Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-37-606/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-24
Bylos Nr.: 1A-37-606/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02667-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis: R. J.
Advokatai: Edvardas Staponkus

Kategorijos

1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-606/2019

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02667-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,išteisintajam R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., veikdamas tyčia, siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, terorizavo buvusią sugyventinę A. J., grasindamas padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, tai yra siuntė į jos naudojamą telefoną trumpąsias žinutes su pasikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais pakenkti, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., iš telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąsias žinutes buvusiai sugyventinei A. J. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 5 d. 22.32 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „As tave suka sudauzysiu padla pamatysiu supisiu ta jibana ragely tu dapysai mane siuksle, nukirsiu prizadu debile“, 2018 m. sausio 5 d. 22.33 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „As prisiekiu vel busi be rysio“, 2018 m. sausio 5 d. 22.38 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „ragely nx i siena suleisiu prizadu 100000% garantuoju tau“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 8 d. 7.27 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „tu patikek kokia bus tau pizda durnike nk nesugebi kaip tik i policija skambineti debiliuke ar tu manes nepazysti ar blet kas tau yra blet juk zinai kuon kvepia cia viskas lebartais“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 9 d. 7.09 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „tu tik padla iseik as prizadu visais galva per puse tavo suskils padla“, 2018 m. sausio 9 d. 9.52 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „as pac ant tave parasiau pareiskima pamatysi blet padla ka as galiu ikisiu tavo jibana zopa i kalejima ilgam tu pamatysias toky plana esu surezges kad net neisivaiDuoji“, 2018 m. sausio 9 d. 9.27 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „aciu suka uz gimtadienio dovana as milana jau i vilniu vezuosi byby ciulp sutre nieko tu man nepadarysi zertva lauk pasekmiu“, 2018 m. sausio 9 d. 10.31 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „tu nedekinga suka esi jaigu tu taip elgtis sugebi as savo priesui taip nedaryciau kaip tu man geda durnele“, 2018 m. sausio 9 d. 12.18 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „atsiprasyk anksciau is darbo varom susitvarkysim dokumentus ir vsio eik nx kur tu nori nebenoriu taves akyse regeti", tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 10 d. 9.19 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) parašė tekstinę žinutę „kada atvaziuoti tave paimti vaxiuojam dokumentus susitvarkyti as netueiu laiko cia dura stumi kuo greiciau susitvarkysim tuo geriau as viska sumokesiu tik atsipysk nuo manes pikta dvasia nx akyse nenoriu matyti“, 2018 m. sausio 10 d. 9.32 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „tau kas yra as labai rimtai tau sakau vaziuojam tavo vaikui pavarde pakeisti kas tau blet yra nx pati sakei kad sutvarkysi anstolius ka tu triohini db as atvaziyosiu tave suveziosiu kas yra kame bedos as kurva jusu akyse nenoriu matyti“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 17 d. 10.21 val. parašė tekstinę žinutę iš Nr. (duomenys neskelbtini) „tai kada tu atsiprasysi is darbo ka blet uzpisai cia dura stumti db atvaziuoju varom viska sutvarkysim nes atsibodo laukti ir tavo pazadu klausyti“. Dėl to, R. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, panaudodamas psichinę prievartą, jis sistemingai baugino A. J..

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Girgždutaitienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendį, kuriuo R. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti R. J. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo bei 50 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš teisminio nagrinėjimo metu tirtų duomenų nustatyta, jog buvusioje šeimoje seniai konfliktuojama dėl bendro vaiko, tačiau konfliktas nelygus konfliktui. Pasak liudytojos D. R., J. J. yra emocingas, ji buvo girdėjusi kaip pastarasis naktimis šūkaudavo prie nukentėjusios namo lango, rėkdamas reikalaudavo atidaryti buto duris. Jai nukentėjusioji buvo užsiminusi, kad buvo patyrusi iš R. J. smurtą. Pati nukentėjusioji A. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad R. J. akmeniu daužė jos gyvenamosios vietos langus, bauginančio pobūdžio žinutes rašė apie 3 ar 4 metus, dažnai persekioja ir yra pastarojo įbauginta, jai buvo sukelta nervinė įtampa bei baimės atmosfera, dėl to ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

