Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims R. A. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų aspektu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Teismas šioje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes - E. Ž. yra U. Ž. ir T. Ž. motina. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu U. Ž. ir T. Ž. atžvilgiu laikinai apribojo motinos valdžia pareiškėjai ir nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jų mamos buvo priteistas išlaikymas po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-08-27 iki vaikų nepilnametystės. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-01-26 nutartimi U. Ž. ir T. Ž. nustatyta nuolatinė globa, R. A. paskirta vaikų nuolatine globėja ir turto administratore. Priteisto išlaikymo pareiškėja vaikams neteikia, priverstinis išieškojimas nevykdomas, pareiškėja aplankydama vaikus nuveža lauktuvių, nuperka žaislų. T. Ž. nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2019-08-28 iki 2020-08-27 bei nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nustatytos diagnozės – specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje ir organizmo funkcijų sutrikimai, nustatytas 50 balų bazinis neįgalumo lygis (42-46 b.l.). Liudytojos Š. lopšelio darželio „B.“ pedagogė D. K., T. Ž. gydytoja I. K. patvirtino, kad berniukas elgiasi agresyviai, muša kitus vaikus, tačiau globėja užtikrina tinkamą jo priežiūrą, rūpinasi jo gydymu ir šiuo metu berniuko būklė žymiai pagerėjusi, tačiau vaikui reikalinga vis dar logopedo, psichologo pagalba, berniukas vartoja vaistus.

Taigi, šioje byloje aktualu nustatyti, ar yra išnykusios 2017-11-22 teismo sprendime nustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjai buvo laikinai apribota motinos valdžia į jos vaikus U. Ž. ir T. Ž., ar po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė pareiškėjos elgesys ir ji pati gali auklėti savo vaikus, taip pat vertinti, ar vaikų grąžinimas motinai atitinka geriausius vaikų interesus.

Iš minėto teismo sprendimo nustatyta, kad pareiškėja savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, iki 2017 m. kovo mėnesio vartojo alkoholį, tik iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, retai juos lankė globos įstaigoje, neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo, savo nepilnamečių vaikų turtinių ir neturtinių teisių bei interesų. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojų V. A. ir L. K. parodymų, pareiškėja vaikus nuo minėto teismo sprendimo lankė 7 kartus – 2018-08-24, 2018-10-25, 2018-12-20, 2019-01-18, 2019-03-15, 2019-04-05, 2019-07-26, susitikimų trukmė apie 1 val., susitikimai vykdavo Socialinių paslaugų centro patalpose, nes globėja nepageidavo, kad pareiškėja su vaikais susitiktų jos namuose. Iš globėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja periodiškai išlaikymo neteikė, susitikimų metu atveždavo lauktuvių, žaislų vaikams. Pareiškėja apie vaikų ugdymą ir sveikatą sužino iš socialinių darbuotojų, nes tiesiogiai su globėja nebendrauja globėjos sprendimu.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo vaikus lanko, jais domisi, pareiškėjai yra aktuali jų sveikata, ugdymas, savijauta, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių esminių ir svarių įrodymų, kokių realių priemonių ji ėmėsi ketindama rūpintis vaikų kasdieniu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, kaip bus teikiamos sveiktos priežiūros paslaugos.

Tiek pareiškėja, tiek liudytojas pareiškėjos sugyventinis A. D. nurodė, kad ketina vaikus auginti kartu ir išsinuomoti butą, nupirkti vaikams būtinas priemones: lovas, spintas, tačiau iki šiol nėra atlikę jokių veiksmų, A. D. nėra matęs pareiškėjos vaikų, su jais nėra bendravęs. Iš pareiškėjos šeimos 2019-09-30 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-2684 matyti, kad pareiškėja gyvena sugyventinio motinai priklausančiame 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas, planuojama, kad vaikai dalinsis kambariu su mama, jame yra dvigulė lova, spinta, stalas, žaislai. Iš 2019-05-16 notariškai patvirtinto A. D. sutikimo matyti, kad ji sutinka, kad pareiškėjos vaikai svečiuotųsi jai minėtame nuosavybės teise priklausančiame bute (14 b. l.).

Sukurti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas yra vienas iš faktorių siekiant, kad būtų panaikintas laikinas tėvo valdžios apribojimas, be to, svarbiausias elementas – tinkamo ryšio su vaikais atkūrimas, siekis tapti motina vykdančia motinos pareigas (rūpestis jų ugdymu ir sveikata, gebėjimas prižiūrėti vaikus, atpažinti jų poreikius ir lūkesčius, tinkamos psichosocialinės aplinkos sukūrimas, materialinis išlaikymas ir kt.).

Pareiškėja savo prašymą panaikinti tėvo valdžios apribojimą grindžia tuo, kad pakeitė gyvenimo būdą ir bei siekiu, kad vaikai ateityje gyventų su ja. Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja dėl priklausomybės lankė anoniminių alkoholikų klubą, lanko psichologo konsultacijas. Pripažintina, kad 2017-11-22 teismo sprendime nurodytas pareiškėjos laikino motinos valdžios apribojimo pagrindas dėl priklausomybės yra išnykęs, pareiškėja pakeitė savo elgesį, ilgą laiką nebevartoja alkoholio, palaiko tam tikrą ryšį su vaikais (CPK 178, 185 straipsnis). Nors pareiškėja palaiko ryšį su vaikais, tačiau, teismo vertinimu, jų santykiai negali būti vertinami tokiais, kuriuose vaikų ir motinos psichoemocinis ryšys yra atkurtas arba šios bylos aplinkybių kontekste – sukurtas.

