- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-546-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00266-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio melioracija“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio melioracija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Nodama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 7 474,01 Eur dydžio žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie jau sudarytus ir ateityje sudaromus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo bei pateikti tokių susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą pirkime Nr. 385579, priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 374586) (toliau – ir pirkimas, pirkimas Nr. 374586), kuriame dalyvavo ieškovė bei 2018 m. balandžio 6 d. pateikė savo pasiūlymą. 2018 m. balandžio 19 d. atsakovė raštu Nr. (8.31) SD1-1056 pranešė, kad laimėtoja pripažinta ieškovė, tačiau 2018 m. balandžio 27 d. atsakovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis ieškovei pranešė apie nutrauktas pirkimo procedūras. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu nesutiko, dėl ko buvo kilęs teisminis ginčas, kurio metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018 buvo priimtas ieškovei palankus procesinis sprendimas, t. y. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, kuriais nutraukta pirkimo procedūra, pripažinti neteisėtais, o paaiškėjus, kad jau yra sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Panevėžio melioracija“, kitos ieškinio dalys (įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su, pagal sudarytą pasiūlymų eilę, nustatytu laimėtoju) atmestos. Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-12, dėl ko ieškovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 101 straipsniu, reikalauja iš atsakovės priteisti žalą.
3. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko yra pagrindas priteisti ieškovei žalos atlyginimą. Ieškovė pažymėjo, kad ji neturi įrodinėti atsakovės kaltės, vadovaujantis VPĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga iš esmės yra nustatyta minėtu Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-490-212/2018, kuriame konstatuota, jog atsakovė neteisėtai nutraukė pirkimo procedūrą. Priežastinio ryšio ir žalos sąlygų egzistavimą ieškovė grindė tuo, kad jei atsakovė nebūtų pažeidusi VPĮ nuostatų ir nenutraukusi pirkimo procedūrų su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis darbams atlikti, dėl ko ieškovė būtų gavusi pajamas dėl numatytų darbų atlikimo.
4. Nurodydama patirtos žalos dydį ieškovė tvirtino, kad patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dydis yra 330,25 Eur, kurie susidarė dėl ieškovės 5 dienas darbuotojui mokėto atlyginimo rengiant sąmatą ir kitus dokumentus atsakovės vykdytam pirkimui. Netiesioginius ieškovės nuostolius sudaro negautas 7 143,76 Eur dydžio pelnas, kuris apskaičiuotas iš bendros už pirkime numatytų darbų kainos (35 123,97 Eur) atėmus sąnaudas ir kitas išlaidas (26 719,55 Eur) bei pelno mokestį (15 proc. nuo 8 404,42 Eur).
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad neretai vykdant melioracijos darbus iškyla papildomų darbą būtinybė, dėl ko pirkime nurodytus darbus atliekant UAB „Panevėžio melioracija“ gali iškilti papildomų darbų poreikis. Tokiu atveju dėl papildomų darbų atlikimo tarp atsakovės ir UAB „Panevėžio melioracija“ būtų sudaryti susitarimai dėl tokių darbų atlikimo. Tokiu atveju ieškovės nuostoliai (negautas pelnas) padidėtų, nes ieškovė netektų galimybės atlikti tokius papildomus darbus ir už juos gauti pajamas, įskaitant pelną. Ieškinio pateikimo metu, papildomų darbų numatyti neįmanoma, todėl atsakovė įpareigotina per 5 darbo dienas pranešti ieškovei apie sudarytus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo ir pateikti susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju prejudiciniai faktai savaime nėra deliktinės atsakomybės pagrindas, kadangi siekiant priteisti žalą yra privaloma nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad nors atsakovė, kaip perkančioji organizacija, 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (8.19)SD1-1217 ieškovės pretenziją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo atmetė, tačiau 2018 m. gegužės 15 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. 381438, kuriame buvo įtvirtinti tiekėjų pašalinimo pagrindai. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. pateikė pretenziją, kuria prašė nutraukti pirkimo Nr. 381438 procedūras. Perkančioji organizacija 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu tenkino ieškovės pretenziją ir nutraukė pirkimą Nr. 381438, informavo kandidatus, kad pirkimas bus skelbiamas pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, buvo paskelbtas pirkimas Nr. 385579, kuriame ieškovė nedalyvavo, o šį pirkimą laimėjo UAB „Panevėžio melioracija“, su kuria ir buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Taigi, ieškovė turėjo vienodas teises ir sąlygas su kitais tiekėjais dalyvauti pirkime ir jį laimėti, tačiau pirkime Nr. 374586 pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo pirkime, paskelbus pirkimą Nr. 381438, pateikė pretenziją dėl pirkimo nutraukimo, kuri ir buvo patenkinta, o paskelbus pirkimą Nr. 385579, jame nedalyvavo. Visa tai paneigia priežastinio ryšio sąlygą, nes ieškovės pirkimo Nr. 374586 pasiūlymas perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo atmestas, kaip ir pirkimų Nr. 381438 ir Nr. 385579 pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija net ir negalėjo atmesti, nes ieškovė, kaip minėta, pirkimuose Nr. 381438 ir Nr. 385579 nedalyvavo, o jos pačios prašymu buvo nutrauktas pirkimas Nr. 381438. Taigi, atsakovė neatmetė ieškovės pasiūlymo ir savo veiksmais neužkirto jai kelio dalyvauti pakartotiniuose pirkimuose.
