Aprašomoji dalis
nustatė:
B. D. apgaule, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės - 236 561,00 eurų dydžio turtinės prievolės, o būtent:
ji, būdama juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini), kontroliuodama įmonės veiklą, siekdama išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 pateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą samdomos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovei Ž. K., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas:
2015-01-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 514,28 eurų sumai (17 780,40 eurų ir 3733,88 eurų PVM);
2015-01-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 58 773,62 eurų sumai (48 573,24 eurų ir 10 200,38 eurų PVM);
2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 137 214,30 eurų sumai (113 400,25 eurų ir 23 814,05 eurų PVM);
2015-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)bendrai 97,20 eurų sumai (97,20 eurų ir 0,00 eurų PVM);
2015-03-24 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 160 564,58 eurų sumai (132 698,00 eurų ir 27 866,58 eurų PVM);
2015-04-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 23 508,98 eurų sumai (19 428,91 eurų ir 4080,07 eurų PVM);
2015-04-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 57 693,00 eurų sumai (47 680,17 eurų ir 10 012,83 eurų PVM);
2015-05-11 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 000,00 eurų sumai (19 834,71 eurų ir 4165,29 eurų PVM);
2015-05-28 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 98 654,00 eurų sumai (81 532,23 eurų ir 17 121,77 eurų PVM);
2015-06-22 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 430,00 eurų sumai (355,37 eurų ir 74,63 eurų PVM);
2015-06-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 40 886,38 eurų sumai (33 790,40 eurų ir 7095,98 eurų PVM);
2015-07-15 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 37 219,99 eurų sumai (30 760,32 eurų ir 6459,67 eurų PVM);
2015-07-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 45 036,20 eurų sumai (37 220,00 eurų ir 7816,20 eurų PVM);
2015-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 514,28 eurų sumai (15 293,52 eurų ir 3211,64 eurų PVM);
2015-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 245,50 eurų sumai (20 037,60 eurų ir 4207,90 eurų PVM);
2015-08-27 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 67 465,27 eurų sumai (55 756,42 eurų ir 11 708,85 eurų PVM);
2015-09-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 67 204,68 eurų sumai (55 541,06 eurų ir 11 663,62 eurų PVM);
2015-10-09 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 42 000,00 eurų sumai (34 710,74 eurų ir 7289,26 eurų PVM);
2015-10-16 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 34 636,35 eurų sumai (28 625,08 eurų ir 6011,27 eurų PVM);
2015-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 19 358,06 eurų sumai (15 998,41 eurų ir 3359,65 eurų PVM);
2015-11-06 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 60 916,41 eurų sumai (50 344,14 eurų ir 10 572,27 eurų PVM);
2015-11-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 30 738,84 eurų sumai ( 25 404,00 eurų ir 5334,84 eurų PVM);
2015-12-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 5426,85 eurų sumai (4485,00 eurų ir 941,85 eurų PVM);
2015-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 5957,85 eurų sumai (4923,84 eurų ir 1034,01 eurų PVM);
2015-12-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM);
2015-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM);
2015-12-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 43 641,89 eurų sumai (36 067,65 eurų ir 7574,21 eurų PVM);
2015-12-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 110,57 eurų sumai (19 926,09 eurų ir 4184,48 eurų PVM);
2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 11 924,55 eurų sumai (9855,00 eurų ir 2069,55 eurų PVM), bei nurodė šiuos dokumentus įtraukti į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.
Ž. K., apskaičiusi minėtas PVM sąskaitas-faktūras su jose nurodytomis mažesnėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras su jose nurodytomis didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis (su minuso ženklu) nei pirkėjos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) gautose iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose su analogiškais dokumentų numeriais, vadovaudamasi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) „išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2015 metų sausio-gruodžio mėnesių laikotarpio PVM deklaracijose nedeklaravo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 1 021 925,00 eurų PVM apmokestinamų sandorių vertės, 214 626,00 eurų pardavimo PVM ir 213 692,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM.
Taip pat, B. D., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-22 pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K. ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras, tai yra nepateikė:
2016-01-29 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 67 974,44 eurų sumai (56 177, 22 eurų ir 11 797,22 eurų PVM);
2016-02-02 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 211,92 eurų sumai (175,14 eurų ir 36,78 eurų PVM);
2016-02-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 22 587,60 eurų sumai (18 667,44 eurų ir 3920,16 eurų PVM);
2016-02-09 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 43,45 eurų sumai (35,91 eurų ir 7,54 eurų PVM);
2016-02-19 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 181,43 eurų sumai (149,94 eurų ir 31,49 eurų PVM);
2016-02-19 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 268,92 eurų sumai (20 056,96 eurų ir 4211,96 eurų PVM);
2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 350,91 eurų sumai (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM);
2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 5903,25 eurų sumai (4878,71 eurų ir 1024,54 eurų PVM);
2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 9918,61 eurų sumai (8197,20 eurų ir 1721,41 eurų PVM);
2016-03-01 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM);
2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 350,91 eurų sumai (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM);
2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM);
ir pateikė nevisas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) debetines PVM sąskaitas-faktūras, tai yra nepateikė:
2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 66 519, 25 eurų sumai (54 974,59 eurų ir 11 544,66 eurų PVM);
2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 8 399,47 eurų sumai (6941,71 eurų ir 1457,76 eurų PVM);
2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 6 595, 30 eurų sumai (5460,66 eurų ir 1144,64 eurų PVM).
Ž. K., apskaičiusi jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir vadovaudamasi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) „išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-04-22 elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2016 metų sausio-kovo mėnesių laikotarpio PVM deklaracijose su neteisingais duomenimis, nedeklaravo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 108 900,00 eurų PVM apmokestinamų sandorių vertės, 22 869,00 eurų pardavimo PVM ir 22 869,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM, tai yra iš viso už 2015 m. sausio – 2016 m. kovo mėn. laikotarpį įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 236 561,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM.
B. D., tęsdama savo nusikalstamą veiką, siekdama apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, sukurdama fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini)iš anksto taptų beturtė ir į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų galima nukreipti reikalavimo, neketindama vykdyti realios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu kosmetikos pardavimo veiklos, pagal 2014-10-01 Tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti, o jos, B. D., kontroliuojama ir vadovaujama kita įmonė UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti prekes, iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 dalimis pervedė 234 583,69 eurų bei pagal jos, B. D., avanso apyskaitą 2015-03-31 sumokėjo 7 260,00 eurų, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-26, pagal 2016-01-01 paskolos sutartį, pagal kurią įmonė UAB (duomenys neskelbtini) skolina įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 92 200,00 eurų, bei pagal 2016-01-05 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 30 000,00 eurų baudos už sutarties nevykdymą, iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą dalimis pervedė 122 126,00 eurų, kuriuos įmonė UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo savo vykdomoje ūkinėje-komercinėje veikloje, dėl tokių jos, B. D., veiksmų Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) prarado realią galimybę išieškoti iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) skolas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė 236 561,00 eurų turtinę žalą.
Tokiu būdu ji, B. D., įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai, apgaule išvengė didelės 236 561,00 eurų (6225,29 MGL) dydžio vertės turtinės prievolės.
Be to, B. D. dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:
ji, būdama juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kontroliuodama įmonės veiklą, žinodama, kad 2016 m. sausio 1 dienai įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunki ekonominė padėtis, nes 2015-07-01 datai įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams buvo 843 184,00 eurų, tai yra viršijo 1,188 karto visą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, 2015-12-31 datai UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams buvo 754 912,00 eurų, tai yra viršijo 1,777 karto visą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įmonei UAB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai gresia bankrotas ir įmonė atsiskaityti su visais kreditoriais galimybės neturi, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisę valdyti ir disponuoti jos žinioje buvusiu įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turtu – piniginėmis lėšomis, siekdama iššvaistyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir melagingai pagrįsti tariamai teisėtą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų panaudojimą,
2016-01-01 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė paskolos sutartį su įmone UAB (duomenys neskelbtini), pasirašytą paskolos davėjo (UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. D.) ir paskolos gavėjo (UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. D.), kuria buvo siekiama teisėtu būdu pervesti pinigus iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01 įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteikė ilgalaikę 92 200,00 eurų paskolą, su 3 procentų metinėmis palūkanomis, mokamomis paskolos grąžinimo dieną, kurios pagrindu įmonė UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-05 iki 2016-05-26 pervedė 92 126,00 eurų piniginių lėšų,
be to, žinodama, kad taip pat jos vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) neturint teisėto pagrindo išrašė 2016-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000,00 eurų dydžio baudos skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios Nordea banke, 2016-01-07, 2016-01-11 ir 2016-01-19 pavedimais pervedė dalimis bendrai 30 000,00 eurų į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią Danske banke,
tokiu būdu ji, B. D., iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą, įmonės UAB (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtą – 122 126,00 eurų dydžio pinigines lėšas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 122 126,00 eurų dydžio žalą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams.
Be to, B. D. apgaulingai tvarkė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji, būdama juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kontroliuodama įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla, organizuodama įmonės UAB (duomenys neskelbtini) komercinę veiklą, žinodama, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui“, pažeisdama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžiui arba struktūros pasikeitimu“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 pateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas:
2015-01-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-24 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-04-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-11 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-28 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-22 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-28 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-15 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-27 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-29 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-09 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-16 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-06 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-30 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat ji, B. D., laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-04-22 pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K. ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras, tai yra nepateikė:
2016-01-29 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 67 974,44 eurų sumai (56 177, 22 eurų ir 11 797,22 eurų PVM), 2016-02-02 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 211,92 eurų sumai (175,14 eurų ir 36,78 eurų PVM), 2016-02-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 22 587,60 eurų sumai (18 667,44 eurų ir 3920,16 eurų PVM), 2016-02-09 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 43,45 eurų sumai (35,91 eurų ir 7,54 eurų PVM), 2016-02-19 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 181,43 eurų sumai (149,94 eurų ir 31,49 eurų PVM), 2016-02-19 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 268,92 eurų sumai (20 056,96 eurų ir 4211,96 eurų PVM), 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 350,91 eurų sumai (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM), 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 5903,25 eurų sumai (4878,71 eurų ir 1024,54 eurų PVM), 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 9918,61 eurų sumai (8197,20 eurų ir 1721,41 eurų PVM), 2016-03-01 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM), 2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 350,91 eurų sumai (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM), 2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 820,95 eurų sumai (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM),
ir pateikė ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) debetines PVM sąskaitas-faktūras, tai yra nepateikė:
2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 66 519, 25 eurų sumai (54 974,59 eurų ir 11 544,66 eurų PVM), 2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 8 399,47 eurų sumai (6941,71 eurų ir 1457,76 eurų PVM), 2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 6 595, 30 eurų sumai (5460,66 eurų ir 1144,64 eurų PVM).
Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2015 metais įtraukus į buhalterinę apskaitą pateiktus įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas, bei 2016 metais sausio-kovo mėn. neįtraukus visų šio laikotarpio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų įmonei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų ir kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų įmonei UAB (duomenys neskelbtini) debetinių PVM sąskaitų-faktūrų, buvo iškreipta tikroji įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė, finansinė būklė bei duomenys apie turtą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.
Tokiu būdu ji, B. D., laikotarpiu nuo 2015-01-26 iki 2016-12-31 per įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę Ž. K., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.
Kaltinamoji B. D. teisiamojo teismo posėdžio metu kalta neprisipažino. Dėl kaltinimo padarius sukčiavimą nesutiko. Paaiškino, kad pagrindinė UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo prekyba kiaušiniais su prekybos tinklais, tačiau bendrovė tuo pačiu prekiavo ir šunų maistu, vaisiais, kosmetika, maistiniais ir kosmetiniais aliejais. Bendrovė turėjo galiojančią sutartį su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklais ir šiems prekybos tinklams buvo siūlomos įvairios prekės. Kiaušiniai yra biržinė prekė, todėl jų kainos nuolat keičiasi, priklausomai nuo situacijos rinkoje. UAB (duomenys neskelbtini) konkursus įmonė UAB (duomenys neskelbtini) laimėdavo metams arba pusei metų į priekį. Kiekvieną kartą su UAB (duomenys neskelbtini) būdavo situacija, kad konkursą laimėdavo vienomis kainomis, o jeigu rinkoje pasikeisdavo situacija, tai UAB (duomenys neskelbtini) įvairiais būdais stengdavosi spausti, kad jie padarytų nuolaidą. Nuolaidos būdavo išrašomos per kreditines sąskaitas.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė Ž. K. dirbo Klaipėdoje. Iki kiekvieno mėnesio kažkurios dienos surinkdavo visus UAB (duomenys neskelbtini) originalius dokumentus ir pristatydavo juos buhalterei, bet tuo momentu dažnai būdavo, kad atsirasdavo naujų neišrašytų sąskaitų, o tai jau derindavo eigoje. Pavyzdžiui, su (duomenys neskelbtini) derindavo už praeitą mėnesį iki kito mėnesio kažkurios dienos. Arba, pavyzdžiui, būdavo nupirkti kiaušiniai už 30 tūkst., (duomenys neskelbtini) būdavo tų kiaušinių kažkiek pardavusi, bet praeidavo laikas ir sakydavo, kad jeigu nori, jog jie pirktų toliau, tai turi sumažinti kainą. Kadangi verslas labai jautrus kainai ir UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsipareigojimų tiekėjams Lenkijoje, iš kurių pirkdavo tuos kiaušinius, tai dažniausiai su tomis (duomenys neskelbtini) sąlygomis kaip ir sutikdavo. Tuomet (duomenys neskelbtini) pažadėdavo, kad bus daugiau užsakymų per Velykas ar Kalėdas. Jų visa veikla buvo gana chaotiška dėl tų kreditinių sąskaitų-faktūrų. 2016 m. pradžioje, kai jie pradėjo tikrinti savo buhalteriją ir tvarkytis, pamatė, kad yra apie 200 tūkst. eurų nepriemoka valstybei. Iškart viską deklaravo, nes tikėjosi tą kiaušinių veiklą vykdyti toliau. Tačiau tą pavasarį nelaimėjo konkurso su (duomenys neskelbtini), bet, kadangi turėjo gerus santykius, (duomenys neskelbtini) žadėjo, kad kitą konkursą rudenį laimės. Tą ankstyvą pavasarį, kai pamatė, kad yra susidariusi tokia nepriemoka, ji buvo ką tik pagimdžiusi vaiką, o V. G., kuri vienintelė dirbo su ja įmonėje, taip pat buvo pagimdžiusi vaiką, todėl jos faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu nedirbo, bet konkurse pavasarį dalyvavo ir ketino tą veiklą tęsti. Jos džiaugėsi, kad dalyvaus tame konkurse rudenį, kurio vertė turėjo būti 2 mln. eurų, ir ji tikėjosi toliau vykdyti šią UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Tačiau tuomet prasidėjo FNTT tyrimas ir (duomenys neskelbtini) pasakė, kad kiaušinių nebepirks, nes FNTT pradėjo prašyti dokumentų, klausinėti ir jie tos veiklos toliau nebetęsė. Į darbą UAB (duomenys neskelbtini) grįžo 2016 m. vasaros pabaigoje ar rudenį.
Dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad ji fiktyviai sukūrė situaciją ir nesumokėjo valstybės biudžetui pinigų, pervedė 92 tūkst. eurų iš UAB (duomenys neskelbtini), paskolindama juos jos susijusiai įmonei (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad skyrė baudą už sutarties nevykdymą jos tai pačiai kontroliuojamai įmonei ir, kad išsimokėjo sau avansu 7260 eurų, pažymėjo, kad bankroto proceso metu 7260 eurų buvo grąžinti, 92 tūkst. eurų buvo parduota per varžytines ir nemaža dalis yra grąžinta UAB (duomenys neskelbtini). 236 tūkst. eurų PVM nepriemoka susidarė dėl to, kad ne laiku ir neatsargiai nepateikė visų kreditinių sąskaitų. Bet netgi bankroto proceso metu įsivaizdavo, kad ji vis tiek galės tą sumą grąžinti toliau vykdydama veiklą susijusią su kiaušinių prekyba. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuriai ji vadovauja, buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini), bet tie pinigai galėjo būti grąžinti. Ir tie pinigai yra grąžinti jau bankroto proceso metu. Taip pat neminima kaltinime, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkusi produktų iš įmonės (duomenys neskelbtini), kuriais ketino prekiauti, tas turtas bankroto iškėlimo metu buvo likvidus. Ji siūlė Turto bankui ir bankroto administratoriui tą turtą likviduoti už gerą kainą, už kokius 80-90 tūkst. eurų, bet Turto bankas pasiūlymo nepriėmė ir teigė, kad visus sprendimus priims tuomet, kai FNTT pateiks išvadas. Šiuos pinigus buvo galima grąžinti, jeigu būtų buvę elgiamasi ūkiškai šioje situacija. Nei viena verslo įmonė negalėtų sau leisti pasielgti taip, kaip pasielgė Turto bankas, neišieškodamas šios skolos, nors tikrai galėjo išieškoti šiuos pinigus. Ji siūlė ir pati išpirkti tą turtą arba, kad jį išpirktų UAB (duomenys neskelbtini), bet Turto bankui netiko siūlomos sumos. Tam, kad būtų išvengta bylinėjimosi proceso su bankroto administratoriumi ir Turto banku, pasirašė taikos sutartį su mokėjimo grafiku, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) grąžintų tuos 30 tūkst. eurų, kuriuos ji skyrė, kaip baudą. Bankroto administratorius nelaukė, kol ateis skolos apmokėjimo terminas, nes norėjo greičiau likviduoti įmonę, ir tą skolą pardavė iš varžytinių, bet ta skola UAB (duomenys neskelbtini) taip pat yra grąžinta. Tai, kad skolos buvo parduotos per varžytines ir kad administratorius vietoj 90 tūkst. atidavė 30 tūkst., tai ji šitam procesui įtakos daryti negalėjo. Kai prasidėjo bankroto procesas, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo tų 100 tūkst., o prekės, esančios UAB (duomenys neskelbtini) jau ėjo iš galiojimo, todėl ji siūlė 50 tūkst., paskui 60 tūkst., paskui 40 tūkst., bet niekas jai neleido to turto nupirkti.
2016 m. pradžioje, kai suteikė paskolą UAB (duomenys neskelbtini), ji tikrai planavo toliau vykdyti abiejų įmonių veiklą. Ji neturėjo tikslo gelbėti vieną įmonę, o kitą įmonę sužlugdyti. Dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu neturėjo iš ko pasiskolinti, bet 2016 m. sausio mėn. nemanė, kad UAB (duomenys neskelbtini) bus tokioje situacijoje, kurioje ji atsidūrė 2016 m. pavasarį, kad nebus laimėti jokie konkursai. Ji iki pat galo tikėjosi, kad UAB (duomenys neskelbtini) išsisuks ir niekada nevertino įmonės, pagal tai, kiek ji turi turto ir kiek skolų. Nors pagal įstatymo apibrėžimą yra bankrotas, bet tuomet realybėje vieną ketvirtį gali atrodyti, kad yra bankrotas, kitą - ne. Jeigu jie būtų laimėję konkursą ir (duomenys neskelbtini) nebūtų terorizavusi daryti nuolaidas, jie būtų atvežę kiaušinius už tą kainą, kuria laimėjo, ir situacija būtų visai kita.
Kai buvo iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini), ji bankroto administratoriui parodė UAB (duomenys neskelbtini) situaciją ir jie tarėsi, kaip ji galėtų grąžinti visą skolą. Ji nurodė, kad apyvartinių lėšų neužtenka, o jeigu būtų grąžinta visa 90 tūkst. eurų skola, bankrutuotų UAB (duomenys neskelbtini), nes ji buvo prisiėmusi ir kitų įsipareigojimų. Bankroto administratorius pasiūlė neskubėti grąžinti, o palaukti FNTT išvadų. Tos skolos UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu negalėjo grąžinti, bet galėjo kitu momentu tai padaryti. 2016 m. balandžio ar gegužės mėn. buvo gimęs vaikas ir ji nebuvo pajėgi eiti į derybas ar kažką spręsti, nes ji buvo nusprendusi, kad 2016 m. rudenį UAB (duomenys neskelbtini) vėl pradės veikti. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo blogai su srautais, bet šiuo metu yra gerai ir skola įmonei UAB (duomenys neskelbtini) grąžinta. Tuo metu reikėjo priimti verslo sprendimą, ar visus verslus uždaryti ir nieko nedaryti, arba bandyti gelbėti verslą, tiek vieną, tiek kitą. Banke gauti paskolą, neįkeičiant nekilnojamojo turto, nebuvo galimybių. Tokios įmonės kaip UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) negauna banke paskolų. Ji suteikė paskolą, nes tikėjosi ir toliau vykdyti abi veiklas. Jos nuomone, tai buvo blogi verslo sprendimai, kurie sunkiai paaiškinami logiškai. Savo dabartine veikla ji įrodė, kad skolos yra grąžintos ir jos būtų buvusios grąžintos dar anksčiau, jei Turto bankas ir bankroto administratorius būtų su ja taręsis. Ji būtų iki šios dienos ne tik 90 ar 30 tūkst. grąžinusi, bet ir tuos 236 tūkst. eurų. Sutinka, kad baudos skyrimas UAB (duomenys neskelbtini) atrodo beviltiškai. Tačiau tai įrodo, kad ji nesukčiavo, nesistengė nieko pavogti ir nesistengė pabėgti. Ji bandė surasti sprendimą, bet tuomet jo nerado. O kai galėjo pasiūlyti sprendimą, tą ir pradėjo daryti, bet su ja niekas nesitarė. Jai ta visa galutinė suma neatrodė didelė, nes tai yra gal 10 mašinų kiaušinių, o per mėnesį jie atveždavo apie 20-30 mašinų, todėl tikėjosi išspręsti tą įsiskolinimą laimėjusi konkursą. Nors žinojo UAB (duomenys neskelbtini) būklę, bet vis tiek paskolino ir skyrė baudą įmonei, nes tikėjosi tą veiklą vykdyti toliau. Visus įsiskolinimo procesus pradėjo tvarkyti civilinio proceso tvarka, kai buvo paskirtas bankroto administratorius.
Kai pavasarį (duomenys neskelbtini) sumokėjo skolą UAB (duomenys neskelbtini), ji paskolino tuos pinigus UAB (duomenys neskelbtini) pavedimu. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos jau buvo apribotos ir ji žinojo, kad VMI uždėjusi areštą, todėl ji atsidarė sąskaitą PaySera ir iš ten pervedė pinigus. Net ir padarydama tą pavedimą, ji siekė ir toliau ateityje vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) kiaušinių pardavimo veiklą. Žinodama, kad yra ir kiti įsipareigojimai, jeigu ji būtų padengusi paskutiniais gautais pinigais 230 tūkst. eurų įsiskolinimą, vis tiek būtų likusi apie 200 tūkst. eurų PVM skola. Tam, kad visiškai padengtų tą PVM įsiskolinimą, ji turėjo priimti kitus verslo sprendimus. Ji norėjo, kad tie pinigai būtų skirti toliau vykdyti kiaušinių veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) paskolino juos UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo tuos pinigus grąžinti, ir ta veikla turėjo būti vykdoma. Ji įsivaizdavo, kad verslą vykdo abejose įmonėse taip, kaip jai tuo momentu atrodė geriausia ir teisingiausia.
Kai ji ėjo į VMI, nežinojo ar konkursas laimėtas, nežinojo, kad yra tos debetinės sąskaitos tokiai sumai. Ji VMI sakė, kad kai gaus 90 tūkst. eurų, dalinai atsiskaitys, o toliau, jei VMI nuims areštus, ji mokės įsiskolinimą pagal grafiką, nes laimės naują konkursą. Konkursas buvo kovo 16 d., nors jai atrodė, kad kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. VMI patikrinimo aktą gavo prieš konkursą. 2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dalyvauti konkurse, bet pasiūlymo nepateikė, nors V. pasakė, kad ji pasiūlymą pateikė. Jos nuomone, ir rugpjūčio 3 d., ir kovo 16 d. jie pateikė pasiūlymą. Apie (duomenys neskelbtini) pervestus 22 tūkst. eurų VMI nepranešė.
Nurodė, kad bandė atskirti įmonių veiklas - UAB (duomenys neskelbtini) prekes gaminant bei vystant prekinį ženklą, o UAB (duomenys neskelbtini) jas parduodant, nes UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sutartis su prekybos tinklais, o UAB (duomenys neskelbtini), kaip mažai įmonei, būtų labai sudėtinga jas iš naujo pasirašyti. Tai rodo ir pastangos, ir visi kiti realūs pirkimai, pardavimai, kad veikla buvo vykdoma tokia, kokia buvo numatyta pagal sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį pardavė prekių nupirktų iš UAB (duomenys neskelbtini) už 4 tūkst. ir 12 tūkst. eurų, o nupirko iš UAB (duomenys neskelbtini) už 110 tūkst. eurų. Prisipirko žaliavų iš UAB (duomenys neskelbtini) kai įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo laisvų pajamų. Jie taip pat dalyvavo konkurse pirkti žaliavą maistiniam aliejui, bandė atskirti įmonių veiklas, tačiau (duomenys neskelbtini) tų žaliavų nebenupirko. Tuomet dalyvavo parodose, taip pat bandė užmegzti santykį su kinais. Kinams buvo pervesta dalis lėšų už didelį užsakymą, kurį turėjo parduoti per UAB (duomenys neskelbtini), bet nepavyko parduoti tiek, kiek jie norėjo. Tą patį gali pasakyti ir apie daržoves, kurias bandė parduoti skirtingiems tinklams, nes ji bandė diferencijuoti verslo riziką, kad tai nebūtų vien tik kiaušiniai. Taip pat prekiavo šunų ėdalu, kurio irgi nepardavė, nes liko likučiai. Pagrindinė problema ta, kad ji buvo abiejų įmonių vadovė, bet ji ir kitas veiklas bandė vykdyti, diferencijuojant riziką. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra dvi skirtingos įmonės, kurios turėjo skirtingus tikslus, turėjo skirtingus akcininkus. Ji buvo suplanavusi abiejų įmonių veiklą ir, kadangi ta veikla nepavyko, todėl ji tiesiog užbaudavo UAB (duomenys neskelbtini). Priėmė tokį sprendimą, kuris buvo kvailas. Bet tai nebuvo siekis išvengti pinigų grąžinimo.
Kiaušinių produkciją jiems tiekė dvi Lenkijos fermos, o Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) tiekė kiaušinius UAB (duomenys neskelbtini), bet vėliau K. ferma bandė juos apeiti. Su K. ferma sutartį pasirašė 2015 m. pradžioje ar viduryje ir joje buvo fiksuota kiaušinių kaina. Sutartis buvo pasirašytą už gerą kainą ir ji buvo tikra, kad ramiai taip visus metus ir dirbs. Bet vėliau prasidėjo vištų maras, užsidarė daug paukštynų, sukilo kainos ir K. nusprendė, kad nebetieks jiems tokiomis kainomis ir jie turėjo pakelti tas kainas (duomenys neskelbtini). Kadangi jie buvo tarpininkai, visi susitarimai su K. buvo veidrodiniai ir visą laiką kaina buvo derinama kartu su gamintoju. Aišku, būdavo tokių situacijų, kai kainos Lenkijoje užkildavo, tai K. jiems nebeparduodavo už tą kainą, kurią buvo susitarę, tuomet patirdavo nuostolį. UAB (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo sudėtinga, nes visokių-faktūrų ir deklaracijų tikslinimų buvo ir 2014 m, ir 2013 m. Ne kartą buvo kreiptasi į VMI su prašymu atidėti, išdalinti PVM, gauti mokestinę paskolą. Baudų ir kreditinių sąskaitų klausimai su (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiami iš karto. Būdavo taip, kad pretenzijos išreiškiamos ir po 30 dienų. Yra buvę ir taip, kad buvo pripirkta kiaušinių Velykoms už ne vieną milijoną, (duomenys neskelbtini) jų neišpardavė ir jiems teko prisiimti tą kreditinę sąskaitą.
Yra tokia UAB (duomenys neskelbtini) naudojama „Mercell“ sistema, kurioje būdavo daromi konkursai ir per kurią jie būdavo kviečiami. Tuo metu konkursą UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo žymiai didesne kaina negu paskui buvo priversti vežti į UAB (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad sutartys iš sistemos yra viena, o bendravimas ir susirašinėjimas, problemų sprendimas, ypač tokiam gyvam segmente kaip kiaušiniai, visai kas kita. Gerus metus jie dirbo pakankamai stabiliai, kol Lenkijos rinkoje nepradėjo kilti kainos ir jų tiekėjai nebenorėjo tiekti už tokias kainas. Tiekėjai ją mokė ir rašė, kad ji pašantažuotų (duomenys neskelbtini), kad nebeduos kiaušinių. Už tai (duomenys neskelbtini) juos bauduodavo ir visa tai jie siųsdavo partneriams - tiekėjams, rodydavo, kad pažiūrėtų kaip yra, tai veidrodinės sąlygos. Pagal sutartį dažniausiai baudos buvo skiriamos už tai, kad ne laiku atveži arba ne tai atveži, arba per mėnesį randa kokius nors defektus. Baudos būdavo ir šimtais, ir tūkstančiais. Vienos baudos buvo nereikšmingos, o kitos reikšmingos, būdavo ir 10 tūkst., ir 30 tūkst. Buvo tokių situacijų, kai bauda sudarė ir 100 proc. sutarties vertės. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) yra didelis tinklas, jie turi tam tikrą sistemą ir dažnai per baudas susimažindavo pirkimo kainą. Verslas nebuvo vedamas specialiai nesąžiningai, tiesiog toje situacijoje jie neturėjo kitokios išeities, tik žeminti kainą, nors konkursas buvo laimėtas kitomis kainomis. Jai žinoma, kad VMI administruoja tiek pirkimo, tiek pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, dėl to ji tikrai nenorėjo nieko išvengti, viskas buvo per tą chaotišką, netvarkingą darbą.
UAB (duomenys neskelbtini) kiaušinių veiklą pradėjo vykdyti, kai buvo įkurta, gal 2014 m. Tuo metu įmonės vadovu buvo V. M., o ji dirbo vadybininke. V. M. buvo akcininkas, tačiau vėliau jis akcijas pardavė kitam. Kiaušinių veikla įmonė užsiėmė visą laiką. Ji niekuomet nebandė pasinaudoti UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini), nes kai vadovu buvo V. M., tai jau tada UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini), ir su (duomenys neskelbtini), kad parduos UAB (duomenys neskelbtini) produktus. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) 2014-2015 m. buvo parduodami UAB (duomenys neskelbtini) produktai. Po to akcijos buvo parduotos S. Š., kuris tvarkė visus reikalus su lenkais, kadangi ji nekalbėjo lenkiškai. Jo darbas buvo surasti kiaušinių tiekėjus Lenkijoje, o jos – parduoti kiaušinius (duomenys neskelbtini) ir kitiems prekybos tinklams Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) direktore tapo nuo 2014 m. lapkričio ar gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo nuo įmonės įkūrimo 2013 m. Pirmą UAB (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) produktus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė V. M., o kitas sutartis sudarė jau ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Jos sugyventinis akcininku buvo labai trumpai. Pradžioje galvojo, kad dirbs, nes jis gerai kalba lenkiškai, bet vėliau persigalvojo. Jis savo dalį pardavė S. Š. įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Esant akcininkui UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) tęsė savo veiklą iki pat pabaigos. S. Š. norėjo visiškai įsigyti įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. pavasarį jis prašė perduoti įmonės antspaudą. Buvo kilę minčių įmonę parduoti, bet ji jos nepardavė ir nenorėjo parduoti nesuprasdama, kas vyksta. Realiai turėjo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, bet nepardavė, nes išsigando sulaukusi skambučio iš muitinės tarpininko, jog prisiimtas kažkoks krovinys UAB (duomenys neskelbtini) vardu. S. Š. visą laiką norėjo tęsti veiklą, nes jis turėjo daug kontaktų. 2016 m. pavasarį ji matė, kad įmonės situacija buvo sunki, bet ji jau laukėsi, o 2015 m. rudenį buvo kilę minčių, kad šito verslo nebenori, bet norėjo išeiti iš įmonės tvarkingai viską susitvarkiusi. Būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore nepirko santechnikos prekių.
Visus dokumentus V. M. perdavė, kai išėjo iš įmonės direktoriaus pareigų. Negali pasakyti, kodėl sutartyje buvo nurodyta kaip direktorė V. G. Tos sutarties prireikė, kai jos paprašė (duomenys neskelbtini). Jeigu tuo momentu V. M. nebuvo, tai gal V. G. pasirašė, bet jie susitvarkė visus dokumentus. Nėra skirtumo kas pasirašinėjo, nes jie ruošė sutartį, kurios reikėjo verslui. Visas sąskaitas-faktūras, kur yra nurodyti kiti vardai, pasirašinėjo ji. Pas juos buvo du VMI patikrinimai, 2015 m. rudenį ir paskui 2016 m. pradžioje. Pirma tikrino UAB (duomenys neskelbtini) sandorius su UAB (duomenys neskelbtini), o po to pradėjo tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorius. Kadangi VMI paprašė dokumentų su originaliais parašais, tai ji pasirašė visus dokumentus, kur nebuvo parašų.
