- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-124-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04707-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10165-1031/2019 pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. Ž. prašė panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimą.
2. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu jai laikinai apribota jos motinos valdžia nepilnametės dukters U. Ž. ir sūnaus T. Ž. atžvilgiu. Paaiškino, kad motinos valdžia buvo apribota, nes neturėjo įgūdžių tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir sukurti jiems saugią aplinką, piktnaudžiavo alkoholiu. Šiuo metu iš esmės ji pakeitė savo gyvenimo būdą – turi nuolatinį darbą, lankė pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Priklausomybei įveikti lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, šiuo metu lanko psichologo konsultacijas ir visiškai nevartoja alkoholio. Jos emocinis ryšys su vaikais nenutrūkęs, jie artimi, pagal galimybes važinėja iš Vilniaus aplankyti vaikų į Šiaulius. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo apribota jos motinos valdžia, vaikus aplankė 6–7 kartus, nes daugiau neturėjo galimybių – sirgo pati arba sirgo vaikai. Su vaikais susitikimai vyksta socialinių paslaugų centro patalpose. Pareiškėja su sugyventiniu A. D. gyvena (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame bute. Butas yra trijų kambarių, jame gyvena dar draugo motina ir močiutė, sugyventinis sutinka, kad vaikai gyventų kartu, nori nupirkti vaikams reikalingus daiktus, pažymėjo, kad šeimoje nėra vartojamas alkoholis, jos sugyventinis padės išlaikyti vaikus. Išnykus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą apriboti motinos valdžią, mano, jog yra pagrindas laikiną motinos valdžios apribojimą panaikinti, nes nori savo vaikus auginti pati.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (globėja) R. A. nesutiko su pareiškėjos pareikštu pareiškimu dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Nurodė, kad nepilnametis T. Ž. turi sveikatos sutrikimų, jam būtina nuolatinė psichologų ir logopedo pagalba. Mano, kad pareiškėja nesugebės užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba su pareiškimu taip pat nesutiko, pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad civiliniame kodekse nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos susijusios tarpusavyje ir tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Ir nors pareiškėja pakeitė gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose, jie mano, kad nėra visų tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, nes pareiškėja per visą laikotarpį nuo laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo neįrodė, kad šiuo metu yra pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais ir juos išlaikyti, be to, būtų neužtikrinta nepilnamečio T. Ž. tinkama sveikatos priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojų V. A. ir L. K. parodymų, pareiškėja vaikus nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimo lankė 7 kartus – 2018-08-24, 2018-10-25, 2018-12-20, 2019-01-18, 2019-03-15, 2019-04-05, 2019-07-26, susitikimų trukmė apie – 1 val., susitikimai vykdavo Socialinių paslaugų centro patalpose, nes globėja nepageidavo, kad pareiškėja su vaikais susitiktų jos namuose. Iš globėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja periodiškai išlaikymo neteikė, susitikimų metu atveždavo lauktuvių, žaislų vaikams. Pareiškėja apie vaikų ugdymą ir sveikatą sužino iš socialinių darbuotojų, nes tiesiogiai su globėja nebendrauja globėjos sprendimu.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo vaikus lanko, jais domisi, pareiškėjai yra aktuali jų sveikata, ugdymas, savijauta, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių esminių ir svarių įrodymų, kokių realių priemonių ji ėmėsi ketindama rūpintis vaikų kasdieniu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, kaip bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tiek pareiškėja, tiek liudytojas pareiškėjos sugyventinis A. D. nurodė, kad ketina vaikus auginti kartu ir išsinuomoti butą, nupirkti vaikams būtinas priemones: lovas, spintas, tačiau iki šiol nėra atlikę jokių veiksmų, A. D. nėra matęs pareiškėjos vaikų, su jais nėra bendravęs. Iš 2019-09-30 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja gyvena sugyventinio motinai priklausančiame 3 kambarių bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas, planuojama, kad vaikai dalysis kambariu su mama, jame yra dvigulė lova, spinta, stalas, žaislai. Iš 2019-05-16 notariškai patvirtinto A. D. sutikimo matyti, kad ji sutinka, kad pareiškėjos vaikai svečiuotųsi minėtame jai nuosavybės teise priklausančiame bute.
