Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Namus“ dėl preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pripažinimo, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (plačiau šiuo klausimu pasisakoma šios nutarties 85–87 punktuose).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Ieškovas ir atsakovė 2020 m. liepos 8 d. sudarė preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 19–22, 23–24). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui žemės sklypą ir jame planuojamą pastatyti (būsimą) gyvenamąjį namą. Šalys susitarė, kad pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarys, kai bus pastatytas namas, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Preliminariosios sutarties 3.1 papunktyje numatyta, kad pirkėjo mokama preliminari kaina už turtą yra 214 000 Eur, bendra turto kaina gali būti keičiama priklausomai nuo pirkėjo pateikto galutinio namo projekto. Šios sutarties 3.3 papunktyje aptarta 32 100 Eur sumos avanso sumokėjimo atsakovei tvarka. Preliminariosios sutarties 1.1 papunktis numatė, kad namo projektas yra preliminariosios sutarties priedas Nr. 1, o planuojami atlikti darbai ir terminai yra numatyti šios sutarties priede Nr. 2. Ieškovas preliminariosios sutarties pagrindu sumokėjo atsakovei 15 procentų kainos dydžio – 32 100 Eur avansą (1 t., b. l. 38–43).

22. Iki sutarties sudarymo ieškovui namo statybos rangove buvo rekomenduota UAB „Namus“ (1 t., b. l. 44–45). Prieš pasirašant preliminariąją sutartį, rangovei buvo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai, kurių parengimu rūpinosi ieškovas (1 t., b. l. 104, 117, 119), derinami su namo statyba susiję sprendimai (dėl langų) (1 t., b. l. 46). 2020 m. liepos 1 d. elektroniniame laiške ieškovas prašė rangovės papildyti preliminariosios sutarties priedą Nr. 2 detalesne sąmata, be kitų laiške nurodytų darbų į ją taip pat įtraukiant namo išorės apdailą pagal projektinius pasiūlymus – medžio lentų ir klinkerio plytų apdailą, lauko terasos ir stoginės automobiliams įrengimą (1 t., b. l. 47). Projektiniuose pasiūlymuose (1 t., b. l. 25–37) nurodyta, kad namo fasadams numatyta naudoti pilkos, rusvos spalvos klinkerio plyteles ir medžio dailylentes; projektuojamos trys automobilių stovėjimo vietos. Darbų techniniame projekte nurodyti sprendimai dėl name montuotinų langų, vizualiai matyti suprojektuota stoginė automobiliams (1 t., b. l. 57–66).

23. Ieškovas, kaip užsakovas, ir UAB „Išmanūs sprendimai“, kaip vykdytojas, sudarė „išmanaus namo“ ir silpnų srovių montavimo sutartį IS20210802 (1 t., b. l. 51–56), kuria susitarė, kad vykdytojas pagal užsakovo suderintas sąmatas atliks sąmatoje numatytus įrangos montavimo, derinimo–paleidimo darbus. Sutarties pagrindu parengta „išmanaus namo“ lokalinė sąmata (darbų vertė iš viso – 21 345,44 Eur) (1 t., b. l. 48–50), ieškovas vykdytojui sumokėjo sutartyje numatytą 2 000 Eur avansą (1 t. b. l. 134).

24. Šalys nurodė, kad namo statybos eigoje iškilo namo langų pasirinkimo klausimas. Preliminariosios sutarties priede Nr. 2 buvo numatyta sumontuoti plastikinius langus, tačiau ieškovas statybos eigoje išreiškė norą, kad būtų sumontuoti mediniai, kaustyti aliuminiu langai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog šis klausimas buvo aptarinėjamas dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo (1 t., b. l. 46), vėliau jis iškilo statybos eigoje, rangovė ir ieškovas teikė savo siūlymus dėl langų pasirinkimo (1 t., b. l. 67–70, 2 t., b. l. 184–189, 3 t., b. l. 10–14, 22, 28, 32, 35–39). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis sutiko sumokėti turto kainą, proporcingai didesnę dėl pakitusios (didesnės) name sumontuotų langų kainos.

25. Šalys nurodė, kad namo statybos darbai nebuvo vykdomi nuo 2021 m. kovo iki 2021 m. rugpjūčio mėn., nors pagal preliminariąją sutartį namo statybos darbai turėjo būti baigti 2021 m. rugpjūčio 15 d. ir jau turėjo būti pasirašoma pagrindinė sutartis. Iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys ir po preliminariojoje sutartyje numatyto termino (iki kada turėjo būti pastatytas namas ir sudaryta pagrindinė sutartis) pasibaigimo tęsė bendradarbiavimą ir vykdė namo statybą pagal ieškovo užsakymą.

28. 2022 m. vasario 9 d. ieškovas pateikė atsakovei raštą, siūlydamas palikti galioti jo 2022 m. sausio 28 d. pretenzijoje išdėstytas sąlygas, o nesutinkant su jomis – perkelti ginčą spręsti teisme (1 t., b. l. 87–88). 2022 m. vasario 21 d. atsakovė pateikė ieškovui pretenziją dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kurioje nurodė, kad, vadovaudamasi CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, nutraukia šalių sudarytą sutartį nuo 2022 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 89). Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad preliminariosios sutarties pasibaigimo dieną ieškovui bus grąžintas jo sumokėtas avansas pavedimu į tą pačią sąskaitą, iš kurios atsakovė gavo avansinį mokėjimą.