7. Vertindama ieškovės išdėstytas aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos dydžio atsakovė nurodė, kad iš CVP IS buvusio paskelbto pirkimo Nr. 374586 audito sekos matyti, kad kvietimą dalyvauti pirkime ieškovė priėmė 2018 m. balandžio 3 d. 14.14 val., t. y. likus dviem dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taigi akivaizdu, kad ieškovės darbuotojas 5 darbo dienų pirkimo dokumentams parengti neturėjo, todėl reikalavimas apmokėti darbuotojui, rengusiam pirkimo dokumentus, už sugaištas 5 darbo dienas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovė nepateikė su darbuotoju, rengusiu pirkimo dokumentus, sudarytos darbo sutarties, jo darbo grafiko ir darbotvarkės bei darbo apmokėjimo žiniaraščio, todėl negalima vertinti, ar tas darbuotojas toje įmonėje dirba visu etatu, ar jis apskritai tomis dienomis dirbo ir buvo darbo vietoje, kokias konkrečiai funkcijas tuo metu atliko darbovietėje, ar visą darbo dieną jis galėjo skirti vien tik viešojo pirkimo dokumentams rengti, ar jis darbo dieną atliko ir kitas jam priskirtas funkcijas bei kiek laiko joms skyrė, kiek konkrečiai darbo valandų sugaišo atlikdamas veiksmus, rengiant pasiūlymo dokumentus minėtam viešajam pirkimui.
8. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, nepateikė įrodymų dėl negautų pajamų dydžio. Šiuo atveju ieškovės skaičiavimai pagrįsti vien tik lokalinėmis sąmatomis, ji visiškai nenurodė jokių savo veiklos sąnaudų (darbo užmokestis, ryšio paslaugos, transportas, išlaidos patalpoms išlaikyti ir kt.), nepateikė praėjusių metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, pelno nuostolių ataskaitos, balanso, kuriuose atsispindėtų įmonės finansinis rezultatas ir pelningumas (kiek įmonė uždirbo pelno), todėl nėra galima nustatyti, kiek ieškovė neva negavo pajamų. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti ją per 5 darbo dienas pranešti apie sudarytus susitarimus su UAB „Panevėžio melioracija“ dėl papildomų darbų atlikimo ir pateikti susitarimų kopijas, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą pirkime Nr. 385579, nes visa informacija, susijusi su šiuo pirkimu, t. y. laimėjusio dalyvio pasiūlymas, sudaryta pirkimo sutartis, pirkimo sutarties sąlygų pakeitimai yra viešai prieinama www.cvpp.lt sistemoje. Be to, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkė ar privatus juridinis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės BUAB „Nodama“ ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai priteisė 4 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už teismo ekonominės ekspertizės atlikimą.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl ko papildomai analizuoti bei vertinti atsakovės veiksmų, nutraukiant pirkimo Nr. 374586 procedūrą, teismas neturėjo pagrindo. Teismas taip pat sutiko su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo klausimo, kadangi pagal VPĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla dėl kaltės. Tačiau teismo vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija leidžia spręsti, kad egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga – ieškovė 2018 m. balandžio 19 d. atsakovės buvo pripažinta laimėtoja pirkime, dėl ko pagrįstai vertintina, kad sutartis dėl darbų atlikimo su ieškove būtų sudaryta. Atsakovei nutraukus pirkimo procedūras tokia sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovė neteko galimybės atlikti numatytus darbus, dėl kurių buvo paskelbtas pirkimas, bei atitinkamai gauti numatytą atlygį, įskaitant ir planuotą 25 proc. dydžio pelną.
11. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 330,25 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl įmonės darbuotojo 5 darbo dienas atliktų funkcijų, susijusių išimtinai su paskelbto pirkimo dokumentų analize, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos darbuotojas pirkimų dokumentų analizei ir pildymui skyrė 5 darbo dienas po 8 valandas per darbo dieną. Šiuo atveju ieškovė kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 2018 m. balandžio 3 d. 14.14 val., t. y. likus 2 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2018 m. balandžio 6 d.). Pirkimas viešai buvo paskelbtas 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį) 15.31 val., o pasiūlymas pateiktas 2018 m. balandžio 6 d. 7.19 val., net neprasidėjus darbo dienai, kai tą dieną 10.00 val. buvo numatyta vokų atplėšimo procedūra. Taigi ieškovės nurodomos darbuotojo laiko sąnaudos objektyviai negali būti tokio dydžio, kokį ieškovė tvirtina buvus. Kita vertus, pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad šio darbuotojo darbo dienos užduočių paskyrimas bei jų atlikimas nėra niekaip fiksuojami. Tai leido teismui spręsti, kad ieškovė neįrodė tokių darbuotojo darbo laiko sąnaudų bei nurodomų nuostolių patyrimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė, analizuodama bei pildydama dokumentus, reikalingus dalyvavimui paskelbtame pirkime, neturėjo ir negalėjo žinoti, ar jos pateiktas pasiūlymas bus pripažintas laimėtoju. Taigi, iki atsakovei priiman9t sprendimą ieškovė pati prisiėmė riziką ir nutarė dalyvauti paskelbtame pirkime neturėdama jokių garantijų, jog įmonės darbuotojo atliekamos tiesioginės jo darbo funkcijos bus rezultatyvios. Be to, pati ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojas atlieka būtent tokias funkcijas – seka skelbiamus pirkimus, analizuoja skelbimus, atlieka preliminarius skaičiavimus bei vertina įmonės galimybes dalyvauti pirkimuose, taigi ieškovės nurodomi tiesioginiai nuostoliai yra jos įmonės darbuotojo tiesioginių funkcijų atlikimas, dėl ko spręsti, kad šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovė, nėra pakankamo pagrindo.
12. Teismasnurodė, kad civilinėje byloje teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskyręs teismo ekonominę ekspertizę, kurią atliko VšĮ Ekonominiųteismo ekspertizių centras. Ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovė neįrodė, kad vykdydama mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 374586), iš kurio ieškovė nebūtų neteisėtai atsakovės pašalinta, būtų gavusi prašomą priteisti 7 143,76 Eur dydšio grynąjį pelną. Ekspertas savo išvadą apie tikėtiną nulinį ar net minusinį ieškovės pelną pagrindė ieškovės pateiktais ekspertinei įstaigai finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytomis rangos sutartimis per 2014-2019 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog vykdydama ginčo pirkimą, jeigu iš jo nebūtų neteisėtai atsakovės pašalinta, būtų gavusi prašomą priteisti 7 143,76 Eur dydžio grynąjį pelną, kadangi ieškovė yra finansinių sunkumų turinti įmonė, mažos vertės ginčo pirkime ieškovės pasiūlymo sąmatose nurodyta 25 proc. dydžio pelno norma yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta, ši norma yra daug didesnė nei pačios ieškovės vykdomose sutartyse realiai gaunama grynojo pelno norma, daug kartų viršija šalies įmonių pelningumo rodiklį ieškovės vykdomose veiklose, kuriose grynasis pelnas 2016 m. melioracijos statinių (griovių) remonte buvo 1,8 proc., o 2017 m. apskritai buvo nuostolingas. Be to, iš ieškovės ekspertinei įstaigai pateiktos informacijos nustatyta, kad iš pateiktų 30 projektų 17 projektų buvo ieškovei nuostolingi. Ieškovės daugiau nei pusėje objektų vykdoma nuostolinga veikla neleidžia daryti išvados, kad ginčo pirkime ieškovė darbus atliks tinkamai, laiku ir uždirbs prašomą priteisti sąmatoje apskaitytą 25 proc. dydžio pelno normą, t.y. 7 143,76 Eur.
13. Atsižveėlgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad ji, jeigu nebūtų buvus neteisėtų atsakovės veiksmų, ir ieškovė būtų vykdžiusi mažos vertės ginčo pirkimą, ji būtų uždirbusi sąmatoje numatytą 7 143,76 Eur grynąjį pelną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė BUAB „Nodama“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį – priteisti ieškovei iš atsakovės 7 4747,01 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas nustatęs, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstai nepriteisė ieškovei žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigia sąžiningumo, protingumo, teisingumo teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, o žalą padariusi šalis (atsakovė) išvengia pasekmių dėl savo neteisėtų veiksmų atlikimo, tuo tarpu, nukentėjusioji šalis (ieškovė) negauna nuostolių, kuriuos patyrė tik dėl atsakovės neteisėtų (kaltų) veiksmų, atlyginimo.
14.2. Teismas nepagrįstai spendė, kad ieškovei neturėtų būti priteisti tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai, kadangi teismas nepagrįstai sutapatino pasirengimo dalyvauti pirkime laiką su pirkimo kvietimo priėmimu. Be to, akivaizdu, kad darbuotojas darbą atliko, nes pasiūlymas pirkimui buvo pateiktas.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes jo turinys prieštaringas, išvados nėra padarytos iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos.
Šalies argumentai
14.4. Ieškovė ieškinyje laikydamasi visų teismų praktikos suformuotų taisyklių nurodė ir apskaičiavo savo patirtų netiesioginių nuostolių – negauto pelno dydį. Ieškovė pagrindė savo nuostolių dydį pateikdama teismui pasiūlymą, teiktą viešajame pirkime ir lokalines sąmatas, kurios buvo sudarytos būtent dalyvavimui šiame konkrečiame viešajame pirkime ir kuriose aiškiai išskirtos pelno dalys, nuo kurių atskaičius pelno mokestį yra gaunamas objektyvus ir nepadidintas ieškovės patirtų nuostolių dydis.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, t. y. ieškovė nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių duomenų, kad ji būtų uždirbusi lokalinėje sąmatoje numatytą 7 143,76 Eur grynąjį pelną.
15.2. Ieškovė kvestionuoja asmens, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, pateiktą išvadą tik savo subjektyviu vertinimu. Vien tai, kad teismo eksperto išvada dėl grynojo pelno, kuris būtų nulinis ar net minusinis, ieškovei yra nepalanki, negali kelti abejonių dėl eksperto kompetencijos ir ekspertizės akto pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą tinkamai laikė vienu iš įrodymų šaltinių, jį pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste ir įrodymų visumos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vykdydama viešąjį pirkimą būtų gavusi kokį nors pelną.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovė lokalinėje sąmatoje nurodė grynąjį pelną, neatitinkantį jos finansinės atskaitomybės duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
17. Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2020 m. kovo 27 d. raštą Nr. (8.19)SD1-794, kuriame nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė ieškovei BUAB „Nodama“ bankroto bylą.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priimti į bylą atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 27 d. rašto Nr. (8.19)SD1-794 rašto, kadangi apie ieškovei iškeltą bankroto bylą teismas gali sužinoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl įrodymų vertinimo
19. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl žalos atlyginimo, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
20. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisamo sprendimas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, t. y. kad RUAB „Nodama“ nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad ji, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų ir būtų vykdžiusi mažos vertės pirkimą, būtų uždirbusi lokalinėje sąmatoje numatytą 7143,76 Eur grynąjį pelną.
Dėl ekspertizės akto vertinimo
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes jo turinys prieštaringas, išvados nėra padarytos iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.
24. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatyme reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atlikti teismo ekonominę ekspertizę pasirinko iš dviejų pasiūlytų ekspertinių įstaigų. Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi teismo ekonominę ekspertizę buvo pavesta atlikti VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centrui, o ją atliko teismo ekspertas K. A., kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovės grynasis pelnas, labai tikėtina galėtų būti 0 (nulis) eurų, jei su Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. vykdytame mažos vertės pirkime „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 374586) būtų sudarytos darbų sutartys už bendrą 35 123,97 Eur (be PVM) sumą Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos Skruzdelynės kaimo dalies melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis atlikti. Ekspertas savo išvadą apie tikėtiną nulinį ar net minusinį ieškovės pelną pagrindė ieškovės ekspertinei įstaigai pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytomis rangos sutartimis per 2014-2019 metų laikotarpį.
26. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Pagal bylos duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvados nėra paneigtos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ekspertizės aktą bei ekspertizės išvadą.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismo eksperto išvada dėl grynojo pelno, kuris būtų nulinis ar net minusinis, apeliantei yra nepalanki, negali kelti abejonių dėl eksperto kompetencijos ir ekspertizės akto pagrįstumo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą tinkamai laikė vienu iš įrodymų šaltinių, jį pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste ir įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad BUAB „Nodama“ neįrodė, jog vykdydama pirkimą būtų gavusi kokį nors pelną.
Dėl darbuotojų atliktų darbų
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad darbuotojas darbą atliko, nes pasiūlymas pirkimui buvo pateiktas. Tačiau laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spendė, kad ieškovei neturėtų būti priteisti tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai, kadangi teismas nepagrįstai sutapatino pasirengimo dalyvauti pirkime laiką su pirkimo kvietimo priėmimu.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos darbuotojas pirkimų dokumentų analizei ir pildymui skyrė 5 darbo dienas po 8 valandas per darbo dieną.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė kvietimą dalyvauti pirkime priėmė 2018 m. balandžio 3 d. 14.14 val., t. y. likus 2 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2018 m. balandžio 6 d.). Pirkimas viešai buvo paskelbtas 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį) 15.31 val., o pasiūlymas pateiktas 2018 m. balandžio 6 d. 7.19 val., net neprasidėjus darbo dienai, kai tą dieną 10.00 val. buvo numatyta vokų atplėšimo procedūra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės nurodomos darbuotojo laiko sąnaudos objektyviai negali būti tokio dydžio, kokį ieškovė tvirtina buvus. Be to, pati ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad šio darbuotojo darbo dienos užduočių paskyrimas bei jų atlikimas nėra niekaip fiksuojami. Dėl to laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė tokių darbuotojo darbo laiko sąnaudų bei nurodomų nuostolių patyrimo.
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė, analizuodama bei pildydama dokumentus, reikalingus dalyvavimui paskelbtame pirkime, neturėjo ir negalėjo žinoti, ar jos pateiktas pasiūlymas bus pripažintas laimėtoju. Iki atsakovei priimant sprendimą ieškovė pati prisiėmė riziką ir nutarė dalyvauti paskelbtame pirkime, neturėdama jokių garantijų, jog įmonės darbuotojo atliekamos tiesioginės jo darbo funkcijos bus rezultatyvios. Be to, pati ieškovė nurodė, kad įmonės darbuotojas atlieka būtent tokias funkcijas – seka skelbiamus pirkimus, analizuoja skelbimus, atlieka preliminarius skaičiavimus bei vertina įmonės galimybes dalyvauti pirkimuose.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos tiesmas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodomi tiesioginiai nuostoliai yra jos įmonės darbuotojo tiesioginių funkcijų atlikimas, dėl ko spręsti, kad šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovė, nėra pakankamo pagrindo.
Dėl lokalinės sąmatos
33. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovė pagrindė savo nuostolių dydį pateikdama teismui pasiūlymą, teiktą viešajame pirkime ir lokalines sąmatas, kurios buvo sudarytos būtent dalyvavimui šiame konkrečiame viešajame pirkime, ir kuriose aiškiai išskirtos pelno dalys, nuo kurių atskaičius pelno mokestį yra gaunamas objektyvus ir nepadidintas ieškovės patirtų nuostolių dydis.
34. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės negautų pajamų – grynojo pelno 7 143,76 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės skaičiavimai paremti vien tik lokaline sąmata. Teisėjų kolegijos vertininimu, lokalinė sąmata neįrodo ieškovės tikėtino gauti grynojo pelno dydžio, kadangi ji nebuvo suderinta su atsakove, be to, lokalinė sąmata yra 2018 m. liepos 17 d., t. y. ji parengta tik po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendime kitoje byloje (Nr. 2-490-212/2018) konstatavo Panevėžio rajono savivaldybės neteisėtus veiksmus dėl nutraukto ir vėliau vėl paskelbto viešojo pirkimo.
35. Dėl to darytina išvada, kad lokalinė sąmata nelaikytina pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės realius finansinius rodiklius.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
37. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei BUAB „Nodama“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
40. Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.