8. Teismas konstatavo, kad 2017-11-22 teismo sprendime nurodytas pareiškėjos laikino motinos valdžios apribojimo pagrindas dėl priklausomybės yra išnykęs, pareiškėja pakeitė savo elgesį, ilgą laiką nebevartoja alkoholio, palaiko tam tikrą ryšį su vaikais. Tačiau, teismo vertinimu, jų santykiai negali būti vertinami tokiais, kuriuose vaikų ir motinos psichoemocinis ryšys yra atkurtas arba šios bylos aplinkybių kontekste sukurtas. Pareiškėjos dedamos pastangos yra reikšmingos ir svarbios, tačiau jos šiuo metu dar nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas darė išvadą, jog motina dar nėra pasirengusi visiškai ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikių, o pačiai pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Pareiškėjos sugyventinis – jos šeimos narys – vaikų nėra net matęs, su jais nėra bendravęs. Vaikai nė karto nėra bendravę su motina vieni patys už socialinių paslaugų centro ribų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad vaikai motina laiko jų globėją. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos išsakytų argumentų matyti, kad ji nenuosekliai suvokia, kaip sukurs vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, kaip juos augins ir kaip auklės. Pareiškėja gyvena sugyventinio motinai priklausančiame bute, buto savininkė yra sutikusi, kad vaikai lankytųsi ir viešėtų, tačiau nėra sutikusi, kad vaikai minėtame bute ir nuolat gyventų, todėl teismas darė išvadą, kad nėra jokių duomenų, kur ir kokiomis sąlygomis gyventų vaikai, jei teismas tenkintų pareiškėjos prašymą.
9. Teismas pažymėjo, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra logiškai viena kitai prieštaraujančios. Pareiškėja nurodė, kad vaikų ugdymo įstaigos yra visai šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėja nurodė ir tai, kad teismui nusprendus panaikinti jos valdžios apribojimą ir vaikus grąžinti pareiškėjai ji išsinuomotų kitą būstą, t. y. pakeistų gyvenamąją vietą. Vertindamas pareiškėjos pasiruošimą auginti vaikus, teismas nurodė, kad daugelį aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo sąlygomis, pareiškėja vertina labai optimistiškai, t. y. nurodo, kad, jei reikės, išsinuomos atskirą butą, nupirks reikiamus baldus, suras darželį. Teismo vertinimu, duomenys apie tokias aplinkybes teismui turėjo būti pateiktos jau nagrinėjant bylą.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja šiuo metu yra įvykdžiusi visas sąlygas ir įgijusi pakankamai įgūdžių, kad jai būtų grąžinti vaikai ir panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, savo vaikus lanko, jais domisi, yra dirbanti, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti du nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių turi specialiųjų poreikių. Globėjos šeimoje vaikai gauna visą reikalingą pagalbą, yra rūpinamasi jų visapusišku vystymusi, lavinimu, sveikatos būkle. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos namuose, todėl, nesant Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų motinos valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu motinos valdžios apribojimas ir globos panaikinimas prieštarautų vaikų interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėja E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino laikiną mamos valdžios ribojimo institutą. Teismas nenurodė, ko pareiškėja konkrečiai neatliko ir ką turėtų atlikti, kad vaikai jai būtų grąžinti.
11.2. Vaikų globėja visiškai atsisako su pareiškėja bendrauti, todėl pareiškėjai pasunkėja galimybės ir sąlygos suderinti susitikimų skaičių su vaikais. Globėja, atsiribodama nuo pareiškėjos, kartu atriboja ir vaikus nuo mamos, nors turėtų elgtis priešingai, kad, pasibaigus laikinam mamos valdžios apribojimui, vaikai sėkmingai galėtų grįžti į šeimą.
