Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-483-569/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-05Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2A-483-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03458-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
V. M.
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-483-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03458-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams – antstolei E. M. ir G. K., tretiesiems asmenims AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje, I. Š., Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstoliui S. D. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. patikslintu ieškiniu atsakovams antstolei E. M. ir G. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu prašė panaikinti antstolės E. M. 2016-11-30 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją ir grąžinti jam 2,43 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad iš varžytinių buvo parduotas jam priklausantis sklypas, apie kurias nežinojo. Turto įvertinimo nežinojo, turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertę, dėl to prašė nustatyti, kad sklypas parduotas per pigiai, taikyti restituciją ir sklypą grąžinti jam. Nurodė, kad kai kuriuos dokumentus gavo, kai kurių negavo, o kai kurie buvo neaiškūs. Nurodė, kad ne kartą buvo atėjęs, aiškinosi situaciją, aiškino žodžiu tam tikras aplinkybes, bendradarbiavo, ieškojo sprendimo. Sklypas parduotas už 7400 Eur, tačiau vien iškasti vandens telkinius, esančius sklype, kainuoja daugiau. Sklypas parduotas per pigiai, nes jame yra vandens telkiniai, papildomi objektai. Sklypas susijęs su šalia esančiais pastatais, todėl tokiu būdu padaryta papildoma žala, šalia esantys pastatai prarado dalį vertės. Teigė, kad nebuvo supažindintas su turto vertinimo dokumentu, sužinojo tik po varžytinių pabaigos. Su turto arešto aktu supažindintas buvo, neturėjo galimybės skųsti nustatytos turto vertės. Apie varžytines, kuriose buvo parduotas turtas, rašto negavo. Paaiškino, kad su ieškiniu į teismą kreipėsi po metų, nes per tą laiką bandė susigrąžinti sklypą. Teismo prašo pripažinti pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, nes turtas parduotas ne už rinkos kainą, pardavimas padarė žalą kitam turtui, antstolė savo veiksmais sutrukdė klausimą išspręsti paprastesniu būdu - apskundus vertę. Nuo 2015 m. kovo 2 d. jis ne kartą buvo atėjęs pas antstolę, tačiau nepasinaudojo galimybe apskųsti turto vertę, laukė, kol bus jam pranešta apie apžiūrimą turtą ir bus pakviestas į turto vertės nustatymą. Nesuprato turto arešto akto, nes ten buvo nurodytas visas jo turtas. Per metus nieko nedarė, tik domėjosi, kokia yra situacija. Pirmąsias varžytines laimėjo jo dukros mama E. M., kuri yra sugyventinė, nurodė, kad apie varžytinių procesą žinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu V. M. patikslintą ieškinį atmetė.

4. Teismas sprendė, jog vykdomosios bylos duomenimis besąlygiškai nustatyta, kad ieškovas prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nereiškė, t. y. sutiko su nustatyta, o vėliau padidinta turto verte.

5. Teismas konstatavo, kad ekspertas J. U. įkainojo areštuotą ginčo turtą vadovaudamasis lyginamuoju metodu, rinkos kainomis bei vadovaudamasis informaciniais šaltiniais ir kitais dokumentais. Vertinamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo lokalizacija, privažiavimas prie sklypo, taip pat įvertintas žemės sklypo patrauklumas žemės ūkio ir poilsio veiklai, taip pat užfiksuota, jog sklypas neprižiūrėtas, dalis apaugusi savaiminiu mišku, krūmokšniais, dalis nešienauta, vandens tvenkiniai tvarkingi, privažiavimas geras (2015 m. spalio 29 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) santraukos 8 psl.). Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad abejonių dėl turto vertės niekam nekilo, nėra ir nebuvo pagrindo skirti ekspertizę parduotam turtui iš varžytinių. Byloje objektyvių duomenų bei įrodymų apie ginčo objekto rinkos kainos ir varžytynėse gautų pinigų disproporcijas nepateikta.

6. Teismas sprendė, kad ieškovas žinojo apie jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą, turto areštą, areštuoto turto įkainojimą, paskelbtas varžytynes ir apie jam priklausančio žemės sklypo pardavimą iš varžytynių. Ieškovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo visas galimybes tiek teikti antstolei nuomonę dėl netinkamo turto įkainojimo, tiek pats susirasti žemės sklypo pirkėją arba atsiskaityti su išieškotoja iki paskelbtų varžytynių pradžios, tačiau to nepadarė. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, taip pat neįrodė, kad buvo pažeistos jo teisės, susijusios su informavimu apie vykdymo proceso eigą, nustatytą areštuoto turto vertę, turto vertės padidinimą, areštuoto turto realizavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovas nustatytų sklypo verčių neskundė, joms neprieštaravo, tokiu būdu sutiko su nustatyta verte. Realiai ieškovas nebuvo supažindintas su turto vertinimo ekspertize, tai matyti ir bylos medžiagoje. Kadangi ieškovas žinojo apie patvarkymą skirti turto vertinimo ekspertizę, pagrįstai tikėjosi, jog apie rezultatus bus informuotas. Tokiu būdu ieškovas neturėjo galimybės skųsti vertės.