Dėl kaltinimo apgaulingai tvarkius bendrovės buhalterinę apskaitą, nurodė, kad su tuo nesutinka, nes kai sutikrino buhalteriją ir paaiškėjo, kad netinkamai deklaravo PVM, iškart tas klaidas ištaisė ir viską deklaravo. Tuo momentu nebuvo prasidėję jokie FNTT ar VMI tyrimai. VMI išvadoje viskas suskaičiuota taip pat, ką ir jie deklaravo. Visi dokumentai yra išsaugoti, tiek pirminiai ir visi galėjo juos rasti, tiek FNTT, tiek VMI. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas už 2015 m. įvyko 2016 m. kovo mėn. Tuomet Ž. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir bandė visas sąskaitas suderinti, o už 2016 m. viską deklaravo. Niekad nebuvo minčių prašyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų pataisyti deklaracijas ir sudeklaruoti mažesnį jų mokėtiną PVM. Jie visą laiką, bent kartą per mėnesį ar į du mėnesius kartą, gaudavo ataskaitas, kurias galėdavo pagal sąskaitas-faktūras pasitikrinti, o kad kažko nedeklaravo, tai taip negali būti. Jei kažko nepateikė, tai tik nebent netyčia, o ne dėl to, kad nenorėjo. Jeigu vadovas nepateikė kažkokios sąskaitos-faktūros, buhalterė vis tiek privalėjo deklaruoti, nes UAB (duomenys neskelbtini) pateikdavo, ką reikia deklaruoti. Be to, buvo prasidėjęs patikrinimas, o UAB (duomenys neskelbtini) viską teikė tvarkingai. Jos nuomone, buhalterė netvarkingai deklaravo. Ji bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, kodėl už du mėnesius nepateikė, o tik trečią mėnesį pateikė. Iš vadovo gavo oficialų atsakymą, kad viskas pateikta, o buhalteriją galima tikslinti 5 metus ir jei nepateikiama vasario mėn., tai pateikiama kovo mėn. 2016 m. nebuvo daug sandorių, todėl būtų nelogiška kažko nepateikti, kai jau viską už 2015 m. pateikė.
Dėl nesutampančių kreditinių sąskaitų nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ji ir V. G. Ji dėl esminių dalykų susitardavo su (duomenys neskelbtini), o toliau V. viską derindavo. Kadangi būdavo labai daug pasikeitimų, kai išrašydavo vieną sąskaitą-faktūrą arba kreditinę sąskaitą-faktūrą mėnesio pabaigoje, paskui reikėdavo ją pataisyti, kai galutinai susiderindavo su (duomenys neskelbtini) arba kai jie paprašydavo jų sumažinti kainą už baudą arba pridėti už marketingą. Jie tiesiog ne laiku padarė tuos veiksmus, kuriuos darė (duomenys neskelbtini). Ji pati neišrašinėjo ir nesiuntė sąskaitų-faktūrų. Kreditines sąskaitas išrašinėjo V. arba Ž. Kiekvieną mėnesį pas juos kas nors nesutapdavo. Pavyzdžiui, jei jie išrašydavo sausio mėn. kažkokią sąskaitą, kreditinę arba kažkokią už reklamą, tai po 2 mėn. jie ją pataisydavo, jei su UAB (duomenys neskelbtini) susitardavo kitaip, pvz., anuliavus kokią dėžę, nupirkus marketingo paslaugų, pakavimo. Ji neturi visų surašinėjimų tiek su buhalterija, tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su V., todėl kiekvienos sąskaitos-faktūros atsiradimo aplinkybių nepamena. Jos nuomone, kai (duomenys neskelbtini) komercijos skyriaus vadybininkai prašydavo padaryti nuolaidą, jie keitė sąskaitų duomenis ant tų pačių numerių. Galbūt V. perrašė sąskaitas-faktūras į tokias, kokių prašė (duomenys neskelbtini). Pvz., jeigu jie pardavė už 1,79 euro, o paskui po dviejų mėnesių pardavė už 70 centų, tai jie turėjo tą pirminę-faktūrą pataisyti, bet prieš tai tikriausiai savo buhalterijoje kreditines išsirašydavo. Todėl (duomenys neskelbtini) gaudavo pataisytą-faktūrą, o kodėl negaudavo kreditinės, nežino, gal per klaidą. Gal (duomenys neskelbtini) nenorėjo priimti kreditinių sąskaitų, gal jie norėjo pataisytų pirminių sąskaitų. Nuolaidos buvo įforminamos ne tik išrašant kreditines sąskaitas, bet dar buvo komercinė nuolaida, o ją įformino kreditine arba pakeisdavo ankstesnių-faktūrų duomenis. 2015-02-26 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 137 214,30 eurų sumai greičiausiai yra po Kalėdų neišparduota prekė, kai jie pakeitė ankstesnes sąskaitas, bet kartu buvo kreditinę išrašę. Taip buvo nuolat, o kadangi buvo chaosas, vieni dokumentai pateko, kiti nepateko, taip ir atsirado tie kreditiniai nesutapimai. (duomenys neskelbtini) didelė įmonė ir jeigu rinkoje labai stipriai pasikeisdavo kaina arba jie neparduodavo kiaušinių likučių, (duomenys neskelbtini) vadybininkai reikalavo daryti nuolaidą ir grasindavo, kad nesutikus, daugiau nelaimės konkursų. Visas komercines nuolaidas ji pati derindavo su (duomenys neskelbtini) komercijos vadybininkais. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini) vadybininkams nereikėjo kreditinių, o reikėjo pagrindines faktūras sutvarkyti, kad būtų žymiai mažesnė kaina negu jie pardavė, nes dėl to jie gaudavo bonusus už pasiektus pelnus, todėl jie perrašydavo normalią faktūrą, tik kaina joje būdavo mažesnė. Gali atrodyti, kad liko UAB (duomenys neskelbtini) palankios sąskaitos ir dėl to susidarė mokestinė nepriemoka, bet buvo apie 200 kreditinių sąskaitų, kurios nebuvo visiškai palankios jiems. O šiuo atveju yra tik 22, kurios nesutampa. Kai gavo kaltinimą su visomis šiomis faktūromis, pradėjo ieškoti, kas jas siuntė ir kas jas gavo, bet iš jos el. pašto tos sąskaitos nėra išsiųstos. Kai pradėjo tikrinti, atrado klaidas ir viską pateikė VMI. Žmogiška klaida, kad viena faktūra nebuvo pateikta. Dėl šios, kuri yra nepateikta, tikrai negali pasakyti. Niekas niekada neišrašė jokių sąskaitų be jos žinios. Jeigu ji pasakydavo, kad reikia (duomenys neskelbtini) padaryti nuolaidą, tai arba Ž., arba V., arba Ž. kita darbuotoja išrašė sąskaitas-faktūras, o ji pasirašė. Jos vertinimu, visa tai susiję su komercinėmis nuolaidomis, kodėl tai buvo įforminama ir į kreditinę, ir į pataisytą pirminę-faktūrą. Ji skambindavo Ž. į ligoninę ir sakydavo, kad reikia anuliuoti 6, 7 transporto priemones, tai tokiu būdu ir buvo išrašytos tos kreditinės, o paskui V. sutvarkydavo normaliai ir pirminėje sąskaitoje pritaikydavo nuolaidą. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) neturėjo ir neužsipajamavo šių kreditinių sąskaitų, nes jie gavo normalias-faktūras.
UAB (duomenys neskelbtini) buvo srautinė įmonė, t. y. įmonė, kuri neturi turto ir gyvena iš apyvartos srauto. Jeigu kažkuriuo momentu srautas užstringa, įmonė galėjo tapti nemokia. Kai jie (duomenys neskelbtini) pridarė tiek daug nuolaidų, labai tikėjosi, kad ir toliau laimės konkursą. Su jų pagrindiniu tiekėju K. santykis bei sutartis buvo tokia pati, kaip ir su (duomenys neskelbtini). Kai verslas yra srautinis, svarbu, kad tas srautas nesustotų. Nors specialistė davė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, nes jos visi įsipareigojimai viršija turtą, bet specialistė, darydama tokią išvadą, neturėjo visų srautų ir ji turėjo praktiškai vertinti tik pradelstus įsiskolinimus. 2015 metų gale ,,Iki“ jiems buvo skolingi ir tas įsiskolinimas persikėlė į 2016 m. Netgi tuo metu, kai įmonė buvo nemoki pagal FNTT išvadas, vis tiek buvo aliejų, kurių niekas nerealizavo. Krizė įvyko ir dėl to, kad nauja pagrindinė (duomenys neskelbtini) vadovė nusprendė, kad jie nebepirks prekių iš tokių tarpininkų kaip jie, o pirks tiesiogiai iš gamintojų. (duomenys neskelbtini) susisiekė su jų tiekėju K. ir sutarė, kad pirks iš jo. Tada jie pradėjo aiškintis su tiekėju, kad yra skola, kurios jie nepadengs, nes už mažesnę kainą pardavinėjo su jų leidimu. Jie neskundė teismo sprendimo, kuriuo priteista skola pagrindiniam tiekėjui. Tuo metu pagrindinis tiekėjas nevežė jiems, nes šantažavo (duomenys neskelbtini), be to, pakilo rinkos kaina. O jie tuo momentu turėjo kitą tiekėją, su kuriuo pradėjo dirbti ir vežti (duomenys neskelbtini) kiaušinius. Jie neatsiskaitė pagrindiniam tiekėjui, bet tikrai negalėjo būti, kad per visus metus tiekėjui K. buvo pervesta tik 10 tūkst. Jos nuomone, gerai, kad pagrindiniam tiekėjui neapmokėta, nes jis juos apgavo. Nors jie baigė santykius su savo tiekėju, bet visos kreditinės, baudos turėjo „atsistoti“ buhalteriškai taip, kad ten nulis būtų ir pagrindiniam tiekėjui UAB (duomenys neskelbtini) būtų nieko neskolingi. Būtų už viską atsiskaitę iš veiklos. Įmonė galėjo vykdyti veiklą, turėdama tokio dydžio įsipareigojimus, nes 320 tūkst. eurų skola pagrindiniam tiekėjui atsirado tik tuomet, kai buvo priteista, kai jau buvo aišku, kad ta veikla nebebus vykdoma. Visą laiką tiekėjas taip pat tikėjosi, jog jie vykdys veiklą. Kai nebelaimėjo konkursų, kai buvo paskelbta, kad VMI prašys bankroto, ji nusprendė nebeinvestuoti į teismus, nes tai laiko gaišimas ir pinigų išmetimas. Kai nebelaimėjo konkurso 2016 m. pavasarį, tai visi suprato, kad bus bankrotas.
2016 m. (duomenys neskelbtini) skirtos baudos ją nustebino. Buvo planuojama, kad veikla bus vykdoma toliau iš to (duomenys neskelbtini) nesumokėto likučio. Kadangi pagrindinis tiekėjas neatvežė labai daug kiaušinių, todėl ir buvo skirtos baudos. Tai, kad (duomenys neskelbtini) išrašė tas debetines, yra pagrindinio tiekėjo šantažo pasekmė. Nors tiekėjas sakė, kad mašinos su kiaušiniais atvažiuos, bet jų neatvežė. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad tas debetines sąskaitas išrašė jų neinformavo. Jos buvo gautos, kai pradėjo tikrinti buhalteriją 2016 m. pavasarį, nors (duomenys neskelbtini) sakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) laimės naują konkursą, bet kadangi pasikeitė vadovas, kuris pasakė, jog nebepirks iš tarpininkų, greičiausiai (duomenys neskelbtini) nusprendė tomis debetinėmis subauduoti ir pabaigti santykius su UAB (duomenys neskelbtini). Tos debetinės atsirado realiai po 2 mėn., kai atėjo laikas mokėti pinigus, nors jos nebuvo atsiųstos prieš tai UAB (duomenys neskelbtini). Kai tikiesi gauti 90 tūkst. eurų iš skolininko, yra vienas lūkestis ir vienoks verslo sprendimas, nes tokiu atveju susimokėjus VMI pusę įsiskolinimo, įmonė dar turėtų turto, aliejų, dar turėtų skolą UAB (duomenys neskelbtini), kurios iš karto atiduoti negali, bet būtų atiduota vėliau. Jei nebūtų bankroto proceso, VMI būtų sudariusi grafiką, ji būtų atidavusi įsiskolinimą VMI. Ji prašė (duomenys neskelbtini), kad tas debetines sąskaitas anuliuotų, kad realiai sumokėtų pinigus, bet jie jai pasakė, kad yra skolingi tik kiek virš 20 tūkst., o ne 90 tūkst. Tuomet suprato, kad verslui „šakės“. Tikėjosi, kad nuėjusi į VMI ir pasakiusi, kad laimėtas konkursas, būtų nuimtas sąskaitų areštas ir toliau būtų vykdoma veikla. Viskas buvo suderinta su tiekėjais. Jeigu būtų laimėję konkursą, kaip jiems žadėjo, tai būtų labai greit atidavę tas skolas ir toliau dirbę. Pasakė, kad verslui „šakės“, nes tiek metų dirbant su (duomenys neskelbtini) buvo sunkesnių ir blogesnių situacijų nei tų kelių transporto priemonių neatvežimas, bet jie jų nebauduodavo.
(duomenys neskelbtini) konkursai būdavo sudaromi metams arba pusmečiui. Nurodytos skirtingos konkursų datos, nes skirtingi kiaušiniai buvo parduodami - (duomenys neskelbtini), privati (duomenys neskelbtini) pakuotė. Tai buvo skirtingi konkursai ir kitos kategorijos, o jie ne visur dalyvavo. Rudų lukštų kiaušinių konkurse jie visai nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) pakuotės kiaušinių konkursas buvo laimėtas metams, (duomenys neskelbtini) privačios pakuotės kiaušiniai buvo 6 mėn. ir 12 mėn. Tam, kad tiektų toliau prekes pagal tam tikrą kategoriją, jie turėjo kovo 16 d. laimėti konkursą (duomenys neskelbtini) kiaušinių, o jų dar nebuvo pasibaigusi (duomenys neskelbtini) privati pakuotė. Bet tada atėjo naujas (duomenys neskelbtini) vadovas - N. K., kuri nusprendė, kad per tarpininkus kiaušinių nebepirks ir jai tai pasakė 2015 m. lapkričio arba gruodžio mėn. Ji dar pasakė, kad jie to konkurso nelaimės, nes norėjo, kad pati (duomenys neskelbtini) pirktų pigiau. Jie žadėjo nepirkti brangios pakuotės, kur yra (duomenys neskelbtini) kiaušiniai, o dėl (duomenys neskelbtini) kiaušinių dar nebuvo pasibaigęs jų laimėtas konkursas ir (duomenys neskelbtini) turėjo pirkti iš jų iki rudens, bet tuomet 2016 m. pradžioje juos užbaudavo. (duomenys neskelbtini) darbuotoja Kvietkutė, kuri buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) kiaušinius sakė, kad privačią (duomenys neskelbtini) pakuotę jie ir toliau pirks per tarpininkus. Pokalbių ir žmonių (duomenys neskelbtini) buvo daug, todėl jie galėjo skirtingai pasakyti dėl pirkimo, nes pagal sutartį (duomenys neskelbtini) ir toliau turėjo pirkti (duomenys neskelbtini) kiaušinius, bet kažkodėl nusprendė nepirkti.
Jos vertinimu, visa ši susidariusi situacija yra civiliniai santykiai, o ne baudžiamieji, nes ji nesiekė paslėpti, iššvaistyti turto ar pasielgti kažkaip nesąžiningai, o tiek kreditoriai, tiek debitoriai visą laiką buvo aiškūs, jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių civiline tvarka nebūtų galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) turto, jo buvimo vietos, kreditorių, debitorių, nebuvo, ji niekad nieko neslėpė, nes nebuvo tikslo nuslėpti tokias sumas, kurias kiekvieną mėnesį deklaruoja UAB (duomenys neskelbtini). Viskas nutiko dėl taip susiklosčiusios verslo situacijos. Sutinka, kad ji neatsargiai, ne laiku pateikė tas deklaracijas, bet ji visą laiką buvo tikra, kad 5 metus galima tikslinti ir deklaruoti, be to, ji dėjo visas pastangas, kad visos skolos būtų grąžintos.
Liudytoja Ž. K. parodė, kad ji vykdė kaltinamosios įmonių buhalterinę apskaitą. Ji turi savo apskaitos įmonę MB (duomenys neskelbtini) ir dirba pagal darbo sutartis ne vienoje įmonėje. Veiklą pradėjo vykdyti nuo 2013 m. ir dirbo su UAB (duomenys neskelbtini), kurie buvo jos tiesioginiai partneriai ir pagal bendradarbiavimo sutartį samdė MB (duomenys neskelbtini), kad tvarkytų apskaitas bei mokesčių klausimais atstovautų jų klientus. UAB (duomenys neskelbtini) buvo ta įmonė, kuri sudarė sutartį 2014 m. su UAB (duomenys neskelbtini) ir su UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi ji dirbo Klaipėdos biure, o UAB (duomenys neskelbtini) turėjo biurus ir Vilniuje, ir Kaune, tai jų darbiniai santykiai buvo tokie, kad pirminius dokumentus gaudavo el. paštu arba dokumentai buvo atvežami į Vilniaus biurą, o tuomet UAB (duomenys neskelbtini) vadovas tuos dokumentus jai persiųsdavo per autobusų siuntas arba pats fiziškai atveždavo, kai atvykdo į Klaipėdą kas antrą savaitę. Kadangi tvarkė abiejų B. D. įmonių apskaitą, tai dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo iš el. pašto (duomenys neskelbtini), o dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo iš el. pašto (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Gavę pirminius dokumentus juos atsispausdindavo ir suvesdavo į buhalterinę programą, nes apskaita buvo vedama per buhalterinę programą, o banko išrašus irgi suvesdavo. Ką gaudavo, tą suvesdavo. Apskaitos įmonės tuo principu ir dirba, kad įmonės vadovas turi rūpintis, jog buhalterė laiku gautų dokumentus. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) ne visada laiku atsiskaitydavo už buhalterines paslaugas, sutartyje buvo numatyta, kad toms įmonėms, kurios ilgą laiką neatsiskaito už paslaugas, sustabdomi tam tikri darbai. Todėl net jei ir gaudavo el. paštu dokumentus, turėjo teisę jų nesuvedinėti į programą ir teikti duomenis tik pagal kelias sąskaitas, galėjo Sodros nedeklaruoti, neteikti laiku GPM deklaracijų, nes buvo toks punktas, kad kiek klientas vėluoja jiems pateikti pirminius dokumentus, tiek laiko jie gali neteikti duomenų institucijoms, nes jiems už tas paslaugas nesumokėta. Tas atsiskaitymo vėlavimas atsirado 2015 m. pradžioje, o tuomet UAB (duomenys neskelbtini) vadovas sakydavo, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos paslaugų neteikti. Tuos klausimus spręsdavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nes ją samdė suvedinėti dokumentus, o ne spręsti finansinius klausimus. Buvo vėlavimai ir 90 dienų, skolos suma būdavo ir 2 tūkst. eurų. Paskui dalį sumokėdavo, jog būtų atnaujintos apskaitos paslaugos, tada viskas būdavo suvesta, patikslintos deklaracijos, pateikti kiti duomenys. Abiejų įmonių dokumentai būdavo teikiami pavėluotai. Kartais turėdavo priminti, kad trūksta kokio banko išrašo ar dar kokių duomenų. B. D. parašydavo laišką, kad atsiųstų tokios ir tokios sąskaitos banko išrašą. Dažniausiai atsiųsdavo, bet būdavo ir tam tikrų techninių nesklandumų (pvz., B. D. nurodydavo, kad generatorius užblokuotas). Ji viską deklaruodavo tuo momentu, kaip reikėdavo. Jei už tą mėnesį nebūdavo atsiųsta dokumento, o išrašyta tik viena sąskaita už buhalterines paslaugas, tai tą vieną sąskaitą ir deklaruodavo. Mokestinio patikrinimo pranešimą gavo į Mano VMI portalą. Per sistemą patikslino ar reikia skenuotų dokumentų, ar popierinių versijų. Kuomet pasakė, kad reikia pateikti popierines versijas, suruošė segtuvus su perdavimo aktu ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuvežė dokumentus į Vilniaus mokesčių inspekciją. Buvo prašyta dokumentų už 2015 m. Jie prašė B., kad atsiųstų trūkstamus blankus, jog suvestų visą trūkstamą informaciją. Prašė visų trūkstamų dokumentų, jei matė, kad yra pavedimai suvesti į banką jau pagal turimus išrašus, arba jei matė, kad įmonei sumokėti pinigai būtent tos įmonės, kad B. pateiktų už kokią sąskaitą tai įmonei sumokėta, jog viskas būtų tvarkingai perduota. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, B. laukėsi, ir jų kontaktavimas ne visada buvo sklandus, kadangi tuo metu ir ji pati turėjo asmeninių, psichologinių problemų, mažai būdavo darbe. Tuo metu mirė mama, labai sirgo sūnus. Tos mergaitės, kurios pas juos atlikdavo praktiką, neatidžiai suvesdavo dokumentus, todėl ji neturėjo galimybių būti darbe ir atidžiai sutikrinti, kas buvo suvesta. Kuomet B. išėjo gimdyti, tai jie VMI pateikė tai, ką turėjo fiziškai, jog nepažeistų to mokestinio patikrinimo reikalavimo, vežė tai, kas realiai pas juos buvo. Kiek pamena, trūko vieno banko išrašo, ir jo negalėjo pateikti ilgą laiką. Pagrindinių didžiųjų sąskaitų banko išrašus atsiuntė B., o iš VMI gavo sąskaitų apyvartas. VMI inspektorė informavo ją, kad yra nesutapimų su UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų apyvarta nemažu skirtumu ir atsiuntė jai tą sąskaitų apyvartų išrašą. Tuomet jos sužiūrėjo pagal turimus registrus ir trūkstamas sąskaitas, kur buvo nesutapimų, paprašė UAB (duomenys neskelbtini) tų sąskaitų kopijų. Sąskaitos jau buvo priduotos į VMI, todėl žiūrėjo į tai, kas yra programose. Tikslinimą darė pagal gautą sąskaitų apyvartos žiniaraštį. Tuomet nustatė, kad buvo nesutapimai tarp išrašytų sąskaitų, buvo ir taip, kad ji neturėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų, o jų kai kurios įvestos sumos taipogi nesutapo. Ji suvedė visas sumas, nes žiniaraščio gale buvo nurodyta skola, debitas, kiek jie sumokėjo, kreditas, kiek jie gavę iš jų sąskaitų, galutinis likutis to periodo pabaigai. Kai susitikslino duomenis pagal apyvartų žiniaraštį, įsiskolinimo suma metų pabaigai pagal UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštį su UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis buvo identiška, todėl tuomet patikslino turimus registrus apskaitoje, PVM deklaracijas. Tačiau VMI tų deklaracijų nei priėmė, nei atmetė. Tos visos deklaracijos buvo sutikslintos 2016 m. balandžio mėn. ar kažkurį kitą mėn. Pagal įstatymą apskaitos tikslinimas galimas 5 metus. Įsiskolinimo suma VMI buvo virš 200 tūkst. eurų. Apie susidariusį įsiskolinimą B. D. turėjo būti informuota, kadangi ji buvo pakviesta į VMI, be to, jų įmonė B. D. informavo, kad pateiks visas deklaracijas pagal gautus sąskaitų žiniaraščius iš UAB (duomenys neskelbtini).
Už kiaušinių pardavimo sandorį su (duomenys neskelbtini) būdavo viena sąskaita-faktūra, o jei būdavo kažkokie neatitikimai, brokai ir panašiai, šalia būdavo išrašoma kreditinė sąskaita. Ji yra kelias sąskaitas išrašiusi, bet tai nebuvo sandoriai su (duomenys neskelbtini). Tuomet lyg V. sirgo, ir nebuvo galimybės, kam išrašyti. Būdavo tokių situacijų, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuveždavo kiaušinius su vienokia sąskaita, o (duomenys neskelbtini) atsisakydavo juos priimti į sandėlius, motyvuodami, kad turi padaryti nuolaidą, jog kiaušinių paletė brokuota, kiaušiniai sudužę, tad tos sąskaitos buvo koreguojamos pagal (duomenys neskelbtini) reikalavimus atgaline data. Ji nežino tų vidinių dalykų, nes nebūdavo Vilniuje, bet tikrai gaudavo sąskaitas skirtingoms sumoms ir tos naujos sąskaitos būdavo gaunamos gerokai pavėluotai. Tas sąskaitas nuskenuodavo bei klausdavo, kuri suma teisinga, bet kartais būdavo, kad jai pamiršdavo atsiųsti tas pakeistas sąskaitas, o ji jau būdavo susivedusi pirmines. Kai koregavo sąskaitas, buvo nesutapimų ir į didžiąją pusę, ir į mažąją pusę. Kai gaudavo pataisytas sąskaitas, ji savo programoje pataisydavo pirminę sąskaitą-faktūrą į naują kainą, nes programoje du vienodi sąskaitų numeriai fiziškai negali egzistuoti. Ir iki patikrinimo būdavo, kad tokios sąskaitos pasitaikydavo kas antrą ar trečią mėnesį, bet taip yra daugelyje įmonių, kad sąskaitos ant to paties numerio yra taisomos. Kai būdavo kokia (duomenys neskelbtini) akcija, dažnai atveždavo 2-3 sąskaitas, kurias reikdavo patikslinti. Pamena, kad kai buvo VMI patikrinimas, tų kreditinių sumos pas juos sutapo, bet pas juos buvo vienoks numeris, o (duomenys neskelbtini) kitoks numeris, bet sumos, data sutapo identiškai. Kaip tie numeriai susimaišė, nežino, bet buvo viena kreditinė apie 24 tūkst. ir pas juos ir (duomenys neskelbtini), bet numeris per vieną skaičių skyrėsi, nors data ta pati. Kas fiziškai jiems išsiųsdavo tas sąskaitas, nežino, kadangi tai buvo bendras UAB (duomenys neskelbtini) el. paštas. Tai yra įprastinė praktika, kai vyksta tokie sandoriai įmonėse, kurios užsiima didmenine veikla, nes kai atvažiuoja prekės, sąskaita išsiunčiama pirkėjui, pirkėjas susitikrina, pasako, kad šitas brokuotas, arba darai nuolaidą, arba neperku, šitas neatvažiavo, šitas išvis turi būti braukiamas lauk, tada tos sąskaitos ne vieną ir ne du kartus taisomos ant to paties numerio būtent tam sandoriui. Bet tokiems keitimams turi būti abiejų įmonių sutarimas. Ir kartais tokiose situacijose būna taip, kad buhalterė gauna vieną sąskaitą, vadovas užmiršo, nepersiuntė tos pakoreguotos sąskaitos ir paskui tik metų gale tai išryškėja, suderinus visus apyrašus. Kartais, kad būtų greičiau, susivesdavo pagal apyvartos žiniaraštį, o vėliau viską sutikslindavo pagal atsiųstas sąskaitų kopijas. Pasitikėjo tais apyvartos žiniaraščiais ir tikslino be dokumentų ir be suderinimo akto. Suderinimo aktas nėra privalomas dokumentas, kurį privalu čia ir dabar susiderinti, tai įmonių vidinis susitarimas. Buhalterės gali pagal apyvartą susiderinti su kitos įmonės buhaltere, kad viskas sutaptų.
Pamena, kad VMI kvietėsi B. D., bet nepamena, ar ji nuvyko, nes UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsiėmė dokumentus iš VMI. B. D. tuos dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiėmė tik kelių metų bėgyje. Jų įmonės paslaugų teikimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2016 m. vasario ar kovo mėn. dėl įsiskolinimo. Nepamena, koks buvo įsiskolinimas, bet UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolius dėl šito įsiskolinimo išieškojimo. Ne ji spręsdavo klausimus dėl įsiskolinimo, o jos vadovas ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Negali pasakyti, kiek UAB (duomenys neskelbtini) turėjo banke pinigų, kai jie nutraukė sutartį, bet jų nebuvo daug ir buvo prasta įmonės finansinė padėtis. UAB (duomenys neskelbtini) neapmokėdavo sąskaitų iš karto, būdavo gal vienas pavedimas per mėnesį. Kiek pamena, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir kitų klientų, kuriems paletes kitokių produktų pardavinėdavo, bet tai buvo kokį kartą į ketvirtį ir sumos nebuvo labai didelės, pavyzdžiui, 500 eurų. Dar vienam iš klientų 2014 m. pradžioje buvo parduoti šunų konservai. Buvo UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos kelios sąskaitos UAB (duomenys neskelbtini) dėl eterinių aliejų pardavimo ir buvo skirta bauda. Tų iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių pardavimų nebuvo daug ir tai buvo smulkios sumos. Buvo kažkoks sandoris su Latvija. Eteriniai aliejai turi savo galiojimo laiką, o jeigu tokia prekė yra su pasibaigusiu galiojimu, pagal atsargų standartą turėjo tas prekes nurašyti į nuostolius kaip netinkamus naudoti produktus. Nepamena visų aplinkybių, kodėl buvo skirta bauda UAB (duomenys neskelbtini), bet lyg tai už sutarto kiekio prekių neįsigijimą, nes tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo prasta. Kai gaudavo banko išrašus, matydavo operacijas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Banko išrašus įmonės turėdavo pateikti iki kito mėnesio 10 dienos už praeitą mėnesį, bet jie ne visada buvo pateikiami laiku. Kai gaudavo banko išrašus, susivesdavo juos. Nors visų sąskaitų neturėjo, bet jie galėjo suvesti pagal banko išrašą, užfiksuodami, kad yra įmokėti pinigai pagal kažkokias operacijas. Neprisimena datos, kada tikslino UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, bet UAB (duomenys neskelbtini) visas sąskaitas registruose yra deklaravusi ir PVM prievolę susimokėjusi. Ką jie gaudavo, tą suvesdavo į programą ir pateikdavo VMI. Kai turėdavo patikslintus duomenis, juos patikslindavo, bet laikydavosi vidinės praktikos, kad visi registrai dažniausiai tikslinami, kai pateikiamos finansinės atskaitomybės, o tai reiškia, kad visos skolos suderintos, įtrauktos visos skolos, jog nereikėtų rašyti įmonei kiekvieną mėnesį už dokumentų patikslinimą, gerbiant klientą. Visas deklaracijas, registrus tikslindavo vieną kartą metuose. Tai visų apskaitos įmonių nerašyta taisyklė, nes kai yra didelis srautas, neįmanoma sugaudyti vienos ar kitos pavėluotos sąskaitos, kuri yra įvesta į programą. Iki mokestinio patikrinimo kiek buvo išsiųsta UAB (duomenys neskelbtini) suderinimo aktų ir gauta atgal, tie sandoriai buvo patikslinti. Kitos įmonės irgi ne laiku atsiunčia informaciją, uždelsia, tai čia įprasta, nes buhalterės tai serga, tai atostogauja, tai pasimiršta.
Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaitą perėmė 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje, iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas metinis skolų suderinimo aktas už 2014 m. Kadangi sumos nesutapo, jie prašė UAB (duomenys neskelbtini) išplėstinio registro, kad galėtų pasitikslinti, ar visus dokumentus turi, kad viskas „sueitų“. 2016 m. pradžioje, kai vyko mokestinis patikrinimas, jau kai susivedė apskaitos registrus pagal UAB (duomenys neskelbtini), jie pasirašė susiderinimo aktą su UAB (duomenys neskelbtini) už visus 2015 m. Remiantis sąskaitų apyvartos žiniaraščiu galima patikslinti to paties numerio sąskaitas, galima patikslinti gavus PVM sąskaitos-faktūros kopijas, galima pataisyti ir suderinimo aktu. Tokio dalyko, kad privalu pagal tokį ar tokį dokumentą sutikslinti, nėra įstatyme. Kai 2016 m. buvo tikslinami 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, dar nebuvo pradelstas finansinės atskaitomybės pateikimo terminas, nes didžiosios skolos buvo suderintos, o finansinė atskaitomybė teikiama akcininkų susirinkime, kuris turi būti sušauktas per 4 mėn. Akcininkų susirinkimas buvo balandžio mėn. gale, finansinė atskaitomybė buvo pateikta per mėnesį. Pardavimų pajamos finansinėje atskaitomybėje atitiko visas 2015 m. pardavimo pajamas, kreditines sąskaitas ir kita, kiek buvo deklaruota ir priduota mokesčiams.
Už UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus UAB (duomenys neskelbtini) neteikdavo skolų detalizacijų, nevesdavo bankų išrašų, nepaimdavo sąskaitų, nedeklaruodavo Sodroje, PVM, GPM, teikdavo tik UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos sąskaitą, tą vieną dokumentą. Yra buvę, kad jokių paslaugų neteikė 3-4 mėn. nei vienai, nei kitai įmonei. Praktiškai nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. jos fiziškai ofise nebuvo, nes jos artimieji turėjo didelių bėdų, o į darbą grįžo tik 2016 m. sausio 3 d. Kas būdavo fiziškai iš dokumentų atnešta, atsiųsta, ji paskambindavo į biurą ir apskaitininkės, kuri tuo metu dirbdavo, paprašydavo, kad suvestų, kiek gali ir ką nors padeklaruotų. Pati tikslinimą pradėjo tik 2016 m.