2.2. Prokurorės tvirtinimu, R. J. veiksmai parodo, kad jis piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas, pats nesikreipė ir net nebandė kreiptis į teismą dėl dukters lankymo nustatymo. R. J. visiškai nesiekė normaliai bendrauti su nukentėjusiąja A. J.. Byloje nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, skirtingai nei teismas padarė išvadas, kad nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti R. J. sistemingų bauginimų, nes R. J. buvo agresyvus, nuolat baugindavo tiek žodžiais, išsakydamas grasinimus, tiek veiksmais, parodydamas galbūt susidorojimą su ja. Tokie R. J. veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, vertė nukentėjusiąją jaustis nesaugiai bei tokiu būdu R. J. nukentėjusiajai kūrė bauginančią atmosferą. Be to, tai, kad nukentėjusioji iš R. J. patyrė psichologinę prievartą, bauginimus, patvirtina ir nukentėjusiosios kreipimasis į teisėsaugos institucijas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė ir daugiau aplinkybių, kurios leidžia pagrįsti R. J. veiksmų sistemiškumą ir kryptingumą. Nukentėjusioji teigė jautusi, kad J. J. yra nuolat sekama, jos elgesys ir veiksmai stebimi ir vertinami. Periodiškai pasikartojantys R. J. veiksmai, tai yra nukentėjusiajai siųstos daugiau kaip 3 SMS žinutės su grasinančio pobūdžio tekstu, yra sistemingi ir siejami vieningo tikslo – psichologiškai paveikti nukentėjusiąją A. J. ir ją bauginti. Byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad R. J., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2.3. Prokurorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog pavojingai psichiškai veikia žmogų, kelia jam baimę, ir nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-116/2014, 2K-238-699/2016). Sistemingo kito žmogaus bauginimo, naudojant psichinę prievartą, sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės jausmą nukentėjusiajam. Nukentėjusioji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino aplinkybes, kad psichologinis smurtas pastarajai naudojamas jau keletą metų. Dažnai R. J. būdavo neblaivus ir naktimis triukšmaudavo bei buvo išdaužęs buto langą. Aplinkybę, kad R. J. užgauliojo nukentėjusiąją, patvirtino ir liudytojos G. P., D. R.. Apeliantė nurodo, kad parašytas žinutes nukentėjusiajai, įvertinęs ir įvykio kontekstą, pirmosios instancijos teismas siejo su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne sistemingu A. J. bauginimu naudojant psichinę prievartą. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 2K-553-294/2015 yra pažymėjęs, kad toks kaltinamojo elgesys netraktuotinas tik kaip buvusių sugyventinių nesutarimai ir konfliktai, o bendrąją prasme atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą ir pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. R. J. naudota psichinė prievarta reiškėsi grasinančio pobūdžio žinučių rašymais, bauginančios atmosferos kūrimu, išdaužiant nukentėjusiosios langą bei daužant pastarosios buto duris. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais, R. J. siekė sąmoningai sudaryti su juo nepageidaujančiai bendrauti buvusiai sugyventinei A. J. baimės ir nerimo atmosferą, sunkai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip nesutariančių asmenų dėl vaiko priežiūros nesutarimas ar konfliktas, bendrąją prasme, jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis). Be to, prokurorė pažymi, kad nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami bauginant ne tik sugyventinę, bet ir mažametę nukentėjusiosios dukrą, be to, pati nukentėjusioji neapsikentusi buvo priversta dėl R. J. pasikartojančių neadekvačių veiksmų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

2.4. Taigi, prokurorės tvirtinimu, teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai nuvertino nukentėjusiosios A. J., liudytojų G. P. bei D. R. parodymus kaip netiesioginių įrodymų reikšmę ir nebuvo objektyvus, vertindamas surinktus įrodymus. Teismas netinkamai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas. Teismas nuosprendyje padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Apeliaciniame skunde prokurorė tvirtina, kad byloje surinktų duomenų visuma parodo, kad R. J. savo veiksmais piktybiškai ignoravo pagarbą asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms vertybėms, peržengė taikaus ir mandagaus bendravimo ribas, pats nesikreipė ir net nebandė kreiptis į teismą dėl dukters lankymo nustatymo. Priešingai, nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji A. J. turėjo realų pagrindą bijoti R. J. sistemingų bauginimų, nes jis buvo agresyvus, nuolat baugindavo tiek žodžiais, išsakydamas grasinimus, tiek veiksmais, parodydamas galbūt susidorojimą su ja. Periodiškai pasikartojantys R. J. veiksmai, tai yra nukentėjusiajai siųstos daugiau kaip 3 SMS žinutės su grasinančio pobūdžio tekstu, yra sistemingi ir siejami vieningo tikslo – psichologiškai paveikti nukentėjusiąją A. J. ir ją bauginti. Prokurorės teigimu, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad išteisintasis R. J., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

7. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, t. y. įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir panašiai. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, kaip ir kitais atvejais, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, turi būti vertinamas grasinimų pavojingumas ir realumas. Tai leidžia išvengti nepagrįsto tarp asmenų kilusių konfliktų kriminalizavimo.

7.1. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010). BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą.

7.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir panašiai), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). Šie išaiškinimai, be kita ko, gali būti kildinami iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos, ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Jei smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, grasinimų realumas, taip pat nevertinamas kitų teisės šakų normų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises, tokia praktika neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).

7.3. Susiklosčius įtemptiems santykiams, itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią sistemingai bauginti nukentėjusį asmenį. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusį asmenį, keldamas jam baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

9. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. J. kaltės bei pagrįstai jį pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisino.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d., iš telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios A. J. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 12 SMS žinučių: 2018 m. sausio 5 d. 22.32 val. – „As tave suka sudauzysiu padla pamatysiu supisiu ta jibana ragely tu dapysai mane siuksle, nukirsiu prizadu debile“, 2018 m. sausio 5 d. 22.33 val. – „As prisiekiu vel busi be rysio“, 2018 m. sausio 5 d. 22.38 val. – „ragely nx i siena suleisiu prizadu 100000% garantuoju tau“, 2018 m. sausio 8 d. 7.27 val. – „tu patikek kokia bus tau pizda durnike nk nesugebi kaip tik i policija skambineti debiliuke ar tu manes nepazysti ar blet kas tau yra blet juk zinai kuon kvepia cia viskas lebartais“, 2018 m. sausio 9 d. 7.09 val. – „tu tik padla iseik as prizadu visais galva per puse tavo suskils padla“, 2018 m. sausio 9 d. 9.52 val. – „as pac ant tave parasiau pareiskima pamatysi blet padla ka as galiu ikisiu tavo jibana zopa i kalejima ilgam tu pamatysias toky plana esu surezges kad net neisivaiDuoji“, 2018 m. sausio 9 d. 9.27 val. – „aciu suka uz gimtadienio dovana as milana jau i vilniu vezuosi byby ciulp sutre nieko tu man nepadarysi zertva lauk pasekmiu“, 2018 m. sausio 9 d. 10.31 val. – „tu nedekinga suka esi jaigu tu taip elgtis sugebi as savo priesui taip nedaryciau kaip tu man geda durnele“, 2018 m. sausio 9 d. 12.18 val. – „atsiprasyk anksciau is darbo varom susitvarkysim dokumentus ir vsio eik nx kur tu nori nebenoriu taves akyse regeti“, 2018 m. sausio 10 d. 9.19 val. – „kada atvaziuoti tave paimti vaxiuojam dokumentus susitvarkyti as netueiu laiko cia dura stumi kuo greiciau susitvarkysim tuo geriau as viska sumokesiu tik atsipysk nuo manes pikta dvasia nx akyse nenoriu matyti“, 2018 m. sausio 10 d. 9.32 val. – „tau kas yra as labai rimtai tau sakau vaziuojam tavo vaikui pavarde pakeisti kas tau blet yra nx pati sakei kad sutvarkysi anstolius ka tu triohini db as atvaziyosiu tave suveziosiu kas yra kame bedos as kurva jusu akyse nenoriu matyti“, 2018 m. sausio 17 d. 10.21 val. – „tai kada tu atsiprasysi is darbo ka blet uzpisai cia dura stumti db atvaziuoju varom viska sutvarkysim nes atsibodo laukti ir tavo pazadu klausyti“ (t. 1, b. l. 67–68).