7.2. Tai, kad byloje minimas žemės sklypas yra parduotas 50 procentų brangiau, nei įvertintas ekspertizės akte, ir daugiau kaip 30 procentų brangiau, nei nurodyta vertė patvarkyme dėl varžytinių paskelbimo, akivaizdžiai parodo, jog turto vertė buvo nustatyta iš esmės netiksliai. Kokia yra reali turto rinkos vertė byloje nenustatyta.

7.3. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Ginčijamame žemės sklypo pardavimo iš varžytynių akte buvo neaptartas nuosavybės teisės į įrenginius, esančius šiame žemės sklype, perėjimo klausimas, šiuo pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantys įrenginiai. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemė sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų įrenginių vertes.

7.4. Turto vertintojas nurodė, kad sklypą vertino palyginimo metodu, tačiau sklypą su vandens sklypu lygino su sklypais be vandens telkinių. Vertinime yra pataisos dėl laiko, vietos, žemės sklypo dydžio įtakos vertei, kitos (nenaudojamos) žemės pataisos koeficientai. Tačiau pataisos dėl vandens telkinių įtakos vertei ekspertizės akte nėra. Visa tai parodo, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai įvertintas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė E. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų ar įstatymo nuostatų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, tik teismo posėdžio metu liudytojų, trečiojo asmens I. Š., antstolės atstovės duotų parodymų interpretavimą savaip bei perfrazavimą sau tinkama linkme ir prasme.

8.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, t.y. kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šios savo pareigos neįvykdė.

8.3. Ieškovas ginčo žemės sklypą nusipirko 2007-06-28. Sutartyje jokie pastatai, statiniai, įrenginiai, sodiniai ar kitokie objektai, tame tarpe ir vandentiekio vamzdynai ar nuotekų valymo įrenginiai, nebuvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre taip pat jokie statiniai, nuotekų ir vandentiekio vamzdynai nei įkainojant turtą, nei turto pardavimo iš varžytynių metu, nei vėliau nebuvo įregistruoti. Žemės sklypo apžiūros metu taip pat jokie pastatai, statiniai, įrenginiai ar kitokie objektai, tame tarpe ir vandentiekio vamzdynai ar nuotekų valymo įrenginiai, nebuvo užfiksuoti. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų - ekspertizės akto, foto nuotraukų ir žemės sklypo plano - taip pat matyti, kad ant areštuoto ir parduoto žemės sklypo paviršiaus jokių vandens nuleidimo įrenginių, nuotekų ir vandentiekio vamzdynų ar vandens tiekimo iš tvenkinio vamzdynų, nėra, išskyrus vandens telkinius ir valstybei priklausančios melioracinės sistemos šulinio dangtį. Nei antstolis, nei turto vertintojas, vizualiai apžiūrėję žemės sklypą, nemato ir neturi realių galimybių pamatyti, kas yra įrengta po žeme, tuo labiau neatlieka nuosavybės teisės nustatymo ar įregistravimo funkcijų.

8.4. Ieškovas ir pats patvirtina, kad vandentiekis ir vietinė kanalizacija - vandens nuleidimo įrenginiai, nuotekų ir vandentiekio vamzdynai, vandens tiekimo iš vandens telkinio vamzdynas - nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka. Šito nepadarė ir jis, 2007-06-28 įsigijęs šį žemės sklypą, nors tokią pareigą turėjo pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. nuostatas. Todėl pareiškėjas negali ieškinio grįsti ir įrodinėti, remdamasis kitais įrodymais, šiuo konkrečiu atveju liudytojų parodymais.

8.5. Jokių duomenų apie po žeme galimai esančius pareiškėjo nurodomus vandens nuleidimo įrenginius, nuotekų ir vandentiekio vamzdynus, ar vandens tiekimo iš telkinio vamzdynus tiek turto įkainojimo, tiek turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dieną antstolė neturėjo. Tuo labiau nebuvo pareiškėjo nuosavybės teisę į šiuos įrenginius patvirtinančių duomenų ar dokumentų. Tokių patikimų duomenų nėra ir šiandien.