30. Siekiant išsiaiškinti šias ir kitas ginčo aplinkybes, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė (3 t., b. l. 118–120). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovė UAB „Tomkara“ ir trečiasis asmuo UAB „Namus“ buvo įpareigoti teismo ekspertui A. R. Z. pateikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metu sumontuotų langų ir durų eksploatacinių savybių deklaraciją (3 t., b. l. 137). Teismo ekspertizės akte pažymėta, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė prašytų dokumentų ar paaiškinimų ekspertui nepateikė (ekspertizės akto 1.6 punktas). Teismo ekspertas A. R. Z., dalyvaujant ieškovo ir atsakovės atstovams, 2023 m. vasario 28 d. apžiūrėjo ginčo namą, o taip pat įvertino jam pateiktą civilinės bylos medžiagų, parengė 2023 m. kovo 23 d. ekspertizės aktą (3 t., b. l. 145–172).

31. Atsakydamas į užduotą pirmąjį klausimą, ar 2020 m. gruodžio 10 d. data atsakovės parengtoje išlaidų detalizacijoje (ieškinio 10 priedas) nurodyti statybos darbai ir medžiagų pabrangimas yra projektinių sprendinių pasikeitimas lyginant projektinius pasiūlymus (ieškinio 2 priedas) ir techninį projektą (ieškinio 7 priedas), ekspertas pažymėjo, kad nė vienoje pateiktos išlaidų detalizacijos pozicijoje nėra nurodyta mato vienetų, medžiagų ir jų kiekių, nepateiktos vieneto kainos. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad medžiagų pabrangimas sietinas su projektinių sprendinių pakeitimais, lyginant statinio projektinius pasiūlymus ir statinio techninį projektą.

32. Teismo ekspertas nustatė, kad statinio projektiniuose pasiūlymuose (ieškinio 10 priedas) nurodytos durų ir langų angos, kurios iš esmės sutampa su nurodytomis statinio techniniame projekte. Statinio projektiniuose pasiūlymuose langų medžiagiškumas nenurodytas, tačiau projektinių pasiūlymų bendruosiuose statinių rodikliuose (1 t., b. l. 27) nurodyta energinio naudingumo klasė A+. Tokias charakteristikas gali tenkinti tiek plastikiniai, tiek ir mediniai langai. Ekspertas pažymėjo, kad šis sprendinio detalizavimas nepriskirtinas projektinių sprendinių keitimui.

33. Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad lietaus nuotekos buvo numatytos statinio projektiniuose pasiūlymuose (numatyta įrengti vietinį vandens gręžinį, biologinius vandens valymo įrenginius ir infiltracinius šulinius vandens nuotekoms, 1 t., b. l. 29), vėliau šie sprendiniai detalizuoti statinio techniniame projekte (brėžinyje „Statinių išdėstymo sklype schema“, 1 t., b. l. 30, ir inžinerinių tinklų suvestinėje techniniame projekte, t. b. l. 57). Šio sprendinio detalizavimas nepriskirtinas projektinių sprendinių keitimui.

34. Teismo ekspertas konstatavo, kad elektros įrengimo darbų sprendiniai nenurodyti statinio projektiniuose pasiūlymuose ir statinio techniniame projekte. Nesant sprendinių pateiktoje projektinėje dokumentacijoje, nėra pagrindo teigti, kad nurodytų elektrotechnikos įrengimo darbų ir medžiagų pabrangimas yra sietinas su projektinių sprendinių pakeitimais.

35. Teismo ekspertas nustatė prieštaravimą tarp statinio projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyto teiginio, kad fasadų apdailai naudojamos klinkerio plytelės ir medžio dailylentės (1.6 pav.) (1 t., b. l. 29) bei brėžinyje nurodyto teiginio, kad fasadų apdailai naudojamos klinkerio plytelės, valcuota skarda (1.7 pav.) (1 t., b. l. 35). Vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad, esant prieštaravimui tarp aiškinamojo rašto ir brėžinių, viršenybė teikiama aiškinamojo rašto teiginiams, teismo ekspertas konstatavo, jog galima teigti, kad fasadų apdailai turėjo būti naudojamos klinkerio plytelės ir medžio dailylentės. Įvertinęs statinio techninio projekto brėžinyje „Fasadai“ (1 t., b. l. 64) sutartiniuose žymėjimuose pateiktą informaciją, kad naudojamos klinkerio plytos ir (arba) plytelės, medinės dailylentės ir stogo skarda, falcinis profilis (1.8 pav.), teismo ekspertas nurodė, kad sprendinys fasadų apdailai naudoti medžio dailylentes buvo numatytas statinio projektiniuose pasiūlymuose ir vėliau toks pats sprendinys buvo pateiktas statinio techniniame projekte.

36. Atsakydamas į užduotą antrąjį klausimą, kokia yra pasikeitusių statybos darbų skaičiuojamoji darbų kaina 2021 m. kovo mėn. kainų lygiu, teismo ekspertas nurodė, kad buvo įvertintos ekspertizės akto priede pateiktos lokalinės sąmatos. Teismo ekspertas pažymėjo, kad lokalinėje sąmatoje Nr. 3 plastikinio profilio langų įrengimo, kaip nedaromų (atsisakomų) darbų, skaičiuojamoji rinkos kaina 2021 m. balandžio mėn. kainų lygiu sudarė 16 854,13 Eur su PVM. Faktiškai sumontuotų medinių langų skaičiuojamoji rinkos kaina (lokalinė sąmata Nr. 4) sudarė 28 797,15 Eur. Skirtumas tarp faktiškai sumontuotų medinių ir neįrengiamų plastikinių langų kainos sudaro 11 943,02 Eur. Lokalinėje sąmatoje Nr. 5 dalies fasado apdailos valcuota skarda įrengimo, kaip nedaromų (atsisakomų) darbų, skaičiuojamoji rinkos kaina 2021 m. balandžio mėn. kainų lygiu sudarė 1 036,90 Eur su PVM. Faktiškai įrengtos medinių dailylenčių fasado dalies skaičiuojamoji rinkos kaina (lokalinė sąmata Nr. 6) yra 1 049,51 Eur. Tokiu būdu skirtumas tarp faktiškai įrengtos medinių dailylenčių fasado dalies ir neįrengiamos valcuota skarda kainos sudaro 12,61 Eur.