11. Teisiamajame posėdyje išteisintasis R. J. patvirtino, kad jis parašė visas jam pareikštame kaltinime nurodytas žinutes, tačiau tuo nesiekė nukentėjusiosios terorizuoti, bauginti, žinutes rašė dėl to, kad jam nebuvo leista bendrauti su vaiku. Teigė, kad žinučių turinys patvirtina, jog kalba buvo dėl pavardės vaikui pakeitimo, bendravimo su vaiku. Konfliktas tarp jų vyksta jau ketveri metai. Nukentėjusioji A. J. nedarydavo durų ir neleisdavo pasimatyti su vaiku, nors būdavo namuose, ir tai kėlė jam pyktį. Jie paskutiniu metu abu vienas su kitu bendrauja necenzūriniais žodžiais. Jis nėra niekada prieš A. J. pakėlęs rankos, o ji jam buvo su peiliu pradūrusi koją, tačiau jis į policiją nesikreipė (t. 1, b. l. 188).

11. Teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiosios A. J. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ji su R. J. konfliktuoja jau ketveri metai, ir beveik visą šį laiką jis jai rašo grasinančias žinutes, taip pat atvyksta prie darbo, nuolat jai grasina. Nukentėjusioji A. J. neneigė, jog kai jis skambina, ji nekelia ragelio ir neatsakinėja į jo žinutes. Su vaiku neleidžia matytis, nes jis vaiką pasiima blaivus, o atveža neblaivus. Kai būna išgėręs, trankosi, daužo duris, yra išdaužęs langą. Jos nuomone, jis taip elgiasi ne dėl vaiko, o dėl to, kad nenori jos paleisti. R. J. pats siūlė atsisakysiantis vaiko tam, kad ji nebesikreiptų į antstolius dėl skolų išieškojimo (t. 1, b. l. 189).

12. Tiek išteisintojo R. J., tiek ir nukentėjusiosios A. J. parodymais neginčytinai nustatyta, kad tarp jų jau seniai ir nuolat vyksta asmeninio pobūdžio konfliktai, taip pat ir dėl neleidimo R. J. matytis su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad aptartų nukentėjusiajai rašytų kai kurių SMS žinučių turinys tam tikra prasme yra grasinamojo pobūdžio, todėl tokios žinutės neabejotinai galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas emocijas, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.

12.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. nuo 22.32 val. iki 22.38 val. nukentėjusiajai A. J. buvo išsiųstos trys SMS žinutės, t. y. iš esmės viena po kitos, iš kurių turinio aiškiai matyti, kad išteisintasis R. J. buvo tiesiog įpykęs ant A. J. dėl konkrečios situacijos, jis savo momentinį pyktį išreiškė ne viena, bet iš karto keliomis tokio pat turinio SMS žinutėmis, spontaniškai išsprūstančiais grasinimais. 2018 m. sausio 8 d. 7.27 val. parašytos žinutės turinys nepaneigia aplinkybės, kad R. J. pyko dėl to, kad A. J. kreipėsi į policiją. Tai, jog R. J. siekė ne terorizuoti ir įbauginti nukentėjusiąją, bet tiesiog nepriimtinais ir necenzūriniais žodžiais reiškė savo pyktį dėl atitinkamo nukentėjusiosios elgesio, nepaneigia kitų SMS žinučių turinys. 2018 m. sausio 9 d. nuo 07.09 val. iki 12.18 val. nukentėjusiajai A. J. buvo išsiųstos penkios SMS žinutės, iš jų turinio nustatyta, kad R. J. reiškė pasipiktinimą dėl to, kad A. J. neleido pasimatyti su dukra, priekaištavo jai, jog ji padarė jam gėdą, jis to nepadarytų net priešui, išliedamas neigiamas emocijas, prašė sutvarkyti vaiko dokumentus, pareiškė, jog pats nebenori jos matyti. Iš 2018 m. sausio 10 d. nuo 09.19 val. iki 09.32 val. išsiųstų SMS žinučių turinio, iš 2018 m. sausio 17 d. 10.21 val. išsiųstos SMS žinutės turinio taip pat aiškiai matyti, kad R. J. prašė sutvarkyti su vaiku susijusius dokumentus, priekaištavo, kad A. J. nevykdo pažadų.

12.2. Atsižvelgdamas į išteisintojo R. J. ir nukentėjusiosios A. J. konfliktinę situaciją, jų nuolatinius barnius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. parašė nukentėjusiajai A. J. SMS žinutes ne siekdamas ją terorizuoti ar bauginti, vartodamas psichinę prievartą, bet būdamas supykęs dėl konkrečios situacijos, taip emocingai išreikšdavo savo pyktį ir pagal savo suvokimą tokiu būdu tiesiog aiškinosi tarpusavio santykius.