Šalies argumentai

8.6. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad jis nustatytos ginčo sklypo vertės neskundė ir jai neprieštaravo, nes realiai jis apie turto įkainojimą nežinojo, nebuvo informuotas, su ekspertizės aktu nebuvo supažindintas, tačiau tokie pareiškėjo argumentai visiškai paneigti tiek vykdomosios bylos rašytiniais įrodymais, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis - rašytiniais įrodymais, proceso šalių ir paties pareiškėjo parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės E. M. 2016-11-30 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė antstolė E. M. iš varžytynių pardavė apelianto žemės sklypą, teisėtumo pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą įvertinimo.

11. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo 2014 m. spalio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui po 144,81 Eur (500,00 litų) kasmėnesinių išmokų nuo 2013 m. kovo 25 d. iki pilnametystės iš skolininko V. M. išieškotojos I. Š. (buvusios(duomenys neskelbtini)) naudai. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, viralinė, sandėlis, malkinė, skerdykla, tvartas, pirtis, šiltnamis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavesta atlikti VĮ Registrų centras (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 41-42). Šis dokumentas V. M. įteiktas 2015 m. kovo 4 d. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 45). 2015 m. lapkričio 5 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintame) nurodyta, kad turto arešto mastas – 15232,34 Eur, areštuoti daiktai – žemės sklypas, kurio vertė 4900,00 Eur (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 91). 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir turto realizavimo nustatyta perkainoti V. M. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant turto vertę 5600,00 Eur, kadangi po ekspertizės atlikimo praėjo pusė metų ir žemės ūkio paskirties sklypų kainos už 1 ha didėjo apie 10-15 procentų (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 125, 127, 136-138). Dokumentai V. M. įteikti 2016 m. liepos 2 d. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 153). 2016 m. liepos 28 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių paskelbimo, nuspręsta paskelbti V. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines bei informuoti, kad internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt 2016-07-28 13:52:29 val. paskelbtos pirmosios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini). Turto pradinė kaina – 4480,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės. Patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo V. M. įteiktas antstolės E. M. kontoroje asmeniškai – 2016 m. rugpjūčio 23 d. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 173, 181). Pirmosios varžytinės baigėsi, laimėtoja – E. M., kuri neįmokėjo už varžytinėse nupirktą turtą 7601 Eur sumos (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 187), todėl 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolė E. M. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 190). 2016 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė paskelbė V. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias pakartotines varžytines bei informavo, kad internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt 2016-10-10 09:34:11 val. paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini). Turto pradinė kaina – 4480,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 18). Šis dokumentas V. M. įteiktas 2016 m. spalio 12 d. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 21). 2016 m. lapkričio 30 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė E. M. 2016 m. lapkričio 9 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naujas turto savininkas – G. K. (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 44).

12. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d. V. M. kreipėsi į antstolę, prašydamas duoti varžytinių pabaigos akto kopiją (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 48). 2016 m. gruodžio 2 d. V. M. pateikė antstolei prašymą paaiškinti, kokiu pagrindu buvo atsisakyta priimti iš jo pinigus. Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu prašymo netenkino bei nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d., priešingai nei teigia skolininkas, atvykęs į kontorą jis net neišreiškė noro susimokėti skolos (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 70, 83).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įvertintas netinkamai, jis apie žemės sklypo ekspertizę sužinojo tik po turto pardavimo, apie varžytynes nebuvo tinkamai informuotas, antstolė atėmė galimybę padengti skolas iki akto surašymo ir paskelbti varžytines neįvykusiomis, remiantis CPK 717 straipsnio 4 dalimi.

14. Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 str.) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Šios dalies XLI skyriuje numatyti atvejai, kuomet tokie aktai gali būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, vienas jų, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 str. 1 d. 6 p.).

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, t. y. ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi būti siekiama užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

16. Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Kaip jau nurodyta, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

17. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuodamas skolininko turtą, antstolis įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

19. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenys patvirtina, kad antstolė 2015 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti VĮ Registrų centras. Patvarkymas ieškovui įteiktas 2015 m. kovo 4 d. Patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinta šalims teisė per CPK 682 str. nurodytą terminą pareikšti nušalinimą ekspertui. Ieškovas prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). 2015 m. spalio 29 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2,4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 4900 Eur. Ieškovas nustatytos vertės įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su tokia nustatyta verte sutiko, yra pagrįsta. 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir turto realizavimo V. M. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perkainotas nustatant turto vertę 5600,00 Eur. Perkainotos žemės sklypo vertės V. M. taip pat neginčijo ir neskundė. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovui buvo įteiktas patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, todėl ieškovas nuo 2016-08-23 taip pat galėjo pasinaudoti visomis įstatymu jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, tarp jų – pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, skųsti antstolės veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šitos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sutiko su antstolės nustatyta įkeisto turto vidutine rinkos verte ir net neketino jos ginčyti ar įrodinėti, kad parduodamo iš varžytynių turto kaina yra per maža.