37. Atsakydamas į užduotą trečiąjį klausimą, kokia yra bendra gyvenamojo namo statybos skaičiuojamoji darbų kaina 2021 m. kovo mėn. kainų lygiu, remiantis techninio darbo projekto (ieškinio 7 priedas) sprendiniais ir įvertinant pakeitimus, nustatytus ekspertui atsakant į pirmąjį klausimą, ekspertas nurodė, kad buvo sudarytos lokalinės sąmatos (pateiktos ekspertizės akto prieduose) darbams pagal sprendinius, kurie nurodyti į ieškinį pateiktame statinio techniniame projekte (ieškinio 7 priedas) ir įvertinti pakeitimai, nustatyti ekspertui atsakant į pirmąjį klausimą. Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad gyvenamojo namo skaičiuojamoji rinkos kaina 2021 m. balandžio mėn. kainų lygiu, remiantis techninio projekto (ieškinio 7 priedas) sprendiniais ir įvertinus pakeitimus, nustatytus ekspertui atsakant į pirmąjį klausimą, sudarė 238 841,10 Eur.

38. Atsakydamas į užduotą ketvirtąjį klausimą, ar projektiniuose pasiūlymuose (ieškinio 2 priedas) ir techniniame darbo projekte (ieškinio 7 priedas) yra numatyti automobilių stovėjimo stoginės ir terasos sprendiniai, ekspertas nurodė, kad tiek projektiniuose pasiūlymuose, tiek techniniame projekte yra numatyti automobilių stovėjimo stoginės ir terasos sprendiniai (1 t., b. l. 30, 57). Ekspertas pažymėjo, kad jų išsidėstymas sklypo plane nepasikeitęs, automobilių stoginės matmenys, nurodyti projektiniuose pasiūlymuose ir techniniame projekte, yra tokie patys.

Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

39. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę ­– sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; 3) terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas.

40. Ieškovas ir atsakovė 2020 m. liepos 8 d. sudarė preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė įgis nuosavybės teise žemės sklypą, jame pastatys gyvenamąjį namą ir šį turtą parduos ieškovui už 214 000 Eur kainą. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti, kai teisės aktų nustatyta tvarka namo statybos darbai bus laikomi baigtais, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Sutarties 6.1 papunktyje šalys susitarė, kad visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 šalys numatė namo projektą, o priede Nr. 2 – planuojamus atlikti darbus ir terminus. Taigi, preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių tos sutarties sąlygų.

41. CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (būsimo gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra ne tik pastatyti butą, bet ir po to sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuota sutartis turi tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, tiek statybos rangos sutarties bruožų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

42. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė neįrodė pagrindo, kuriuo remdamasi ji ketino 45 000 Eur padidinti preliminariosios sutarties kainą – statybinių medžiagų pabrangimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta teismo eksperto išvada (šios nutarties 30–38 punktai), byloje esantys namo projektiniai pasiūlymai, techninis darbo projektas, šalių elektroninis susirašinėjimas iki preliminariosios sutarties pasirašymo ir namo statybos darbų eigoje paneigia atsakovės argumentus, kad projektavimo ir statybos darbų metu buvo daromi projektinių sprendinių pakeitimai, koregavę preliminariojoje sutartyje sulygtas darbų apimtis ir kainą, išskyrus numatytų sumontuoti plastikinių langų pakeitimą mediniais, aliuminiu kaustytais langais ir dėl to pakitusia namo statybos kaina (2 t., b. l. 95).

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog dėl ieškovo prašymo įrengti lietaus nuotekų tinklus, lauko terasą ir stoginę automobiliams buvo pakeistas namo statybos projektas, nes šie statybos darbų objektai (nuotekų tinklai, stoginė, terasa) buvo numatyti namo projektiniuose sprendiniuose. Byloje nėra įrodymų, kad rangovė ar atsakovė informavo ieškovą ar derino su ieškovu kokius nors su šiame nutarties punkte nurodytais statybos darbais susijusias projektinių dokumentų korekcijas. Atsakovė į bylą neteikė įrodymų, kuriomis bandytų paneigti teismo eksperto išvadas.

45. Preliminariosios sutarties priede Nr. 2 numatyti elektros darbai, jų kaina įtraukta į sutarties kainą. Dėl „išmanaus namo“ sistemos (įrangos) įdiegimo darbų ieškovas sudarė sutartį su UAB „Išmanūs sprendimai“, šie darbai nedarė įtakos preliminariosios sutarties kainai elektros darbų dalyje, todėl atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti 6 700 Eur dydžiu išaugusių elektros tinklų įrengimo darbų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties 6.1 papunkčiu šalys sutarė, kad visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. 2022 m. sausio 6 d. pasiūlymu atsakovė inicijavo preliminariosios sutarties 3.1 papunkčio pakeitimą dėl ieškovo mokamos bendros turto kainos, kuri sudarytų 259 000 Eur, pateikdama išlaidų detalizaciją, kuria grindė siūlymą dėl sutarties kainos keitimo (1 t., b. l. 73).