12.3. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. sausio 9 d., gavus pranešimą dėl galbūt smurto artimoje aplinkoje, 07.10 val. jis buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini). A. J. paaiškino, kad apie 06.57 val. pas ją atėjo buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas R. J., kuris ėmė spardyti bendrabučio pirmojo aukšto duris. A. J. R. J. neįleido, tada R. J. pradėjo grasinti jai, kad ji neišeis į darbą, kad jis jai sudaužys galvą, atsiuntė analogiško pobūdžio SMS žinutę kurioje grasino praskelsiąs galvą (t. 1, b. l. 52–54). Tačiau kartu pažymėtina, kad A. J. tokio pobūdžio bendravimas su R. J. iš esmės nebuvo neįprastas. Aplinkybę, kad A. J. tai įsileisdavo, tai neįsileisdavo R. J. į butą, ir būtent dėl to vykdavo konfliktai, nes, R. J. supratimu, jis turėjo teisę ateiti pas dukrą, patvirtina teisiamajame posėdyje duoti liudytojos D. R. parodymai. Iš jų nustatyta, kad ji nuomoja A. J. butą, jos kartu gyvena, todėl mato, kad A. J. vieną kartą įsileidžia savo vyrą R. J. į namus, kitą kartą neįsileidžia, su vaiku tai leidžia pasimatyti, tai neleidžia. Ji asmeniškai nėra mačiusi, kad R. J. būtų pavartojęs prieš nukentėjusiąją A. J. smurtą, pabūdavo su vaiku, būdavo, kad abu apsipykdavo. Kai ji liepdavo jam išeiti, jis išeidavo. A. J. neatsiliepdama į jo skambučius, pati dažnai išprovokuodavo R. J., jis yra prašęs su A. J. pakalbėti. Liudytojos teigimu, jie abu vienodi (t. 1, b. l. 196–197). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu R. J. būtų buvęs agresyvus, liudytoja D. R., gyvendama viename bute, būtų šią aplinkybę pastebėjusi. Tačiau iš jos parodymų nustatyta priešingai, kad ji nėra mačiusi, jog R. J. būtų smurtavęs, kad vaikas bijo tėvo. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, yra pagrindo daryti išvadą, kad A. J. savo nesuvokiamu R. J. elgesiu – tai leisdama patekti į butą ir pasimatyti su vaiku, tai neleisdama to daryti, bei neatsiliepdama į jo skambučius, ir pati iš esmės provokuodavo R. J. pyktį. Kad tarp išteisintojo R. J. ir nukentėjusiosios A. J. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl vaiko priežiūros, nustatyta ir iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojų R. J. bei G. P. parodymų (t. 1, b. l. 197, 190). Liudytoja R. J. patvirtino, kad jos sūnus žinutes parašė iš pykčio, nes A. J. neleidžia tėčiui susitikti su dukra. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. J. konfliktinės situacijos dėl bendravimo su vaiku ir panašiai, teisinėmis priemonėmis spręsti nebandė.

13. Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatytos R. J. kai kuriose SMS žinutėse parašytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus įvykio kontekstą, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne su A. J. terorizavimu, sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Toks elgesys traktuotinas kaip besiskiriančių asmenų konfliktai ir nesutarimai dėl vaiko priežiūros bei neatitinka smurto artimoje aplinkoje sampratos (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis). Kartu akcentuotina, kad teisiamajame posėdyje pati nukentėjusioji A. J. parodė, kad ji ne tik apie ketverius metus konfliktuoja su R. J., bet visą šį laikotarpį jis jai rašo ir neva grasinančias žinutes. Ir ši aplinkybė taip pat neparodo R. J. elgesio kryptingumo būtent įbauginti nukentėjusiąją bei grasinimų pavojingumo ir realumo. Priešingai, kaip jau aptarta, SMS žinučių turinys ir patvirtina būtent momentinį pykčio protrūkį bei santykių aiškinimąsi.

14. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma nepatvirtina R. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu R. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai ir teisėtai.

15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėDalia KursevičienėLinas Pauliukėnas