje šio ginčo stadijoje, pripažino procesinio pobūdžio išlaidomis, neatsiejamai susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl, kad šalių vienos kitai teikti pretenziniai dokumentai tiesiogiai indikavo apie ginčo perkėlimą į teismą, šalims nepavykus jo išspręsti taikiai. Be to, teisės normos (pavyzdžiui, CK 6.983 straipsnio 1 dalies, CPK 231 straipsnio normos ir kt.) skatina šalis bendradarbiauti ir imtis priemonių kilusius ginčus išspręsti taikiai (taikos sutartimi). Ieškovas įgyvendino teisę ir teisinę pareigą šalių ginčą išspręsti ne teisme ir tik po to kreipėsi teisminės gynybos. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu minėtoje byloje, ieškovo išlaidos ikiteisminėje ginčo stadijoje buvo tiesiogiai susijusios su šios civilinės bylos procesu, todėl teismas sprendė dėl jų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

33. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjo V. S., atsakovei pateikė 2021 m. kovo 26 d. pretenziją dėl sutikimo pakeisti Namo kadastro duomenis ir įrašyti Stoginės ir Garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Pretenzijoje nurodė, kad nepavykus susitarti, bus kreipiamasi į teismą. Ieškovė, atstovaujama jau advokato R. P., atsakovei pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. pakartotinę pretenziją dėl sutikimo pakeisti Namo kadastro duomenis ir įrašyti Stoginės ir Garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Be to, ieškovė, atstovaujama advokato R. P., atsakovei pateikė 2022 m. gegužės 12 d. pasiūlymą dėl bendros dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bendru sutarimu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės su advokatu R. P. 2021 m. rugsėjo 9 d. sudaryta atstovavimo sutartis yra pateikta byloje ir advokatas toliau atstovavo ieškovei teisme. Tuo tarpu nors advokato padėjėjas V. S., kuris ieškovės vardu pasirašė 2021 m. kovo 26 d. pretenziją, nebeatstovavo ieškovei teisme ir į bylą nėra pateikta jo atstovavimo sutartis, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad jis buvo ieškovės atstovas ikiteisminėje šio ginčo stadijoje. Tiek ta aplinkybė, kad ieškovė pati pateikė tuos dokumentus kaip jos valią atitinkančius dokumentus, tiek ir atsakovės atstovo 2021 m. balandžio 12 d. atsakymas į pateiktą pretenziją patvirtina buvusius faktinius atstovavimo santykius. Todėl, įvertinusi šias aplinkybes ir atsižvelgdama į anksčiau aptartą kasacinio ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė ieškovės ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtų 500 Eur atstovavimo išlaidų šioje byloje paskirstytinomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nuosekliai siekė taikaus ginčo sprendimo ir ikiteisminėje ginčo stadijoje su atstovo (advokato ir advokato padėjėjo) pagalba pateikė iš viso 3 pretenzijas ir pasiūlymus dėl ginčo sprendimo taikiai, teisėjų kolegija minėtą 500 Eur sumą šioje konkrečioje situacijoje laiko protinga ir pagrįsta, atitinkančia teisingumo ministro rekomenduojamus maksimalius dydžius (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.1 punktas).

35. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovė nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo taikyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo, teisėjų kolegija šio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo nepersvarsto ir juo vadovaujasi.

36. Ieškovės turėtų ir skirstytinų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 302 Eur (2 802 Eur + 500 Eur). Kadangi ieškovės patikslinto ieškinio abu reikalavimai buvo patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur žyminio mokesčio. Pagal pirmosios instancijos teismo pritaikytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą, kuris šalių nėra kvestionuojamas, kitos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (3 102 Eur) skirstytinos taip: pusė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą.

37. Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 551 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės priešieškinis buvo tenkintas apytiksliai 33 proc., todėl proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 1 039,17 Eur (1 551 Eur × 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Taigi ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 2 790,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (200 Eur + 1 551 Eur + 1 039,17 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai ir pagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti ginčo pertvarą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus (materialusis reikalavimas dėl ginčo pertvaros netenkintas), jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

41. Atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2024 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ir tos pačios dienos bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, šios 250 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinant iš atsakovės K. G. ieškovei D. S. priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą nuo 2 372,67 Eur iki 2 790,17 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų 17 ct).

Priteisti atsakovei K. G. iš ieškovės D. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Vilija Valantienė