48. Duomenų apie ieškovo sutikimą papildomai sumokėti už atsakovės nurodytą kitų statybinių medžiagų pabrangimą (7 100 Eur dydžiu) ar darbų pabrangimą dėl projektinių sprendinių pakeitimų atsakovė nepateikė. Atsakovės parengta išlaidų detalizacija nepagrįsta dokumentais, iš kurių būtų galima nustatyti namo statybos kaštų padidėjimą dėl medžiagų pabrangimo (1 t., b. l. 74). Teismo eksperto išvadoje pažymėta, kad projektiniai pakeitimai dėl name sumontuotų langų nebuvo esminiai, skirtumas tarp faktiškai sumontuotų medinių ir neįrengiamų plastikinių langų kainos sudaro 11 943,02 Eur, o skirtumas tarp faktiškai įrengtos medinių dailylenčių fasado dalies ir neįrengiamos valcuota skarda kainos sudaro 12,61 Eur. Įvertinus teismo ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir pateiktas išvadas, pagrįstai galima teigti, kad namo projektiniai sprendiniai buvo pakeisti tik dėl name sumontuotų langų rūšies pasikeitimo. Statybos darbų pabrangimas dėl name sumontuotų medinių langų ir faktiškai įrengtos medinių dailylenčių fasado dalies iš viso sudaro 11 955,63 Eur. Iš esmės su tokiu namo statybos kainos skirtumu ieškovas sutiko, nurodęs, kad papildomai sumokėtų atsakovei 10 000 Eur.

49. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo ekspertizės akte apskaičiuota 28 797,15 Eur medinių langų kaina yra neteisinga. Faktiškai name sudėti mediniai, aliuminiu kaustyti langai kainavo 34 825,74 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Namus“ buvo įpareigoti teismo ekspertui pateikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metu sumontuotų langų ir durų eksploatacinių savybių deklaraciją (3 t., b. l. 137). Nurodyti bylos dalyviai teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo kvestionuoti teismo ekspertizės išvados. Aplinkybė, kad į ekspertizės akte esančią objektinę sąmatą neįtraukta atsakovės įgyto sklypo kaina (34 000 Eur), šiuo atveju pripažintina teisiškai nereikšminga, kadangi atsakovės reikalavimas dėl preliminariosios sutarties kainos pakeitimo buvo grindžiamas ginčo namo projektinių sprendimų pakeitimais ir ieškovo pasirinktomis brangesnėmis statybinėmis medžiagomis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodytus atsakovės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

50. Kaip jau minėta, CK 6.653 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu nebuvo paruošti namo statybos techninis ir darbo projektai, o po preliminariosios sutarties sudarymo ir apytikslės turto kainos apskaičiavimo ieškovas keitė užsakymo apimtis (papildomai užsakė terasą, stoginę, „išmanaus namo“ sistemos įdiegimą) bei keitė medžiagas į brangesnes (langai, fasadas ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ir rangovė (byloje – trečiasis asmuo UAB „Namus“) yra profesionalūs statybų sektoriuje veikiantys juridiniai asmenys, todėl turėjo pareigą išsiaiškinti visus ieškovo, kaip individualaus būsto pirkėjo, poreikius ir pagal tai įvertinti namo statybos kainą dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo. Priešingu atveju pripažintina, kad atsakovė ir rangovė, apibrėždamos preliminariosios sutarties kainą neįvertinus statomo namo pirkėjo poreikių, veikė savo rizika. Be to, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti apie tai, kad atsakovė ir rangovė neįgyvendino įstatyme nustatytos jų pareigos laiku, t. y. prieš atliekant pabrangusius darbus informuoti ieškovą apie padidėsiančią namo statybos kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė ir rangovė veikė savo rizika ne tik preliminariosios sutarties sudarymo, bet ir jos vykdymo metu.

51. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad, ieškovui nesutikus sumokėti atsakovės nurodytos padidėjusios sutarties kainos, jis pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas, dėl to atsakovė įgijo teisę nutraukti preliminariąją sutartį. Byloje nustatyta, kad būtent atsakovė, nustatydama preliminariosios sutarties kainą ir vėliau ją didindama, veikė savo rizika (šios nutarties 50 punktas). Be kita ko, ginčo namas nebuvo pastatytas preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu – iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., o atsakovė byloje nenurodė aplinkybių, kodėl statybos darbai nevyko nuo 2021 m. kovo iki rugpjūčio mėn. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai manyti apie atsakovės netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą (CK 6.205 straipsnis). Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra pagrindo ieškovą pripažinti pažeidusį preliminariąją sutartį. Ieškovui nesutikus mokėti 45 000 Eur dydžiu didinamos turto kainos, pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti ne ieškovas, o atsakovė (1 t., b. l. 89).

52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo atsisakymas mokėti atsakovės nurodytą nepagrįstai didesnę turto kainą negali būti pripažintas preliminariosios sutarties pažeidimu. Atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas negavo to, ką tikėjosi pagal preliminariąją sutartą – įsigyti būstą. Tokiu atsisakymu buvo pažeisti ieškovo, kaip vartotojo, interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį (preliminariosios sutarties nutraukimą) pripažino neteisėtu veiksmu.

54. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovės įvykdytas preliminariosios sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, panaikinimo yra atmestini.

Dėl ieškovo teisių į ginčo turtą įgijimo

57. Pasak ieškovo, tam, kad teismo sprendimu nuosavybės teisės į turtą būtų perkeltos ieškovui, teismas turėjo nustatyti, jog: 1) ieškovas finansavo namo statybą ir (arba) 2) ieškovas prisidėjo prie namo statybos ir darė (galėjo daryti) tam ūkinį poveikį. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus abiejų šių aplinkybių egzistavimą, teismas turėjo pripažinti ieškovui nuosavybės teises į turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka išvadai dėl jo nuosavybės teisių į turtą įgijimo, todėl jomis paremtą ieškovo apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.

58. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

59. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, jog tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Toks aiškinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprūpinti fizinį asmenį (dažniausiai vartotoją) gyvenamuoju būstu, taip pat netinkamai paskirstytų šalių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiąją dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktą jokių teisių bei jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan. Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Aptartas kasacinio teismo išaiškinimas koreliuoja su CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tai reiškia, kad sumokėta perkamo žemės sklypo ir statomo namo kainos dalis turi būti reikšminga.

60. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad jis finansavo namo statybą, prisidėjo prie namo projektavimo ir statybos darbų, namo statybos procese galėjo daryti ir darė ūkinį poveikį tam procesui, įskaitant galimybę patekti į namo vidų, o tai patvirtina atsakovės įsipareigojimą parduoti ieškovui turtą.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovas dalinėmis įmokomis sumokėjo atsakovei 15 procentų nuo preliminariosios sutarties kainos avansą – 32 100 Eur (1 t., b. l. 38–43), be to, sumokėjo 1 210 Eur už namo projektinių pasiūlymų parengimą (1 t., b. l. 104, 117, 119). Byloje pateiktas antstolio D. K. parengtas 2022 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę nevaržomai pateikti į statomo namo patalpas (turėjo raktus) (1 t., b. l. 90–101).

62. Reikšminga ir tai, jog byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 2022 m. vasario 18 d. namo statybos baigtumo lygis sudarė 85 procentus (1 t., b. l. 102–103). Ieškovas nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. atsakovei sumokėjo tik 15 procentų preliminariosios sutarties, tuo pačiu – ir siekiamo įsigyti turto kainos, iš viso – 32 100 Eur. Akivaizdu, kad tokio dydžio lėšų nepakako žemės sklypo įgijimui ir gyvenamojo namo statybai iki 85 procentų baigtumo lygio finansuoti. Be to, šalių preliminariojoje sutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra numatyta, kad ieškovas finansuoja namo statybą sutartyje nustatytomis sąlygomis.

64. Byloje pateikta 2022 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi UAB „Vilenova“ suteikė atsakovei 330 000 Eur sumos paskolą (2 t., b. l. 6–7). Atsakovė nurodė, kad ši paskolos sutartis sudaryta dėl to, kad su ieškovu nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad turtas yra apsunkintas sutartine hipoteka nuo 2022 m. sausio 21 d., IDK Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102–103). Per teismui suteiktą prieigą patikrinus Hipotekos registro duomenis, nustatyta, kad ši sutartinė hipoteka nėra išregistruota, be to, nustatyta, jog sutartinė hipoteka atsakovės turtui buvo įregistruota ir anksčiau (praeityje). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina atsakovės poreikio iš kitų šaltinių gauti lėšų ūkinės veiklos užtikrinimui finansuoti realų egzistavimą, todėl galima pagrįstai manyti, kad ieškovo sumokėtas avansas pagal įmokų mokėjimo laiką ir dydį nebuvo skirtas namo statybos darbų finansavimui, tuo labiau kad jo aiškiai neužtektų namo faktiniam pastatymui iki 85 procentų baigtumo.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo avansu sumokėtą turto kainos dalį ir į preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu sukurtą turto dalį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas finansavo namo statybą CK 6.401 straipsnio 5 dalies prasme.

66. Ieškovas teigė, kad galėjo daryti ūkinį poveikį namo statybos procesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti duomenys apie tai, kad jis pasirūpino drėgmės surinktuvo nuoma, išnuomojo pjovimo stakles ir už 254,44 Eur nupirko statybinių medžiagų, neleidžia manyti apie reikšmingą prisidėjimą prie namo statybos ir ūkinio poveikio darymą statymo būdu kuriamam turtui. Namas buvo statomas ieškovo užsakymu, atsižvelgiant į jo poreikius ir pageidavimus statybos procese, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai apie ieškovo esminio ūkinio poveikio darymą tam procesui.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kaip ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas finansavo namo statybą ar kitaip svariai prisidėjo prie namo statybos. Šios nutarties 55–66 punktuose išdėstytos ir įvertintos aplinkybės nėra pakankamos išvadai apie ieškovo nuosavybės teisės į turtą įgijimą (pripažinimą) preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.401 straipsnio 5 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą ir su tuo pripažinimu susiję kiti ieškovo reikalavimai atmestini.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

68. Konstatavus, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teises į turtą yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas, teisėjų kolegija pasisako dėl antrame (alternatyviajame) ieškinyje nurodyto kito ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo – reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius dėl atsakovės įvykdyto nepagrįsto preliminariosios sutarties nutraukimo (atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį).

69. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai. Ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 23, 24 punktai).

70. Šios nutarties 40–54 punktuose yra išdėstytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės įvykdytas vienašalis preliminariosios sutarties nutraukimas, kuris reiškia jos atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, buvo nepagrįstas. Taigi, yra konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

71. Nustačius aplinkybes dėl atsakovės neteisėto veikimo nutraukiant preliminariąją sutartį, yra pagrindas spręsti dėl jos atsakomybės pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys; šalies, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius atsiranda įstatymo, o ne sutarties, pagrindu (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).

73. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1 210 Eur už namo projektinių pasiūlymų parengimą (1 t., b. l. 104, 117, 119), 2 000 Eur pagal „išmanaus namo“ ir silpnų srovių montavimo sutartį už ieškovo numatytus diegti „išmanaus namo“ sprendinius (1 t., b. l. 51–56, 134), 48 Eur drėgmės surinktuvo nuomos mokestį (1 t., b. l. 135), 269,28 Eur pjovimo staklių nuomos mokestį (1 t., b. l. 136), 254,44 Eur už namo statybai nupirktas medžiagas (1 t., b. l. 137), 370 Eur išlaidas, turėtas sumokant UAB „Statybų studijų centras“ konsultantams (1 t., b. l. 98–117, 138). Visos nurodytos ieškovo faktiškai patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su namo projektinių sprendinių parengimu, namo statyba, šalių ginčo situacijos vertinimu. Nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, šios ieškovo tikslinės išlaidos tapo nuostoliais, kurie turi būti atlyginti.

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

75. Ieškovas prašė priteisti 1 133,52 Eur, kuriuos jis sumokėjo už miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio šalia ieškovo siekto įgyti turto, įsigijimą. Teisėjų kolegija šį ieškovo reikalavimą pripažįsta nepagrįstu.

76. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi (1 t., b. l. 105–116, 120) asmeninės nuosavybės teise įgijo 299/22996 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo įsigyta žemės sklypo dalis ribojasi su jo ketintu įsigyti turtu. Ieškovo teigimu, nesudarius pagrindinės sutarties, šio įgyto žemės sklypo dalis ieškovui tapo bevertė.

77. Teisėjų kolegija sutinka, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalies įgijimą ieškovas siejo būtent su turto įsigijimu, todėl, nesudarius pagrindinės sutarties, įsigytas sklypas prarado jam suteiktą pridėtinę vertę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nėra pakankama sklypo dalies įgijimui turėtas išlaidas pripažinti ieškovo nuostoliais, už kuriuos turėtų būti atsakinga atsakovė. Pirma, pagrindinės sutarties nesudarymas neturi įtakos ieškovo nuosavybės teisei į dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Ieškovo daiktinių teisių turinys ar turto sudėtis šiuo aspektu išlieka nepakitę. Antra, ieškovas žemės sklypo dalį įsigijo neišnykus tikimybei, kad pagrindinė sutartis gali būti ir nesudaryta. Šiuo atveju sprendimą dėl dalies miškų ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo ieškovas priėmė tik savo valia, nors ir neturėdamas pagrįstų lūkesčių, kad pagrindinė sutartis neišvengiamai bus sudaryta. Pripažintina, kad įsigydamas turtą esant tokioms aplinkybėms, ieškovas veikė savo rizika. Ieškovas, kaip protingas civilinių teisių subjektas, galėjo ir turėjo įsitikinti realiu poreikiu įsigyti aptariamą sklypo dalį ir įvertinti riziką, kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl sklypo įsigijimo ieškovo kildinami nuostolingi padariniai priežastiniu ryšiu nėra susiję su preliminariosios sutarties nutraukimu, todėl nėra pagrindo ieškovui pripažinti teisę į 1 133,52 Eur išlaidų atlyginimą.

78. Ieškovas prašė atlyginti 15 330 Eur išlaidas, turėtas už kito gyvenamojo būsto nuomą. Teigė, kad atsakovei laiku įvykdžius preliminariąją sutartį ir pardavus turtą ieškovui, tų išlaidų jis nebūtų patyręs. Teisėjų kolegija šį ieškovo reikalavimą pripažįsta nepagrįstu.

79. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovas 2012 m. kovo 2 d. nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141). Sprendžiant pagal sudarymo datą, tai yra ilgalaikės būsto nuomos sutartis; byloje nėra duomenų, kad nuomos santykių atsiradimas ir buvimas būtų susijęs su ieškovo ketinimu įsigyti turtą pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovas ir atsakovė buvo sudarę tik preliminariąją sutartį dėl turto statybos ir pardavimo ieškovui, kurios nutrūkimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo per nustatytą terminą nesudarymo galimybė išliko visą šios sutarties galiojimo laikotarpį. Pagal bylos duomenis negalima tiksliai numatyti, kaip greitai gyvenamasis namas būtų faktiškai pastatytas ir visiškai įrengtas, kad į jį būtų galima įsikelti gyventi. Šalių tarpusavio santykių eigoje nebuvo susiklostę aplinkybės, kurios ieškovui teiktų garantijas dėl preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymo joje numatytais terminais. Ieškovo lūkesčio įsikelti gyventi į nuosavą namą faktinio išsipildymo galimybės negalima apibrėžti konkrečiu laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimas atlyginti 15 330 Eur būsto nuomos išlaidas, patirtas po preliminariojoje sutartyje numatyto šalių įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį įvykdymo termino pabaigos, yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių, kuriuos lėmė atsakovės įvykdytas preliminariosios sutarties nutraukimas (CK 6.247 straipsnis). Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą atlyginti 15 330 Eur būsto nuomos išlaidas pripažįsta atmestinu.

80. Preliminariosios sutarties 3.3 papunktyje buvo numatyta sutarties kainos mokėjimo tvarka. Sutartyje nurodyta, kad avansas sudaro 15 procentų sutarties kainos. Ieškovas sumokėjo atsakovei avansines įmokas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą 32 100 Eur dydžio avansą ir 1 080,14 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 18 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teisėjų kolegija sutinka su tokios teismo išvados motyvais.

81. Preliminariosios sutarties vykdymą užtikrinanti priemonė – avansas, kuris įskaitytinas į bendrą sutarties kainą, yra sumokėtas. Preliminariosios sutarties 5.2 papunktyje buvo numatyta atsakovės teisė reikalauti iš ieškovo 30 000 Eur dydžio baudos, jeigu ieškovas pradelstų savo įsipareigojimų įvykdymą ilgiau nei 30 dienų.