Jei sutartys sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) būtų buvę vykdomos tinkamai, UAB (duomenys neskelbtini) būtų generavusi didesnes apyvartas, bet sutartyje buvo nurodyta viena kaina, o sąskaitas UAB (duomenys neskelbtini) rašydavo daug mažesnes bei spaudė daryti nuolaidas. Tai suprato iš pokalbio su B. D.. Yra nurašiusi ir kiaušinių pakuotes, nes būdavo, kad per klaidą įsipaišo pora eilių pasibaigusio galiojimo, o jei (duomenys neskelbtini) jiems juos grąžina, tai jie ir nurašydavo. Taip pat ir eterinius aliejus yra nurašiusi. Tai, kad ji pasakė tyrėjui, jog jos nenustebino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo pardavimų, turėjo omenyje tai, jog jei gaudavo dokumentus pavėluotai, tai natūralu, kad gali būti toks nesutapimas, tik suma šokiravo. Jei nebūtų buvę mokestinio patikrinimo, vis tiek būtų buvę siųstas aktas UAB (duomenys neskelbtini), nes tai priešfinansinės ataskaitos ruošimas, pareiga susiderinti didžiąsias skolas.
2016 m. VMI tikrino UAB (duomenys neskelbtini) du kartus. Pirmo patikrinimo metu VMI prašė skenuotų sąskaitų, kokias jie turėjo, nes ten buvo tokia situacija, kad pas juos sąskaitos buvo deklaruotos laiku, bet pas UAB (duomenys neskelbtini) tų sąskaitų nebuvo. Su UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijos buvo sutikrintos. Po UAB (duomenys neskelbtini) buvo kitas patikrinimas, VMI pradėjo reikalauti banko išrašų už atitinkamus laikotarpius, sutarčių, todėl jie prašė B., kad atsiųstų duomenis, jog būtų galima susivesti, susitikslinti skolas su didžiaisiais tiekėjais, pirkėjais. Kai metai baigiasi, jie siunčia skolų suderinimo aktus. Kai grįžo į darbą 2016 m. pradžioje, viskas įsisuko, buvo vienas patikrinimas, pradėjo siųsti suderinimo aktus, banko išrašus vestis, prašyti duomenų, kad pabaigtų sutvarkyti įmonės finansinius metus. Tarp tokių įmonių buvo ir (duomenys neskelbtini). Negalėjo paaiškinti, kodėl viena kreditinė PVM sąskaita-faktūra deklaracijose nebuvo patikslinta. Kai tikslino deklaracijas, sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) jau galėjo būti nutraukta, bet jie vis tiek turėjo atiduoti buhalterinius likučius. Kadangi tuomet vyko VMI patikrinimas, (duomenys neskelbtini) buhalterė persiuntė 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. suderinimo aktus ir ji pastebėjo, kad jie nesutampa. Tuomet paprašė detalizuoti ir tada gavo iš (duomenys neskelbtini) tas geltonas sąskaitas, kur (duomenys neskelbtini) buvo nubaudavusi bei išrašiusi sąskaitų UAB (duomenys neskelbtini), kurių ji neturėjo. 2016 m. persikėlė ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo skoloje UAB (duomenys neskelbtini). Ji bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininke, kuri pasakė, kad jie turi dar savo išrašytų baudų. Ji gavo šių sąskaitų skenuotus egzempliorius 2016 m. kovo mėn. Tai buvo paskutinės baudos, kai UAB (duomenys neskelbtini) nubaudavo, tik nepamena, kas tiksliai buvo tose sąskaitose parašyta, bet ten labai didelės sumos buvo. Šių sąskaitų net B. D. nebuvo mačiusi, nes tik kai pati gavo tas sąskaitas iš UAB (duomenys neskelbtini), tik tuomet ir persiuntė B. D. VMI pamatę UAB (duomenys neskelbtini) patikslintus registrus norėjo padaryti taip, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitytų tiesiai į VMI biudžetą, o ne pervestų skolą UAB (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jie nėra skolingi ir pateikė sąskaitas, kuriomis skyrė baudas UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi jie laiku neturėjo tų sąskaitų su skirtomis baudomis, todėl kai vyko deklaravimas ir tikslinimas, jos nepateko į registrą. Gavus apskaitos žiniaraščius iš UAB (duomenys neskelbtini), nelaukdama sąskaitų kopijų, užsipajamavo UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo, kreditines sąskaitas, padarė „sudengimus“ atitinkamoms dalims, kaip UAB (duomenys neskelbtini) „dengia“, kad galutinė suma apskaitos programoje sutaptų su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu sąskaitų apyvartos žiniaraščiu. Kai patikslino deklaracijas, VMI neturėjo priekaištų jiems, kaip buhalteriams. Iš jų pusės, iš buhalterijos, tarpininkaujant VMI, jie padarė taip, kaip yra teisėta. Kai į registrus pateikė FR671, FR672, juos priima automatizuotai, o FR600 yra ta suvestinė išrašomų ir gaunamų dokumentų. Jie sudeklaravo, bet, kadangi tuo metu vyko įmonės mokestinis patikrinimas, inspektorė turėjo fiziškai pasitvirtinti, todėl jos „kabėjo“ pilkai, nors buvo pateiktos niekam nenusižengiant, nes ji turėjo teisę už tą laikotarpį tikslinti. Pardavėjui išrašius sąskaitą ir pirkėjui apie ją nežinant, pirkėjui neįmanoma išvengti ar nuslėpti mokesčių, nes pasibaigus metams, kitų metų pradžioje, kai derini skolas, nori nenori, vis tiek viskas paaiškėja ir jie visiems privalomai viską sutikslina. Jei sužino faktą, kad kažkoks dokumentas buvo neįtrauktas ar neteisingai įtrauktas, jis yra koreguojamas ir pateikiamas. B. D. niekada neklausė, kaip būtų galima nuslėpti mokesčius, jų išvengti ar sumokėti mažiau.
Liudytoja V. G. parodė, kad B. D. buvo jos vadovė įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Dirbti su B. D. pradėjo nuo 2014 m. Prieš tai įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo V. M., o ji dirbo administratore, vėliau vadybininke. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) direktore tapo B. D. ir ji toliau dirbo vadybininkės pareigose, kol išėjo motinystės atostogų. Jų tiekėjai buvo lenkai ir jie dirbo su didžiaisiais prekybos centrais. Jos, kaip vadybininkės, pareigos buvo užsakymų priėmimas, pateikimas, sąskaitų-faktūrų išrašymas, tvarkymas, užsakymų pateikimas tiekėjams, prižiūrėjimas logistikos, užsakymas, tvarkymas, nuo krovinio atvežimo iki pristatymo, viską darė ji, kadangi buvo vienintelė vadybininkė ir administratorė. Ji išrašydavo sąskaitas, o jas pasirašinėjo B. D. ir ji, kol galėjo, nes turėjo įgaliojimą pasirašyti ant sąskaitų-faktūrų. Tokį įgaliojimą ji turėjo nuo darbo UAB (duomenys neskelbtini) pradžios. Kai išėjo motinystės atostogų, sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo.
Nepamena, ar išrašytos sąskaitos buvo keičiamos, tačiau būdavo, kad išrašydavo kreditines, nes kartais, kai gaudavo prekes, jie išrašydavo sąskaitą-faktūrą, kadangi sąskaita-faktūra turėjo būti perduota pirkėjui su preke, o klientas patikrindavo ir informuodavo, kad kažkas su prekės kokybe blogai (pvz., sudužę kiaušiniai), todėl tekdavo jiems išrašyti kreditines sąskaitas. Kreditinė sąskaita už vieną atvežimą buvo išrašoma vieną kartą. Nerealu, kad kreditinė sąskaita būtų keičiama daug kartų, nepamena to. Pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo neatitikties dokumentą, kuriame matydavosi koks neatitikimas, kiek buvo sudužusių kiaušinių, ir jie turėdavo tuos kiekius kredituoti. (duomenys neskelbtini) mokėjo tik už gerus bei tvarkingai pristatytus kiaušinius. Kad gaus baudą, sužinodavo iš karto pristačius prekes, bet raštą atsiųsdavo vėliau. Baudas taip pat skirdavo už vėlavimą, nes turėdavo prekes pristatyti nustatytu laiku. Baudos buvo skiriamos dažnai. Kai jai pasakydavo, kad reikia perrašyti sąskaitą, nes kaina turi būti tokia, o ne kitokia, ir, kai gaudavo B. D. patvirtinimą, perrašydavo sąskaitas. Sąskaitų perrašymas buvo po prekių pristatymo. Ji dėl kainų su (duomenys neskelbtini) vadybininkais niekada nebendravo, tai buvo B. D. atsakomybė. Jeigu žinodavo, kad kaina pasikeitė, tai iškart rašydavo teisingą kainą. Toks sąskaitų perrašymas nedažnai buvo, gal pora kartų reikėjo perrašyti, nes dėl kažkokių priežasčių pasikeitė kaina. Nepamena, ar kreditinės sąskaitos buvo dažnas atvejis. Geriausiais laikais per savaitę atveždavo 7 mašinas kiaušinių. Pristačius kiaušinius, ji tą pačią dieną gaudavo laišką (dokumentą) dėl sudužusių kiaušinių (jei tokių būdavo), o pagal jį išrašydavo naują kreditinę sąskaitą. Dėl sudužusių kiaušinių jie rašydavo laiškus tiekėjui, nes kartais tai galėjo būti vežėjo kaltė, todėl kartais laukdavo kompensacijos už tai iš tiekėjo. Kreditinės sąskaitos būdavo išrašomos ir šimtais, ir tūkstančiais, ir net dešimtimis tūkstančių eurų, bet jai niekada neteko išrašinėti kreditinių sąskaitų šimtais tūkstančių eurų. Ji į buhalteriją pateikdavo pirmą išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ir kreditinę sąskaitą-faktūrą. Buvo susitarimas, kad sekančio mėnesio pradžioje, sukaupus visas faktūras, ji perduoda jas buhalteriją tvarkančiai įmonei, o jie jas išsiųsdavo Ž. į Klaipėdą. Jei kažkokios faktūros pritrūkdavo, tai jie jų ieškodavo ir rasdavo, nes klientas visada būdavo gavęs tas-faktūras. Visos faktūros mėnesio gale būdavo sutikrinamos, o jei kažko trūkdavo, tai Ž. K. visada klausdavo. Ji pateikdavo visas sąskaitas-faktūras ir neįsivaizduoja, kodėl jos kartais galėjo būti neišsiųstos. Ji buhalterinių ataskaitų nematė, nes jos darbas buvo tik teikti visas faktūras, o jei kažkas būdavo ne taip, tai Ž. K. su B. D. aiškinosi. Kartais ir B. D. išrašydavo sąskaitas-faktūras, bet ir šios sąskaitos-faktūros būdavo pateikiamos jai, kad ji jas visas išsiųstų. Neįsivaizduoja, kaip galėjo būti buhalterijai pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 23 d. sąskaita-faktūra. Jei būtų įvykusi tokia klaida, būtų pamatę ir ištaisę klaidą. 2015 m. kovo 24 d. kreditinėje sąskaitoje Nr. 83 ji tikrai tokių sumų negalėjo išrašyti. Jeigu kažkur būdavo neatitikimų, tai visi tą matydavo, t. y. ir (duomenys neskelbtini), ir Ž. K. Bet tokių atvejų buvo labai retai ir jie viską išsiaiškindavo bei sutvarkydavo.
2014 m. spalio mėn. jai tikrai neteko laikinai vadovauti UAB (duomenys neskelbtini), nes 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo jos vestuvės, o po vestuvių dar turėjo atostogų, o tada direktoriumi dar buvo V. M. Jai nieko nežinoma apie sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ant jos nepasirašinėjo ir tikrai tuo metu laikinai nėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų. Apie šį sandorį su ja niekas iš direktorių nekalbėjo, apie tai pirmą kartą išgirdo per apklausą.
B. D. buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Kartais, kai turėdavo laiko, B. D. prašymu, pagelbėdavo (kažką išversdavo), nes abi įmonės buvo įsikūrusios tame pačiame biure, bet daugiau jokio darbo UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujant B. D., jos darbo sritis buvo susijusi tik su kiaušinių pirkimu ir pardavimu. O kai dirbo su V. M., be kiaušinių dar pardavinėjo gyvūnų maistą, daržoves, vaisius. UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, kai vienos sutartys baigdavosi, jie dalyvaudavo konkursuose ir laimėdavo. Su B. D. šnekėjo, kad jei nelaimės konkurso, įmonė nevykdys tos veiklos.
Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamino natūralią kosmetiką, užsakinėjo žaliavą. Nepamena, kad būtų kažkas daroma, jog UAB (duomenys neskelbtini) realizuotų UAB (duomenys neskelbtini) prekes. Pamena, kad buvo kalbėta su (duomenys neskelbtini), jog būtų pardavinėjama prekybos centre, bet neatsimena, kas turėjo pardavinėti, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini). Nepamena, kokiu el. paštu naudojosi, kuomet dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gal „v.“ arba (duomenys neskelbtini). Tekdavo siųsti dokumentus klientams bei buhalterijai ir elektroniniu paštu, nes dokumentai kartais būdavo skanuojami. Nepamena, ar buhalterė rašydavo minėtu el. paštu, nes dažniausiai buhalterė su B. D. kalbėdavo. Pirmaisiais motinystės atostogų mėnesiais, kai dar nebuvo pagimdžiusi, buvo sutarusi su B. D. padėti ir dar susiskambindavo su tiekėjais, kol B. D. ieškojo naujos vadybininkės, administratorės. Pora kartų taip teko jai padėti (2016 m. B. D. paprašė jos užpildyti paraišką dėl dalyvavimo konkurse; suvesti kainas į „Mercell“ sistemą).
Nepamena, ar UAB (duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitas už jų marketingo paslaugas. Pamena, kad seniai tokios sąskaitos-faktūros būdavo su (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma prekybos tinklams, nes įmonė bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), bandė prekes įvesti ir (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) prekiavo šventiniu laikotarpiu, kai turėjo atsivežę daugiau kiaušinių. B. D. važiuodavo į (duomenys neskelbtini), derėdavosi, kalbėdavo, kad nepatirtų nuostolių. Jai B. D. yra sakiusi, jog jei nesumažins kainų, tai (duomenys neskelbtini) nutrauks santykius. Tokiais atvejais išrašinėdavo kreditines sąskaitas. Dėl kreditinių sąskaitų jie pradėjo dirbti į minusą, nes jos labai sumažindavo pelną. Vyko nuolatinės derybos tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su tiekėjais dėl kainų ir dėl kitų prekių pristatymo sąlygų.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirbo B. D. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Jo funkcijos buvo mažmeninės prekybos klientų paieška Lietuvoje, kurie platintų jų produkciją, atstovautų įmonę. Taip pat turėjo rūpintis įmonės automobiliu, daryti techninius darbus, teko nupirkti kompiuterius, stalus. Be tradicinių klientų paieškos būdų, jie dalyvaudavo mugėse. Jis buvo įmonės atstovas ir su produkcija važiuodavo į muges. Per tuos 10 darbo mėnesių sudalyvavo beveik visose Lietuvos mugėse. Jis turėdavo persiųsti el. paštu B. D. ir administratorei, kiek koks klientas per tą mėnesį pardavė jų įmonės produkcijos, bet sąskaitų jis neišrašinėdavo. Kas sąskaitas išrašydavo nežino, ar administratorė, ar buhalterė, ar pati B. D. Nepamena, ar jam teko pasirašyti sąskaitas-faktūras, nebent kažkokią su savo klientais. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo jo klientas. Didesniais klientais, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūpinosi B. D., nes ji norėjo patekti į tuos tinklus, o jo prašė užsiimti mažesniais klientais. Kai atėjo dirbti į įmonę, iš B. D. sužinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra kita jos įmonė ir kad ji tiekia kiaušinius prekybos tinklams. Sandorių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavo ir nevykdė, ir nieko apie tokius sandorius nežinojo. Nežino, kokius produktus UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini). Nepamena sąskaitų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymo aplinkybių. Galbūt tai buvo formalumas, gal buvo reikalingas jo parašas ir jis pasirašė paprašytas direktorės, arba pati direktorė jį informavo, kad pasirašo jo vardu ir pati pasirašė sąskaitas. Bet jis nieko apie tuos sandorius nežino, nes juose nedalyvavo. Jo pareigybės aprašyme buvo nurodyta projektų vadovas, o kas ant sąskaitų-faktūrų įrašyta nežino. Greičiausiai sąskaitas ji paprašė pasirašyti arba pati pasirašė jo vardu, nes pati negalėjo pasirašyti, kadangi buvo abiejų įmonių direktorė. Jis nedisponavo nei įmonės antspaudu, nei banko sąskaita.
Liudytoja V. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, siejo darbiniai santykiai. Pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagal surastą skelbimą internete, prieš 5 metus, liepos 7 d. iki gruodžio ar sausio mėn. Jos pareigos – administratorė-vadybininkė. Tai buvo tiesioginė komunikacija su klientais, su tiekėjais, paprasti darbai ofiso viduje, tekdavo važiuoti pas klientus. Žino, kad įmonė (duomenys neskelbtini) egzistavo, bet koks santykis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ar jis išvis buvo, ji neįsivaizduoja. Buvo tiesioginiai fiziniai (UAB (duomenys neskelbtini)) klientai, kurie galėjo pirkti per internetinę parduotuvę, taip pat vaistinės, mažos parduotuvės, kurios turėjo tas prekes ir jas pardavinėjo. Dėl apklausos metu parodytos sąskaitos (prieš 2 metus), negali papasakoti šios sąskaitos atsiradimo aplinkybių, nes pirmą kartą ją pamatė apklausos metu, nustebo. Kiek pamena, ant šios sąskaitos buvo ne jos parašas, nes ji visur vienodai pasirašo, tiesiog suprato, kad negalėjo pasirašyti tos sąskaitos, nes parašas ne jos. Negalėjo sąskaitoje nurodytu metu dirbti įmonėje. Gali būti, kad teko išrašyti sąskaitas-faktūras, pasirašyti. Ant 2015 m. spalio 10 d. sąskaitos-faktūros (12 t., b. l. 68) ne jos parašas. Negali teigti, kad tikrai nematė šios sąskaitos-faktūros, bet, kadangi parašas ne jos, tikrai jos nepasirašė. Žino, kad vėliau pas juos atsirado kažkokia sistema, todėl gali būti, kad kažkoks Word variantas buvo (važtaraščių, sąskaitų rašymui). Mano, kad tai buvo buhalterinė apskaita, kurioje buvo kažkokie kiekiai, žaliavų likučiai. Negali pasakyti, ar sistema, generuodama dokumentą, iškart nurodydavo jo rengėją. Prieigą prie šios sistemos turėjo darbo santykių pabaigoje (pradžioje jos nebuvo). Prieš jai išeinant, reikėjo į sistemą perkelti duomenis (visokių žaliavų, likučių, kiek ko likę). Negali tiksliai atsakyti, kas be jos turėjo prieigą prie šios sistemos. Nepasakys, kas ją administravo.
Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, siejo darbiniai santykiai, bendravo telefonu. Ji dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), su prekių užsakymais, UAB (duomenys neskelbtini) tiekė kiaušinius. Kiaušinius užsakinėjo pagal poreikį, siųsdama užsakymą per el. sistemą (nurodydavo užsakomų kiaušinių kiekį ir rūšį). Daugiau bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke V., o, kai šiai neprisiskambindavo arba, kai neturėdavo kam daugiau prisiskambinti (galbūt kažkas neatsakydavo į laišką, skubiai kažko reikėjo, kas susiję su užsakymu), skambindavo B., su kuria bendravo kelis kartus. Galėjo būti, kad 2014-2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) palaikė verslo santykius. Kai įmonė (duomenys neskelbtini) pristatydavo prekę, daugiau jokio bendravimo nebuvo. Prekės kokybę tikrino sandėlio darbuotojai. Jei būdavo brokas, pranešdavo jai el. paštu, tada šią sandėlio informaciją persiųsdavo el. paštu V., įmonės (duomenys neskelbtini) atstovei. Nepamena, kokiu el. paštu naudojosi V. Tada jie jiems atsakydavo, kaip sutvarkys tą problemą arba jie nurodydavo, kaip ją sutvarkyti. Jei būdavo brokas, tai įmonė (duomenys neskelbtini) išrašydavo kreditinę sąskaitą-faktūrą. Kreditines sąskaitas-faktūras įmonė siųsdavo jai, o ji persiųsdavo sandėlio darbuotojams. Nepasakytų, kad tokių sąskaitų išrašymas buvo dažnas atvejis. Dažniausiai broko kiekiai buvo nedideli (nebuvo dideli palyginus su užsakomais kiekiais). Atvažiavus prekei, sąskaita keliaudavo kartu su preke į sandėlį. Nežino, kas pirminę sąskaitą persiųsdavo į buhalteriją. Ji el. paštu gaudavo tik kreditines sąskaitas-faktūras. Nepastebėjo, kad būtų atsiųstos kelios kreditinės sąskaitos-faktūros tuo pačiu numeriu. Paprašydavo sąskaitos-faktūros, gavę persiųsdavo sandėliui, jie dažniausiai sutikrindavo viską. Nepamena tokių atvejų, kad tą pačią kreditinę sąskaitą-faktūrą (UAB (duomenys neskelbtini)) taisytų dar kartą ir atsiųstų iš naujo. Užsakyme kainos nematė, sistema kainų nerodydavo. Dėl kainų derėdavosi vadybininkai iš komercijos. Su įmone (duomenys neskelbtini) bendravo E., pavardės nepamena, K., J. Nežino, ar vadybininkai prašydavo UAB (duomenys neskelbtini) taikyti nuolaidas, ji neprašė. Prekės atvažiuodavo į vieną sandėlį. Sąskaita-faktūra ateidavo į sandėlį ir nukeliaudavo į buhalteriją. Kreditines sąskaitas-faktūras turbūt atsiųsdavo V. Nepamena sistemos, per kurią formuodavo užsakymus, pavadinimo, nes nebedirbo su tuo. Greičiausiai, įmonė (duomenys neskelbtini) buvo prijungta, nes tai buvo vidinė įmonės sistema. Kiek ji žino, tiekėjai, su kuriais būdavo sudarytos sutartys, siųsdavo el. paštą, kurį reiktų prijungti, į kurį vėliau įmonė, t. y. tiekėjas, gaus užsakymą. Tiekėjai matydavo su kainomis, o jie, darydami užsakymą, kainų nematydavo. Užsakyme būdavo nurodomas pristatymo terminas. Nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) taikė baudas dėl terminų pažeidimo. Tai ne jos kompetencija, atvežimo terminus kontroliuodavo sandėlis taip, kaip būdavo nurodyta užsakyme. Jai nežinoma, kaip buhalteriškai buvo įforminama bauda. Kreditinės sąskaitos-faktūros buvo išrašomos dėl broko arba kiekio trūkumo. Nebuvo taip, kad gautų kreditines sąskaitas-faktūras dėl termino pažeidimo. Nieko nežino apie tai, ar UAB (duomenys neskelbtini) naudojo programą, kurioje tiekėjai teikdavo pasiūlymus, norėdami dalyvauti konkurse. Programa „Mercell“ jai nieko nesako.
Liudytojas S. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, anksčiau siejo verslo santykiai. Liudytojas nurodė, kad neatsimena visų aplinkybių, nes tai buvo labai seniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus liudytojo S. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. gegužės 10 d. apklausos protokolas; 13 t., b. l. 6-8), liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Su Lenkijos pardavėjais bendravo gal 2014-2015 m. Buvo visokiausių minčių plėsti veiklą (prekybą kiaušiniais). Tam sutrukdė gal ir lenkai, kadangi nevykdė laiku, buvo visokiausios baudos iš (duomenys neskelbtini), buvo planuota statyti rūšiavimo cechą sklype, kuris priklausė UAB (duomenys neskelbtini), bet dėl tam tikrų kitų priežasčių įmonei buvo iškeltas bankrotas. Buvo sutarta dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo. Nepasakys, ar 2016 m. dar buvo vykdoma veikla. Seniausiai buvo sutarta, kad visos akcijos priklausys jam arba jo įmonei. Jis su pirkėjais Lietuvoje nebendravo, bendravo tik su Lenkijos tiekėjais. Kartais matydavo sąskaitas suvestinėse, kad UAB (duomenys neskelbtini) išstato baudas už vėlavimus, pačių sąskaitų su baudomis nematė; matė tik jam atsiunčiamą suvestinį sąrašą, kuriame yra sąskaitos numeris, kažkoks minusas. Apyvarta vyko, važiuodavo vienas vilkikas į dieną, kai (duomenys neskelbtini) skelbdavo akcijas, tai kiekiai buvo milžiniški, neturėjo laiko į viską gilintis, kontroliuoti. Schema buvo tokia, (duomenys neskelbtini) atsiunčia užsakymą administratorei, administratorė – B., B. – jam ir jis persiunčia lenkams. Būdavo darbiniai klausimai, lenkai spėja ar nespėja, visaip būdavo, lenkai dažniausiai savo transportu veždavo, jei nespėja, tai prašydavo savo transportą atsiųsti, nes jiems trūkdavo tai pakuočių, tai dar kažko.
Dėl įmonės finansinės padėties, tai kiaušinių biznis visuomet sudėtingas. Su (duomenys neskelbtini) buvo tokios sutartys, kad kaina fiksuota pusei metų, o lenkai fiksuodavo jiems kainą 2 savaitėms ar mėnesiui. Kartais pardavimai buvo į minusą, kartais į gerą pliusą. Suvestinėse būdavo šimtai sąskaitų, buvo pirkimai ir pardavimai su (duomenys neskelbtini), bet ten nebuvo jokių kitų sąskaitų. (duomenys neskelbtini) marketingo paslaugos būdavo įforminamos išrašant sąskaitas-faktūras. Buvo kažkokie procentai nuo apyvartos. Pamena, kad lenkai vėluodavo atvežti kiaušinius. Jei vilkikas pavėluodavo, (duomenys neskelbtini) išrašydavo baudas.
Sakinys „Man nieko nėra žinoma apie įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-2016 metais vykdytą ūkinę-komercinę veiklą, apskaitos organizavimą ir mokėtinų mokesčių deklaravimo veiklą, kuria galėjo būti siekiama ar buvo siekiama neteisėtai įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti mokėtinų mokesčių, ar galėjo būti siekiama ar buvo siekiama B. D. ir/ar įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai pasisavinti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) lėšas ar turtą ar kitaip neteisėtai pasinaudoti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis ar turtu“ yra neteisingai suformuotas. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo susijusi su UAB (duomenys neskelbtini). Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, nebuvo davęs leidimo naudoti įmonės pinigų kitos įmonės veiklai. Kažkada buvo tokios kalbos, kad investuos į UAB (duomenys neskelbtini), netgi buvo pasirašytos preliminarios sutartys, bet tas neįvyko. O UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo prekyba. Negali atsakyti, kaip buvo organizuojama UAB (duomenys neskelbtini) veikla, nes buhalterijos netvarkė, bet įmonė veikė taip, kad gautų pelną. Įmonė (duomenys neskelbtini) neteikė ieškinio dukterinės įmonės vadovei dėl žalos atlyginimo.
Kai tapo akcininku, praktiškai darbas vyko tik su (duomenys neskelbtini), su K. nedarė nieko, nes jie atsisakė tiekti kiaušinius. Neturi supratimo, kiek liko skolingi K.. UAB (duomenys neskelbtini) kažkada seniai, kai akcininku buvo V. M., pardavinėjo kažkokius aliejus (duomenys neskelbtini). Kai jis tapo akcininku, tokių sandorių nematė, nes UAB (duomenys neskelbtini) nepardavinėjo tokių dalykų. UAB (duomenys neskelbtini) pardavinėjo tik kiaušinius. Dėl gyvūnų maisto, nežino. Daržovės buvo pardavinėjamos prie akcininko V. M., bet prie jo tokia prekyba nevyko. UAB (duomenys neskelbtini) veikė toje srityje, dėl kurios buvo susitarę, t. y. dėl kiaušinių. Apie gyvūnų maistą ir daržoves išgirdo pirmą kartą.
Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Jis turėjo įmonę (duomenys neskelbtini), kurioje kartu dirbo. Nepamena, kada buvo įkurta įmonė (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įmonės veikla – darbas su prekybos tinklais, didmeninė prekyba. Įmonę įsteigė vienas, bet kartu buvo ir B. D., tai buvo bendra idėja. Jo pareigos buvo direktoriaus, o B. – vadybininkės, taip buvo pagal abipusį susitarimą, to nesureikšmino, nes jie buvo neformalūs partneriai. Įmonei vadovavo iki jos pardavimo 2014 m. pabaigoje. Įmonės pirmi žingsniai – prekyba kiaušiniais lietuviškiems prekybos tinklams. Jo kontaktai buvo lenkų gamintojai, o B. – darbas su prekybos tinklais. Vėliau atsirado dar viena darbuotoja V. G. Jis realiai kontroliavo veiklą, nešė atsakomybę. UAB (duomenys neskelbtini) yra B. įmonė. Tai buvo B. idėja, kad įmonė (duomenys neskelbtini) pirko žaliavas iš (duomenys neskelbtini) ir pardavė (duomenys neskelbtini). Negali pakomentuoti, ar tai buvo smulkūs tiekimai. Kalbėjo su B. D. dėl pasitraukimo iš verslo, įmonės pardavimo. Sąmoningai perdavė visus reikalus, procesus, kurie buvo pradėti, kad naujas pirkėjas galėtų su viskuo susipažinti, jog nebūtų kažkokių paslapčių. Jis pats visada atstovavo įmonę ir nebuvo tokių įvykių ar situacijų, kad reiktų kam nors pavesti atstovauti. Jo vadovavimo laikotarpiu tiekimo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti sudaryta. Oficialiai pirko iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir oficialiai pardavinėjo. Nepamena, kad sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Tokie sandoriai vyko, tai turėjo būti patvirtinta sąskaitomis-faktūromis, mokėjimais. Kai įmonė buvo perleista naujam savininkui, įmonės finansinė padėtis buvo puiki. Įmonė buvo parduota su kontraktais, su tiekėjais, su įsipareigojimais. Visi kontraktai buvo vykdomi be baudų, be skundų. Buvo sėkmingai veikiantis verslas su dideliais srautais kasmėnesinių mokėjimų. Kiaušinių kainos keičiasi kasdien. Prekybos tinklas visada nori gauti mažesnę kainą ir ilgesnį laikotarpį, o gamintojas nori parduoti brangiau. Turi kiekvieną dieną kažką kurti, galvoti. Baudos buvo numatytos ne už bet ką. Buvo gavę baudų, bet jiems pavyko iškovoti, kad tą baudą panaikintų, nes pavyko įrodyti, kad pavėlavo su prekių pristatymu dėl įvykusios avarijos. Kai vykdai verslą, apyvartinių lėšų gali trūkti pastoviai. Kai įmonei vadovavo jis, naudojosi instrumentais, turėjo galimybę naudotis faktoringu. Jeigu naudojiesi bankiniu faktoringu, ar tai galima pavadinti apyvartinių lėšų trūkumu, nežino. Jų įmonėje dėl to, kad pritrūko pinigų, nei vienos problemos ar baudos nebuvo. (duomenys neskelbtini) tiekė ne tik kiaušinius, bet ir vaisius, daržoves. Iki kosmetikos, pabandymui buvo pradėję pardavinėti gyvūnų maistą, pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini), nes jau turėjo sutartį su prekybos tinklu. Įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą vykdė samdyta įmonė. Buhalterijos įmonė deklaruodavo kas mėnesį, jis kontroliavo mokesčių mokėjimą, o ar teisingai deklaruota – atsako įmonė. Jeigu jie parduoda prekę, išrašo sąskaitą-faktūrą, kai prekės pristatomos. Pagal sutartį turi žinoti procentaliai, kiek tos produkcijos yra brokuota, jei neviršija leistino kiekio, turi išrašyti kreditinę sąskaitą. Jeigu viršija maksimalų kiekį, grąžina visą prekę ir tuomet jau kaip pavyks susitarti, jeigu gali kažkaip kompensuoti, jie neišrašo tau baudos. Per jo darbo laikotarpį tokių atvejų nebuvo daug, stengėsi išvengti tokių situacijų.
Liudytoja E. V. parodė, kad kaltinamoji buvo jų įmonės tiekėja. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), tuo metu jos pareigos buvo komercijos vadybininkės. Pas juos įmonėje buvo išskaidytos atsakomybės, nes yra apskaitos departamentas, yra logistikos departamentas, kurie teikia užsakymus, sandėliuoja prekes, išskirsto jas į parduotuves. Komercija yra daugiau kontaktas su tiekėju, kai susitaria dėl pradinio bendradarbiavimo, sąlygų, kainos, jeigu yra nesklandumų, bendrauja, bando jas spręsti. UAB (duomenys neskelbtini) tiekė kiaušinius UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo privačios etiketės kiaušinių tiekėjas (sudarė didžiąją dalį kiaušinių apyvartos). Prasidėjo nesklandumai tiekime, kai atvykdavo ne visas kiekis arba jis vėluodavo. Tuomet bendraudavo su įmonės vadove, skambindavo ir klausdavo, kas nutiko. Vėliau buvo prašymų daryti išankstinius mokėjimus už prekes, ne pagal sutarties terminus, nes dėl apyvartinių lėšų trūkumo prekės jų nepasiekdavo laiku. Nustojo bendradarbiauti su UAB (duomenys neskelbtini), nes jiems nepavyko užtikrinti sklandaus tiekimo proceso. Sutartyje yra numatytas terminas, kada atliekamas mokėjimas po prekių gavimo. Produkciją atveža į sandėlį, tuomet ją tikrina sandėlio darbuotojai. Jeigu nustatoma, kad prekės neatvyko laiku, sandėlis įformina prekių atvykimo arba prekių neatvykimo aktą, informuoja komercijos skyrių ir jie paraleliai informuoja tiekėją. Jeigu nustatomas prekių trūkumas nuo to, kas išrašyta sąskaitoje, jis yra fiksuojamas priėmimo metu, informuoja tiekėją, tiekėjas pasitikrina savo dokumentus arba faktinį likutį, priklausomai nuo to, kokia pas jį valdymo struktūra, ir jeigu jis sutinka, kad buvo prekių trūkumas, išrašo kreditinę sąskaitą trūkstamam kiekiui. Sąskaitos-faktūros neturėtų būti keičiamos. Nebent pristatymo metu dokumentas pas juos dar nėra priimtas ir jie sako, kad padarė klaidą, bet, kai prekės yra priimtos ir tai užfiksuota, to neturėtų būti. Sutartis pasirašoma ilgalaikiam bendradarbiavimui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, pasibaigus kalendoriniams metams, ji automatiškai pratęsiama. Dėl tiekimo prekių kainos, susitariama atskirai, tai nurodoma prieduose prie sutarties arba el. laiškuose. Jei jos pakankamai dažnai kinta, tai fiksuojama el. laiškuose. Derybos dėl tiekimo kainos vyksta nuolat. Jeigu mato, kad stipriai kinta perkamas kiekis nuo to, kas buvo pradžioje, stipriai kinta situacija rinkoje, siekiama kainą pamažinti. Kadangi buvo privati etiketė, tai ta kaina turėjo būti galutinė, todėl negali atsakyti dėl nuolaidų, nes neturi dokumentų. Dėl kainų keitimo pabrėžė, kad jeigu jau dirbama su ta kategorija ir turėdamas įvestą privačią etiketę su tam tikra kaina matyti, kad kaina rinkoje bendrai krenta, tai normalus procesas, tai kviečia tiekėją ir ieško būdų, kaip susitarti dėl žemesnės tiekimo kainos, jų randama arba nerandama. Negali pasakyti ar 2016 m. įmonė (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dalyvauti konkurse dėl kiaušinių tiekimo, bet kol buvo jų tiekėjas, tai nuolat klausdavo dėl tiekimo kainos ateinantiems periodams. „Mercell“ programą naudojo. Pati neadministruoja šios programos, todėl tiksliai negali atsakyti, ar ten yra susižinojimas su tiekėjais, tam yra atskiras žmogus, bet, kaip supranta, ten yra įvardintos konkurso sąlygos ir tiekėjai pildo, siūlo savo kainas, paskui mato galutines eilutes, kas kiek pasiūlė. Negali prisiminti, ar įmonei (duomenys neskelbtini) baudos buvo taikomos dažnai. Visos baudos yra numatytos sutartyje. Nėra jokio atskiro sprendimo dėl baudų skyrimo, nes yra pasirašyta sutartis pagal kurią, įvykus pažeidimui pagal nurodytą punktą ir atitinkamai tai užfiksavus departamente, pavyzdžiui sandėlyje, jei yra prekių trūkumas arba vėlavimas, automatiškai veikia pagal sutarties punktą. Tai nusprendžia atsakingas departamentas, tas, kuris fiksuoja faktą. Jei sandėlis užfiksuoja prekių trūkumą, tai tuo pagrindu surašomas aktas ir tuo pagrindu surašoma bauda. Negali atsakyti, ar tai dažnai nutikdavo UAB (duomenys neskelbtini), bet žino, kad buvo periodai, kuomet buvo nuolatinės tiekimo problemos.
Liudytoja G. P. parodė, kad ji dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos ir ji atliko UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas įvertinus inspekcijos atliktą bendrovės operatyvų patikrinimą. Operatyvų patikrinimą atliko ne ji, bet įvertinus jo metu surinktą informaciją bei gautą informaciją iš UAB (duomenys neskelbtini) ir nustačius ženklius neatitikimus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose apskaityti ir PVM deklaracijose deklaruota bendra pavedimų UAB (duomenys neskelbtini) vertė ir pardavimų PVM neatitiko UAB (duomenys neskelbtini) gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registruose apskaitytos įsigijimų iš bendrovės bendros vertės bei į PVM apskaitą įtraukto pirkimo iš bendrovės PVM. Taip pat sulyginus gautus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus pirminius dokumentus, PVM sąskaitas-faktūras, kreditines PVM sąskaitas-faktūras, nustatyti ženklūs neatitikimai, t. y. bendrovės operatyviam patikrinimui pateiktose išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ženkliai mažesnės pardavimo vertės ir pardavimo PVM, o išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ženkliai didesnės pardavimo PVM vertės ir pardavimo PVM su minuso ženklu nei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose gautose iš bendrovės PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose. Įvertinus paminėtus nustatytus pažeidimus, inicijuotas UAB (duomenys neskelbtini) mokestinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2015 m., bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityta pardavimų vertė ir pardavimų PVM nesutapo su mokestinio patikrinimo pradžiai 2016 m. kovo 17 d. VMI pateiktose 2015 m. PVM deklaracijose deklaruota pardavimų verte ir pardavimų PVM, apskaičiuotų nuo apmokestintų pirkimų. Patikrinimo metu, įvertinus nustatytus trūkumus, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) VMI pateiktose 2015 m. deklaracijose nedeklaravo 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Mokestinio patikrinimo metu bendrovė VMI pateikė patikslintas 2015 m. sausio mėn. ir nuo 2015 m. kovo iki gruodžio mėn. PVM deklaracijas. Nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu patikslintose PVM deklaracijose bendrovė 193 877 Eur padidino mokėtino į biudžetą PVM sumą pagal mokestiniam patikrinimui pateiktus išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registrus. Mokestinio patikrinimo metu buvo padaryta išvada, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės operatyviam patikrinimui pateiktose išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos mažesnės pardavimo vertės ir pardavimo PVM, o išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ženkliai didesnės pardavimo vertės ir pardavimo PVM su minuso ženklu nei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose gautose iš bendrovės PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose. Bendrovė, vienapusiškai išrašiusi 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir PVM sąskaitas-faktūras kitomis apmokestinamųjų pajamų ir pardavimų PVM vertėmis nei kitus šių dokumentų egzempliorius pateikė UAB (duomenys neskelbtini) bei apskaitė buhalterinės apskaitos registruose, mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamąsias pajamas ir pardavimų PVM, PVM deklaracijose neteisingai nurodė apmokestinamąją vertę ir už mokestinį laikotarpį neteisingai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą PVM. Dėl to buvo prieita išvados, kad bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM.
Patikrinimas buvo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įmonė didžiąją dalį patikslino. Pradžioje bendrovė informuojama, tuomet pateikiami dokumentai, kurių jie paprašo, kurie reikalingi mokestiniam patikrinimui, tada eigoje, kylant papildomiems klausimams, kreipiasi į bendrovės vadovą arba, jeigu nurodo, į buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį. Vyksta bendravimas, prašomi papildomi dokumentai, jei jų reikia. Neatitikimus nustato pagal dokumentus, įmonės pasirinkimas komentuoti ar ne, bet kadangi įmonė patikslino didžiąją dalį, pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kaip ir papildomo kontakto šiuo klausimu nereikėjo, nes įmonė pati pasitikslino. Baigus patikrinimą, buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) mokestinis tyrimas, jis buvo atliktas ne už tą patį laikotarpį. Buvo atlikta įmonės veiklos analizė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. Mokestinis tyrimas buvo inicijuotas tuo pagrindu, kad bendrovė nesumokėjo sprendimu dėl patikrinimo aktu patvirtintų apskaičiuotų sumų per sprendime nurodytą terminą. Šis mokestinis tyrimas buvo atliktas su tikslu gauti informaciją iš kredito įstaigų ir išanalizuoti piniginių lėšų judėjimą, siekiant išsiaiškinti, ar yra mokesčių, apskaičiuotų pagal aktą, sumokėjimo vengimo faktą. Mokestinio tyrimo metu buvo išsiųsti raštai bankams ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose vykdytas finansines operacijas minėtu laikotarpiu. Buvo gauta svarbi informacija iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri pateikė bendrovės banko sąskaitos finansinių operacijų išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 rugpjūčio 29 d. Buvo nustatyta, kad per minėtą laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į bendrovės sąskaitą 26 426,68 Eur ir tą pačią dieną ši suma buvo pervesta UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovė ir akcininkė buvo tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. Pažymėjo, kad bendrovės atsiskaitomoji sąskaita UAB (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta 2016 m. gegužės 19 d., o patikrinimo aktas per Mano VMI bendrovei buvo įteiktas gegužės 17 d. Taip pat svarbu tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 25 d. per Mano VMI pateikė pranešimą dėl pastabų dėl mokestinio patikrinimo akto neteikimo. Taip pat buvo išsiųstas, nustačius šią informaciją, UAB (duomenys neskelbtini) paklausimas dėl informacijos pateikimo apie sandorius su bendrove laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki mokestinio tyrimo atlikimo dienos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas bei susitarimas. Pateiktame susitarime buvo nurodyta, kad pirkėjas, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigoja likusią priklausančią mokėti tiekėjui, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), sumą – 24 426,68 Eur – sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos į nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią sąskaitą. Tuomet ši surinkta informacija buvo perduota Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriui. Dėl tolimesnių veiksmų nežino, tame nedalyvavo. Jiems PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines sąskaitas-faktūras pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės vadovas. Nepamena, kas pasirašė tose sąskaitose. UAB (duomenys neskelbtini) el. deklaravimo sistemoje pateikė patikslintas PVM deklaracijas. Patikslinti duomenys sutapo su UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė deklaravo daugiau apmokestinamųjų pajamų ir pardavimo PVM, tuo pačiu padidėjo mokėtinas į biudžetą PVM. UAB (duomenys neskelbtini) pati patikslino deklaracijas, bet baigus mokestinį patikrinimą buvo surašyti visi neatitikimai. Patikrinimo aktą surašė 2016 m. gegužės 17 d., o patikslintas deklaracijas bendrovė pateikė 2016 m. kovo 30 d. Už 2015 metus buvo galima tikslinti deklaracijas, bet patikrinimo metu jos nebuvo priimtos. Deklaracijų priėmimas būna sustabdytos dėl to, kad jos vertinamos patikrinimo metu. Tai daro kiti darbuotojai, kurie vertina ar jas priimti, ar atmesti. Tuo metu buvo galima tikslinti deklaracijas už einamuosius ir prieš tai buvusius 5 metus.
Liudytoja I. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, santykiai darbiniai. Ji yra verslo konsultantė, konsultuoja vidutines ir smulkias Lietuvos įmones, jų tarpe buvo ir įmonė, kuriai vadovauja B. D., t. y. UAB (duomenys neskelbtini), šią įmonę konsultuoja apie 5 metus. Apie įmonę (duomenys neskelbtini) sužino, kai buvo varžytinės. Su B. palaiko nuolatinius darbinius santykius. B. užsiminė, kad yra varžytinės, jog yra įmonės skola. Jai tai pasirodė puiki galimybė ir ji šią reikalavimo teisę įsigijo už 20 tūkst. 100 Eur. Žinojo, kad ten yra 83 tūkst. skola. Tikėjosi iš to sandorio uždirbti. Gerai žinojo įmonę, žinojo, kad įmonė turi didelį potencialą, su B. skrido į Taivaną ir Kiniją prieš kelis metus, žiūrėjo investavimą į šią įmonę, galvojo, kad gali būti naudingas sandoris. Bet prasidėjo Covid‘as, situacija pasidarė tokia, kad per vieną dieną suprato, jog netenka visų savo klientų, konsultavimų, nes niekam nieko nereikėjo, konsultavimams negalėjo skirti nei vieno euro. Tada pagalvojo, kad reikia atgauti tą sumą, už kurią nupirko skolą. Jai niekas įtakos nedarė, sprendimą priėmė laisva valia. Suprato, jog yra tikrai sudėtinga situacija, ji pasiūlė B., kreipėsi į įmonę (duomenys neskelbtini), kad ją tenkins 10 proc. uždarbis nuo tos sumos, nes tai yra didelė grąža tam laikui, per 3-4 mėn. gauti 10 proc. Tada dar pasiskambino savo konsultantei, ji paskaičiavo mokesčius, kurie jai bus privalomi, nes deklaruos tą sumą kaip pelną. Jai paskaičiavo apie 350 Eur mokesčių ir ji paprašė, kad jai būtų sumokėta 22 tūkst. 450 Eur, davė terminą, ir (duomenys neskelbtini) su ja pilnai atsiskaitė. Buvo pasirašyta sutartis, viskas buvo padaryta bankiniais pavedimais. Ji atgavo savo įdėtus pinigus, gavo 2 tūkst. Eur pelną ir pinigus sumokėti mokesčiams.
Specialistė V. G. parodė, kad yra neaiškumas apskaitoje dėl pateiktų skirtingų registrų; neaiškumas dėl sudarytos paskolos, dėl likučio – 92 tūkst. 126 Eur, viename apskaitos registre apskaityta kaip suteikta paskola, o kitame apskaitos registre šis likutis apskaitytas kaip išankstiniai apmokėjimai tiekėjams. Įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandorių, kurie būtų neapskaityti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nenustatyta. PVM deklaracija yra tikslinama už einamus ir galima tikslinti už praėjusius 5 metus. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis numato, kiek galima deklaracijas tikslinti. Specialistės nuomone, įmonės (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų tikslinimas buvo atliekamas tik tada, kai mokesčių administratorius inicijavo mokestinį tyrimą. Prieš mokestinį tyrimą deklaracijos nebuvo tikslinamos. VMI mokestinį tyrimą pradėjo 2016 m. kovo 17 d. ir tik to tyrimo metu, kai VMI paprašė pateikti visus dokumentus, tada įmonė tas deklaracijas patikslino, pateikė 2016 m. kovo 30 d. Mano, kad mokesčių administratorius pats turi spręsti ar priima patikslintas deklaracijas, ar nepriima. Kai atlikinėjo ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, matė, kad FNTT centrinėje informacinėje sistemoje, kurioje turi galimybę prieiti prie PVM deklaracijų, pateiktos įmonės (duomenys neskelbtini) deklaracijos atmestos dėl tikrinimo. Mokesčių administratorius jų nepriėmė, pripažino, kad jos nėra pateiktos. Tyrimo metu ji jų negalėjo peržiūrėti. Patikslintų deklaracijų nevertino, nes tyrimo metu negalėjo nei jų peržiūrėti, nei atsispausdinti. Matė, kad ta data deklaracijos pateiktos, bet mokesčių administratoriaus buvo uždėtas statusas, kad atmestos dėl tikrinimo. Atliko tikrinimą 2018 m., o deklaracijos buvo pateiktos 2016 m., bet turėjo statusą – „nepriimtos“. Negali pasakyti, ar patikslintos deklaracijos buvo priimtos vėliau. Ar negalima tikslinti deklaracijų mokestinio patikrinimo metu, atsakyti negali. Išvadoje yra įdėta lentelė, kurioje nurodyti įgijimai iš UAB (duomenys neskelbtini), ar šios prekės yra būdingos UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, atsakyti negali. Išvados ketvirtame lape yra nurodyta, kad juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo B. D., nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Įmonės vadovas, pavyzdžiui, gali nedirbti, bet pagal registrą atstovauja įmonę kaip vadovas, jis gali net ir nebūti darbiniais santykiais įformintas. Įmonės finansinis rodiklis pagal balanso duomenis buvo blogas, 2015 m. gruodžio 31 d. jau buvo nustatyta, kad trumpalaikis turtas ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis jau buvo blogas. Įmonė neturėjo pakankamai trumpalaikio turto, kurį realizavus galėtų grąžinti trumpalaikes skolas. Po to buvo ryškesni sandoriai, kad suteikta ilgalaikė paskola, piniginės lėšos – 92 tūkst. 200 Eur buvo paskolinti, ne įmonės veiklai naudojami. Įmonė gavo iš įmonės (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 26 d. 26 tūkst. Eur į „Paysera“ sąskaitą, kuriuos įmonė (duomenys neskelbtini) pervedė kaip paskolą, nors tuo metu įmonė jau buvo supažindinta su VMI patikrinimo aktu, žinojo, kad turi mokestinę prievolę – 213 tūkst. su viršum Eur. Išskyrė, kad 92 tūkst. 126 Eur nebuvo panaudoti įmonės veikloje, atsiskaityti su kreditoriais, VMI, bet buvo paskolinti ilgalaikiam terminui įmonei (duomenys neskelbtini). Kokio dydžio nuostolis grėsė įmonei (duomenys neskelbtini) dėl šio sandorio, negali pasakyti, bet tai buvo susiję asmenys, susijusios įmonės, ta pati direktorė – B. D., suteikta paskola įmonei (duomenys neskelbtini). Piniginės lėšos buvo paskolintos, o jos galėjo būti panaudotos kitokią veiklą vykdyti. Tai sumažino įmonės galimybes atsiskaityti. Tai neįvertinami nuostoliai, paskolos dydžio nuostolis, tokiai sumai neatsiskaitė su kreditoriais. Trumpalaikis turtas pagrinde yra piniginės lėšos, kažką su jomis daro, tada visai kitos galimybės, kitas judėjimas. Atliekant tyrimą kreipėsi į bankroto administratorių, kad pateiktų duomenis apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau gavo atsakymą, kad nėra galimybės pateikti tokių duomenų, todėl išvadoje pakomentavo, jog vertino visus, o ne pradelstus įsipareigojimus, jų neturėjo. Vertino tai, ką turėjo, pas juos tokia metodika. Būna, kad įmonės viena kitai atsiskaito po mėnesio, po 2-3 mėn., tai tarpusavio susitarimas. Įskaičiavo visus įsipareigojimus įvertinat nemokumą. Kai VMI atliko patikrinimą, buvo daug neatitinkančių sąskaitų, bet patikrinimo metu įmonė pasitaisė ir pateikė registrus su patikslintomis sąskaitomis, o viena 2015 m. kreditinė sąskaita-faktūra liko nepatikslinta. Registrai buvo patikslinti, o PVM deklaracijas VMI atmetė. Ta sąskaita-faktūra apskaityta tik įmonėje (duomenys neskelbtini), o pas pirkėją UAB (duomenys neskelbtini) tos sąskaitos nebuvo. Po patikslinimų ji buvo likusi. Analogiška data ir analogišku numeriu buvo išrašyta kita sąskaita-faktūra, jos vertė išvis gal 8 Eur, o analogiška antra išrašyta 113 tūkst. Eur. Ši sąskaita-faktūra, išrašyta maža suma, buvo įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini) registrus. Gavosi didelis neatitikimas. Specialistės vertinimu, buhalterinė apskaita vesta netinkamai tik dėl vienos 2015 m. vasario 26 d. kreditinės sąskaitos-faktūros, kurios apmokestinamoji vertė 113 tūkst. Eur, ir įmonės (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimai, vertinant bendrai visas deklaracijas, kurios pateiktos pagal sąskaitas-faktūras. Ši vienašališkai išrašyta sąskaita-faktūra ir taip pat neįtrauktos sąskaitos įmonės (duomenys neskelbtini) trukdė nustatyti buhalterinę apskaitą. Tai trukdė įvertinti įmonės veiklą, turtą, įsipareigojimus. Jeigu būtų patikslinta ši sąskaita-faktūra, liktų įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos, išvada nesikeistų.
Liudytoja K. S. parodė, kad ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė, o D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri tiekė UAB (duomenys neskelbtini) kiaušinius ir dalyvavo konkurse dėl kiaušinių. Ji tiesiogiai su konkursais nedirbo, todėl nežino, kokiam laikotarpiui buvo fiksuojama produkcijos kaina. Iš bendravimo su UAB (duomenys neskelbtini) prisimena tik blogus prisiminimus, nes pas ją į kabinetą nuolat ateidavo vadybininkai, sakydavo apie problemas, kurias reikėdavo spręsti dėl to, kad atvažiuodavo nekokybiškos partijos, kurias reikėdavo arba grąžinti arba sunaikinti. Žino, kad būdavo daug baudų išrašyta konkrečiai šitam tiekėjui dėl vėlavimų pagal sutartį. Ar su (duomenys neskelbtini) darbuotojais buvo susirašinėjama, neatsimena. Kas yra perkainojimo kreditinės sąskaitos nepamena, nes su sąskaitomis neturėjo reikalų. Paprastai baudos surašomos tiekėjo bendradarbiavimo sutartyje. Baudos buvo išrašomos už kelis dalykus - už produkcijos kokybę, už pristatymą ne laiku, už ženklinimo klaidas. Dėl (duomenys neskelbtini) daugiausiai baudų buvo dėl prastos kokybės ir vėlavimo. Kodėl 2016 m. buvo skirta tokia didelė bauda, neatsimena. Nežino, kas yra neapmokėti bonusai, nes bonusais vadina nuolaidas, kurias suderina tiekėjas su įmone, konkrečiai sutarties priede Nr. 8. Būna marketingo bonusai, priekių apyvartos nuolaidos (bonusai), mėnesiniai bonusai, kurie skaičiuojami nuo pirkimo be PVM. Čia tik suderinus tiekėjo ir (duomenys neskelbtini) priede Nr. 8. Bonusus moka tiekėjas, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) tarkime už marketingą, gali būti ketvirčio apyvartos nuolaida nuo pirkimo be PVM, gali būti logistinė nuolaida, už produkcijos vežimą į parduotuvės. Jeigu gerai atsimena UAB (duomenys neskelbtini) prekes veždavo į sandėlį, o jie iš sandėlio tiesiogiai veždavo į parduotuves. Koks buvo su (duomenys neskelbtini) suderintas bonusas priede Nr. 8, nepamena. Neprisimena, ar buvo UAB (duomenys neskelbtini) prašoma perrašyti sąskaitas kiekvienai „fūrai“, nes ji su tuo nedirbo. Nepamena, kokia buvo situacija su grąžinamaisiais kiaušiniais, bet jeigu tai yra nekokybiški produktai, tai jie buvo grąžinami. Kaip grąžinami kiaušiniai buvo apskaitomi buhalterijoje, nežino. Neprisimena tiesioginio bendradarbiavimo su B. D. dėl kainų mažinimo. Už privačius prekinius ženklus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra atsakingi kiti žmonės ir kiti skyriai, todėl ji negalėjo kištis į kitų skyrių darbą ir derinti su B. D. kainų. Po konkurso galima prašyti sumažinti laimėtą kainą pagal konkursą, bet tiekėjas pagal sutartį gali atsisakyti. Kaip buvo įforminamos nuolaidos, negali pasakyti, tai sprendė buhalterija. Visas sąskaitas, kreditines sąskaitas, bonusus, nuolaidas, baudas, tiesiogiai apskaitydavo buhalterija. Jeigu buhalterija paprašo bendradarbiavimo su tiekėjais, tada įsikišdavo ir komercijos skyrius. Ji, kaip skyriaus vadovė, tiesiogiai su tiekėjais nebendrauja. Jeigu būdavo daug problemų, į ją kreipdavosi jos vadybininkai pagalbos, tai gal tokiais atvejais ir ji susirašinėdavo, bet to nepamena. Nežino, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo sąskaitas, bet greičiausiai jas siusdavo arba buhalterijai, arba sandėlininkui. Tikriausiai sąskaita turėjo būti pristatyta kartu su prekėmis sandėliui. Su tiekėjais vyko susitikimai dėl derybų, dėl problemų. Jeigu yra problema ir tu negali išspręsti jos telefonu, el. paštu, tada prašai, kad jis atvyktų, ypatingai jeigu tai yra skubu, bet su B. matėsi tik vieną kartą. Jos nuomone, prekių tiekimo eigoje sąskaita-faktūra negali būti keičiama. Jei kas nors ne taip su tiekimu, tokiu atveju turi būti išrašoma kreditinė sąskaita. Jų skyrius buvo atsakingas tik už tuos kiaušinius, kurie buvo reikalingi arba akcijoms, arba reguliariam tiekimui. Kiaušiniai, kurie tiekiami kaip privatus prekinis ženklas, turi (duomenys neskelbtini) prekinį ženklą ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), žymą ant pakuotės, tai su jais dirba Privataus prekinio ženklo skyrius. Ar tiesiogiai iš UAB (duomenys neskelbtini) tiekėjo buvo bandoma pirkti kiaušinius, nepamena, bet jos skyrius galėjo ieškoti tiesioginio tiekėjo Lenkijoje. Nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė N. K. buvo nusprendusi nepirkti kiaušinių naudojantis tarpininkais, bet žino, kad ji visada siekė rasti geriausią kainą, ar per tiesioginius tiekėjus, ar per tarpininkus. Perkant tiesiogiai, pačiam tenka spręsti tiekimo problemas, todėl tai ne visada būna geresnė kaina. Atsimena, kad kažkuriuo metu, ar tai dėl UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavimo, ar dėl kitų tiekėjų nedalyvavimo, buvo daug problemų su kiaušiniais, todėl jie bandė maksimaliai gauti visų didžiųjų gamintojų kontaktus, kad galėtų esant problemai turėti iš visų kažkiek atsargų sandėlyje, nes neturėti prekės yra didžiausia problema. Kiaušinių užsakymo atveju buvo svarbiau turėti kiaušinius, negu tiekėjo reputacija. Jos nuomone, 2016 metais UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vertinama patikimumo atžvilgiu. Kokia kaina tuo metu (duomenys neskelbtini) norėjo pirkti kiaušinius iš UAB (duomenys neskelbtini), nepamena. Kokia kaina buvo aparta sutartyje, nepamena. Jeigu kvietė susitikti (duomenys neskelbtini) ofise, tai buvo daroma, kad greičiau susitarti, nes buvo trūkumas, vėlavimas.
Be kaltinamosios paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš 2016-10-06 Vilniaus apskrities VMI rašto dėl UAB (duomenys neskelbtini) galimai nusikalstamos veikos matyti, kad atliekant UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį patikrinimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose PVM deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitydama buhalterinės apskaitos išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registruose išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registruose išrašytas PVM sąskaitas-faktūras su mažesnėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras su ženkliai didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis, nei apskaitė pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sumažino PVM apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nedeklaravo ir nesumokėjo 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Tik mokesčių administratoriui inicijavus i mokestinį patikrinimą, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė buhalterinės apskaitos registrus, kuriuose apskaityti duomenys didžiąja dalimi atitinka UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) atskaitė pirkimo PVM ir atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu pateikė tikrinamojo laikotarpio patikslintas PVM deklaracijas, kuriose deklaravo didžiąją dalį nedeklaruoto pardavimo PVM (194 911 Eur) ir 1 931 877 Eur padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus tikrinamojo laikotarpio (nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31) buhalterinės apskaitos registruose nustatytus trūkumus, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo 1 021 925 Eur pardavimų apmokestinamosios vertės, 214 626 Eur pardavimo PVM ir 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Vilniaus AVMI 2016-05-30 buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas Vilniaus AVMI 2016-05-17 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuota 213 692 Eur PVM suma, apskaičiuota 18 418,54 Eur PVM delspinigių bei skirta 21 369,20 Eur PVM bauda. UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos PVM sumos, apskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos.
Vilniaus AVMI atliko UAB (duomenys neskelbtini) mokestinį tyrimą ir 2016-10-06 surašė mokestinio tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31. Tyrimas atliktas neinformuojant UAB (duomenys neskelbtini), tikslu gauti informaciją iš kredito įstaigų ir išanalizuoti piniginių lėšų judėjimą, siekiant išsiaiškinti, ar yra mokesčių, apskaičiuotų pagal 2016-05-17 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjimo vengimo požymių. Nustatyta, kad Bendrovė 2016-09-27 turi 369 083,85 Eur nepriemoką, iš jų: 366 314,29 Eur PVM, 1 663,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 606,40 Eur pelno mokesčio (toliau - PM). Iki 2016-05-27 (iki prievolių padidėjimo pagal patikrinimo aktą) UAB (duomenys neskelbtini) nepriemoka sudarė - 109 764,65 Eur (PVM nepriemoka - 108 479,96 Eur, PM - 881,70 Eur, GPM - 402,99 Eur), kuri susiformavo UAB (duomenys neskelbtini) 2016-02-24 pateikus PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. (mokėtinas į biudžetą PVM sudarė 106 646 Eur).
UAB (duomenys neskelbtini) 2016-06-03, 2016-06-30, 2016-10-04 per VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ siųsti priminimai sumokėti mokesčius yra neperskaityti/neįteikti.
Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-26 pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 26 426,68 Eur, o tą pačią dieną ši suma buvo pervesta UAB (duomenys neskelbtini). 2015-12-31 dienai mokestiniam patikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose buhalterinės apskaitos registruose nebuvo apskaityta skolų UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita UAB (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta 2016-05-19, o patikrinimo aktas per Mano VMI UAB (duomenys neskelbtini) įteiktas 2016-05-17 (kuomet baigtas mokestinis patikrinimas), todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovei B. D. jau buvo žinomos UAB (duomenys neskelbtini) prievolės biudžetui. Pažymėtina, kad 2016-05-25 UAB (duomenys neskelbtini) per Mano VMI pateikė pranešimą „Dėl pastabų mokestinio patikrinimo aktui neteikimo, kuriame nurodė, jog nesinaudos savo teise teikti pastabas dėl patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini).
Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. sausio mėn. deklaravo 513 081 Eur PVM apmokestinamų sandorių sumą ir 107 747 Eur pardavimo PVM sumą; 112 563 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM; 113 664 Eur atskaitomo pirkimo PVM ir 106 646 Eur mokėtiną į biudžetą PVM sumą.
Mokestinio tyrimo metu, sulyginus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją iš įmonės buhalterinės apskaitos registrų su UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotais duomenimis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio - kovo mėn. PVM deklaracijose nedeklaruotų pardavimų UAB (duomenys neskelbtini) vertė - 108 900,37 Eur, PVM - 22 869,08 Eur. (t. 1, b. l. 4-6).
Iš 2016-10-06 Vilniaus apskrities VMI mokestinio tyrimo ataskaitos su priedais dėl UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31, matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio-kovo mėnesiais PVM deklaracijose nedeklaruotų pardavimų UAB (duomenys neskelbtini) vertė - 108 900,37 Eur, PVM - 22 869,08 Eur. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-05-26 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 26 426,68 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri elektroninių pinigų įstaigoje UAB (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta 2016-05-19, kai patikrinimo aktas per Mano VMI įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo jau įteiktas 2016-05-17 ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovė B. D., žinodama UAB (duomenys neskelbtini) prievoles biudžetui, tą pačią dieną šią sumą - 26 426,68 Eur, pervedė UAB (duomenys neskelbtini) (vadovė bei buvusi akcininkė B. D.)
Pagal mokestiniam patikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad 2015-12-31 pirkėjų įsipareigojimų UAB (duomenys neskelbtini) buvo 102 881,15 Eur sumai, o tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsiskolinusi kreditoriams 376 499,48 Eur. 2015-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) skolų suderinimo su UAB (duomenys neskelbtini) akte nurodyta 97 152,14 Eur pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) skola UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-52).
Iš 2016-05-17 Vilniaus apskrities VMI mokestinio patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, matyti, jog palyginus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras su UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais buhalterinės apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis ir juos palyginus su UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis bei įvertinus kitus nustatytus trūkumus, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) VMI pateiktuose 2015 m. PVM deklaracijose nedeklaravo 1 021 925 Eur pardavimų apmokestinamos vertės, 214 626 EUR pardavimo PVM ir 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Įmonei UAB (duomenys neskelbtini) papildomai priskaičiuota 213 692 Eur PVM. Mokestinio patikrinimo metu (2016-03-30) UAB (duomenys neskelbtini) VMI pateikė patikslintas 2015 m. 01 ir 03-12 mėnesių PVM deklaracijas.
Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) 120 str. 1 d., mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio, atitinkamo mokesčio įstatymo ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 12 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio patikslintą deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, mokestinį patikrinimą atliekantis padalinys įvertina patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis ir priima sprendimą dėl duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Mokesčių mokėtojo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys, keičiantys mokestines prievoles, vertinami jo mokestinio patikrinimo metu. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu (2016-03-30) VMI pateiktos patikslintos 2015 m. 01 ir 03-12 mėnesių PVM deklaracijos, kurių duomenys keičia mokestines prievoles, buvo vertinamos šio UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu.
Mokestinio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) patikslinus tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas UAB (duomenys neskelbtini) deklaravo (2015 m. 01 ir 03-12 mėnesių PVM deklaracijose) iš viso:
2 846 457 Eur PVM apmokestinamų sandorių sumą, t. y. 928 048 EUR daugiau nei buvo deklaruota, ir 597 756 Eur pardavimo PVM sumą, t. y. 194 911 Eur daugiau nei buvo deklaruota, 604 557 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM, t. y. 1 951 Eur mažiau nei buvo deklaruota, 686 727 Eur atskaitomo pirkimo PVM, t. y. 917 Eur mažiau nei buvo deklaruota, ir 515 586 Eur mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t.y. 193 877 Eur padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą.
Mokestinio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) patikslinus tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas taip pat nustatyta:
1. UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktame 2015 m. vasario mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre apskaityta 2015-02-26 išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) (nurodyta vertė (-) 113 400,25 Eur, PVM (-) 23 814,05 Eur). Pagal iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus/atsakymą nustatyta, kad tokia sąskaita nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) pateikta ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra apskaityta gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registruose, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre apskaitydama 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaita-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bei deklaruodama VMI pateiktoje PVM deklaracijoje, nepagristai 23 814,05 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serijoje vietoje KR-SA rankiniu būdu (pieštuku) ištaisyta į KR-SK ir į 2015 m. vasario mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą apskaityta serija (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad tokiu pačiu numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2015-02-26 data buvo išrašyta dar viena kreditinė PVM sąskaita-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre (nurodyta vertė (-) 8,25 Eur, PVM (-) 1,73 Eur) bei tokia pati kreditinė PVM sąskaita-faktūra ((duomenys neskelbtini), su nurodyta verte (-) 8,25 Eur, PVM (-) 1,73 Eur) yra apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) vasario mėn. gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre.
2. UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktame 2015 m. liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre apskaityta 186 099,99 Eur pardavimo suma ir 39 081,02 Eur pardavimo PVM suma, tačiau VMI pateiktoje patikslintoje 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruota 185 697 Eur pardavimų suma, t. y. 403 Eur mažiau nei apskaityta registre, ir 38 996 Eur PVM suma, t. y. 85 Eur mažiau nei apskaityta registre arba nustatyta nedeklaruota 403 Eur pardavimų suma ir 85 Eur pardavimo PVM.
3. Pagal iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus/atsakymą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame 2015 m. gruodžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre apskaitė iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-12-31, nurodyta vertė (-) 19.926,09, PVM (-) 4.184,48 EUR). UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktose išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registruose minėta 2015-12-31 kreditinė PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apskaityta. UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo metu pateiktame gruodžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre 2015-12-30 kreditinė PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta, bet kitokia verte ir PVM, ((-) 36 067,68 Eur, PVM (-) 7 574,21 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) kreditinė PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-12-31, nurodyta vertė (-) 19 926,09 Eur, PVM (-) 41 84,48 Eur) neapskaityta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre, įvertinta apskaičiuojant PVM prievoles, t. y. 4 184,48 Eur mažinant mokėtiną į biudžetą PVM.
4. UAB (duomenys neskelbtini) patikslintoje 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruota 35 834 Eur atskaitomo pirkimo PVM, nors patikrinimui pateiktose gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų pirkimo PVM apskaityta ir deklaruota tik 35 734 Eur (33 306 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM ir 2 428 Eur pirkimų Lietuvoje PVM), t. y. 100 EUR PVM nepagrįstai padidintas atskaitomas pirkimo PVM bei sumažintas mokėtinas į biudžetą PVM.
5. UAB (duomenys neskelbtini) patikslintoje 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaruota 97 Eur neapmokestinamų PVM sandorių vertė, neatitinka UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktų buhalterinės apskaitos registrų duomenų, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniam patikrinimui pateiktose tikrinamo laikotarpio buhalterinės apskaitos pirminiuose ir suvestiniuose dokumentuose (2015 m.) nėra apskaityta jokių PVM neapmokestinamų sandorių. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje neteisingai/nepagristai deklaruotos 97 Eur neapmokestinamų PVM sandorių vertės, PVM mokestinės prievolės nesikeičia.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. 01-12 mėn. PVM deklaracijose turi būti deklaruota iš viso: 2 940 334 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertė, t. y. 1 021 925 Eur daugiau nei buvo deklaruota, 617 471 Eur pardavimo PVM, t. y. 214 626 Eur daugiau nei buvo deklaruota, 604 557 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM, t. y. 1 951 Eur mažiau nei buvo deklaruota, 686 627 Eur atskaitomo pirkimo PVM, t. y. 1 017 Eur mažiau nei buvo deklaruota ir 535 401 Eur mokėtino į biudžetą PVM, t. y. 213 692 Eur (193 877 + 23 814 + 85 - 4 184 + 100) daugiau nei buvo deklaruota.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) operatyviam patikrinimui pateiktose išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos mažesnės pardavimo vertės ir pardavimo PVM, o išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ženkliai didesnės pardavimo vertės ir pardavimo PVM (su minuso ženklu) nei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktose (gautose iš UAB (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose.
UAB (duomenys neskelbtini) vienapusiškai išrašiusi 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) kreditines PVM sąskaitas-faktūras (serija): (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitas-faktūras (serija ir Nr.): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kitomis apmokestinamųjų pajamų ir pardavimo PVM vertėmis nei kitus šių dokumentų egzempliorius pateikė kontrahentui — UAB (duomenys neskelbtini) bei apskaitė buhalterinės apskaitos registruose, mokesčiui administratoriui pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamas pajamas ir pardavimo PVM, PVM deklaracijose neteisingai nurodė apmokestinamąją vertę ir už mokestinį laikotarpį neteisingai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą PVM sumą, pažeisdama Lietuvos Respublikoj pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVMĮ) 15 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias: „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrų patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo“, 89 str. „Už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas“ 1 d. nuostatas, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes <...> sumos, <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“.
PVMĮ 83 str. 1 d. nurodyta, kad: „Jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimą įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą“.
PVMĮ 83 str. 1 d. 4 p. komentare (paaiškinime) nurodoma, kad: „Kreditinė PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma tais atvejais, kai po prekių (paslaugų) įforminimo:
4.1. keičiasi prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė (didinama arba mažinama) ir (arba) kiekis;
4.2. keičiasi PVM tarifas ir suma;
4.3. suteikiamos prekybinės, apyvartos nuolaidos;
4.4. PVM sąskaitoje-faktūroje išrašymo metu padaryta aritmetinė klaida, kuri tik vėliau (kitą mokestinį laikotarpį) pastebėta;
4.5. turi būti įformintas pagal Įstatymo 14 straipsnio nuostatas apskaičiuoto avanso grąžinimas;
4.6. prekės ar jų dalis grąžinamos ar paslaugų atsisakoma.“
Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros (pagal kurias buvo pateiktos tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijos), neatitinkančios tikrovės (neatspindinčios arba iškraipančios realiai įvykusias ūkines operacijas), neatitinka PVMĮ 83 str. 1 d. nuostatų. Minėto straipsnio dalies 5 p. komentare (paaiškinime) nurodyta, kad: „kreditinė PVM sąskaita-faktūra, kurioje įforminami anksčiau įvykusio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) sandorio aplinkybių pasikeitimai, gali būti išrašyta tik esant abiejų sandorio šalių (pardavėjo ir pirkėjo) sutikimui dėl tokios kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašymo“.
PVMĮ 83 str. 2 d. nurodyta, kad: „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. Minėto straipsnio 2 d. 1 - 3 komentare paaiškinama, kad: „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditinėmis PVM sąskaitomis-faktūromis privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo), taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą, atvaizduojamą PVM deklaracijoje, ir kreditinės PVM sąskaitos-faktūros turi būti įtraukiamos į gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus. Tuo atveju, kai išrašomos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros dėl prekėms (paslaugoms) suteiktos nuolaidos (prekybinio diskonto) ar kitais atvejais, tai tiek išrašomų, tiek gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre iš kreditinės PVM sąskaitos-faktūros būti įrašyta patikslinta prekės (prekių) (paslaugos (paslaugų)) apmokestinamosios vertės suma“.
PVMĮ 78 str. 1 d. nurodyta, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ ir 5 d. nurodyta, jog: „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos-faktūros (išskyrus PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas PVMĮ 80 str. 7 d., ar supaprastintas PVM sąskaitas-faktūras).“
Mokesčių mokėtojų prievolę tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą numato Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 (toliau – BAĮ), Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112.
UAB (duomenys neskelbtini), siekdama sumažinti mokėtino į biudžetą PVM sumą, tikrinamojo laikotarpio buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo neteisingus duomenis - apskaitė kreditines PVM sąskaitas-faktūras su ženkliai didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis, tuo sumažindama PVM apmokestinamų pardavimų vertes ir į biudžetą mokėtiną pardavimo PVM, tokiu būdu pažeisdama BAĮ nuostatas:
BAĮ 40 str. 4 p. nustatyta, kad: „Mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.
BAĮ 11 str. 1 d. nurodyta, kad: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
BAĮ 12 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“.
BAĮ 14 str. 2 d. nurodyta, kad: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“.
Pagal BAĮ 21 str. 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tikrinamuoju laikotarpiu buvo B. D. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2014-10-29 buvo UAB (duomenys neskelbtini).
Apibendrinant aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeisdama aukščiau išvardintas PVMĮ 15 str. 1 d., 5 d., 83 str. 1 d., 2 d., 78 str. 1 d., 5 d., 89 str. 1 d. nuostatas, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), apskaitydama buhalterinės apskaitos išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registruose išrašytas PVM sąskaitas-faktūras su mažesnėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras su ženkliai didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis, nei apskaitė pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) gautas iš UAB (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sumažino PVM apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nedeklaravo ir nesumokėjo 213 692 Eur (214 626 Eur pardavimo PVM - l 951 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM + 1 951 Eur iš ES valstybių įsigytų prekių PVM - 935 atskaitomas pirkimų PVM Lietuvoje) mokėtino į biudžetą PVM, ir tik mokesčių administratoriui inicijavus mokestinį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė buhalterinės apskaitos registrus, kuriuose apskaityti duomenys didžiąja dalimi atitinka UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus Vilniaus AVMI pagal 2016-02-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) atskaitė pirkimo PVM ir atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo pradžioje pateikė patikslintas tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas, kuriose deklaravo didžiąją dalį nedeklaruoto pardavimo PVM (194 911 Eur) ir 193 877 Eur suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM.
Bendrovės vadovė B. D., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, neužtikrino VMI pateiktose 2015 m. sausio - gruodžio mėn. PVM deklaracijose teisingų duomenų pateikimą, t. y. pažeidė MAĮ 40 str. 1 d. nuostatas bei padarė administracini teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis PVMĮ 123 str. 2 d.: „Jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagristi sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma“.
Pagal šį patikrinimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) papildomai priskaičiuota 213 692 Eur PVM.
Patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.
Vadovaujantis MAĮ 96 - 98 ir 139 straipsniais ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl neapskaičiuoto nedeklaruojamo, nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikyto mažesnio mokesčio tarifo, sumažinusio mokėtiną mokestį, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma, ir gali būti paskirta nuo 10 iki 50 procentų priskaičiuoto mokesčiu sumos dydžio bauda, o už mokesčių nesumokėjimą, sumokėjimą ne laiku ar nepagrįstą mokesčiu permokos grąžinimą (įskaitymą) - apskaičiuoti delspinigiai (t. 1, b. l. 53-59).
Iš 2016-05-30 Vilniaus apskrities VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo matyti, kad vadovaujantis PVMĮ 123 str. 1 d. ir MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nuo nedeklaruoto ir nesumokėto 213 692 Eur PVM UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 18 418,54 Eur PVM delspinigių, o vadovaujantis PVMĮ 123 str. 2 d. ir 4 d. nuostatomis UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 21 369,20 Eur PVM bauda (t. 2, b. l. 41-42).
Duomenys iš VĮ Registro centro apie UAB (duomenys neskelbtini):
UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-04-04. Įmonės direktoriumi nuo 2012-07-17 iki 2014-10-08 buvo registruotas V. M.. Nuo 2014-10-08 iki 2018-06-22 įmonės direktoriumi buvo registruota B. D. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) statusas nuo 2018-06-22 yra bankrutuojanti (t. 1, b. l. 100-122).
Duomenys iš VĮ Registro centro apie UAB (duomenys neskelbtini):
UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-10-11. Įmonės direktoriumi nuo 2013-10-11 yra B. D. (t. 12, b. l. 1-2).
Išraše apie pateiktas deklaracijas matyti, kada ir kokios UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijos buvo teikiamos VMI (t. 1, b. l. 129-130).
Iš 2016-08-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteista 327 153,42 Eur skola už prekes, kurias ieškovas pardavė atsakovui laikotarpiu nuo 2015-09-05 iki 2015-10-15. Šiuo laikotarpiu ieškovas pardavė prekes atsakovui už 337 765,20 Eur ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras šiai sumai, pagal kurias atsakovas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolingas 327 153,42 Eur už prekes. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-09-26 (t. 1, b. l. 137-139).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos matyti, kad 2016-01-20 pradėtas ir 2016-02-10 baigtas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas, kurio metu tikrinta surinkta informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Operatyvaus patikrinimo metu dėl neatitikimų tarp UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų ir PVM deklaracijose deklaruotų duomenų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė VMI (2016-01-31) patikslintas atitinkamų mokestinių laikotarpių (2015 m. 01 – 11 mėn.) PVM deklaracijas (t. 1, b. l. 150-151).
Iš 2019-05-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-07-13 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacinė laikmena – kompaktinis diskas. Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktiniame diske yra Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimų ir tyrimų už 2015-2016 metus 3 medžiagos PDF formatu (t. 1, b. l. 148-151, t. 2, b. l. 1-91):
Iš 2016-02-04 UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimo matyti, kad B. D. Vilniaus apskrities VMI pateikė paaiškinimą apie UAB (duomenys neskelbtini) darbo specifiką, nurodė, kad 2015 m. įmonė dirbo nuostolingai. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI atliekant UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkantis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė Ž. K. sutikrino visas pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitas-faktūras su buhalterinės apskaitos registrais bei VMI pateiktomis PVM deklaracijomis. Kadangi buvo nustatyti skirtumai tarp registrų ir VMI pateiktų deklaracijų, todėl buvo pateikiamos patikslintos PVM deklaracijos. Skirtumai susidarė, kadangi apskaitą vedančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ne laiku pateikė tiek pirkimų, tiek pardavimų PVM sąskaitas-faktūras, nes sąskaitos buvo siunčiamos ir gaunamos elektroniniu paštu. Iš tiekėjų pirkimų sąskaitos gaunamos pavėluotai, o deklaruotam pardavimo skirtumui turėjo įtakos vėliau išrašomos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros UAB (duomenys neskelbtini), nes jos išrašomos suderinus su UAB (duomenys neskelbtini) už sutarties pažeidimus, dūžius, kainų mažinimą, suteikiamas nuolaidas. PVM deklaracijų tikslinimui turėjo įtakos ir buhalterės liga, kurios metu kitas asmuo neatsakingai pateikė PVM deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) iki metinio balanso sudarymo būtų patikslinusi PVM deklaracijas su buhalteriniais registrais ir pašalinusi pažeidimus (t. 2, b. l. 1).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kokias PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras UAB (duomenys neskelbtini) pateikė VMI operatyvaus patikrinimo metu, pagrindžiančias UAB (duomenys neskelbtini) sandorius įvykdytus su UAB (duomenys neskelbtini) už 2015 m. (t. 2, b. l. 74-88)
Iš 2016-05-26 UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimo matyti, kad B. D. Vilniaus apskrities VMI pateikė paaiškinimą apie UAB (duomenys neskelbtini) darbo specifiką, nurodė, kad 2015 m. įmonė dirbo nuostolingai. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI atliekant UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkantis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė Ž. K. sutikrino visas pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitas-faktūras su buhalterinės apskaitos registrais bei VMI pateiktomis PVM deklaracijomis. Kadangi buvo nustatyti skirtumai tarp registrų ir VMI pateiktų deklaracijų, todėl buvo pateikiamos patikslintos PVM deklaracijos. Skirtumai susidarė, kadangi apskaitą vedančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) vadovė ne laiku pateikė tiek pirkimų, tiek pardavimų PVM sąskaitas-faktūras. Sąskaitos buvo siunčiamos ir gaunamos elektroniniu paštu. Iš tiekėjų pirkimų sąskaitos gaunamos pavėluotai, o deklaruotam pardavimo skirtumui turėjo įtakos vėliau išrašomos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros UAB (duomenys neskelbtini), nes jos išrašomos suderinus su UAB (duomenys neskelbtini) už sutarties pažeidimus, dūžius, kainų mažinimą, sutiekiamas nuolaidas. Taip pat derinant užsakymus dažnai pasitaikydavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusiunčiama elektroninė PVM sąskaitos-faktūros versija su užsakymo kiekiu, tuo pat metu sąskaitą gaudavo ir buhalterija, bet derybų metu pasikeitus užsakomiems kiekiams (tuo pačiu ir užsakymo vertei) būdavo perrašoma pirkėjui sąskaita, o į buhalteriją atnaujinto užsakymo sąskaita nepristatyta. PVM deklaracijų teikimui turėjo įtakos ir buhalterės kelių mėnesių nedarbingumas bei šeimos nario netektis, kurio metu ją pavaduojantis asmuo pateikė preliminarias PVM deklaracijas, pagal prieš tai deklaruotus duomenis. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. stengsis dirbti pelningiau ir be pažeidimų (t. 2, b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos informacijos, matyti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorius, likučiai UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92-114, t. 3, b. l. 63-73).
Iš 2016-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašo matyti, kokių PVM sąskaitų-faktūrų UAB (duomenys neskelbtini) neapmokėjo (t. 3, b. l. 39, 41).
Iš pagal 2017-06-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kokie įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, susiję su sandoriais su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75-76):
- dokumentai susiję su baudų skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų baudos dokumentų, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo aktų matyti, kokias baudas, kada ir kodėl UAB (duomenys neskelbtini) skyrė UAB (duomenys neskelbtini) už 2014 m. - 2016 m. įvykdytus sandorius. Taip pat matyti, kad nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 5 d. baudos UAB (duomenys neskelbtini) buvo skiriamos už tai, kad prekės nebuvo pristatytos. Dėl šios priežasties ir už šį laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) skyrė UAB (duomenys neskelbtini) 64 142,10 Eur baudų (t. 3, b. l. 76-126);
- sutartis ir susitarimai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 127-183, t. 4, b. l. 1-84);
- 2016-05-20 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. D. pranešimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 85).
Iš 2016-02-03 sudaryto skolų suderinimo akto matyti, kad 2015-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini) 97 152,14 Eur (t. 2, b. l. 2).
Iš pagal 2017-10-02 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyt, kokie įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, susiję su sandoriais su UAB (duomenys neskelbtini), susirašinėjimų dokumentai su įmone UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 90-91):
- UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentų registras ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai nuo 2012-11-20 iki 2016-03-08 (t. 5, b. l. 92-191, t. 5, b. l. 1-200, t. 6, b. l. 1-178):
Iš 2015-01-11 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 21 226,79 Eur (17 542,80 eurų ir 3683,99 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 36);
Iš 2015-01-29 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 800 Eur (661,16 eurų ir 138,84 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 50);
Iš 2015-02-26 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 9,98 Eur (8,25 eurų ir 1,73 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 80);
Iš 2015-03-23 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 117 612,00 Eur (97 200,00 eurų ir 20 412,00 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 100);
Iš 2015-03-24 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 600,00 Eur (495,87 eurų ir 104,13 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 101);
Iš 2015-04-29 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 3508,98 Eur (2 899,99 eurų ir 609,00 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 131);
Iš 2015-04-30 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 800,00 Eur (661,16 eurų ir 138,84 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 133);
Iš 2015-05-11 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 400,00 Eur (330,58 eurų ir 69,42 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 140);
Iš 2015-06-30 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 400,00 Eur (330,58 eurų ir 69,42 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. (t. 6, b. l. 171);
Iš 2015-07-15 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 39,13 Eur (32,34 eurų ir 6,79 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 2);
Iš 2015-07-30 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 400,00 Eur (330,58 eurų ir 69,42 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 12);
Iš 2015-08-11 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 41 648,59 Eur (34 420,32 eurų ir 7 228,27 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 23);
Iš 2015-08-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 42 693,16 Eur (35 283,60 eurų ir 7409,56 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 35);
Iš 2015-08-27 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 420,00 Eur (347,11 eurų ir 72,89 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 36);
Iš 2015-09-29 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 420,00 Eur (347,11 eurų ir 72,89 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 64);
Iš 2015-10-09 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 420,00 Eur (347,11 eurų ir 72,89 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 77);
Iš 2015-10-16 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 18,63 Eur (15,40 eurų ir 3,23 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 83);
Iš 2015-11-04 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 19 973,52 Eur (16 507,04 eurų ir 3466,48 eurų PVM), sąskaitą išrašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N., bet nėra jos parašo (t. 7, b. l. 87).;
Iš 2015-11-06 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 73,47 Eur (60,72 eurų ir 12,75 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą išrašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N., bet nėra jos parašo (t. 7, b. l. 89);
Iš 2015-12-11 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 46 171,86 Eur (38 158,56 eurų ir 8 013,30 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 103);
Iš 2015-12-15 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 46 171,86 Eur (38 158,56 eurų ir 8 013,30 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 104);
Iš 2015-12-30 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 24 110,57 Eur (19 926,09 eurų ir 4 184,48 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 109);
Iš 2015-12-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 46 171,86 Eur (38 158,56 eurų ir 8 013,30 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 110);
Iš 2016-01-29 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 67 974,44 eurų sumai (56 177,22 eurų ir 11 797,22 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 138);
Iš 2016-02-02 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 211,92 Eur (175,14 eurų ir 36,78 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 139);
Iš 2016-02-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 22 587,60 Eur (18 667,44 eurų ir 3920,16 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 140);
Iš 2016-02-09 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 43,45 Eur (35,91 eurų ir 7,54 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 141);
Iš 2016-02-19 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė 181,43 Eur (149,94 eurų ir 31,49 eurų PVM) nuolaidą UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 143);
Iš 2016-02-19 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 24 268,92 Eur (20 056,96 eurų ir 4211,96 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 144);
Iš 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 24 350,91 Eur (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 145);
Iš 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 5903,25 Eur (4878,71 eurų ir 1024,54 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 146);
Iš 2016-02-25 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 9918,61 Eur (8197,20 eurų ir 1721,41 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 147);
Iš 2016-03-01 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 21 820,95 Eur (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 148);
Iš 2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 24 350,91 Eur (20 124,72 eurų ir 4226,19 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 149);
Iš 2016-03-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 21 820,95 Eur (18 033,84 eurų ir 3787,11 eurų PVM), sąskaitą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. N. (t. 7, b. l. 150).
Iš 2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašė debetinę sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) už logistikos nuolaidą bei už mėnesio apyvartos nuolaidą bendrai - 66 519, 25 Eur (54 974,59 eurų ir 11 544,66 eurų PVM) (t. 7, b. l. 151);
Iš 2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašė debetinę sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) už logistikos nuolaidą bei už mėnesio apyvartos nuolaidą bendrai - 8 399,47 Eur (6941,71 eurų ir 1457,76 eurų PVM) (t. 7, b. l. 152);
Iš 2016-03-08 debetinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašė debetinę sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) už logistikos nuolaidą bei už mėnesio apyvartos nuolaidą bendrai - 6 595,30 Eur (5460,66 eurų ir 1144,64 eurų PVM) (t. 7, b. l. 153).
Susirašinėjimas su įmone UAB (duomenys neskelbtini) – elektroniniu laiškų nuorašai (t. 8, b. l. 1-186, t. 9, b. l. 1-187, t. 10, b. l. 1-157). Iš 2016-05-16 B. D. el. laiško matyti, kad ji nori užbaigti bendradarbiavimą su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 11).
Iš 2018-11-12 specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos matyti, jog tyrimui atlikti UAB (duomenys neskelbtini) pateikė laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus su pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytomis ir apskaitytomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir kreditinėmis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose įformintos apmokestinamosios vertės ir pardavimo PVM didžiąja dalimi atitiko pirkėjos UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir apskaitos registrus, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. 02 mėn. Išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų buhalteriniame apskaitos registre, Grąžinimų žurnale apskaitytą pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su (-)113 400,25 Eur apmokestinamąja verte ir (-)23 814,05 Eur pardavimo PVM (5 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikydama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymų, į apskaitą įtraukė (užregistravo 2015 m. 02 mėn. Išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registre, Grąžinimų žurnale, buh. sąskaitose debete 609 „Pirkimų nuolaidos, grąžinimai“ 113 400,25 Eur ir 44841 „Pardavimo PVM“ 23 814,05 Eur, kredite 2411 „Pirkėjai“ 108 362,58 Eur ir 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ 28 851,72 Eur) pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su (-)113 400,25 Eur apmokestinamąja verte ir (-)23 814,05 Eur pardavimo PVM, kuri vertinant pirkėjos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir registrus, surašyta nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. nurodymų, nes aplinkybių pasikeitimai dėl suteiktų nuolaidų įforminti vienapusiškai, tokia serija (duomenys neskelbtini) įforminta kreditinė PVM sąskaita-faktūra pirkėjai nepateikta ir neužregistruota UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-02-26 kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą (-)113 400,25 Eur apmokestinamąją vertę ir (-)23 814,05 Eur pardavimo PVM nepagrįstai deklaravo pateiktoje 2015 m. 02 mėn. PVM deklaracijoje, dėl to 23 814 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio – kovo mėn. Išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų buhalteriniuose apskaitos registruose užregistravo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose laikotarpio 2016-01-01 – 2016-03-31 PVM deklaracijose, pagal pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (9 vnt.) ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras (4 vnt.), pirkėjos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas debetines PVM sąskaitas-faktūras (3 vnt.), iš viso nedeklaravo 108 900,36 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės, 22 869,09 Eur pardavimo PVM ir 22 869 Eur mokėtino į biudžetą PVM.
Tarp UAB (duomenys neskelbtini) (paskolos davėja), atstovaujamos direktorės B. D., ir UAB (duomenys neskelbtini) (paskolos gavėja), atstovaujamos direktorės B. D., sudaryta 2016-01-01 Paskolos sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) perduoda paskolos gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn pinigus (arba rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus) 92 200 Eur iki 2019-01-01 (14 priedas). Pagal paskolos 3 punktą nustatytas 3 procentų metinių palūkanų dydis, palūkanos mokamos paskolos grąžinimo dieną. Paskolos sutartį paskolos davėjo ir gavėjo vardu pasirašė B. D., t. y. sutartyje yra įrašai „UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. D.“, „UAB (duomenys neskelbtini) direktorė B. D.“ ir asmens parašai. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) registrą „Skolų kitimas“ (nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31), sudarytą su įmone UAB (duomenys neskelbtini), 2016-12-31 įmonė UAB (duomenys neskelbtini) Bendrovei skolinga 92 126 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje kreditorinė 92 126 Eur skola įmonei UAB (duomenys neskelbtini) apskaityta įsipareigojimuose, buhalterinėje sąskaitoje (kredite) 4061 „Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolos sutartis“ (13 priedas).
Tarp UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjas), atstovaujamos direktorės B. N., ir UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas), atstovaujamos laikinai einančios direktorės pareigas V. G., sudaryta 2014-10-01 Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti, o UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti kokybiškas prekes, sutartyje išvardintomis sąlygomis ir terminais (12 priedas). Pagal sutarties 3 punktą, pardavėjas prekes tiekia atskiromis partijomis pagal UAB (duomenys neskelbtini) rašytinį ar elektroninį užsakymą; užsakytas prekes pirkėjas privalo priimti ir apmokėti šioje sutartyje sutartomis sąlygomis. Pagal sutarties 6.2 punktą, pirkėjas už kiekvieną prekių partiją atsiskaito mokestiniais pavedimais arba grynais pinigais per šios sutarties priede Nr.1 sutartą terminą. Pateiktas Priedas prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) atlieka: 1. Produktų sandėliavimo paslaugą; 2. Logistikos organizavimo paslaugą; 3. Pakuočių dizaino organizavimo paslaugą; 4. Pakavimo paslaugą. Pateiktas Priedas prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) parduoda: 1. Žaliavą (aliejai, eteriniai aliejai, absoliutai); 2. You & Oil kosmetikos priemones; 3. Pakavimo medžiagas (12 priedas). Pagal Priedus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paslaugų kaina fiksuojama atskirais susitarimais sąskaitose-faktūrose. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žaliavų ir kosmetikos priemonių pardavimo, nenurodytos produktų sandėliavimo, logistikos ar pakuočių dizaino organizavimo paslaugos, išskyrus 2015-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodytos 166,01 Eur pristatymo išlaidų. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prekės už 235 279,85 Eur apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėse sąskaitose: debete 20140 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ 194 280,15 Eur; 61188 „Transporto paslaugų sąnaudos“ 166,01 Eur; 24310 „Gautinas PVM“ 40 833,69 Eur; kredite 4431 „LT tiekėjams per vienerius metus mokėtinos sumos“ 207 906,99 Eur; 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ 20 112,86 Eur; 2435 „Atskaitingi asmenys“ 7 260 Eur. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-10-10) 5 001 Eur netesybos apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėse sąskaitose debete 635 „Baudų ir delspinigių sąnaudos“ 5 001 Eur ir kredite 4431 „LT tiekėjams per vienerius metus mokėtinos skolos“ 1 Eur, 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ 5 000 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros dėl iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių pardavimo, t. y. pirkėjai Estijos įmonei „Junior Group“ OU išrašyta 2015-12-28 INVOICE - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 678,01 Eur ir pirkėjai Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini) išrašyta 2016-01-28 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 29 000 Eur (19 priedas). Už prekes pirkėja „Junior Group“ OU mokėjimo pervedimu 2016-01-25 pervedė 4 678,01 Eur. Latvijos įmonė SIA „Kazbek“ už prekes pagal 2016-01-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė.
UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė buhalterinių sąskaitų suvestinius registrus „Prekių likučiai su savikainom 2016-12-31“, „Darbinė atskaitomybės lentelė 2016-01-01 – 2016-12-31“, „Balansas 2016-12-31“ (15 priedas), kurių buhalterinėje sąskaitoje 20140 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ nurodyta, kad 2016-12-31 prekių likutis 10 341,14 Eur (nėra iš UAB (duomenys neskelbtini) prekių likučių). UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu 2017-08-07 tyrimui pateikė kitą suvestinį registrą „Prekių likučiai su savikainom 2016-12-31“ (18 priedas), kur 2016-12-31 datai nurodytas 111 961,84 Eur prekių (t. sk. ir iš UAB (duomenys neskelbtini)) likutis, t. y. 101 620,70 Eur (111 961,84 Eur - 10 341,14 Eur) didesnis. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius V. S. su 2018-09-18 Pranešimu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių sąskaitų suvestinius registrus „Prekių likučiai su savikainom 2016-12-31“, „Balansas 2016-12-31“ (21 priedas), kuriuos jam perdavė buvusi direktorė B. D. ir kurių buhalterinėje sąskaitoje 20140 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ nurodyta, kad 2016-12-31 prekių likutis 7 392 Eur. Su dokumentais nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) detalūs tvarkytos buhalterinės apskaitos 2016 metų didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai, kuriuose chronologine, sistemine tvarka būtų užregistruotos atliktos 2016 metų ūkinės operacijos, t. t. dėl prekių (įsigijimas, panaudojimas, pardavimas, inventorizavimas, nurašymas ar kt.), kurios pagrįstų nurodytus prekių likučius. Dėl to, pagal pateiktus skirtingus buhalterinių sąskaitų suvestinius registrus „Balansas 2016-12-31“, „Prekių likučiai su savikainom 2016-12-31“, nėra galimybės nustatyti prekių / atsargų likučių 2016-12-31 datai.
UAB (duomenys neskelbtini) sudaryto ir 2016-05-26 VĮ „Registrų centras“ pateikto 2015 metų balanso duomenimis (16 priedas) apskaičiuotas UAB (duomenys neskelbtini) finansinis rodiklis einamojo likvidumo koeficientas 2015-12-31 datai, t. y. trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, kuris sudarė 0,55 (417 661 Eur / 754 926 Eur). Rodiklio reikšmė turi būti ne mažesnė nei 1,2. Apskaičiuotas rodiklis rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-12-31 neturėjo pakankamai trumpalaikio turto, kurį realizavus galėtų grąžinti trumpalaikes skolas ir atsiskaityti su kreditoriais (VMI, VSDFV, tiekėjais ir kt.). UAB (duomenys neskelbtini) 2015-12-31 turėdama blogą finansinę padėtį (417 661 Eur trumpalaikį turtą ir 754 926 Eur trumpalaikių įsipareigojimų), sudarė 2016-01-01 paskolos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pasirašytą paskolos davėjo ir paskolos gavėjo B. D. vardu, kurios pagrindu įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01 suteikė ilgalaikę 92 200 Eur paskolą, su 3 procentų metinėmis palūkanomis, mokamomis paskolos grąžinimo dieną (14 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 92 126 Eur piniginių lėšų, t. sk. 2016-05-26 pervedė 26 426,68 Eur, gautus 2016-05-26 iš UAB (duomenys neskelbtini), kuriuos pirkėja pervedė į Bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-19 atidarytą elektroninių pinigų įstaigoje UAB (duomenys neskelbtini), nors Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, Bendrovei per VMI informacinę sistemą „Mano VMI“ 2016-05-17 buvo įteiktas mokestinio patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bendrovė jau buvo informuota apie jai priklausančią 213 692 Eur mokestinę prievolę. UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) pervedus 92 126 Eur, šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos tolimesnėje veikloje pajamų uždirbimui, ar atsiskaitymams su kreditoriais, o buvo ilgam terminui paskolintos įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė bei buvusi akcininkė B. D. UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta 2016-01-28 PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini) parduota prekių už 29 000 Eur (19 priedas). Tarp sandorio šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje būtų tarp pardavėjo ir pirkėjo nustatytos atsiskaitymo sąlygos už patiektas prekes nepateikta, Latvijos įmonė SIA (duomenys neskelbtini) už prekes su Bendrove neatsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) už parduotas prekes pagal 2016-01-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) negavo jai priklausančio 29 000 Eur atlygio piniginėmis lėšomis, kurios galėjo būti panaudotos tolimesnėje veikloje pajamų uždirbimui, ar panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) sumažino savo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 str. „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 8 punktas nurodo, kad „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ (nuo 2008-07-01 pagal 2008-05-22 LR įstat. Nr. X-1557). Nepateikti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) pradelstus įsipareigojimus, t. y. nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, kuriuose būtų fiksuojamos Bendrovės skolų kreditoriams sumos su atsiskaitymo terminais ar būtų nurodyti terminai UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimams vykdyti už gautas prekes ir paslaugas, todėl skaičiuojant UAB (duomenys neskelbtini) finansinės būklės rodiklį, bankroto rizikos veiksnį, visi įsipareigojimai buvo lyginti su visu turtu, nurodytu UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų didžiosios knygos registro buhalterinėse sąskaitose, VĮ „Registrų centras“ pateiktame 2015 metų balanse ir buhalterinių sąskaitų suvestinėje „Balansas 2016-12-31“.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų didžiosios knygos buhalterinėse sąskaitose, 2016-05-26 VĮ „Registrų centras“ pateiktame 2015 metų balanse, 2017-01-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktame suvestiniame registre „Balansas 2016-12-31“ įrašytus duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, apskaičiuotas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto rizikos veiksnys (visų įsipareigojimų santykis su puse viso turto) 2015-07-01, 2015-12-31, 2016-12-31 datoms:
-2015-07-01 bankroto rizikos veiksnys sudaro 2,38 (843 184 Eur / (709 521 Eur / 2));
-2015-12-31 bankroto rizikos veiksnys sudaro 3,55 (754 912 Eur / (424 742 Eur / 2));
-2016-12-31 bankroto rizikos veiksnys sudaro 3,81 (668 912 Eur / (351 149 Eur / 2)).
Koeficiento reikšmė turi būti mažesnė už 1. UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 2,38 karto, 2015-12-31 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 3,55 karto, 2016-12-31 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 3,81 karto. Šis finansinės būklės rodiklis, bankroto rizikos veiksnys 2015-07-01, 2015-12-31, 2016-12-31 ekonomine prasme neigiamas, UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 buvo nemoki.
UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 19 str. 1 d. ir 2 d. nurodymų, į apskaitą įtraukė pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) įformintą 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. v, surašytą nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. nurodymų (aplinkybių pasikeitimai dėl suteiktų nuolaidų įforminti vienapusiškai, tokia kreditinė PVM sąskaita-faktūra pirkėjai nepateikta, neužregistruota UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už tikrintą laikotarpį.
Atsižvelgiant į užduotyje nurodytas aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikant 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 str. 1 d., 15 str. 5 d., 83 str. 1 d., 83 str. 2 d., 78 str. 1 d., 78 str. 5 d., 89 str. 1 d. nurodymų, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose laikotarpio 2015-01-01 – 2015-12-31 PVM deklaracijose nedeklaravo 1 021 925 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 214 626 Eur pardavimo PVM ir 213 692 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Detalūs duomenys 2015 metų 01 – 12 mėn. PVM deklaracijose lentelėje, specialisto išvados 8 lape. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikant 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 str. 1 d., 89 str. 1 d. nurodymų, laikotarpio 2016-01-01 – 2016-03-31 PVM deklaracijose pagal pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (9 vnt.) ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras (4 vnt.), pirkėjos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas debetines PVM sąskaitas-faktūras (3 vnt.) nedeklaravo iš viso 108 900 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės, 22 869 Eur pardavimo PVM ir nedeklaravo 22 869 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Detalūs duomenys 2016 metų 01 – 03 mėn. PVM deklaracijose lentelėje, pateiktoje specialisto išvados 11 lape (t. 11, b. l. 13-150).
Iš 2018-09-04 apžiūros protokolo (t. 12, b. l. 6-76) matyti, kad buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Apžiūros tikslas apžiūrėti šių įmonių tarpusavyje susijusius 2014-2016 metų laikotarpio dokumentus ir jų apskaitą buhalterijoje.
Apžiūros metu nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime turimi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai:
1. Pagal 2016-12-27 FNTT reikalavimą 2017-01-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai:
1.1. 2016 metų išrašytos ir gautos PVM SF; banko išrašai; sąskaitų planas; ilgalaikis turtas; avanso apyskaitos; dabinė atskaitomybės lentelė; finansinės ataskaitos, 195 lapai;
1.2. 2016 metų kasos knyga, 12 lapų;
1.3. Sutartys, 34 lapai.
2. Pagal 2017-02-15 FNTT reikalavimą 2017-04-05 lydraščiu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 16 lapų;
3. Pagal 2017-06-29 FNTT reikalavimą 2017-08-01 lydraščiu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai:
3.1. Didžioji knyga 2015, 98 lapai;
3.2. Kasos knyga 2015 m,, 26 lapai; Skolų kitimas 2015 m., Turto suvestinė 2015 m., 26 lapai;
3.3. Gautos PVM sąskaitos-faktūros su registrais 2015 m. 01-06, 489 lapai;
3.4. Gautos PVM sąskaitos-faktūros su registrais 2015 m. 07-12, 288 lapai;
3.5. Išrašytos PVM sąskaitos-faktūros su registrais 2015 m. 300 lapų;
3.6. Banko išrašai 2015 m., 147 lapai;
4. 2017-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai elektroniniu paštu, 14 lapų;
Taip pat ikiteisminiame tyrime turimi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai:
1. Pagal 2016-12-27 FNTT reikalavimą 2017-01-31 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai:
1.1. Sutarčių registras, 3 lapai;
1.2. Sutartys, 305 lapai;
1.3. 2016 m. 01-09 mėn.: Sąskaitų planas; didžioji knyga; apyvartos žiniaraščiai; atsargos; ilgalaikis turtas, 129 lapai;
1.4. 2016 m. 01-02: Pirkimo dokumentai, 143 lapai;
1.5. 2016 m. 03-04: Pirkimo dokumentai, 140 lapų;
1.6. 2016 m. 05-09: Pirkimo dokumentai, 151 lapas;
1.7. 2016 m. 01-09: banko išrašai, 151 lapas;
1.8. 2016 m. 01-03: Pardavimo dokumentai, 164 lapai;
1.9. 2016 m. 04-06: Pardavimo dokumentai, 139 lapai;
1.10. 2016 m. 07-09: Pardavimo dokumentai, 125 lapai.
2. Pagal 2017-02-15 FNTT reikalavimą 2017-04-05 lydraščiu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 7 lapai;
3. Pagal 2017-06-29 FNTT reikalavimą 2017-08-01 lydraščiu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai:
3.1. 2015 m. išrašytos SF, banko išrašai, kasos dokumentai, kasos knyga, 675 lapai;
3.2. 2015 m. gautos SF, avanso apyskaitos, 613 lapų;
4. 2017-08-17 ir 2017-08-18 UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai elektroniniu paštu, 11 lapų.
Tarp įmonės UAB (duomenys neskelbtini) aukščiau minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų yra rasti dokumentai ir prie apžiūros protokolo padaromos jų kopijos:
1) 2014-10-01 dienos Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) tarp įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti, o pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti prekes pagal sutarties priedą Nr. 1, kuri nuo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinta įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta L.e.p. direktorės V. G., o nuo UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinta įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta direktorės B. D., 3 lapai (PRIEDAS Nr. 1) (t. 12, b. l. 16);
2) Dokumentas be datos – Priedas (originalas) prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ties rekvizitu „Pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, o ties rekvizitu „Pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 2) (t. 12, b. l. 17);
3) Dokumentas be datos – Priedas (originalas) prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ties rekvizitu „Pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, o ties rekvizitu „Pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 3) (t. 12, b. l. 18);
4) 2016-01-01 dienos Paskolos sutartis (originalas) tarp įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas UAB (duomenys neskelbtini) perduoda nuosavybėn 92 200,00 eurų pinigų paskolos gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01, kuri nuo abiejų pusių yra pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. D., 3 lapai (PRIEDAS Nr. 4) (t. 12, b. l. 19-21);
5) 2014-03-14 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 31 490,25 Lt sumai už detaliai išvardytas prekes, pasirašyta nuo pardavėjo pusės ties užpildytu rekvizitu „Pardavėjas: B. D.“ parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 5) (t. 12, b. l. 22);
6) 2014-10-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 262,28 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 6) (t. 12, b. l. 23);
7) 2014-10-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 63 366,49 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 7) (t. 12, b. l. 24);
8) 2014-10-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 8500,00 Lt sumai už „Aliejai veido odai“, patvirtinta įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta ties užpildytu rekvizitu „Pardavėjas: B. N.“ parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 8) (t. 12, b. l. 25);
9) 2014-11-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 75 000,00 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 9) (t. 12, b. l. 26);
10) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras su darbuotoju“ už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, kuriame yra apskaityta 2014-11-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 75 000,00 Lt sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 10) (t. 12, b. l. 27);
11) 2014-12-19 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 70 000,00 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 11) (t. 12, b. l. 28);
12) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras su darbuotoju“ už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31, kuriame yra apskaityta 2014-12-19 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 70 000,00 Lt sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 12) (t. 12, b. l. 29);
13) 2015-01-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 13) (t. 12, b. l. 30);
14) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) „Išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31, kuriame yra apskaityta 2015-01-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 14) (t. 12, b. l. 31);
15) 2015-02-27 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 15) (t. 12, b. l. 32);
16) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28, kuriame yra apskaityta 2015-02-27 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 16) (t. 12, b. l. 33);
17) 2015-03-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai anglų/lenkų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 17) (t. 12, b. l. 34);
18) 2015-03-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai lenkų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 18) (t. 12, b. l. 35);
19) 2015-03-20 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai anglų/lietuvių kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 19) (t. 12, b. l. 36);
20) 2015-03-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 7 260,00 eurų sumai už detaliai išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 20) (t. 12, b .l. 37);
21) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31, kuriame yra apskaitytos aukščiau minėtos pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios nėra patvirtintos nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 21) (t. 12, b. l. 38);
22) 2015-04-07 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 13 179,85 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 22) (t. 12, b. l. 39);
23) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, kuriame yra apskaityta 2015-04-07 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 13 179,85 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 23) (t. 12, b. l. 40);
24) 2015-06-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 136 190,00 eurų sumai už detaliai anglų/lietuvių kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Administratorė V. L.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 24) (t. 12, b. l. 41);
25) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30, kuriame yra apskaityta 2015-06-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 136 190,00 eurų sumai, kuri nėra patvirtinta nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 25) (t. 12, b. l. 42);
26) 2015-10-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 5001,00 eurų sumai už „Netesybos pagal sutartį“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Administratorė V. L.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 26) (t. 12, b. l. 43);
27) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31, kuriame yra apskaityta 2015-10-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 5001,00 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 2 lapai (PRIEDAS Nr. 27) (t. 12, b. l. 44-45);
Tarp įmonės UAB (duomenys neskelbtini) minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų yra rasti dokumentai ir prie apžiūros protokolo padarytos jų kopijos:
1) 2014-10-01 dienos Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija) tarp įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti, o pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti prekes pagal sutarties priedą Nr. 1, kuri nuo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta L.e.p. direktorės V. G., o nuo UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta direktorės B. D., 3 lapai;
2) Dokumentas be datos – Priedas (originalas) prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ties rekvizitu „Pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, o ties rekvizitu „Pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas;
3) Dokumentas be datos – Priedas (originalas) prie sutarties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ties rekvizitu „Pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, o ties rekvizitu „Pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas;
4) 2016-01-01 dienos Paskolos sutartis (kopija) tarp įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas UAB (duomenys neskelbtini) perduoda nuosavybėn 92 200,00 eurų pinigui paskolos gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01, kuri nuo abiejų pusių yra pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorės B. D., 3 lapai;
5) 2014-10-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 262,28 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 28) (t. 12, b. l. 46);
6) 2014-10-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 63 366,49 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 29) (t. 12, b. l. 47);
7) 2014-10-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 8500,00 Lt sumai už „Aliejai veido odai“, patvirtinta įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta ties užpildytu rekvizitu „Pardavėjas: B. N.“ parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 30) (t. 12, b. l. 48);
8) 2014-10-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 5000,00 Lt sumai už „Aliejai veido odai“, patvirtinta įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir pasirašyta ties užpildytu rekvizitu „Pardavėjas: B. N.“ parašu, panašiu į B. D. parašą, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 31) (t. 12, b. l. 49);
9) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-31, kuriame yra apskaitytos aukščiau minėtos 2014-10-01 ir 2014-10-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini), kurios nėra patvirtintos nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 32) (t. 12, b. l. 50);
10) 2014-11-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 75 000,00 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 33) (t. 12, b. l. 51);
11) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30, kuriame yra apskaityta 2014-11-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 75 000,00 Lt sumai, kuri nėra patvirtinta nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 34) (t. 12, b. l. 52);
12) 2014-12-19 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 70 000,00 Lt sumai už prekes „Pagal sutarties priedą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Direktorė B. D.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 35) (t. 12, b. l. 53);
13) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31, kuriame yra apskaityta 2014-12-19 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 70 000,00 Lt sumai, kuri nėra patvirtinta nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 36) (t. 12, b. l. 54);
14) 2015-01-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir galimai A. M. parašu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“ ir parašu, panašiu į B. D. parašą, bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 37) (t. 12, b .l. 55);
15) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31, kuriame yra apskaityta 2015-01-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai (PRIEDAS Nr. 38) (t. 12, b. l. 56);
16) 2015-02-27 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir galimai A. M. parašu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“ ir parašu, panašiu į B. D. parašą, bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 39) (t. 12, b. l. 57);
17) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28, kuriame yra apskaityta 2015-02-27 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 250,00 eurų sumai (PRIEDAS Nr. 40) (t. 12, b. l. 58);
18) 2015-03-01 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai anglų/lenkų kalba išvardytas prekes su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 41) (t. 12, b. l. 59);
19) 2015-03-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai lenkų kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ rankraštiniu užrašu „A. M.“ ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“ ir parašu, panašiu į B. D. parašą, bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 42) (t. 12, b. l. 60);
20) 2015-03-20 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 6 050,00 eurų sumai už detaliai anglų/lietuvių kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ rankraštiniu užrašu „A. M.“ ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“ ir parašu, panašiu į B. D. parašą, bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 43) (t. 12, b. l. 61);
21) 2015-03-31 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 7 260,00 eurų sumai už detaliai išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ rankraštiniu užrašu „A. M.“ ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu neįskaitomu užrašu bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 44) (t. 12, b. l. 62);
22) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31, kuriame yra apskaitytos aukščiau minėtos pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (PRIEDAS Nr. 45) (t. 12, b. l. 63);
23) 2015-04-07 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 13 179,85 eurų sumai už detaliai anglų kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Projektų vadovas A. M.“ rankraštiniu užrašu „A. M.“ ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu neįskaitomu užrašu bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 46) (t. 12, b. l. 64);
24) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, kuriame yra apskaityta 2015-04-07 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 13 179,85 eurų sumai, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 47) (t. 12, b. l. 65);
25) 2015-06-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 136 190,00 eurų sumai už detaliai anglų/lietuvių kalba išvardytas prekes, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Administratorė-vadybininkė V. L.“ įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir galimai V. L. parašu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“ bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 48) (t. 12, b. l. 66);
26) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30, kuriame yra apskaityta 2015-06-30 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 136 190,00 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens parašu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 49) (t. 12, b. l. 67);
27) 2015-10-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 5 001,00 eurų sumai už „Netesybos pagal sutartį“, patvirtinta ties užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Administratorė-vadybininkė V. L.“ įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu ir galimai V. L. parašu, o ties rekvizitu „Pirkėjo atstovas“ patvirtinta rankraštiniu užrašu „Direktorė B. D.“, parašu, panašiu į B. D. parašą, bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apvaliu antspaudu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 50) (t. 12, b. l. 68);
28) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-10-31, kuriame yra apskaityta 2015-10-10 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 5 001,00 eurų sumai (PRIEDAS Nr. 51) (t. 12, b. l. 69);
29) 2016-01-05 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 000,00 eurų sumai už „Bauda už sutarties nevykdymą“ su užpildytu rekvizitu „Dokumentą paruošė: Administratorė-vadybininkė V. L.“, šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta įmonių antspaudais, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 52) (t. 12, b. l. 70);
30) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) gautų PVM sąskaitų-faktūrų registras“ už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, kuriame yra apskaityta 2016-01-05 pardavėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) 30 000,00 eurų sumai, kuris nėra patvirtintas nei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nei atsakingo asmens parašu (PRIEDAS Nr. 53) (t. 12, b. l. 71);
31) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registras „Skolų kitimas“ už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, kuriame yra apskaitytos aukščiau minėtos 2014 metų pirkimo sąskaitos-faktūros: 2014-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2014-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2014-11-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-12-19 Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra patvirtintas B. D. parašu, 1 lapas (PRIEDAS Nr. 54) (t. 12, b. l. 72);
32) Įmonės „UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registras „Skolų kitimas“ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, kuriame yra apskaitytos aukščiau minėtos 2015 metų pirkimo sąskaitos-faktūros: 2015-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra patvirtintas B. D. parašu, 2 lapai; (PRIEDAS Nr. 55) (t. 12, b. l. 73-74);
33) Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registras „Skolų kitimas“ už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, kuriame yra apskaityta aukščiau minėta 2016-01-05 pirkimo PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra patvirtintas B. D. parašu, 1 lapas; (PRIEDAS Nr. 56) (t. 12, b. l. 75)
34) 2017-01-31 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame yra apskaityti aukščiau minėta 2016-01-05 pirkimo PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-01-05 iki 2016-05-26 mokėjimai dalimis „Pagal sutartį“, kurių bendra suma 122 127,00 eurų, ir yra nurodytas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2016-12-31 skolos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) likutis – 92 126,00 eurų, kuris ties užpildytu šalies rekvizitu „UAB (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas B. D. parašu, 1 lapas. (PRIEDAS Nr. 57) (t. 12, b. l. 76).
Iš 2018-12-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei pateiktų priedų matyti, kad
1. UAB (duomenys neskelbtini) neturi šių UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų-faktūrų:
2015-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini),
2015-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini),
2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini),
2015-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini),
2015-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini),
2015-12-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (užpajamuota į apskaitą 2016-01-14)
2 . UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų-faktūrų išrašas už 2015 m. (t. 12, b. l. 83-84, 100-105).
Iš 2019-01-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų mokestiniams patikrinimams dokumentų su priedais (12 t., b.l. 106-140), matyti, kad Ž. K. 2016-02-02, 2016-02-03 bei 2016-02-17 elektroniniu paštu pateikė VMI šiuos dokumentus:
2015-01-29 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 58 773,62 eurų sumai ( 48 573,24 eurų ir 10 200,38 eurų PVM) (12 t., b. l. 125);
2015-02-26 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 137 214,30 eurų sumai (113 400,25 eurų ir 23 814,05 eurų PVM) (12 t., b. l. 121);
2015-03-24 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 160 564,58 eurų sumai (132 698,00 eurų ir 27 866,58 eurų PVM) (12 t., b. l. 125);
2015-10-09 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 42 000,00 eurų sumai (34 710,74 eurų ir 7289,26 eurų PVM) (12 t., b. l. 119);
2015-11-06 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 60 916,41 eurų sumai (50 344,14 eurų ir 10 572,27 eurų PVM) (12 t., b. l. 118);
2015-12-30 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 43 641,89 eurų sumai (36 067,65 eurų ir 7574,21 eurų PVM) (12 t., b. l. 111);
2015-12-30 kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 24 110,57 eurų sumai (19 926,09 eurų ir 4184,48 eurų PVM) (12 t., b. l. 112);
Iš 2019-01-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mokestinių įsiskolinimų ir mokesčių mokėjimų matyti, kad 2019-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) biudžetui ir fondams skolinga 402 377,63 Eur (12 t. b. l. 141-143).
Iš 2019-02-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mokestinių įsiskolinimų ir mokesčių mokėjimų su priedu matyti, kad 2019-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) biudžetui įsiskolinimų neturi (t. 12, b. l. 144-151).
Iš pranešimo matyti, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) paskolintų 92 126,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 2018-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 10 000,00 Eur, o likusi suma – 89631,24 Eur skolos, 1015,81 Eur metinių palūkanų, 1000 Eurų baudos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra priteista 2019-06-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Dėl 30 000,00 Eur baudos UAB (duomenys neskelbtini) skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), 2019-10-10 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2020-04-25 grąžinti BUAB (duomenys neskelbtini) 30 000,00 Eur sumą (t. 12, b. l. 173-178).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo laimėjusi 2015-02-06 konkursą (Privati etiketė: Kiaušiniai), 2015-09-09 konkursą (Iki vištų kiaušiniai rudu lukštu A klasės, M svorio kategorija, 10 vnt.), 2015-09-09 konkursą (Cento A klasės M, L dydžio rudi kiaušiniai, 10 vnt.). 2015-10-27 UAB (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dalyvauti, bet pasiūlymo nepateikė. 2016-01-18, 2016-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą, bet nelaimėjo. 2016-08-03, 2016-11-23 UAB (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dalyvauti, bet pasiūlymo nepateikė (t. 14, b. l. 135).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos sistemoje nėra duomenų apie sąskaitų koregavimą, todėl jie neturi informacijos, ar nurodytos PVM sąskaitos-faktūros buvo perrašomos tais pačiais numeriais skirtingomis sumomis. Iš apskaitos sistemos registruotų dokumentų sąrašo matyti, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos už atsargų pirkimą (su 21 % PVM), o kreditinės sąskaitos-faktūros dažniausiai buvo išrašomos dėl nuolaidų už mokėjimus anksčiau termino, taip pat už perkainavimus, akcijų nuolaidas, mėnesio apyvartos nuolaidas, pirkimo korekciją (t. 14, b. l. 173).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl B. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).
Teismų praktikoje aiškinant šį sukčiavimo požymį, susiduriama su būtinybe atriboti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-526/2014, 2K-150/2014, 2K-117/2013, 2K-81/2011).
Šioje baudžiamojoje byloje B. D. yra kaltinama, kad ji apgaule įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės – 236 561,00 Eur dydžio turtinės prievolės, o jos apgaulė pasireiškė šiais veiksmais:
- laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 pateikė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymui samdomos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), atstovei Ž. K., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas, o Ž. K., apskaičiusi minėtas PVM sąskaitas-faktūras su jose nurodytomis mažesnėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras su jose nurodytomis didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis (su minuso ženklu) nei pirkėjos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) gautose iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose su analogiškais dokumentų numeriais, vadovaudamasi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) „išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2015 metų sausio-gruodžio mėnesių laikotarpio PVM deklaracijose nedeklaravo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 1 021 925,00 eurų PVM apmokestinamų sandorių vertės, 214 626,00 eurų pardavimo PVM ir 213 692,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM;
- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-22 pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K. ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir pateikė ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) debetines PVM sąskaitas-faktūras, o Ž. K., apskaičiusi jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir vadovaudamasi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) „išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-04-22 elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2016 metų sausio-kovo mėnesių laikotarpio PVM deklaracijose su neteisingais duomenimis, nedeklaravo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 108 900,00 eurų PVM apmokestinamų sandorių vertės, 22 869,00 eurų pardavimo PVM ir 22 869,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM, tai yra iš viso už 2015 m. sausio – 2016 m. kovo mėn. laikotarpį įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 236 561,00 eurų mokėtino į biudžetą PVM;
- siekdama apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) iš anksto taptų beturtė ir į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų galima nukreipti reikalavimo:
o neketindama vykdyti realios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu kosmetikos pardavimo veiklos, pagal 2014-10-01 Tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti, o jos kontroliuojama ir vadovaujama kita įmonė UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti prekes, iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 dalimis pervedė 234 583,69 eurų už įsigytas prekes,
o pagal B. D. avanso apyskaitą 2015-03-31 sumokėjo 7 260,00 eurų,
o laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-26, pagal 2016-01-01 paskolos sutartį, pagal kurią įmonė UAB (duomenys neskelbtini) skolina įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 92 200,00 eurų, o pagal 2016-01-05 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000,00 eurų baudos už sutarties nevykdymą, iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą dalimis pervedė 122 126,00 eurų, kuriuos įmonė UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo savo vykdomoje ūkinėje - komercinėje veikloje,
dėl tokių B. D., veiksmų Valstybinė mokesčių inspekcija prarado realią galimybę išieškoti iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) skolas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė 236 561,00 eurų turtinę žalą.
Šioje byloje yra nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu B. D. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir turėjo teisę priimti visus sprendimus dėl šios įmonės veiklos. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) atstovė Ž. K..
Siekiant nustatyti B. D. apgaulę šioje byloje, vienas pagrindinių klausimų yra dėl kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų bei kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo ir pateikimo buhalterijai. B. D. nuosekliai viso proceso metu bandė įrodyti, kad visų kaltinime nurodytų sąskaitų-faktūrų neatitikimas susidarė dėl chaotiškų verslo santykių su tiekėjais bei su UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl buhalterės Ž. K. nekokybiško darbo ir galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo.
Tiek Ž. K., tiek B. D. patvirtino, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. buhalterija nebuvo vedama tinkamai ir laiku, nes Ž. K. daug laiko nebuvo darbe dėl savo asmeninių problemų, todėl susidarė daug neatitikimų, kuriuos grįžusi pradėjo tvarkyti. Ž. K. nurodė, kad už UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini) neteikdavo skolų detalizacijų, nevesdavo bankų išrašų, nepaimdavo sąskaitų, nedeklaruodavo Sodroje, PVM, GPM, teikdavo tik UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos sąskaitą. Yra buvę tokių atvejų, kad jokių paslaugų neteikė 3-4 mėn. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar būtent dėl tokio buhalterinės apskaitos vedimo susidarė minėta situacija UAB (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė Ž. K., kuomet UAB (duomenys neskelbtini) padengdavo susidariusį įsiskolinimą, jos įmonė sutvarkydavo buhalterinius dokumentus. Teismo vertinimu, jeigu būtų buvusi tik tokia situacija dėl buhalterinės apskaitos vedimo, kaip kad nurodo B. D. ir Ž. K., ir buhalterija būtų vedama aplaidžiai, tai tokiu atveju buhalterijoje nebūtų buvusios įtrauktos kai kurios sąskaitos-faktūros, tuo tarpu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje buvo įtrauktos visos sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, tačiau jos neatitiko UAB (duomenys neskelbtini) turimų sąskaitų-faktūrų.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, kas galėjo tokias UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras išrašyti ir pateikti Ž. K., kad ji jas įtrauktų į apskaitą ir deklaruotų įstatymų nustatyta tvarka, bei kokiu tikslu jos buvo išrašytos.
B. D. nurodė, kad sąskaitas-faktūras įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) išrašydavo V. G. bei Ž. K., o ji pasirašydavo. Teisme apklausta buhalterė Ž. K. parodė, kad ji yra kelias sąskaitas išrašiusi, bet tai nebuvo sandoriai su UAB (duomenys neskelbtini). Tuomet lyg V. G. sirgo ir nebuvo galimybės, kam išrašyti. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė V. G. parodė, kad ji išrašydavo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras, o jas pasirašinėjo B. D. ir ji, kol galėjo, nes turėjo įgaliojimą pasirašyti ant sąskaitų-faktūrų. Be to, V. G. nurodė, kad kartais ir B. D. išrašydavo sąskaitas-faktūras, bet ir šios sąskaitos-faktūros būdavo pateikiamos jai, kad ji jas visas išsiųstų buhalterijai.
B. D. nurodė, kad dėl esminių dalykų ji susitardavo su UAB (duomenys neskelbtini), o toliau viską derindavo V. G., tačiau ji pripažino, kad niekas niekada neišrašė jokių sąskaitų be jos žinios, o kreditines sąskaitas-faktūras išrašinėjo V. G. arba Ž. K. B. D. taip pat nurodė, jog dėl to, kad būdavo labai daug pasikeitimų, kai išrašydavo vieną sąskaitą-faktūrą arba kreditinę sąskaitą-faktūrą mėnesio pabaigoje, paskui reikėdavo ją pataisyti, kai galutinai susiderindavo su UAB (duomenys neskelbtini) arba kai jie paprašydavo jų sumažinti kainą už baudą arba pridėti už marketingą. B. D. tai pat nurodė, kad, jos nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkams nereikėjo kreditinių sąskaitų-faktūrų, o reikėjo pagrindines sąskaitas-faktūras sutvarkyti, kad būtų žymiai mažesnė kaina negu jie pardavė, nes dėl to jie gaudavo bonusus už pasiektus pelnus, todėl jie perrašydavo pirminę sąskaitą-faktūrą, tik kaina joje būdavo mažesnė. B. D. taip pat bandė kaltę dėl šių sąskaitų-faktūrų išrašymo permesti V. G., nurodydama, kad galbūt V. G. perrašė sąskaitas-faktūras į tokias, kokių prašė UAB (duomenys neskelbtini), todėl UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo pataisytą sąskaitą-faktūrą, o kodėl negaudavo kreditinės sąskaitos-faktūros, nežino. Tačiau pažymėtina, kad prieš tai B. D. nurodė, kad tai ji susitardavo su UAB (duomenys neskelbtini) ir kad „niekas niekada neišrašė jokių sąskaitų be jos žinios“. Be to, B. D. paaiškino, kad dažnai būdavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje atsirasdavo naujų neišrašytų sąskaitų-faktūrų, o tai jau derindavo eigoje. Jų visa veikla buvo gana chaotiška dėl tų kreditinių sąskaitų-faktūrų, todėl vieni dokumentai pateko, o kiti nepateko į buhalteriją, taip ir atsirado tie kreditiniai nesutapimai. B. D. vertinimu, nuolaidos, kurias UAB (duomenys neskelbtini) suteikdavo UAB (duomenys neskelbtini) buvo įforminamos ne tik išrašant kreditines sąskaitas-faktūras, bet dar buvo komercinė nuolaida, o ją įformino kreditine sąskaita-faktūra arba pakeisdavo ankstesnių sąskaitų-faktūrų duomenis.
Tuo tarpu V. G. parodė, kad nepamena, ar išrašytos sąskaitos-faktūros buvo keičiamos, tačiau būdavo, kad išrašydavo kreditines sąskaitas-faktūras, kai UAB (duomenys neskelbtini) nustatydavo, kad kažkas su prekės kokybe blogai. Be to, ji pažymėjo, kad kreditinė sąskaita-faktūra už vieną prekių vežimą buvo išrašoma vieną kartą ir nerealu, kad kreditinė sąskaita-faktūra būtų keičiama. Nors vėliau V. G., prieštaraudama savo prieš tai duotiems parodymams („nepamena, ar išrašytos sąskaitos-faktūros buvo keičiamos“) parodė, kad kai jai B. D. pasakydavo, kad reikia perrašyti sąskaitą, nes kaina turi būti kitokia, ji perrašydavo sąskaitas, tačiau toks sąskaitų perrašymas nedažnai buvo, gal tik porą kartų, tačiau net ir šie jos prieštaringi parodymai tik patvirtina, kad tik B. D. galėjo duoti neteisėtus nurodymus V. G. išrašyti sąskaitas-faktūras su neteisingais duomenimis, kurios paskui galimai buvo pateiktos ir įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Svarbūs yra V. G. parodymai, kad ji neįsivaizduoja, kaip galėjo būti buhalterijai pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 23 d. sąskaita-faktūra, nes jei būtų įvykusi tokia klaida, jie būtų pamatę ir ištaisę ją, o 2015 m. kovo 24 d. kreditinės sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) tokiai sumai ji tikrai negalėjo išrašyti. Jeigu kažkur tarp sąskaitų-faktūrų būdavo neatitikimų, tai visi tą matydavo, t. y. ir UAB (duomenys neskelbtini), ir Ž. K.. Bet tokių atvejų buvo labai retai ir jie viską išsiaiškindavo bei sutvarkydavo. Šie V. G. parodymai tik patvirtina, kad, nepaisant B. D. pozicijos dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, akivaizdu, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros buvo išrašomos atsakingai ir kaltinime nurodytų sąskaitų-faktūrų atsiradimas negali būti pateisinamas chaotišku verslo santykių pobūdžiu.
Ž. K. teisme bandė iš dalies patvirtinti B. D. parodymus. Ji nurodė, kad būdavo tokių situacijų, kai UAB (duomenys neskelbtini) nuveždavo kiaušinius su vienokia sąskaita-faktūra, o UAB (duomenys neskelbtini) atsisakydavo juos priimti į sandėlius, motyvuodami, kad turi padaryti nuolaidą dėl to, jog kiaušinių paletė brokuota, kiaušiniai sudužę, tad tos sąskaitos-faktūros buvo koreguojamos pagal UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimus atgaline data. Tačiau ji pati pripažino, kad nežinojo tų vidinių verslo santykių, nes nebūdavo Vilniuje, bet tikrai gaudavo sąskaitas-faktūras skirtingoms sumoms ir tos naujos sąskaitos-faktūros būdavo gaunamos gerokai pavėluotai. Pažymėtina, kad Ž. K. iš vis nebendravo su UAB (duomenys neskelbtini) dėl sąskaitų-faktūrų išrašymo, keitimo ar kreditinių sąskaitų-faktūrų išrašymo ir tai, ką ji nurodė, ji galėjo sužinoti tik iš B. D. arba V. G. Ž. K. nurodė, kad ką gaudavo, tą suvesdavo, o kai gaudavo sąskaitas-faktūras su skirtingomis sumomis, jas nuskenuodavo bei klausdavo, kuri suma teisinga, bet kartais būdavo, kad jai pamiršdavo atsiųsti tas pakeistas sąskaitas-faktūras, o ji jau būdavo susivedusi pirmines. Kai koregavo tokias sąskaitas-faktūras, buvo nesutapimų ir į didžiąją pusę, ir į mažąją pusę. Kai gaudavo pataisytas sąskaitas-faktūras, ji savo programoje pataisydavo pirminėje sąskaitoje-faktūroje į naują kainą, nes programoje du vienodi sąskaitų numeriai fiziškai negali egzistuoti. Nors Ž. K. bandė įrodyti, kad tai yra įprastinė praktika įmonėse, kurios užsiima didmenine veikla, kad tos pirminės sąskaitos-faktūros ne vieną ir ne du kartus taisomos ant to paties numerio būtent tam sandoriui, tačiau tiek V. G., tiek UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos patvirtino, kad prekių brokas ar nuolaidos buvo įforminamos per kreditines sąskaitas-faktūras, kas išties ir turėtų būtų daroma įprastiniuose verslo santykiuose, kad būtų galima tvarkingai apskaityti įvykusius verslo sandorius.
Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad: „Jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimą įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą“.
Ž. K. taip pat nurodė, kad banko išrašus įmonės turėdavo pateikti iki kito mėnesio 10 dienos už praeitą mėnesį, bet jie ne visada buvo pateikiami laiku. Kai gaudavo banko išrašus, susivesdavo juos. Nors visų sąskaitų-faktūrų neturėjo, bet jie galėjo suvesti pagal banko išrašą, užfiksuodami, kad yra įmokėti pinigai pagal kažkokias operacijas. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jeigu Ž. K. būtų laiku sutikrinusi visus UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus, nebūtų buvę galimybės atsirasti apskaitoje tokios sąskaitoms-faktūroms, kurios nurodytos kaltinime, tačiau šiuo atveju, tikėtina, kad B. D., matydama, kad Ž. K. turi asmeninių bėdų ir kad Ž. K. ne visada laiku teikia savo įmonės paslaugas dėl susidariusio UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo, galėjo pasinaudoti susidariusia situacija ir pateikti kaltinime nurodytas sąskaitas-faktūras ir laikinai sukurti fiktyvią UAB (duomenys neskelbtini) finansinę situaciją, kurios jai reikėjo jos tikslams pasiekti, apie kuriuos bus pasisakyta vėliau. Be to, Ž. K. nurodė, kad pardavėjui išrašius sąskaitą-faktūrą ir pirkėjui apie ją nežinant, pirkėjui neįmanoma išvengti ar nuslėpti mokesčių, nes pasibaigus metams, kitų metų pradžioje, kai derini skolas, vis tiek viskas paaiškėja ir jie visiems privalomai viską sutikslina, o jei sužino faktą, kad kažkoks dokumentas buvo neįtrauktas ar neteisingai įtrauktas, jis yra koreguojamas ir pateikiamas. Tačiau šioje situacija svarbu yra tai, kad B. D. tikslas buvo tik laikinai sukurti fiktyvią situaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra moki, o tai, kad buvo galima patikslinti sąskaitas-faktūras vėliau, neturėjo reikšmės, nes vėliau, net ir Ž. K. patikslinus sąskaitas-faktūras, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių galimybių toliau tęsti savo veiklos dėl susidariusio įsiskolinimo. Nors Ž. K. nurodė, kad buvo atvejų, kai UAB (duomenys neskelbtini) pradinė PVM sąskaita-faktūra ar kreditinė PVM sąskaita-faktūra buvo keičiama, tačiau negalėjo atsiminti konkrečių atvejų. Teismo vertinimu, šie liudytojos Ž. K. parodymai tik patvirtina, kad Ž. K. galėjo būti pateikiamos būtent kaltinime nurodytos sąskaitos-faktūros ir Ž. K. galėjo jomis pakeisti pradines sąskaitas-faktūras.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, tokius B. D. parodymus visiškai paneigia teisme liudytojomis apklaustos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos V. K., E. V. bei K. S.
Liudytoja V. K. patvirtino, kad jei būdavo atvežtų prekių (kiaušinių) brokas, tai UAB (duomenys neskelbtini) išrašydavo UAB (duomenys neskelbtini) kreditinę sąskaitą-faktūrą. Kreditines sąskaitas-faktūras UAB (duomenys neskelbtini) siųsdavo jai, o ji persiųsdavo sandėlio darbuotojams. Nepasakytų, kad kreditinių sąskaitų-faktūrų išrašymas buvo dažnas atvejis. Ji nepastebėjo, kad būtų atsiųstos kelios kreditinės sąskaitos-faktūros tuo pačiu numeriu. Be to, ji nurodė, kad nepamena ir tokių atvejų, jog tą pačią sąskaitą-faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) taisytų ir siųstų jiems iš naujo.
Liudytoja E. V. nurodė, kad jeigu būdavo nustatomas prekių trūkumas nuo to, kas išrašyta sąskaitoje-faktūroje, jis būdavo fiksuojamas priėmimo metu, informuojamas tiekėjas ir jeigu tiekėjas sutinka, kad buvo prekių trūkumas, išrašo kreditinę sąskaitą-faktūrą trūkstamam prekių kiekiui. Pirminės sąskaitos-faktūros neturėtų būti keičiamos. Nebent pristatymo metu pirminė sąskaita-faktūra su prekėmis pas juos dar nėra priimta ir tiekėjas pasako, kad padarė klaidą, bet, kai prekės yra priimtos ir tai užfiksuota, to neturėtų būti.
Liudytoja K. S. patvirtino, kad prekių tiekimo eigoje sąskaita-faktūra negali būti keičiama. Jei kas nors ne taip su tiekimu, tokiu atveju turi būti išrašoma kreditinė sąskaita-faktūra.
Taigi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos patvirtino, kad nėra buvę, jog įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pirmines PVM sąskaitas-faktūras ar kreditines PVM sąskaitas-faktūras būtų keitusi ir kad tai nėra įprasta verslo praktika. Jeigu būdavo kažkoks prekių neatitikimas ar brokas, tuomet UAB (duomenys neskelbtini) išrašydavo kreditines sąskaitas-faktūras.
Pažymėtina, kad net jeigu ir būtų tokia situacija, kaip kad nurodo B. D., ir būtų keičiami pirminės sąskaitos-faktūros duomenys, o ne išrašomos kreditinės sąskaitos-faktūros prekių trūkumams kompensuoti, ji pati negalėjo logiškai sugalvoti versijos, kodėl tuomet buhalterijoje buvo apskaitytos ir kreditinės sąskaitos-faktūros, kurių duomenys ženkliai neatitiko kreditinių sąskaitų-faktūrų, kurios buvo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kaltinime nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose bei kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose buvo įrašytos sumos, kurios ženkliai skyrėsi nuo realių duomenų. Ir matyti, kad didžioji dauguma PVM sąskaitų-faktūrų buvo pateikta buhalterei su juose nurodytomis mažesnėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis bei kreditinės PVM sąskaitos-faktūros su juose nurodytomis didesnėmis kreditinėmis vertėmis ir nuo jų apskaičiuotomis pardavimo PVM sumomis (su minuso ženklu) nei pirkėjos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) gautose iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose-faktūrose ir kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose su analogiškais dokumentų numeriais. Tai tik patvirtina, kad jos buvo išrašytos, siekiant maksimaliai fiktyviai sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui.
Teismas remiasi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų V. K., E. V., K. S. parodymais, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirminės PVM sąskaitos-faktūros nebuvo keičiamos, o esantys prekių neatitikimai buvo įforminami kreditinėmis sąskaitomis-faktūromis, bei V. G. ir Ž. K. parodymais, kad jos nėra išrašiusios kaltinime nurodytų sąskaitų-faktūrų, kaip patikimais, nes jos neturi asmeninio suinteresuotumo, o B. D. parodymus dėl kaltinime nurodytų sąskaitų-faktūrų bei kreditinių sąskaitų-faktūrų išrašymo vertina, kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.
Šių kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų bei kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų reikėjo todėl, kad matydama prastą UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, B. D., siekė sukurti tokią fiktyvią teisinę UAB (duomenys neskelbtini) padėtį, kad įmonė taptų beturte ir apgaulės būdu bent laikinai būtų sumažinta UAB (duomenys neskelbtini) turtinė prievolė valstybei, kad ji spėtų pervesti pinigus kitai savo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu kaltinime nurodytos PVM sąskaitos-faktūros bei kreditinės PVM sąskaitos-faktūros nebūtų įtrauktos į buhalteriją, jau 2016 m. pradžioje būtų buvusi matoma tikroji UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija bei įsiskolinimas valstybei ir tokiu atveju, B. D. nebūtų galėjusi pateisinti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) skirtos baudos bei paskolos suteikimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) dėl tuo metu buhalterijoje akivaizdžiai matomos UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties.
Kad B. D. galėjo išrašyti kaltinime nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras patvirtina ir tai, kad ji pati klastojo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Tai patvirtino ji pati, nurodydama, kad kai VMI paprašė dokumentų su originaliais parašais, tai ji pasirašė visus dokumentus (tame tarpe ir visas sąskaitas-faktūras, kur yra nurodyti kiti vardai), kur nebuvo parašų. Be to, byloje daug abejonių kelia 2014-10-01 Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) sutiko pirkti, o kita B. D. kontroliuojama ir vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) sutiko parduoti prekes. Pati B. D. nurodė, kad negali pasakyti, kodėl sutartyje buvo nurodyta kaip direktorė V. G., bet tos sutarties prireikė, kai jos paprašė (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nurodė, kad jeigu tuo momentu V. M. nebuvo darbe, tai gal todėl V. G. pasirašė tiekimo sutartį, bet jie susitvarkė visus dokumentus. Pažymėtina, kad V. G. nurodė, kad jai iš vis nieko nebuvo žinoma apie šią tiekimo sutartį ir ji niekada jos nepasirašinėjo ir niekada laikinai nėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų. Tuo tarpu V. M. patvirtino, kad kai buvo direktoriumi jis pats visą laiką atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) ir nebuvo tokių įvykių, kad kažkas jį pavaduotų ar atstovautų. Be to, jis patvirtino, kad tai buvo B. D. idėja, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavinėtų UAB (duomenys neskelbtini) žaliavas. Tačiau B. D. nuomone, nėra skirtumo, kas pasirašinėjo sutartį, nes jie ruošė sutartį, kurios reikėjo verslui. Tokia kaltinamosios pozicija tik dar kartą patvirtina, kad galimai ji pati pasirašė šią sutartį V. G. vardu ir tokiu būdu įteisino fiktyvius verslo santykius ir prekių pardavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) bei tokiu būdu sudarė galimybę pervesti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini).
Akivaizdu, kad vienintelė B. D., kaip įmonės vadovė, turėjo tikslą ir motyvą išrašyti tokias UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras ir pateikti jas buhalterei Ž. K., nes tik ji rūpinosi UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) verslo plėtojimu, o tiek V. G., tiek Ž. K. buvo samdomos darbuotojos, neturėjusios jokio asmeninio suinteresuotumo rūpintis UAB (duomenys neskelbtini) finansine gerove. V. G. galėjo tokias sąskaitas-faktūras pasirašyti ir pateikti buhalterei tik nežinodama apie nusikalstamą B. D. sumanymą ir tik jeigu jai tą nurodė padaryti B. D..
Šioje byloje labai svarbus tampa faktas, kad B. D. buvo ne tik UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ir UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Nors šios įmonės pagal savo veiklos sritis turėjo užsiimti skirtinga veikla, tačiau būtent dėl B. D. valios, UAB (duomenys neskelbtini) tapo svarbiu įrankiu sukurti UAB (duomenys neskelbtini) verslo pagrindus. Tam pirmiausiai pasitarnavo 2014-10-01 Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įforminusi verslo santykius tarp šių įmonių. Pažymėtina, kad apie šią sutartį nieko nežinojo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas liudytojas A. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo jo klientas, apie UAB (duomenys neskelbtini) žinojo tik vieną – B. sakė, kad turi dar vieną įmonę ir ta įmonė yra Nr. 1 kiaušinių tiekėjas prekybos tinklams. Apie sąskaitų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymą nieko pasakyti negali, galbūt tai buvo tiesiog formalumas, gal buvo reikalingas jo parašas, tai arba pasirašė paprašytas direktorės, arba pati direktorė jį informavo, kad pasirašo jo vardu. Bet tai buvo formalumas be turinio, kitaip sakant, savo dalyvavimo tame nematė. Nežino, kokius produktus UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. L. taip pat parodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad įmonė (duomenys neskelbtini) egzistavo, bet koks santykis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ir ar jis išvis buvo, neįsivaizduoja. Prisimena, kai jai parodė sąskaitą prieš 2 metus apklausos metu, ji ją pamatė pirmą kartą, todėl nustebo. Kiek pamena, ant tos sąskaitos buvo ne jos parašas. Liudytoja V. G. parodė, kad nepamena, jog kažkas buvo daroma, jog UAB (duomenys neskelbtini) realizuotų UAB (duomenys neskelbtini) prekes. Liudytojas S. Š. taip pat parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo susijusi su UAB (duomenys neskelbtini), o jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, nebuvo davęs leidimo naudoti įmonės pinigų kitos įmonės veiklai. Kai jis tapo akcininku, tokių sandorių nematė, nes UAB (duomenys neskelbtini) nepardavinėjo tokių dalykų, tik kiaušinius. Tai tik patvirtina, jog B. D. savo tikslus slėpė ir nuo pagrindinio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko bei V. G., todėl jos naudota apgaulė buvo sudėtinga ir gerai apgalvota, kad net asmenys dirbę įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nesuprato jos tikslų.
Nors B. D. bandė įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nebuvo „paaukota“ dėl UAB (duomenys neskelbtini) verslo plėtojimo, tačiau akivaizdu, kad ji duodama paaiškinimus pati sau prieštaravo, nes teisiamojo posėdžio metu pati pažymėjo, kad tuo metu reikėjo priimti verslo sprendimą, ar visus verslus uždaryti ir nieko nedaryti, arba bandyti gelbėti verslą, tiek vieną, tiek kitą. Banke gauti paskolą, neįkeičiant nekilnojamojo turto, nebuvo galimybių, o tokios įmonės kaip UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) negauna banke paskolų. Ji suteikė UAB (duomenys neskelbtini) paskolą UAB (duomenys neskelbtini), nes tikėjosi ir toliau vykdyti abi veiklas. Jos nuomone, tai buvo blogi verslo sprendimai, kurie sunkiai paaiškinami logiškai Tuo pačiu B. D. pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu neturėjo iš ko pasiskolinti verslo vykdymui. Taigi ji pati duodama iš esmės vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus, patvirtino, kad jei nebūtų UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios pavyko pervesti (vienokia ar kitokia forma) visas kaltinime nurodytas pinigų sumas UAB (duomenys neskelbtini), tai UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų turėjusi galimybių toliau vystyti savo verslo dėl piniginių lėšų trūkumo.
B. D. kaltę dėl UAB (duomenys neskelbtini) nesėkmingos veiklos bandė perkelti ir UAB (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad su UAB (duomenys neskelbtini) būdavo situacija, kad konkursą laimėdavo vienomis kainomis, o jeigu rinkoje pasikeisdavo situacija, tai UAB (duomenys neskelbtini) įvairiais būdais stengdavosi spausti, kad jie padarytų nuolaidą, o nuolaidos būdavo išrašomos per kreditines sąskaitas-faktūras.
Šioje byloje nustatyta, kad 2016 m. pradžioje susiklostė situacija, kai UAB (duomenys neskelbtini), nors ir buvo laimėjusi kelis 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) konkursus dėl kiaušinių tiekimo, tačiau realiai 2016 m. sausio, vasario mėnesiai jau neatvežė didelio kiekio kiaušinių UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo mėnesį išrašė dideles debetines sąskaitas. B. D. nurodė, kad ją nustebino 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) skirtos baudos, nes ji planavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklą toliau vykdyti iš to 2015 m. gale susidariusio UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėto likučio. Toks teiginys sunkiai suprantamas logiškai, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) baudos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo skirtos už tai, kad jie 2016 m. pradžioje nepristatė labai daug kiaušinių UAB (duomenys neskelbtini), todėl skirtos baudos buvo adekvatus UAB (duomenys neskelbtini) atsakas į netinkamai vykdomą sutartį. Akivaizdu, kad verslo santykiuose naivu tikėtis nevykdyti (net jei kiaušinių neatvežė ir dėl pagrindinio UAB (duomenys neskelbtini) tiekėjo kaltės) sutarties ir tikėtis gauti sutartą atlygį. Be to, nors UAB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 26 d. pervedė įsiskolinimą, tačiau akivaizdu, kad ta suma negalėjo išgelbėti verslo, turint tiek įsiskolinimų. B. D. nurodė, kad tiekėjas sakė, kad mašinos su kiaušiniais atvažiuos, bet jų neatvežė. Tačiau tuo pačiu B. D. pripažino, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė įsipareigojimus K. fermai bei nurodė, kad gerai, jog UAB (duomenys neskelbtini) pagrindiniam tiekėjui neapmokėjo, nes jis juos apgavo. Išties, tokia įmonės vadovo pozicija unikali ir sunkiai suvokiama šiuolaikiniame verslo pasaulyje, nes, kaip galima tikėtis, kad tiekėjas atveš kiaušinius, kai UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo sutarties ir neapmoka pagrindiniam tiekėjui už tuos kiaušinius. Tą patvirtina ir priimtas 2016-08-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo priteista 327 153,42 Eur skola už prekes, kurias ieškovas pardavė UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-09-05 iki 2015-10-15. Iš šio sprendimo matyti, kad ieškovas pardavė prekes UAB (duomenys neskelbtini) už 337 765,20 Eur ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras šiai sumai, pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik iš dalies ir liko skolingas 327 153,42 Eur už prekes. Šis teismo sprendimas tik patvirtina, kad jau 2015 m. rudenį UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė savo įsipareigojimų ir buvo smarkiai įsiskolinusi.
Žemesnės instancijos teismas
Nors B. D. nurodė, kad visada siekė ir toliau vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, tiekiant kiaušinius, tačiau akivaizdu, kad toks jos teiginys neatitinka realybės, nes pati duodama paaiškinimus teisme buvo nurodžiusi, kad dar 2015 m. rudenį buvo kilę minčių, kad šito verslo nebenori, bet norėjo išeiti iš įmonės tvarkingai viską susitvarkiusi. Ir tikėtina, kad toks jos pasakymas buvo ganėtinai nuoširdus, kadangi paskutinį kartą UAB (duomenys neskelbtini) konkursus dėl kiaušinių tiekimo UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo 2015-09-09 ((duomenys neskelbtini) vištų kiaušiniai rudu lukštu A klasės, M svorio kategorija, 10 vnt.), 2015-09-09 ((duomenys neskelbtini) A klasės M, L dydžio rudi kiaušiniai, 10 vnt.), tačiau 2016-01-18, 2016-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) nors ir pateikė pasiūlymą, bet konkursų nelaimėjo. Nors B. D. nurodė, kad ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo konkurse, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-03, 2016-11-23 UAB (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dalyvauti, bet pasiūlymo nepateikė. B. D. taip pat nurodė, kad jeigu būtų laimėję 2016 m. pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) konkursą, kaip jiems žadėjo, tai būtų labai greit atidavę tas skolas ir toliau dirbę. Taip pat B. D. pati patvirtino, kad 2016 m. pradžioje tiek V. G., tiek ji laukėsi vaikų, todėl jos faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu nedirbo, bet konkurse pavasarį dalyvavo ir ketino tą veiklą tęsti. Taip pat ji nurodė, jog džiaugėsi, kad dalyvaus kitame konkurse rudenį, kurio vertė turėjo būti 2 mln. eurų, ir taip tikėjosi toliau vykdyti šią UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Tačiau akivaizdu, kad tokį ilgą laiką (nuo 2016 m. pradžios iki rudens) paliekant tokią įmonę, kaip UAB (duomenys neskelbtini), turinčią tokio dydžio įsiskolinimą, nevykdančią jokios veiklos ir neieškant sprendimų, kaip padengti susidariusį įsiskolinimą, B. D. deklaruojami teiginiai apie ketinimą toliau vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, apie kažkokius pažadus, kad jie laimės konkursus, prasilenkia su realybe. Liudytoja V. G. parodė, kad su B. D. šnekėjo, kad jei nelaimės konkurso 2016 m. pradžioje, įmonė nevykdys tos veiklos, todėl akivaizdu, kad B. D. nėra nuoširdi dėstydama savo poziciją dėl siekio toliau vystyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Be to, pati B. D. nurodė, kad krizė UAB (duomenys neskelbtini) įvyko ir dėl to, kad nauja pagrindinė UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nusprendė, kad jie nebepirks prekių iš tokių tarpininkų kaip jie, o pirks tiesiogiai iš gamintojų. Taigi ji pati sau prieštarauja nurodydama, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo UAB (duomenys neskelbtini) pažadus laimėti naujus konkursus ir kartu nurodydama, kad nauja UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nenorėjo iš tarpininkų pirkti prekių.
B. D. nurodė, kad ji buvo suplanavusi abiejų įmonių veiklą ir, kadangi ta veikla nepavyko, todėl ji tiesiog užbaudavo UAB (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad sprendimas skirti 30 000 eurų baudą buvo kvailas ir sunkiai paaiškinamas logiškai, bet tai nebuvo siekis išvengti pinigų grąžinimo. Tiesiog priėmė tokį sprendimą, koks tuo metu atrodė teisingiausias. Akivaizdu, kad šis sprendimas buvo vienas iš visumos, kuriuos B. D. priėmė, siekdama pervesti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini). Sekantis jos žingsnis buvo suteikti 92 000 eurų paskolą UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini). Prieš tai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) dalimis už 234 583,69 eurų, kurios realiai nebuvo realizuojamos, ką patvirtino aukščiau nurodyti liudytojai. Nors ji nurodė, kad buvo daugybė verslo susitikimų ir UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys neskelbtini), nes tai buvo didesnė įmonė, turėjusi ryšius su prekybos tinklais ir galėjusi padėti UAB (duomenys neskelbtini) įeiti į rinką, tačiau ji logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) reikėjo prisipirkti tokį kiekį prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) ir laikyti jas sandėlyje. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šios prekės yra riboto galiojimo. Pažymėtina ir tai, kad vykdant tiekimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įgytų prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tik labai mažas kiekis, o visas likutis buvo laikomas UAB (duomenys neskelbtini) sandėlyje. Kad B. D. paaiškinimai yra nelogiški patvirtina ir tai, kad beveik visi UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimai yra UAB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kitiems pirkėjams parduodami tik nedideli prekių kiekiai (tik 2015-10 m. UAB (duomenys neskelbtini) kitiems pirkėjams parduoda prekių už 5675,97 Eur, tačiau tą patį mėnesį dar paskaičiuotos netesybos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 5001,00 Eur). Dar 2016-01-28 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) tariamai pardavė Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini) prekių už 29 000 Eur, tačiau kartu matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis už prekes nepateikta, o Latvijos įmonė SIA (duomenys neskelbtini) už prekes su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, todėl tikėtina, kad tai buvo dar vienas iš B. D. būdų sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais, o realiai prekės parduotos nebuvo. Pažymėtina, kad tiek 2014 m., tiek 2015 m. visos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) skolos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) padengiamos nedelsiant, kai tuo tarpu, kaip jau minėta, su pagrindiniu savo tiekėju 2015 m. rudenį neatsiskaitoma.
Žemesnės instancijos teismas
B. D. nurodė, kad ji bandė atskirti įmonių veiklas ir UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) prekių tiekėjas, o UAB (duomenys neskelbtini) turėjo gaminti prekes, tačiau šiai jos nurodytai aplinkybei prieštarauja tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir pati pardavinėjo prekes tiesiogiai.
Nors B. D. bandė įrodyti, kad buvo vykdoma 2014-10-01 Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavinėjo prekes nupirktas iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad sutartis buvo vykdoma tik UAB (duomenys neskelbtini) interesais. Pati B. D. parodė, kad prisipirko žaliavų iš UAB (duomenys neskelbtini), kai įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo laisvų pinigų. Taigi tos žaliavos iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo nupirktos tiesiog norint pervesti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini), kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų gauti pajamų verslo vystymui, nors realių pirkėjų, kam būtų galima tas žaliavas parduoti iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tokiu būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 ji dalimis pervedė 234 583,69 eurų UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu B. D. nebūtų priėmusį šių, UAB (duomenys neskelbtini) nepalankių sprendimų, o toliau vysčiusi tiesioginę UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, gal ir būtų pavykę vystyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir toliau. Tačiau šiuo atveju išėmus iš UAB (duomenys neskelbtini) tokį kiekį pinigų, susidarė sunki UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija ir įmonė negalėjo nei toliau vykdyti verslo, nei padengti susidariusio įsiskolinimo valstybei.
Kad tai nebuvo įprastiniai verslo santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina ir tai, kad, sužinojusi apie esamą UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą VMI, B. D., priešingai nei ji pati bandė įrodyti, nedėjo pastangų, kad sumažintų susidariusį įsiskolinimą. Akivaizdu, kad jeigu ji būtų siekusi gelbėti UAB (duomenys neskelbtini), ji būtų pirmiausiai grąžinusi paskolą iš UAB (duomenys neskelbtini) bei panaikinusi baudą (kaip pati nurodė, kvailą verslo sprendimą). Tuo tarpu ji elgėsi priešingai ir iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-26 gautus pinigus, atidariusi kitą banko sąskaitą, pervedė UAB (duomenys neskelbtini). Teisme nurodė, kad visos suteiktos paskolos bei skirtos baudos nebuvo galimybės tuo metu grąžinti, nes pinigai buvo investuoti į UAB (duomenys neskelbtini) verslą, o UAB (duomenys neskelbtini) pervestos sumos palikimas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje nebūtų išsprendęs susidariusio įsiskolinimo.
B. D. apgaulę bei tyčią panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) savo kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai labai puikiai atspindi aplinkybės, kokiomis ji pervedė minėtus iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo 2016-05-17 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos PVM sumos bei nepateikė jokio paaiškinimo ar prašymo dėl mokėjimo atidėjimo, tačiau kai UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-26 pervedė 26 426,68 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“ buvo atidaryta 2016-05-19, t. y. po to, kai patikrinimo aktas per Mano VMI UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo įteiktas 2016-05-17 ir B. D., žinodama UAB (duomenys neskelbtini) prievoles biudžetui, tą pačią dieną (kelių minučių skirtumu po pinigų gavimo) šią sumą pervedė susijusiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Tai tik parodo, kad B. D., net ir žinodama apie susidariusį UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą bei matydama sunkią įmonės finansinę situaciją, ne tik kad nesiėmė jokių priemonių kaip spręsti susidariusį įsiskolinimą, bet ir toliau naudojo UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas savo kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai. B. D. teiginys, kad net ir padarydama tą pavedimą, ji siekė ir toliau ateityje vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) kiaušinių pardavimo veiklą yra prieštaraujantis elementariai logikai. O jos teiginiai, jog šioje situacijoje, kad visiškai padengtų tą PVM įsiskolinimą, ji turėjo priimti kitus verslo sprendimus, vertintini, kaip deklaratyvūs, nes ji jokių verslo sprendimų nepriėmė, tik sudarė sąlygas toliau plėtoti UAB (duomenys neskelbtini) verslą, o tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) vėliau buvo pripažinta bankrutavusia.
B. D. dėl UAB (duomenys neskelbtini) susidariusios situacijos taip pat bandė permesti kaltę Turto bankui bei bankroto administratoriui, kad tai dėl jų kaltės UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo, o jei jie būtų bendradarbiavę su ja, ji būtų iki šios dienos ne tik 90 ar 30 tūkst. eurų grąžinusi, bet ir tuos 236 tūkst. eurų. Ji viso proceso metu bandė įrodyti, kad buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir nuolat bendravo tiek su bankroto administratoriumi, tiek su Turto banku bei stengėsi kaip įmanoma geriau parduoti UAB (duomenys neskelbtini) turimus prekių likučius ir grąžinti susidariusias skolas. Akivaizdu, kad tokie kaltinamosios paaiškinimai gali būti vertinami kaip absoliučiai nepagrįsti ir nelogiški, nes ji ne kartą pripažino, kad jokių galimybių grąžinti įsiskolinimo neturėjo, o tai būtų galėjusi padaryti kažkada neapibrėžtoje ateityje. B. D. taip pat pažymėjo, kad netgi bankroto proceso metu įsivaizdavo, kad ji vis tiek galės susidariusį įsiskolinimą grąžinti toliau vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, susijusią su kiaušinių prekyba, ir kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai ji vadovauja, buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini), o tie pinigai galėjo būti grąžinti ir tie pinigai yra grąžinti jau bankroto proceso metu. B. D. nurodė, kad su bankroto administratoriumi ir Turto banku pasirašė taikos sutartį su mokėjimo grafiku, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) grąžintų tuos 30 tūkst. eurų, kuriuos ji skyrė, kaip baudą. Ji taip pat nurodė, kad tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinių lėšų neužteko, o jeigu būtų grąžinta visa 90 tūkst. eurų skola, būtų bankrutavusi UAB (duomenys neskelbtini), nes ji buvo prisiėmusi ir kitų įsipareigojimų. Tačiau šie jos parodymai tik patvirtina, kad ji, nors ir suprato bei pati pripažino, kad sprendimas skirti baudą buvo nelogiškas, tačiau šiuos pinigus bei kaip paskolą pervestus pinigus panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ir nesiekė kuo greičiau grąžinti šių pinigų, o bandė civilinės teisės būdais kaip įmanoma ilgesniam laikui atidėti susidariusio įsiskolinimo padengimą. Kaip ir minėta, to nebūtų reikėję daryti, jei ji nebūtų tų prekių, kurių nebuvo kam realizuoti, iš UAB (duomenys neskelbtini) pardavusi UAB (duomenys neskelbtini) bei nebūtų skyrusi nelogiškos baudos ir nesuteikusi paskolos. Ji taip pat bandė įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė dėl visų įsiskolinimų UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tie atsiskaitymai įvyko bankroto procedūros metu ir tai buvo tik iš dalies įvykdyti, pasitelkiant teismus, o ne laisvanoriškai. Iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) paskolintų 92 126,00 Eur įmonė UAB (duomenys neskelbtini) tik 2018-11-09 sumokėjo 10 000,00 Eur, o likusi suma – 89631,24 Eur skolos, 1015,81 Eur metinių palūkanų, 1000 Eurų baudos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, buvo priteista 2019-06-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 30 000,00 Eur baudos skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) tik 2019-10-10 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2020-04-25 grąžinti BUAB (duomenys neskelbtini) 30 000,00 Eur sumą. Vėliau likę UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai buvo parduoti I. G. už 20 100 Eur bei M. G. už 10 000 Eur (matyti iš B. D. paaiškinimo (t. 14, b. l. 147)). Taigi net galutinai atsiskaičius pagal paskolos sutartį ir už baudą civilinės teisės prasme, BUAB (duomenys neskelbtini) gavo ženkliai mažesnę pinigų sumą nei pervedė įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Nors civilinės teisės požiūriu, susidarę įsiskolinimai ir buvo padengti, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad dėl šių įsiskolinimų UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo laiku vykdyti savo verslo ir padengti susidariusio įsiskolinimo biudžetui ir dėl to buvo pripažinta bankrutavusia.
Šioje byloje B. D. kaltinama ne tik tuo, kad pateikė Ž. K. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei kreditines PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, tačiau ir tuo, kad ji nepateikė Ž. K. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei kreditinių PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 bei nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2016-03-08 išrašytų debetinių PVM sąskaitų-faktūrų.
Anksčiau aptartais duomenis įrodyta, kad B. D. siekė sukurti fiktyvią teisinę finansinę situaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. pradžioje turėtų galimybę suteikti paskolą UAB (duomenys neskelbtini) bei skirti baudą įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, todėl iki 2016-01-31 jai buvo aktualu pateikti PVM sąskaitas-faktūras bei kreditines sąskaitas-faktūras už 2015 m., kurios iškreiptų tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį. Tuo tarpu suteikusi paskolą bei skyrusi baudą ir operatyviai pervedusi pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), B. D. toliau nebuvo suinteresuota UAB (duomenys neskelbtini) verslo plėtojimu ir tai atsispindėjo ne tik santykiuose su UAB (duomenys neskelbtini), kai 2016 m. pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) nepristatė didelio kiekio kiaušinių pagal anksčiau laimėtus konkursus, tačiau ir visiškai nesirūpino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterija. Nors 2016 m. pradžioje į nuolatinį darbą ir grįžo buhalterė Ž. K., tačiau, kaip ji pati nurodė, ji suvesdavo tik tuos duomenis, kuriuos jai pateikdavo B. D. arba V. G., o kartais buhalterinių dokumentų pateikimas vėluodavo ir būdavo sunku kontaktuoti su B. D.. Tuo tarpu 2016 m. pradžioje B. D. arba V. G. laukėsi vaikų, todėl taip pat atsakingai nesirūpino UAB (duomenys neskelbtini) veikla, todėl ir buvo nepateiktos kaltinime nurodytos sąskaitos-faktūros. Kadangi nustatyta, jog B. D. jau 2016 m. pradžioje privalėjo žinoti tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus, pervedus pinigus pagal paskolą bei skirtą baudą, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis tik dar labiau pablogėjo (buvo pervesti visi sąskaitoje buvę pinigai) ir buvo akivaizdu, kad B. D. neplanavo toliau vystyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos. Sudalyvavimas 2016 m. kovo mėnesio konkurse parodo tik fiktyvų bandymą pridengti tariamą siekį vykdyti veiklą, tačiau iš B. D. prieštaringų parodymų ir V. G. parodymų matyti, kad jos jau 2015 m. pabaigoje planavo galimai baigti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą.
Ž. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-03-08 išrašytų debetinių PVM sąskaitų-faktūrų net B. D. nebuvo mačiusi, nes tik kai pati gavo tas sąskaitas iš UAB (duomenys neskelbtini), tik tuomet ir persiuntė B. D.. Tačiau, kaip jau aptarta, 2016 m. kovo pradžioje B. D. jau nesirūpino UAB (duomenys neskelbtini) tolimesnio verslo plėtojimu. Iki 2016 m. būtent B. D. arba V. G. persiųsdavo gautas sąskaitas-faktūras Ž. K., nes tai buvo įprastinė praktika, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia jas UAB (duomenys neskelbtini) atstovėms, o ne Ž. K. Todėl, teismo vertinimu, B. D. turėjo būti gavusi ir šias debetines UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas-faktūras, kadangi ji tiesiogiai bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) ir žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 2015 m. gale bei tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. pradžioje nenuvežė didelio kiekio kiaušinių, už kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) skyrė jiems baudas, tačiau jų tiesiog nepateikė Ž. K.. Be to, tikėta, kad ir nebuvo kam pateikti tas sąskaitas-faktūras, nes Ž. K. nurodė, kad 2016 m. vasario ar kovo mėnesį jos įmonė nutraukė paslaugų teikimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl susidariusio įsiskolinimo, o kita įmonė buhalterijai tvarkyti nebuvo pasirinkta. Kai Ž. K. tikslino deklaracijas, sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) jau galėjo būti nutraukta, bet ji vis tiek turėjo atiduoti buhalterinius likučius, todėl ir padarė patikslinimus. Taigi, B. D. nepateikė kaltinime nurodytų sąskaitų-faktūrų buhalterei ir tokiu būdu ji tik dar labiau padidino UAB (duomenys neskelbtini) turtinę prievolę valstybės biudžetui, kurios tuo metu jau nebuvo jokių galimybių grąžinti.
Be to, B. D., pagal jos avanso apyskaitą, 2015-03-31 sumokėjo 7260,00 Eur. Dėl šių lėšų ji pateikė analogišką poziciją, kad tie pinigai yra grąžinti vėliau, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad visi kaltinime nurodyti B. D. veiksmai buvo atlikti tikslingai siekiant pervesti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir tą ji padarė bei sukūrė situaciją, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) tapo beturte.
Dėl visų šių aptartų B. D. veiksmų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) neliko turto ir Valstybinė mokesčių inspekcija prarado realią galimybę išieškoti iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) susidariusią 236 561,00 Eur dydžio skolą vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis. B. D. panaudota apgaulė buvo esminga ir sudėtinga, kurios pagalba pavyko ilgą laiką imituoti įprastinių verslo santykių vykdymą, kai iš ties buvo siekiama UAB (duomenys neskelbtini) padaryti beturte, kad į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad B. D. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir jai būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Šių aptartų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad B. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Dėl B. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje bei BK 208 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsakomybė nustatyta tam, kas, be kita ko, iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą (turtinę teisę). Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama ar atlyginama aiškiai neteisingai, t. y. padaroma žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013, 2K-196-788/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Taigi, šiame straipsnyje baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė yra kreditorių interesai.
Tiek BK 184 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialiuosius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės turtu. B. D., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, turėjo teisę atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kontroliuoti įmonės veiklą bei užimamų pareigų pagrindu turėjo teisę valdyti ir disponuoti jos žinioje buvusiu įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turtu – piniginėmis lėšomis. Ji nebuvo fiktyvi įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, nes pati pripažino, kad visi sprendimai įmonėje buvo priimami tik su jos žinia.
Žemesnės instancijos teismas
B. D. buvo kaltinama pagal BK 208 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, perleido turtą (sudarytos sutarties pagrindu suteikė 92 200,00 Eur paskolą ir pervedė 92 126,00 Eur iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) į įmonę UAB (duomenys neskelbtini)), kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Be to, ji buvo kaltinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji iššvaistė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą (UAB (duomenys neskelbtini) skyrus 30 000,00 Eur baudą įmonei UAB (duomenys neskelbtini), pervedė dalimis bendrai 30 000,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą). Teisme kaltinimas B. D. pagal šiuos BK straipsnius buvo patikslintas, nurodant, kad ji dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą (2016-01-01 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė paskolos sutartį su įmone UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01 įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteikė ilgalaikę 92 200,00 eurų paskolą, su 3 procentų metinėmis palūkanomis, mokamomis paskolos grąžinimo dieną ir šios sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-05 iki 2016-05-26 pervedė 92 126,00 eurų piniginių lėšų bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000,00 Eur dydžio baudos skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), 2016-01-07, 2016-01-11 ir 2016-01-19 pavedimais pervedė dalimis bendrai 30 000,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą).
Pažymėtina, kad vienas iš alternatyvių BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų yra turto iššvaistymas. Šio straipsnio prasme turto iššvaistymas reiškia tokius aktyvius kaltininko veiksmus, kai jis savo įmonės turtą panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai kaltininkas, būdamas įmonės administracijos vadovas, iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą, taip padarydamas turtinės žalos šio turto savininkams ir įmonės kreditoriams, kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 184 straipsnį ir 208 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-303/2019). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką ir buvo suformuluotas naujas kaltinimas B. D. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 208 straipsnio 2 dalį.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-285/2013, 2K-93/2013).
Be to, baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz., sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2014, 2K-149-303/2019).
Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms, yra tas, kad kaltininkas svetimam turtui (turtinėms teisėms) turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, kylančius iš pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ir pan. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę), o žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015, 2K-123-895/2017, 2K-149-303/2019).
Nors pirminiame kaltinime buvo suformuota, kad B. D. sudarydama sutartį dėl 92 200,00 Eur paskolos suteikimo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tik perleido UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir tokie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmai, sudarant nurodytą paskolos sutartį, turėtų būti kvalifikuojami ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kaip šio turto iššvaistymas, o tam būtina nustatyti, kad sudaryta paskolos sutartimi buvo siekiama ne civilinio sandorio sudarymo, o nusikalstamo rezultato, t. y. turto iššvaistymo. Siekiant atskleisti tiek sudarytos paskolos sutarties, tiek baudos skyrimo aplinkybes, teismas vertins abu šiuos sandorius BK 184 straipsnio 2 dalies prasme.
Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 184 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia arba neatsargumas (BK 184 straipsnio 4 dalis). Tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-152-303/2017).
B. D. nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę atskleidžia tiek jos teisme duoti parodymai, tiek ir kita aukščiau aptarta bylos medžiaga. B. D. pripažino, kad jos sprendimas skirti baudą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo kvailas ir nelogiškas, bet ji buvo suplanavusi abiejų įmonių veiklą ir, kadangi ta veikla nepavyko, todėl ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, tiesiog užbaudavo UAB (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad nors žinojo UAB (duomenys neskelbtini) būklę, bet vis tiek paskolino pinigines lėšas iš UAB (duomenys neskelbtini) bei skyrė baudą įmonei UAB (duomenys neskelbtini), nes tikėjosi abiejų įmonių veiklą vykdyti toliau. Kaip jau aptarta anksčiau, vienintelė verslo sąsaja tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) buvo 2014-10-01 sudaryta Tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo didelį kiekį prekių iš UAB (duomenys neskelbtini), kurias laikė savo sandėlyje ir tik nedidelį kiekį jų pardavė. Jau aptarta, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jokio ekonominio būtinumo įsigyti šias prekes neturėjo, nes jos nebuvo susijusios su pagrindine UAB (duomenys neskelbtini) verslo kryptimi. Tai buvo daroma, tik siekiant padėti UAB (duomenys neskelbtini) verslui, nes kaip nurodė pati B. D. tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo blogai su srautais. O tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nepagrįstai didelį kiekį prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) ir tai, kad tos prekės nebuvo realizuojamos, buvo tik direktorės B. D. atsakomybė bei netinkamų verslo sprendimų priėmimas. Atsižvelgtina į tai, kad pati B. D. negalėjo nurodyti logiškų motyvų tokios baudos skyrimui, todėl akivaizdu, kad 30 000 Eur bauda buvo skirta ekonomiškai nepagrįstai, neturint jokio teisėto pagrindo, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų panaudojimą.
Nors sudaryta 92 200,00 Eur paskolos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atitinka civilinės teisės požymius, tačiau šiuo atveju reikėtų vertinti ne tik šios sutarties formą, tačiau ir turinį, sutarties sudarymo aplinkybes ir dėl ko ji buvo sudaryta. Įprastai sudarant paskolos sutartį verslo santykiuose siekiama gauti tam tikros finansinės naudos įmonei. Nors šioje sutartyje ir buvo numatytos 3 procentų metinės palūkanos, mokamos paskolos grąžinimo dieną, tačiau akivaizdu, kad tokios sutarties sudarymas buvo ekonomiškai nenaudingas UAB (duomenys neskelbtini), nes dėl šios paskolos sudarymo, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis tik dar labiau pasunkėjo ir, kaip jau aptarta, tai privedė įmonę prie bankroto. Be to, nors civilinėje teisėje šalys gali susitarti, kokiomis sąlygomis sudaroma sutartis, tačiau paskolos sutarties sąlyga dėl 3 procentų metinių palūkanų, mokamų paskolos grąžinimo dieną, akivaizdu, kad nėra naudinga UAB (duomenys neskelbtini), kaip verslą vykdančiai įmonei. Tai, kad paskolos sutartis buvo ne tik nenaudinga UAB (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini) realiai net neturėjo galimybės jos vykdyti pagal savo finansinę situaciją, patvirtina ir tai, kad sudarius paskolos sutartį buvo pervesta tik dalis piniginių lėšų pagal paskolos sutartį, nes UAB (duomenys neskelbtini) daugiau neturėjo pinigų savo sąskaitose, o 2016-05-26 gavus pavedimą iš UAB (duomenys neskelbtini), B. D. pervedė visus gautus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Pažymėtina, kad ir pati B. D. nenurodė motyvų, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga ir naudinga suteikti tokio dydžio paskolą. Be to, kaip ir baudos skyrimo atveju, ši paskola buvo suteikta kitai jos vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kadangi šiai įmonei reikėjo apyvartinių lėšų verslo vystymui, o kitų galimybių gauti tokių lėšų UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Atskleidžiant paskolos sutarties sudarymo aplinkybes svarbu įvertinti ir anksčiau aptarto sukčiavimo padarymo aplinkybes. Jau nustatyta, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo klastojamos, siekiant sukurti fiktyvią situaciją, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atrodytų, kaip pajėgi vystyti verslą ir kad būtų galimybė iš įmonės pervesti (iššvaistyti) pinigines lėšas. Tai, kad dalis lėšų iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta sudarant oficialią paskolos sutartį, jokiu būdu nepaneigia B. D. tikslo neteisėtu būdu finansuoti kitą savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), tam „paaukojant“ įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad 2016 m. pradžioje B. D. tyčia iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą buvo visiškai susiformavusi ir ji suvokė, kad UAB (duomenys neskelbtini) po šių sandorių (paskolos suteikimo ir baudos skyrimo) sudarymo nebus pajėgi toliau vystyti verslo ir bankrutuos. Todėl neturi jokios reikšmės tai, kad pagal paskolos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) turėjo grąžinti paskolintas lėšas po trijų metų (2019-01-01), kai B. D. jau žinojo, kad tuo metu įmonė UAB (duomenys neskelbtini) bus bankrutavusi. Be to, jau įrodyta, kad B. D. neplanavo toliau vystyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, o iš 2019-06-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01 negrąžino pinigų pagal paskolos sutartį (tik 2018-11-09 pervedė 10 000 Eur) ir reikėjo teismo įsikišimo, kad skola pagal paskolos sutartį būtų priteista, todėl tokie B. D. paaiškinimai apie geranorišką paskolos grąžinimą yra visiškai deklaratyvūs.
Taip pat pažymėtina, kad tiek paskolos sutartis, tiek baudos skyrimas buvo laiko atžvilgiu labai artimi veiksmai, kuriais buvo siekiama to paties tikslo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iššvaistymo, o pasirinktos skirtingos turto iššvaistymo formos tik dėl to, kad būtų sunkiau nustatyti tikrąją B. D. apgaulę.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo įmonės vadovui pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar priešingas teisei elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016 ir kt.), ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko veiksmų nepajėgė įvykdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014, 2K-26-788/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Nors tiek dėl skirtos baudos, tiek dėl paskolos suteikimo B. D. nurodė, kad visos sumos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) yra grąžintos bankroto proceso metu, tačiau tai nesvarbu veikos kvalifikacijai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes svarbu nustatyti, kad ji siekė iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, o tai, kad šios piniginės lėšos buvo išieškotos bankroto procedūros metu, tik parodo, kad ji pasiekė savo tikslus – išgelbėjo vieną savo verslą UAB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kita įmonė - UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Be to, jau aptarta, kad ir bankroto proceso metu BUAB (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta tik dalis iš 122 126,00 Eur, kurie buvo pervesti iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) į įmonę UAB (duomenys neskelbtini). B. D., suprasdama savo nelogišką sprendimą skirti baudą, turėjo visas galimybes tą baudą bei pervestus pinigus pagal paskolos sutartį grąžinti pradėjus UAB (duomenys neskelbtini) mokestinius patikrinimus, tačiau to nepadarė, nes kaip pati nurodė, tie pinigai buvo investuoti į UAB (duomenys neskelbtini) verslą ir tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tų pinigų grąžinti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad 30 000,00 Eur baudos skyrimas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei 92 200,00 Eur paskolos sutarties sudarymas buvo tikslingas, gerai apgalvotas B. D. sprendimas siekiant iššvaistyti UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas kitos savo įmonės naudai ir toks jos elgesys esmingai pasunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes įmonė UAB (duomenys neskelbtini) po šių sprendimų priėmimo tapo nemokia ir negalėjo toliau vystyti savo verslo bei bankrutavo.
Aptartais motyvais įrodyta, kad B. D., 2016-01-01 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarydama paskolos sutartį su įmone UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-01 įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteikė ilgalaikę 92 200,00 eurų paskolą, su 3 procentų metinėmis palūkanomis, mokamomis paskolos grąžinimo dieną ir šios sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-05 iki 2016-05-26 pervedusi 92 126,00 eurų piniginių lėšų bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000,00 Eur dydžio baudos skyrimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini), 2016-01-07, 2016-01-11 ir 2016-01-19 pavedimais pervedusi dalimis bendrai 30 000,00 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, siekė iššvaistyti ir iššvaistė 122 126,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) turtą, todėl ji veikė tiesiogine tyčia.
Būtinasis turto iššvaistymo požymis – turtinės žalos padarymas, kai ją patiria teisėtas turto savininkas ir tikslus jos dydžio nustatymas turi reikšmę veikos kvalifikavimui. Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-230-222/2015, 2K-7-234-942/2015, 2K-340-693/2018).
Kaip matyti, B. D. iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios Nordea banke, 2016-01-07, 2016-01-11 ir 2016-01-19 pavedimais pervedė dalimis bendrai 30 000,00 Eur į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią Danske banke bei 2016-01-01 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarytos 92 200,00 Eur paskolos sutarties su įmone UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-05 iki 2016-05-26 pervedė 92 126,00 eurų piniginių lėšų. Taigi ji neatlygintinai ir neteisėtai iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 122 126,00 Eur dydžio pinigines lėšas, padarydama įmonei UAB (duomenys neskelbtini) tokio dydžio žalą, todėl tokie jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Konstatavus, kad B. D., sudarydama paskolos sutartį bei skirdama baudą, iššvaistė didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, svarbu nustatyti kitus BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai (paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti) yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad dėl įmonės nemokumo ar sunkios finansinės padėties bus pradėtos bankroto procedūros.??? ??
Ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika numatyta BK 208 straipsnio 2 dalyje, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (pvz., administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu), sprendžiama atsižvelgus ne tik į padarytos žalos dydį, bet ir į subjektyviuosius veikos požymius, kaltininko tyčios kryptingumą atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslus bei motyvus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresiant bankrotui ir atliekami minėti veiksmai (paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti), taip padarant turtinę žalą kreditoriams, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas esant skolininko nesąžiningumui pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma.??? ???
Taigi, reikia nustatyti, kad dar prieš sudarant šias sutartis, B. D. turėjo žinoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra sunkioje ekonominėje padėtyje, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas.
Pažymėtina, kad jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Šiuo atveju ši aplinkybė, kaip ir tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, pasitvirtino.
Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad minėta paskolos suteikimo sutartis bei baudos skyrimas buvo nulemta ekonominio būtinumo ar siekio apsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) interesus. Priešingai, šie sandoriai sudaryti būtent kitos B. D. kontroliuojamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) interesų patenkinimui. Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad B. D. suvokė UAB (duomenys neskelbtini) sunkią ekonominę situaciją bei tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) gresia bankrotas.
Būtinasis BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymis taip pat yra ir turtinės žalos padarymas kreditoriams. Įstatymų leidėjas nenurodo, kokio dydžio turtinės žalos padarymas likusiems kreditoriams reiškia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsiradimą. Teismų praktikoje BK 208 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose, pripažįstama, kad esant skolininko nesąžiningumui kreditoriams turi būti padaroma didelė turtinė žala, t. y. žala, viršijanti 150 MGL dydžio sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). Šioje byloje nustačius, kad B. D., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, suteikė paskolą ir pervedė 92 126,00 Eur paskolos gavėjai UAB (duomenys neskelbtini), o kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė skyrė 30 000,00 Eur baudą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir pervedė šią sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), bendrai perleista piniginių lėšų suma – 122 126,00 Eur ženkliai viršija 150 MGL dydžio sumą.
B. D. pažymėjo, kad 2016 m. sausio mėn. ji nemanė, kad UAB (duomenys neskelbtini) bus tokioje situacijoje, kurioje ji atsidūrė 2016 m. pavasarį, kad nebus laimėti jokie konkursai, tačiau tokia kaltinamosios pozicija gali būti vertinama tik kaip siekis išvengti atsakomybės arba visiškas nesusigaudymas UAB (duomenys neskelbtini) verslo valdyme. Vien jos pozicija, kad ji niekada nevertino UAB (duomenys neskelbtini) pagal tai, kiek ji turi turto ir kiek skolų, parodo prasilenkimą su logika. Ta pati B. D. pozicija, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) būtų laimėjusi konkursą ir UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų terorizavusi daryti nuolaidas, situacija būtų visai kita, parodo jos siekį permesti verslo riziką kitiems ir vengimą pripažinti savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, atsakomybę.
B. D. taip pat nesutiko su specialistės išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, nes specialistė, darydama tokią išvadą, neturėjo visų srautų ir ji turėjo praktiškai vertinti tik pradelstus įsiskolinimus. Be to, 2015 metų gale UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini) ir tas įsiskolinimas persikėlė į 2016 m. Jos nuomone, netgi tuo metu, kai įmonė buvo nemoki pagal specialistės išvadą, vis tiek buvo UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų aliejų, kurių niekas nerealizavo. B. D. vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) galėjo vykdyti veiklą, turėdama tokio dydžio įsipareigojimus, nes ir 320 tūkst. eurų skola pagrindiniam tiekėjui K. atsirado tik tuomet, kai buvo priteista, kai jau buvo aišku, kad ta veikla nebebus vykdoma. Tačiau akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau nevykdė savo įsipareigojimų tiekėjui 2015 m. rudenį, todėl B. D. žinojo, kad dėl to UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija tik dar labiau pablogės. O kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė savo įsipareigojimų tiekėjui, akivaizdu, kad ji turėjo suprasti, jog 2016 m. pradžioje nebus galimybės vykdyti įsipareigojimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu 2015 metų gale buvęs UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas ženkliai sumažės (kaip šiuo atveju ir nutiko 2016 m. kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) skyrus baudas).
Iš specialisto išvados (t. 11, b. l. 13-150) matyti, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų didžiosios knygos buhalterinėse sąskaitose, 2016-05-26 VĮ „Registrų centras“ pateiktame 2015 metų balanse, 2017-01-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktame suvestiniame registre „Balansas 2016-12-31“ įrašytus duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, buvo apskaičiuotas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto rizikos veiksnys (visų įsipareigojimų santykis su puse viso turto) 2015-07-01, 2015-12-31, 2016-12-31 datoms:
-2015-07-01 bankroto rizikos veiksnys sudaro 2,38 (843 184 Eur / (709 521 Eur / 2));
-2015-12-31 bankroto rizikos veiksnys sudaro 3,55 (754 912 Eur / (424 742 Eur / 2));
-2016-12-31 bankroto rizikos veiksnys sudaro 3,81 (668 912 Eur / (351 149 Eur / 2)).
Šio koeficiento reikšmė turi būti mažesnė už 1, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 2,38 karto, 2015-12-31 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 3,55 karto, 2016-12-31 visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 3,81 karto. Šis finansinės būklės rodiklis, bankroto rizikos veiksnys 2015-07-01, 2015-12-31, 2016-12-31 ekonomine prasme neigiamas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 buvo nemoki. Tai tik dar kartą paneigia kaltinamosios duotus parodymus, kad ji negalvojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis 2016 m. pradžioje bus tokia, kurioje ji atsidūrė 2016 m. pavasarį, nes jau 2015 m. liepos pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) visi įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę viso turto 2,38 karto, o iki 2016 m. pradžios šie įsipareigojimai padidėjo iki 3,55. Pažymėtina, kad įmonės vadovės statusas įpareigoja žinoti apie įmonės veiklą bei finansinę situaciją, todėl akivaizdu, kad B. D., kaip įmonės direktorė, 2016 m. pradžioje žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau vis tiek nusprendė skirti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 30 000 eurų dydžio baudą (kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė) ir juos pervedė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei paskolinti 92 000 eurų UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini). Būtent siekiant pridengti esamą prastą finansinę padėtį ir buvo sukurta laikina teisinė fiktyvi situacija (išrašant fiktyvias sąskaitas-faktūras ir pateikiant jas buhalterijai), pagal kurią buhalterijoje buvo sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams, kad būtų galima suteikti paskolą UAB (duomenys neskelbtini) bei skirti baudą. Jei nebūtų suteikta paskola ir nebūtų skirta bauda, kurių pagrindu buvo pervesti pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), šie pinigai galėjo būti pateikti UAB (duomenys neskelbtini) skoloms padengti, todėl tokiais B. D. veiksmais buvo padaryta turtinė žala kreditoriams (tarp kurių ir Valstybinei mokesčių inspekcijai).
Aptartais motyvais įrodyta, kad B. D. iššvaistė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 122 126,00 Eur, kuris galėjo būti pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) skoloms padengti, kuomet UAB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėsė bankrotas, ir tokiu būdu ji padarė realios turtinės žalos UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams, todėl tokie jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 208 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad B. D. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei BK 208 straipsnio 2 dalį negali būti vertinamas kaip perteklinis kvalifikavimas dėl to, kad šie veiksmai yra aprašyti ir formuojant kaltinimą jai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes B. D. darydama nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje siekė vienokių tikslų (siekė apgaule išvengti turtinės prievolės valstybei), o darydama nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalį 208 straipsnio 2 dalį siekė kitokių tikslų (iššvaistyti įmonės turtą ir padaryti įmonę beturte).
Dėl B. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-356-696/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158- 689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018).
Pagal teismų praktiką, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (specialusis subjektas), o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu - abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-325- 895/2018). Šioje byloje yra įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkiusi Ž. K. nežinojo apie B. D. vykdomą nusikalstamą veiką, todėl kaltinimas B. D., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorei, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra suformuotas tinkamai.
BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176- 303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstus tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/20Į2, 2K-322-1073/2019).
Pažymėtina ir tai, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-355-696/2017). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-322-1073/2019).
B. D. yra inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras), kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas ir kuri šiuos dokumentus už 2015 metus įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei, kad B. D. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-22 pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei Ž. K. ne visas UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir pateikė ne visas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) debetines PVM sąskaitas-faktūras, kurių Ž. K. 2016 metais sausio-kovo mėn. neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. B. D. kaltinama, kad dėl šių veiksmų buvo iškreipta tikroji įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė, finansinė būklė bei duomenys apie turtą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.
B. D. nepripažino apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą bei nurodė, kad kai sutikrino UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją ir paaiškėjo, kad netinkamai deklaravo PVM, iškart tas klaidas ištaisė ir viską deklaravo. Tuo momentu nebuvo prasidėję jokie FNTT ar VMI tyrimai. Be to, ji pažymėjo, kad jeigu ji, kaip įmonės vadovė, nepateikė kažkokios sąskaitos-faktūros, buhalterė vis tiek privalėjo deklaruoti, nes UAB (duomenys neskelbtini) pateikdavo viską, ką reikia deklaruoti. Todėl, jos nuomone, buhalterė netvarkingai viską deklaravo. Be to, buhalteriją buvo galima tikslinti 5 metus ir tik žmogiška klaida, kad tikslinant buhalteriją nebuvo pateikta viena sąskaita-faktūra, dėl kurios ji negali pasisakyti. Šie jos parodymai vertintini kritiškai kaip gynybinė versija.
Aptariant B. D. veiksmus pagal BK 182 straipsnį, jau konstatuota, kad jos apgaulė pasireiškė per PVM mokėtojo (UAB (duomenys neskelbtini)) santykį su VMI, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas. Šiuo atveju melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai yra susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita, kadangi PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta melaginga informacija apie sandorius (neteisingi duomenys apie suteiktų prekių vertę bei nuolaidų sumas) bei nebuvo įtraukta dalis PVM sąskaitų-faktūrų už 2016 m. Užregistravus šiuos suklastotus dokumentus įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, vėliau jų pagrindu buvo daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijose, kurios dėl to taip pat tapo suklastotomis ir jas pateikus VMI, buvo siekiama, ją suklaidinant, išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad būtent pateiktų PVM deklaracijų pagrindu mokesčių inspekcijoje fiksuojami ūkio subjektų (PVM mokėtojų) teisių ir prievolių dydžiai, konstatuojamos mokestinės permokos arba nepriemokos. PVM deklaracijose pateikta informacija pasitikima ir jos neatitiktį tikrovei gali paneigti tik atliktų patikrinimų aktai. Šioje byloje ir susiklostė būtent tokia situacija, nes tik pradėjus VMI patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai.
Specialisto išvadoje konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini), nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 19 str. 1 d. ir 2 d. nurodymų, į apskaitą įtraukė pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) įformintą 2015-02-26 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. nurodymų (aplinkybių pasikeitimai dėl suteiktų nuolaidų įforminti vienapusiškai, tokia kreditinė PVM sąskaita-faktūra pirkėjai nepateikta, neužregistruota UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už tikrintą laikotarpį (11 t. b. l. 13-150). Specialistė V. G. apklausta teisme patvirtino, kad kitos kaltinime nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros buvo patikslintos 2016 m. kovo 30 d., kai tuo tarpu VMI mokestinį tyrimą pradėjo 2016 m. kovo 17 d., o jos išvados surašymo metu tik dėl 2015-02-26 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už tikrintą laikotarpį.
Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia B. D., UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė Ž. K. kaltinime nurodytas sąskaitas-faktūras bei PVM deklaracijas sutikrino ir patikslino jau po VMI pradėto mokestinio patikrinimo ir tik kai sužinojo apie esančius didelius neatitikimus buhalterijoje. Tuo tarpu prieš mokestinį tyrimą, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterija ir deklaracijų duomenys nebuvo tikslinami ir neaišku, kiek laiko jie nebūtų tikslinami, nes jau konstatuota, kad B. D. neplanavo toliau vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, o sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) VMI patikrinimo metu jau buvo nutraukta dėl susidariusių įsiskolinimų (Ž. K. nurodė, kad ji tikslino sąskaitas-faktūras bei PVM deklaracijas tik dėl to, kad jautėsi atsakinga).
Sutiktina, kad PVM deklaracijos gali būti tikslinamos už praėjusius penkerius metus, ką patvirtino ir VMI atstovė G. P. bei specialistė V. G., tačiau tiek Mokesčių administravimo įstatyme tiek PVM įstatyme numatyta galimybė tikslinti PVM deklaracijas tik kai tai daroma dėl normalių verslo santykių, bet ne tuomet, kai buhalterija vedama apgaulingai. Akivaizdu, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) būtų patikslinusi sąskaitas-faktūras bei PVM deklaracijas savo iniciatyva, o ne dėl pradėto VMI mokestinio tyrimo, bei, jeigu būtų sumokėjusi susidariusį įsiskolinimą valstybei, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus. Šiuo atveju svarbu vertinti ne tik tai, kad sąskaitos-faktūros bei PVM deklaracijos buvo patikslintos, tačiau kodėl tokios sąskaitos-faktūros buvo pateiktos ir nepateiktos buhalterei. Tai aptarta motyvuojant dėl B. D. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir įrodyta, kad sąskaitas-faktūras su klaidingais duomenimis už 2015 m. B. D. tyčia įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pat ji tyčia nepateikė kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų už 2016 m., siekiant iškreipti UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją bei kuo ilgiau nuslėpti esamą UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, kad būtų galima panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansavimui, o tuo pačiu būtų išvengta didelės 236 561,00 eurų dydžio vertės turtinės prievolės (mokėtino į biudžetą PVM) valstybei, nes UAB (duomenys neskelbtini) dėl iššvaistyto turto tapo nemokia bei neturėjo galimybių padengti susidariusio įsiskolinimo. Tokiu būdu buvo iškreipta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita ir veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesvarbu ar šios kaltinime nurodytos sąskaitos-faktūros buvo patikslintos vėliau, jau pradėjus VMI patikrinimą ir nustačius neatitikimą. Ž. K. sutikslinus sąskaitas-faktūras bei PVM deklaracijas, paaiškėjo didžiulė UAB (duomenys neskelbtini) PVM skola valstybės biudžetui, kurios B. D. net nesistengė sumažinti ar panaikinti, o UAB (duomenys neskelbtini) natūraliai priėjo prie logiško rezultato – bankroto, kadangi turint tokį įsiskolinimą ir toliau nevykdant veiklos, nebuvo įmanoma įmonės išgelbėti. Kadangi B. D. tyčia siekė iškreipti buhalterinės apskaitos informaciją per Ž. K. užfiksuodama buhalterijoje įvykusias ūkines operacijas su klaidingais duomenimis bei dalies sąskaitų-faktūrų nepateikdama, nors turėjo pareigą tą daryti, todėl, teismo vertinimu, dėl visų kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo bei nepateikimo VMI patikrinimo metu nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, todėl tokie jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Bausmių skyrimo motyvai
Skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios B. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, jog B. D. yra aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, turi vaikų, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista (t. 13, b. l. 110), bausta administracine tvarka (t. 13, b. l. 111-116), yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinama padariusi du sunkius nusikaltimus, vieną apysunkį bei vieną nesunkų nusikaltimą. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma bei tai, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybė, teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslus atitiktų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už visas nusikalstamas veikas, jos dydį nustatant žemesnį už konkrečiose sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliavus kaltinamosios nuo visuomenės, o suteikus šansą integruotis į ją. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. 12-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 (trejiems) metams, paskiriant jai įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Iš Valstybės įmonės Turto banko civilinio ieškinio (t. 12, b. l. 162-163) matyti, kad civilinis ieškovas prašo priteisti iš B. D. 236 561,00 Eur žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo 2018-06-05 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, taikant supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2018-09-18 nutartimi patikslintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas ir patvirtinta bendra 787 496,79 Eur (2018-08-01 pateiktas VMI kreditorinis reikalavimas 397 103,93 Eur sumai) kreditorių finansinių reikalavimų suma.
2018-12-07 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką 397 103,93 Eur sumai, kuri buvo patvirtinta kaip VMI kreditorinis reikalavimas. Į šią sumą yra įtrauka ir 236 561 Eur dydžio nesumokėto PVM suma. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-11 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bet susidaręs 236 561 Eur dydžio įsiskolinimas iki šiol liko nepadengtas.
BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais.
Sprendžiant dėl civilinio ieškinio (dėl nesumokėtų mokesčių) priteisimo baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl įmonės vadovo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos; vadovo kaltė. Visi šie būtini elementai šioje byloje yra konstatuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. D., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, iššvaistė įmonės turtą, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams padengti, bei išvengė 236 561,00 Eur dydžio turtinės prievolės valstybei.
Neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari. Šioje byloje susiklostė situacija, kai UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi ir todėl mokestinės prievolės iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra galimybės išieškoti. Be to, šioje byloje nustatyta, kad būtent B. D. nusikalstami veiksmai nulėmė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemokia ir vėliau bankrutavo, todėl jai, kaip buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) direktorei, yra pagrįstai reiškiamas civilinis ieškinys ir prašoma atlyginti žalą, kurią ji padarė nusikalstamai veikdama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, civilinio ieškovo VĮ Turto banko ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.