Teismas pažymi, kad teismas negali nepastebėti ir nevertinti pareiškėjos teigiamų siekių ir pozityvių pasikeitimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos dedamos pastangos yra reikšmingos ir svarbios, tačiau jos šiuo metu dar nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Tai, kad motina siekia bendrauti su vaikais yra teigiamas pokytis, tačiau teismas daro išvadą, jog motina dar nėra pasirengusi visiškai ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikių, o pačiai pareiškėjai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Pareiškėjos sugyventinis – jos šeimos narys – vaikų nėra net matęs, su jais nėra bendravęs. Vaikai nė karto nėra bendravę su motina vieni patys už socialinių paslaugų centro ribų.

Iš liudytojų D. K., I. K., A. A. parodymų aišku, kad vaikai motina laiko jų globėją suinteresuotą asmenį R. A..

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos išsakytų argumentų matyti, kad ji turi norą susigrąžinti vaikus ir juos auginti, tačiau nenuosekliai suvokia, kaip sukurs vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, kaip juos augins ir kaip auklės.

Pareiškėja gyvena sugyventinio motinai priklausančiame bute, buto savininkė yra sutikusi, kad vaikai lankytųsi ir viešėtų, tačiau nėra sutikusi, kad vaikai minėtame bute ir nuolat gyventų. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra jokių duomenų kur ir kokiomis sąlygomis gyventų vaikai, jei teismas tenkintų pareiškėjos prašymą.

Teismas pastebi, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra logiškai viena kitai prieštaraujančios. Pareiškėja nurodė, kad vaikų ugdymo įstaigos yra visai šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėja nurodė ir tai, kad teismui nusprendus panaikinti jos valdžios apribojimą ir vaikus grąžinti pareiškėjai ji išsinuomotų kitą būstą, t.y. pakeistų gyvenamąją vietą.

Vertindamas pareiškėjos pasiruošimą auginti vaikus, teismas atsižvelgia į tai, kad daugelį aplinkybių, susijusių su vaikų gyvenimo sąlygomis, pareiškėja vertina labai optimistiškai, t.y. nurodo, kad jei reikės, išsinuomos atskirą butą, nupirks reikiamus baldus, suras darželį. Teismo vertinimu, duomenys apie tokias aplinkybes teismui turėjo būti pateiktos jau nagrinėjant bylą.

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja šiai dienai yra įvykdžiusi visas sąlygas ir įgijusi pakankamai įgūdžių, kad jai būtų grąžinti vaikai ir panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja padarė ženklią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lankė pozityvios tėvystės kursus, savo vaikus lanko, jais domisi, yra dirbanti, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos, kad galėtų savarankiškai auginti du nepilnamečius vaikus, kuris vienas iš jų turi specialiųjų poreikių. Globėjos šeimoje vaikais yra visapusiškai rūpinamasi, jie gauna visą reikalingą pagalbą, rūpinimąsi jų visaapimančiu vystymusi, lavinimu, sveikatos būkle.

Teismas, vertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad U. Ž. ir T. Ž. interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos R. A. namuose, todėl, nesant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų motinos valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu motinos valdžios apribojimas ir globos panaikinimas prieštarautų vaikų interesams, tenkinti pareiškimo nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, teismas aiškiai mato pareiškėjos pastangas ir jas vertina kaip tinkamas, teismas skatina pareiškėją ir toliau dėti pastangas siekiant vaikus auginti savo šeimoje, nes biologinė šeima, kurioje vaikas yra saugus ir juo yra pasirūpinta, yra pati natūraliausia ir vaikui priimtiniausia socialinė aplinka.

Teismas akcentuoja, kad daugiau nei per vienerius metus įvykę septyni vaikų ir motinos susitikimai, kurių trukmė apie valandą laiko, negali būti laikomi pakankamais kokybiškam ryšiui su vaikais sukurti. Teismas pažymi, kad pats gyvenimas ir santykiai su vaikais yra platesni nei tik bendravimas viename kambaryje socialinių paslaugų centre. Teismas laiko, kad vaiko teisių apsaugos institucija, kaip globą administruojanti institucija, kartu su vaikų globėja taip pat turėtų dėti didesnes pastangas sukuriant prielaidas galimam vaikų grąžinimui motinai ateityje. Teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymi, kad motinai ir vaikams gyvenant skirtinguose miestuose turi būti rasti tokie sprendimai, kad su vaikais būtų galima bendrauti ne tik darbo dienomis ir ne tik darbo valandomis. Teismo įsitikinimu, didesnės ne tik pačios pareiškėjos pastangos, tačiau ir šios bylos suinteresuotų asmenų pastangos, bendros vizijos turėjimas ir veiksmų koordinavimas ateityje galėtų tapti pagrindu panaikinti motinos valdžios apribojimą.

Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia pareiškėjos prašymą atmesti.

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Kadangi pareiškėja 2019-08-08 sumokėjo 19,00 Eur žyminį mokestį, šis mokestis grąžintinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 408 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Ž. pareiškimą atmesti.

Grąžinti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-08-08 Perlo terminale sumokėtą 19,00 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.