82. Avansą (preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti skirtą pinigų sumą) sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, išskyrus tuos atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansines sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

83. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad nenustatyti ieškovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė įgijo baudos pagal sutartį reikalavimo teisę. Atsakovei nepagrįstai nutraukus preliminariąją sutartį, išnyko faktinis ir teisinis pagrindas jai disponuoti ieškovo sumokėtomis avansinėmis įmokomis (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovo sumokėtas avansines įmokas.

84. Negrąžinusi ieškovui avansinių įmokų po to, kai nutraukė preliminariąją sutartį, atsakovė pažeidė prievolę grąžinti toliau be pagrindo valdomas iš ieškovo gautas lėšas. Jai tenka pareiga dėl nepagrįsto lėšų valdymo atlyginti minimalius ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro pateiktoje palūkanų skaičiuotėje nurodytos 1 080,14 Eur dydžio palūkanos (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo reikšto reikalavimo panaikinti hipotekos sandorį

85. Pirmame ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Ieškinyje suformulavęs materialųjį reikalavimą, nukreiptą prieš hipotekos sandorio šalį – hipotekos kreditorių, ieškovas hipotekos kreditoriaus neįtraukė į šios civilinės bylos procesą. Toks proceso trūkumas liko neištaisytas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos.

86. Vadinasi, byloje susiklostė prielaidos, galėjusios sudaryti situaciją teismo nusprendimui dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama situacija byloje vertintina kaip proceso teisės pažeidimas, kurį pašalinti nesiėmė nei bylos šalys, nei pirmosios instancijos teismas. Nors nurodytas procesinis pažeidimas egzistavo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau procesinis bylos baigties rezultatas nelėmė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atsiradimo.

87. Šios nutarties 1 punkte nurodyta, kokius pirmo ir alternatyviojo ieškinių reikalavimus ieškovas pareiškė byloje. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės įvykdytą preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu, kitų ieškovo pirmo ieškinio reikalavimų, įskaitant reikalavimą dėl hipotekos sandorio panaikinimo, netenkino. Darytina išvada, kad tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo tiesiogiai nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (šiuo atveju hipotekos teisės turėtojo) materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas už ieškinius (su patikslinimais) sumokėjo iš viso 3 856 Eur žyminį mokestį, todėl visiškai patenkinęs antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimus, žyminio mokesčio mokėjimo išlaidas priteisė iš atsakovės. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 17 347,82 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai; be to, ieškinių patikslinimais ieškovas keitė tik ieškinio sumas, o naujų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų iš esmės nedėstė. Teismo vertinimu, ieškovo atstovas nepatyrė tokių laiko sąnaudų, kokias nurodė. Dėl išvardintų priežasčių ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas ieškovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimą sumažino iki 10 000 Eur.

90. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtį bei neteisingai jas paskirstė, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

91. Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. kovo 18 d. sumokėjo 3 574 Eur žyminį mokestį už pirmą (pradinį) ieškinį (1 t., b. l. 142). Vėliau, patikslinęs ieškinio reikalavimą įpareigoti jį už perleidžiamą turtą sumokėti atsakovei ne 159 800 Eur kompensaciją, o 169 797,93 Eur kompensaciją, primokėjo 74 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 118). 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu ieškovas padidino antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 45 246,38 Eur nuostolių atlyginimą, todėl primokėjo 77 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 132–133, 141). 2023 m. birželio 12 d. pareiškimu ieškovas padidino antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimą priteisti 51 816,38 Eur nuostolių atlyginimą, todėl primokėjo 98 Eur žyminį mokestį (4 t., b. l. 1–3, 13). 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu ieškovas padidino antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimą priteisti 54 006,38 Eur nuostolių atlyginimą, todėl primokėjo 33 Eur žyminį mokestį (4 t., b. l. 62–64, 68).

92. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą pagal apeliacinės instancijos teismo priimamą procesinį sprendimą, yra pagrindas konstatuoti, kad iš dalies patenkinti antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovės įvykdytą preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu (mokėtas 176 Eur žyminis mokestis) ir priteisti ieškovui iš atsakovės 37 542,86 Eur nuostolių atlyginimą (mokėtas 788 Eur žyminis mokestis). Byloje buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (mokėtas 45 Eur žyminis mokestis). Proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 009 Eur žyminio mokesčio mokėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

93. Ieškovas patyrė 3 025 Eur konsultacinės išvados rengimo išlaidų (2 t., b. l. 179–181) ir 181,50 Eur antstolio paslaugų už faktinių aplinkybių konstatavimą apmokėjimo išlaidas (2 t., b. l. 182–183). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas priskyrė advokato teisinės pagalbos išlaidoms. Išlaidos nėra susijusius su advokato teisine pagalba, bet jos buvo reikalingos ginčo procese, nes susidarė renkant įrodymus reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai). Visos 3 206,50 Eur išlaidos priteistinos ieškovui.

94. Ieškovas patyrė iš viso 2 531,93 Eur advokato pagalbos išlaidų ikiteisminėje ginčo stadijoje. Ieškovas patyrė 11 609,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 143–145, 154–156, 157–178, 3 t., b. l. 64–69, 4 t., b. l. 14–21).

96. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais motyvais, ieškovo 2 531,93 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant pretenzijas ikiteisminėje šio ginčo stadijoje, pripažįsta procesinio pobūdžio išlaidomis, neatsiejamai susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl, kad šalių vienos kitai teikti pretenziniai dokumentai tiesiogiai indikavo apie ginčo perkėlimą į teismą, šalims nepavykus jo išspręsti taikiai. Teisės normos (pavyzdžiui, CK 6.983 straipsnio 1 dalies, CPK 231 straipsnio normos ir kt.) skatina šalis bendradarbiauti ir imtis priemonių kilusius ginčus išspręsti taikiai (taikos sutartimi). Ieškovas įgyvendino teisę ir teisinę pareigą šalių ginčą išspręsti ne teisme ir tik po to kreipėsi teisminės gynybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo išlaidos ikiteisminėje ginčo stadijoje yra tiesiogiai susijusios su šios civilinės bylos procesu, todėl spręstina dėl jų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023).

97. Aptariamos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti paskirstytinos vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.1 papunkčiu (už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme) ir 8.19 papunkčiu (už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą).

98. Sąskaitos už ikiteisminėje ginčo stadijoje suteiktas teisines paslaugas išrašytos 2022 m. vasario 8 ir 9 dienomis, todėl apskaičiuojant atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydį, pagrindu imamas 2021 m. trečio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 punktas), kuris sudarė 1 598,10 Eur. Maksimalus atlygintinas išlaidų už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu byla toliau nagrinėjama teisme, dydis sudaro 479,43 Eur, o už vienos valandos atstovavimą ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje atlygintinas maksimalus dydis – 159,81 Eur. Ieškovo prašomos atlyginti 2 531,93 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos rengiant pretenzijas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, mažintinos iki maksimalaus Rekomendacijose leistino atlyginimo dydžio, t. y. iki 958,86 Eur (479,43 x 2). Šios išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai nemažinamos, nes jos reikšmingos viso ginčo sprendimo procesui.

99. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 11 609,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų sudėtingumą ir šiais klausimais išplėtotą teismų praktiką, proceso metu surengtų teismo posėdžių skaičių, ieškovo teiktų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį (ieškiniai, dublikas, atsiliepimas į atskirąjį skundą, kiti procesiniai prašymai) mažintinas 1/4 dalimi iki 8 707,08 Eur (tai artima rekomenduojamam maksimaliam atlyginimui už ieškinį, dubliką, atsiliepimą į atskirąjį skundą – 7185,92 Eur). Šios išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles – proporcingai patenkinamų reikalavimų daliai.

100. Tenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu, vertintina, kad 1/2 dalis ieškovo reikalavimų patenkinta visa apimtimi. Iš dalies tenkinus (37 542,86 Eur dydžiu) ieškovo reikalavimą dėl neteisėto sutarties nutraukimo atlyginti patirtus 54 006,38 Eur nuostolius, konstatuotina, kad antro (alternatyviojo) ieškinio kitas reikalavimas patenkintas 69,51 procentais (iš pusės šio ieškinio reikalavimų). Vadovaujantis tokia proporcija ieškovui atlygintina 7 379,68 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ((8 707,08 / 2) + (4 353,54 x 0,6951)), pagal patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

101. Iš viso ieškovui priteistinas 12 554,04 Eur bylinėjimosi išlaidų ikiteisminėje ginčo stadijoje ir pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

102. Atsakovė UAB „Tomkara“ 45 Eur žyminiu mokesčiu apmokėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 t., b. l. 191). Ji pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 4 530 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 60–61, 62–63, 4 t., b. l. 57–61) ir sumokėjo 3 000 Eur užstatą ekspertizės išlaidoms padengti (3 t., b. l. 173–174, 187).

103. Atsakovės 3 000 Eur išlaidos teismo ekspertizės išlaidoms apmokėti pripažintinos reikšmingomis bylos procesui, todėl atlygintinos visa apimtimi ir nemažintinos proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai. Atsakovės 45 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą ir 4 530 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlygintinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. priteisiant 697,45 Eur (4 575 – ((4 575 : 2) + (2 287,50 x 0,6951)) šių išlaidų. Iš viso atsakovei pirmosios instancijos teisme atlygintinos 3 697,45 Eur bylinėjimosi išlaidos.

104. Atlikus šalims priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 8 856,59 Eur (12 554,04 – 3 697,45) bylinėjimosi išlaidų ikiteisminėje ginčo stadijoje ir pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

105. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo preliminariosios sutarties nutraukimo neteisėtumo faktą ir pagrindo ieškovui pripažinti nuosavybės teises į turtą nebuvimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo antro (alternatyviojo) ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo visa apimtimi tenkino nepagrįstai, todėl šioje dalyje priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistų nuostolių atlyginimą iki 37 542,86 Eur, taip pat iš naujo paskirstant ikiteisminėje stadijoje ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

106. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

107. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 526 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, 1 439,90 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų ir 1 645,60 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimo išlaidų. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 380 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 2 500 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų.

108. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (sumažinus ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą). Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai šiame teisme patenkintai skundo daliai, t. y. nuostolių ieškovui atlyginimo sumažinimo dalimi (16 463,52 Eur). Atsakovei atlygintina 374 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, teisėjų kolegija vadovaujasi šios nutarties 100 punkte pateikta patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų proporcija. Atsakovei atlygintina 381,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai dalis (2 500 - (2 500 / 2) + (1 250 x 0,6951) = 381,13).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo G. P. antrą (alternatyvųjį) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, įvykdytą 2020 m. liepos 8 d. preliminariosios sutarties Nr. 2020-07-08/01 vienašalį nutraukimą neteisėtu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 542,86 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 86 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37 542,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 856,59 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 755,13 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.