11.3. Pareiškėja turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena trijų kambarių bute, kuriame, kaip nustatyta, vaikams yra tinkamos sąlygos gyventi. Pareiškėja su vaikais gyventų gyvenimo draugo A. D. mamos bute, pastaroji davė sutikimą. Tai ir yra konkretūs duomenys apie tai, kur gyventų vaikai. Minėtame bute yra tinkamas vaikams kambarys, spinta, lova, žaislų. Todėl aplinkybės ir būsimos gyvenimo sąlygos labai aiškios ir nustatytos byloje objektyviais duomenimis. Pareiškėjos dabartiniame gyvenamajame rajone yra darželis, todėl pareiškėja tinkamai gali pasirūpinti vaikų ugdymu ir lavinimu, taip pat laisvai pasiekiamas yra psichologas ir logopedas.
11.4. Globėja taip pat neturi specialių žinių, nėra gydytoja ir pati vaiko negydo, jis yra vedamas pas specialistus, tai galėtų daryti ir pareiškėja, žinodama sūnaus problemas bei reikiamus specialistus. Teismas nepagrindė savo argumentų, kodėl pati pareiškėja negali teikti tokios pagalbos vaikui. Tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybai, socialinėms darbuotojoms, pareiškėja turėjo būti pasiruošusi ir išsamiai supažindinta su sūnaus sveikatos problemomis ir žinoti, kokie specialistai vaikui reikalingi, kokia jų lankymo tvarka ir kokios pagalbos reikia. Be to, vaikai buvo paimti iš pareiškėjos ne todėl, kad ji neturi žinių apie sveikatos būklę, o todėl, kad vartojo alkoholį. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip pareiškėja galėtų pašalinti trūkumus, nes apie sveikatos problemas jai yra teikiama informacija iš socialinių darbuotojų ir ji apie tai žino tik jų.
11.5. Dėl teismo motyvų, kad vaikai nėra bendravę su A. D., pareiškėja nurodo, kad ji pati asmeniškai negali vaikų su A. D. supažindinti, nei išsivesti jų kažkur be leidimo už socialinių paslaugų centro patalpų, o ir teismas savo sprendime nenurodė, kaip šias aplinkybes galima būtų pakeisti.
11.6. Byloje yra įrodymų visetas, kuris leidžia daryti išvadą, jog galima naikinti laikiną mamos valdžios ribojimą vaikų atžvilgiu. Pareiškėjos parodymai, rašytiniai bylos įrodymai apie pareiškėjos gyvenimo sąlygas, gydymąsi ir alkoholio atsisakymą, bendravimą su vaikais įrodo, jog pareiškėja, atsisakydama alkoholio, pakeitė savo gyvenimo būdą, sudarė sąlygas tinkamai auklėti savo vaikus, turi darbą, stiprų emocinį ryšį su vaikais, domisi jais ir bendrauja su jais, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo apribota mamos valdžia, ir nesant naujų aplinkybių, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi su mama, laikinas mamos valdžios apribojimo panaikinimas nepažeis vaikų teisių ir interesų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. A. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja atliko viską, ką buvo įpareigota atlikti, kai laikinai buvo apribota jos motinos valdžia. 2017 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad E. Ž. ne tik piktnaudžiauja alkoholiu, bet ir neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir sukurti jiems saugią aplinką.
12.2. Apeliantė nenurodo, kokių pastangų ji pati dėjo, kad aplinkybes, susijusias su sūnaus sveikata, išsiaiškintų, nes visi duomenys apie sūnaus ligą, nustatytą negalią ir gydančius gydytojus buvo pateikti į bylą. Apeliantė teigia, kad ji sugebėtų pasirūpinti, kad sūnui būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau jos domėjimasis vaikais ir jų lankymas yra tik epizodiškas, retas, o sūnui medicinos pagalbą reikia teikti nuosekliai, kelis kartus per savaitę.
12.3. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo, laikinai apribojant motinos valdžią, pareiškėja jau gyveno (duomenys neskelbtini) su draugu A. D. jo močiutei priklausančiame bute. Byloje yra A. D. sutikimas, kad T. Ž. ir U. Ž. „svečiuotųsi“ jai priklausančiame bute, bet ne nuolat jame gyventų. Apeliantė nepateikė kitokio buto savininkės A. D. sutikimo, o tai rodo, kad pareiškėja negalėtų užtikrinti vaikams jų poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, nes pati jos neturi. Minėtame trijų kambarių bute jau ir dabar gyvena 4 asmenys. Abejotina, ar vaikams šiame bute yra lovytės, ar šiame bute jie turėtų atskirą kambarį. Globėjos namuose vaikai turi po atskirą kambarį. T. Ž. užeina pykčio priepuoliai, kurių metu jam reikalinga atskira erdvė. Pareiškėja skunde net neužsimena, ar ji būtų pajėgi ir ar turėtų sąlygas tokią erdvę sūnui suteikti.
12.4. 2017-11-22 sprendimu teismas ne tik apribojo motinos saldžią, bet ir priteisė išlaikymą vaikams. Pareiškėja priteisto išlaikymo nemokėjo. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, apeliantė dirba nuo 2018-11-13, tačiau ir turėdama nuolatinį darbą, vaikams išlaikymo neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Kaip matyti iš ankstesnių teismo sprendimų, pareiškėja iš viso turi 6 vaikus. Nė vieno iš jų neaugina, nenurodo, su kuo ir kur jos vaikai auga, ar jos motinystės teisės į vaikus nėra apribotos. Tai rodo apeliantės, kaip vaikų motinos, nepasiruošimą savo vaikus auginti ir auklėti visavertėmis asmenybėmis ir įgūdžių neturėjimą.
12.6. Apeliantė nenurodo, kiek kartų A. D. buvo atvykęs bendrauti su vaikais ir kiek kartų „institucijos“ jam neleido dalyvauti susitikimuose. Teismas savo iniciatyva apklausė A. D. kaip liudytoją, tačiau ir po jo apklausos nė vienas A. D. susitikimas su vaikais neįvyko, tam pareiškėja neparodė jokios iniciatyvos.
12.7. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad jos ir vaikų emocinis ryšys yra labai stiprus, kad ji bendrauja su vaikais ir yra su jais artima. Po susitikimų su motina vaikai būna neramūs, irzlūs, naktį blogai miega, o Tajus būna ir agresyvus.
12.8. Skunde nepagrįstai teigiama, kad globėja tiesiogiai nebendrauja su pareiškėja. Globėja atveža vaikus į susitikimus, bet pareiškėja prie jos net neprieina, nepasiteirauja apie vaikų sveikatą, ugdymą. Apeliantė turi globėjos telefono numerį, ji neskambina, siunčia tik SMS žinutes. Per pusantrų metų laikotarpį vaikai negalėjo susitikti su pareiškėja tik vieną kartą, nes lankėsi pas gydytoją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.
16. Įstatymas numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos, įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4659-652/2017 U. Ž. ir T. Ž. atžvilgiu laikinai apribota motinos valdžia pareiškėjai ir nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jų mamos buvo priteistas išlaikymas po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-08-27 iki vaikų nepilnametystės. Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, iki 2017 m. kovo mėnesio vartojo alkoholį, tik iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, retai juos lankė globos įstaigoje, neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo, savo nepilnamečių vaikų turtinių ir neturtinių teisių bei interesų. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-01-26 nutartimi U. Ž. ir T. Ž. nustatyta nuolatinė globa, R. A. paskirta vaikų nuolatine globėja ir turto administratore.
18. Byloje taip pat nustatyta, kad priteisto išlaikymo pareiškėja vaikams neteikia, priverstinis išieškojimas nevykdomas, pareiškėja aplankydama vaikus nuveža lauktuvių, nuperka žaislų. T. Ž. nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2019-08-28 iki 2020-08-27 bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nustatytos diagnozės – specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje ir organizmo funkcijų sutrikimai, nustatytas 50 balų bazinis neįgalumo lygis (42-46 b.l.). L. Š. lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ pedagogė D. K., T. Ž. gydytoja I. K. patvirtino, kad berniukas elgiasi agresyviai, muša kitus vaikus, tačiau globėja užtikrina tinkamą jo priežiūrą, rūpinasi jo gydymu ir šiuo metu berniuko būklė žymiai pagerėjusi, tačiau vaikui vis dar reikalinga logopedo, psichologo pagalba, berniukas vartoja vaistus.
19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja neįrodė, kad turi pakankamai įgūdžių užtikrinti mažamečiams vaikams tinkamą priežiūrą, dėl to sprendė, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos R. A. namuose. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra išnykusios visos aplinkybės, dėl kurių ieškovei buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
20. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs, ji gali tinkamai auklėti vaikus ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
21. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja įrodė, jog padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, savo vaikus lanko, jais domisi, yra dirbanti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti du nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių turi specialiųjų poreikių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja gyvena sugyventinio motinai priklausančiame bute, buto savininkė yra sutikusi, kad vaikai jame lankytųsi ir viešėtų, tačiau nėra sutikusi, kad vaikai minėtame bute ir nuolat gyventų, todėl nėra jokių duomenų, kur ir kokiomis sąlygomis gyventų vaikai, jei teismas tenkintų pareiškėjos prašymą. Nors pareiškėja nurodė, kad, jei reikės, išsinuomos atskirą butą, nupirks reikiamus baldus, suras darželį, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, duomenys apie tokias aplinkybes teismui turėjo būti pateikti jau nagrinėjant bylą, t. y. pareiškėja turėjo pateikti duomenis, kad imasi konkrečių veiksmų savo teiginiams pagrįsti. Apeliantė šių teismo motyvų apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Apeliantės įsitikinimu, ji galėtų suteikti sūnui pagalbą, žinodama sūnaus problemas bei reikiamus specialistus, be to, apeliantės manymu, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybai, socialinėms darbuotojos, ji jau turėjo būti pasiruošusi ir išsamiai supažindinta su sūnaus sveikatos problemomis ir žinoti, kokie specialistai vaikui reikalingi, kokia jų lankymo tvarka ir kokios pagalbos reikia. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad jai reikalinga pačiai imtis aktyvių veiksmų, kreiptis pagalbos, patarimo į socialinius darbuotojus, vaikų teisų apsaugos specialistus. Pažymėtina, kad valstybė, teikdama pagalbą ir socialines paslaugas, negali išspręsti apeliantei kylančių problemų už ją, valstybė tik gali padėti šias problemas spręsti, o jas spręsti ir siekti (norėti) išspręsti turi pati apeliantė, juo labiau, kai ji yra sveika ir darbinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad dėjo pakankamai pastangų norėdama įgyti žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog byloje nustatyta, kad, nors ieškovė dirba, ji neteikia vaikams išlaikymo, nors tokią pareigą turi. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, pareiškėjai buvo laikinai apribota motinos valdžia, be kita ko, ir dėl to, kad ji tik iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
24. LITEKO duomenimis teismo 2019 m. spalio 1 d. posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji su vaikais bendrauja tik per socialinius darbuotojus, su globėja nebendrauja tiesiogiai. Ji galėtų bendrauti ir dažniau, savaitgaliais, jei būtų sudarytos sąlygos. Dėl išlaikymo paaiškino, kad iš jos uždarbio yra išieškomas išlaikymas kitiems jos vaikams, T. ir U. išlaikymui lėšos nebuvo išieškomos. Iš ieškovės paaiškinimų galima vertinti, kad ji pati gera valia išlaikymo vaikams neteikia.
25. Pagrindinės vaiko teisės numatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaikas turi teisę į mokslą, į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Be to, pažymėtina, kad tėvai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu ir kita. Šiuo atveju apeliantė, siekdama, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi dėti visas pastangas, kad priežastys, dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia, būtų pašalintos. Apeliantė privalo įrodyti, kad jai sugrąžinus vaikus ji pati būtų pajėgi užtikrinti vaikų ugdymą, sveikatos priežiūrą, lavinimą, mokymą ir kita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie jos pajėgumą užtikrinti vaikų interesus yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, t.y. siektini ieškovės ketinimai ir tikslai, tačiau kelia abejones dėl realios galimybės ketinimus įgyvendinti, t.y. šiuo metu neįrodo realių apeliantės galimybių pasirūpinti vaikais, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
26. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime ( civilinė byla Nr. e2-4659-652/2017) nurodyta, kad E. Ž. nurodė, kad turi šešis vaikus - vyriausias vaikas gyvena su tėvu Alytuje, su juo atsakovė bendrauja, S., N. ir E. gyvena pas globėjus, T. ir U. yra Kūdikių namuose. Paaiškino, kad dirba, gauna 380,00 Eur atlyginimą bei gauna priedus už atliktą darbą, gyvena (duomenys neskelbtini) su draugu A. D., jo močiutei priklausančiame bute. Butas trijų kambarių, jame gyvena dar draugo mama ir močiutė, draugas sutinka, kad vaikai gyventų kartu, nori nupirkti jiems daiktus, šeimoje nėra vartojamas alkoholis. Buvo du kartus anoniminių alkoholikų ir tėvystės įgūdžių kursuose, dažnai nuvykti negali į juos, nes vyksta darbo metu, nes atsakovė dirba nuo 7.30 val. iki 17.30 val. Užsiėmimai vyksta Kauno g., Vilniuje, 17.00 val. vieną kartą per savaitę. Paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio alkoholio nevartoja visai, vaikus lanko, tik ne visus apsilankymų kartus Kūdikių namuose žymi. Mano, kad galės pati auginti vaikus ir kt.
27. Apeliantės vertinimu byloje yra įrodymų visetas, jos parodymai, rašytiniai bylos įrodymai apie jos gyvenimo sąlygas, gydymąsi ir alkoholio atsisakymą, bendravimą su vaikais įrodo, jog ji atsisakydama alkoholio, pakeitė savo gyvenimo būdą, sudarė sąlygas tinkamai auklėti savo vaikus, turi darbą, turi stiprų emocinį ryšys su vaikais, domiuosi jais ir bendrauja, todėl mano, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog, išnyko aplinkybės, dėl kurių jai buvo apribota mamos valdžia į vaikus ir nesant naujų aplinkybių, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi su mama, todėl ir turėtų būti panaikinimas laikinas mamos valdžios apribojimas jos nepilnamečių vaikų , U. Ž. ir T. Ž. , atžvilgiu.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas priimdamas sprendimą nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui nėra priežasčių spręsti, kad padėtis iš esmės pasikeitė ( šios nutarties 20 punktas). Ieškovė teismo posėdžio neneigė, kad močiutė leido jos vaikams svečiuotis bet ne gyventi. Nurodė, kad ji nuomotųsi butą jei būtų gražinti vaikai nes buto nuomos išlaidos yra didelės. Šiuo metu lėšas geriau skiria atvažiavimui pas vaikus. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovė turi užtikrinti vaikams tinkamas gyventi sąlygas ir gyvenimo būstu turėtų pasirūpinti iš anksto. Dėl apeliantės paaiškinimų, kad ji bendrauja nustatyta tvarka pažymėtina, kad ieškovė turi galimybę kelti klausimus dėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymo, kad turėtų galimybę daugiau bendrauti su vaikais. Iš globėjos paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė su globėja tiesiogiai nebendrauja, tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, pareiškėja ir globėja turėtų labiau tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su motina.
29. Nors apeliantė teigia, kad ji asmeniškai negali vaikų su A. D. supažindinti, nei išsivesti jų kažkur be leidimo už socialinių paslaugų centro patalpų, tačiau nenurodė, kodėl nedėjo pastangų A. D. supažindinti su vaikais bent jau socialinių paslaugų centro patalpose.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nors pareiškėja ir padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, lankė savo vaikus, jais domisi, tačiau šios pastangos nėra pakankamos. Sutiktina, kad įvertinus visumą įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepateikė esminių ir svarių įrodymų, kokių realių priemonių ji ėmėsi ketindama rūpintis vaikų kasdieniu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, kaip bus teikiamos sveiktos priežiūros paslaugos, ir tai suponuoja išvadą, kad pareiškėja šiuo metu nėra įgijusi pakankamai įgūdžių, jog jos atžvilgiu būtų panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti įrodymus kitaip, negu jas įvertino bylą nagrinėjęs teismas.
31. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jis neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamo teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės trečiojo asmens R. A. naudai priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti R. A., a.k (duomenys neskelbtini) iš apeliantės E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.