20. Apeliantas nurodė, kad jis žinojo apie patvarkymą skirti turto vertinimo ekspertizę, pagrįstai tikėjosi, jog apie rezultatus bus informuotas, todėl neturėjo galimybės skųsti vertės. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviu ir pačiam domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pakankamai duomenų apie ekspertizės skyrimą, turto realizavimą, paskelbtas varžytines, todėl šie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovas vykdymo procese buvo pasyvus, todėl dėl savo pasyvumo vykdymo procese nesiekė laiku pasinaudoti CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

22. Pažymėtina, kad būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, jog antstolis, areštuodamas turtą, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, įrodinėdamas, kad antstolė pažeidė reikalavimą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą objektyviai ir maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, rėmėsi aplinkybėmis, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai įvertintas, ginčijamame žemės sklypo pardavimo iš varžytynių akte buvo neaptartas nuosavybės teisės į įrenginius, esančius šiame žemės sklype, perėjimo klausimas, šiuo pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantys įrenginiai. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemė sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų įrenginių vertes.

24. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo pirkimo sutartyje jokie pastatai, statiniai, įrenginiai, sodiniai ar kitokie objektai, tame tarpe ir vandentiekio vamzdynai ar nuotekų valymo įrenginiai, nebuvo įrašyti (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas b. l. 146-147). Nekilnojamojo turto registre taip pat jokie statiniai, nuotekų ir vandentiekio vamzdynai nei įkainojant turtą, nei turto pardavimo iš varžytynių metu, nei vėliau nebuvo įregistruoti (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) II tomas b. l. 34-35, III tomas b. l. 138-140, 150-151). Žemės sklypo apžiūros metu jokie pastatai, statiniai, įrenginiai, vandentiekio vamzdynai ar nuotekų valymo įrenginiai nebuvo užfiksuoti. VĮ Registrų centras 2015-10-23 turto vertintojo J. U. ekspertizės akte yra detalus ekspertizės aprašymas. Ekspertas J. U. įkainojo areštuotą ginčo turtą vadovaudamasis lyginamuoju metodu rinkos kainomis bei vadovaudamasis informaciniais šaltiniais ir kitais dokumentais. Įvertinti visi kriterijai ir faktoriai, įtakojantys turto kainą, įvertinta, kad visas žemės sklypas yra nacionalinių ir regioninių parkų zonoje, į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, į sklypo dislokaciją, tiriamas turtas išsamiai aprašytas. Vertinamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, įvertintas privažiavimas prie sklypo, taip pat įvertintas žemės sklypo patrauklumas žemės ūkio ir poilsio veiklai, taip pat užfiksuota, jog sklypas neprižiūrėtas, dalis apaugusi savaiminiu mišku, krūmokšniais, dalis nešienauta, vandens tvenkiniai tvarkingi, privažiavimas geras (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) I tomas b. 1. 204; Ekspertizės akto 7 lapas, 8 lapas, 12 lapas, 21 lapas).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą, aprašė rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesą, lyginamųjų objektų atrankos kriterijus ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu.

26. Pritartina atsakovės argumentams, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jame esantys vandens telkiniai ne didina, o kaip tik priešingai – mažina jo vertę, nes dėl iškastų vandens telkinių žemės ūkio veiklai vystyti lieka mažesnis naudingos žemės plotas. Šias aplinkybes patvirtino ir turto vertintojas teismo posėdžio metu.

27. Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto procesiniuose dokumentuose dėstomi teiginiai dėl netinkamai nustatytos kainos yra deklaratyvūs ir nė vienas iš aptartų įstatyminių imperatyvų pažeidimas nėra įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, viena vertus, suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigiama skunde, antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų bei ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti ir kitą išvadą, t. y. kad pats apeliantas buvo pasyvus vykdymo proceso dalyvis, nesiekęs laiku pasinaudoti CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

28. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamų teismo sprendimų panaikinimui ar, juo labiau, bylos grąžinimui nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kaip to siekia apeliantas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė