Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-169-328/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
e2-169-328/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02041-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-169-328/2023(Proceso Nr. 2-06-3-02041-2022-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,Sobo sistemos“ atstovui Z. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sobo sistemos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Baltija 581,12 Eur skolą (išmokėtas draudimo išmokas), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2019-07-30 dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovės įmonių turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 193,04 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. 2020-10-30 dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis S(duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo apdraustas ieškovės gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 62 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Be to, 2021-02-08 vandentiekio remonto atlikimo metu (duomenys neskelbtini), name buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šios patalpos buvo apdraustos ieškovės įmonių turto draudimu. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 326,08 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Vykdant draudimo įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinka informacija, išsiaiškinta, kad už pastatų esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruosius inžinerinius objektus atsakinga ir namo priežiūrą vykdo atsakovė. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimų netenkino. Atsakovė kaip administratorė atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus. Atsakovė prižiūrinti namo bendruosius objektus privalėjo užtikrinti tinkamą namų vandentiekių funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog draudikas pilnai neištyrė visų įvykio aplinkybių. Ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai draudėjų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminių įvykių aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai, taip pat matyti, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, kad būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų akivaizdu, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminių įvykių aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrųjų įvykių priežasčių. Mano, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos). Pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam turtui padarytos žalos dydžio. Mano, jog ieškovės reikalavimai atsakovei yra visiškai nepagrįsti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Sobo sistemos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas paaiškino, jog aptarnavo tik vieną namą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB ,,Sobo sistemos“ yra šio namo šildymo sistemos prižiūrėtojas pagal sutartį sudarytą su UAB Mano Būstas Baltija. Įvykį pastebėjo trečiojo asmens darbuotojai, kurie pamatė, kad drėksta sienos. Apie tai raštu informavo administratorių. Nurodė, jog šio pastato vamzdynai yra nematomi, pogrindžio kanaluose, todėl remontui reikia atidengti šiuos kanalus, kad galima būtų prieiti prie vamzdynų. Remonto darbams atlikti reikėjo atidengti kanalus ir išpjauti angą grožio salono patalpose. Papildomai paaiškino, jog apie vamzdynų būklę raštiškai kasmet informuoja administratorių. Administratorius gavęs pranešimus, priima sprendimus. Patikslino, jog vamzdyno sienose patikrinti nėra galimybės, norint šiuos vamzdynus patikrinti, reikia nuardyti apdailą (sienas). Prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovė (jos atstovas), atsakovė (jos atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė byloje pateikė 2023-03-23 prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, papildomai nurodoma, jog ieškovė detaliai savo poziciją išdėstė ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose, yra pateikusi visus turimus dokumentus.

Byloje gautas atsakovės 2023-03-23 prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovui, laikant, kad yra pasirengta bylos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje gautus šalių prašymus kliūčių bylos nagrinėjimui ieškovės ir atsakovės atstovams nedalyvaujant nenustatė. Spręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje teismas įvertina byloje esančius duomenis, jog civilinė byla iškelta 2022-03-31, byloje jau buvo paskirti 4 teismo posėdžiai (2022-09-15, 2022-10-27, 2023-01-19, 2023-02-28), kurie nevyko tenkinus ieškovės ir (ar) atsakovės prašymus atidėti bylos nagrinėjimą sudarant šalims galimybę taikiam ginčo išsprendimui, tačiau šalys konsensuso nepasiekė (duomenų apie pasiektą susitarimą nėra pateikta). Į byloje paskirtą teismo posėdį ieškovė, atsakovė (jų atstovai) neatvyko, savo ruožtu įstatymas įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinus byloje gautus šalių prašymus laikyti, kad pasirengta bylos nagrinėjimui, nurodžius, jog byloje pateikti visi turimi rašytiniai įrodymai, o pozicija yra išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, protokoline nutartimi netenkinus prašymo paskirti kitą teismo posėdį, remiantis CPK 7, 8 straipsnių nuostatomis, civilinė byla nagrinėta ieškovei (jos atstovui) ir atsakovei (jos atstovui) nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos sekančios aplinkybės. Ieškovės Įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties galiojimo data nuo 2018-12-20 iki 2019-12-19) buvo apdraustos patalpos esančios (duomenys neskelbtini) (grožio salonas) (toliau – Patalpos). 2019-08-05 pranešimu apie įvykį draudėja kreipėsi į ieškovę dėl sugadinto nekilnojamojo turto – Patalpų, nurodydama, jog trūko vamzdis, buvo pastebėtos drėkstančios sienos, UAB ,,Sobo sistemos“ tvarkė vamzdį iš kiemo pusės, vykdant darbus Patalpose pasipylė vanduo, trūko karšto vandens vamzdis; apie įvykį pranešta bendrojo naudojimo objektų administratorei UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, nurodyta įvykio data 2019-08-01. Ieškovė parengė 2019-08-05 Turto apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti Patalpų apgadinimai (aplietos sienos), apskaičiavo nuostolio sumą 293,04 Eur sumai (sienų dažymas, gipso kartono plokščių keitimas, kiti darbai). Byloje pateiktos Patalpų fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos aplietos (drėgnos) Patalpų sienos, išpjautos gipso kartono plokštės, korozijos stipriai paveikti vamzdynai. Ieškovė 2021-05-10 pretenzija UAB Mano Būstas Baltija pareikalavo atsakovės atlyginti ieškovei 193,04 Eur draudimo išmoką dėl aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Patalpos), kadangi dėl atsakovės administruojamo objekto buvo aplietas ADB ,,Gjensidige“ draustas turtas.

Ieškovės Įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties galiojimo data nuo 2020-09-08 iki 2021-09-07) buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos2). Draudėjas 2021-02-17 pranešimu apie įvykį ieškovei pateikė pranešimą apie žalą, pranešdamas apie įvykį – vandentiekio tinklų avariją, įvykusią 2021-02-08 (pranešime nurodoma, jog UAB Mano Būstas Baltija vykdė palėpėje vandentiekio darbus ir užpylė pirmo aukšto patalpų sienas ir duris). 2021-02-17 turto apžiūros akte (žalos pranešimas (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti Patalpų2 apgadinimai, nustatyti apžiūros metu – sugadinta siena ir durų pritraukėjas; nurodoma, jog apie įvykį pranešta UAB Mano Būstas Baltija, kuris yra numanomas kaltininkas. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomos Patalpos2, aplieta siena prie durų, plastikinių durų pritraukėjas, vandeniu aplietas pastato, kuriose yra Patalpos2 fasadas (nutekėjęs vanduo). Ieškovė remiantis Turto žalos įvertinimo skaičiuokle, apskaičiavo 441,08 Eur nuostolį Patalpoms2, išskaičius draudėjo mokamą išskaitą, apskaičiavo 326,08 Eur draudimo išmokos sumą (nustatyti sienų dažymo darbai, durų remonto išlaidos). Ieškovė 2021-04-14 pretenzija kreipėsi į UAB Mano Būstas Baltija reikalaudama atlyginti draudikui (ieškovei) išmokėtą 326,08 Eur draudimo išmoką, nes dėl atsakovės administruojamo objekto buvo aplietas ieškovės apdraustas turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (Patalpos2).

Ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties terminas nuo 2015-05-26 iki 2045-05-16) apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė 2020-11-27 paklausimu kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašydama pateikti informaciją dėl įvykio, kurio metu trūko bendras stovas, išgriauta siena. Ieškovė 2020-11-16 paklausimu dėl įvykio kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuriuo nurodė, jog turi pagrindo matyti, kad už įvykio priežastį atsakinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, prašydama pateikti informaciją apie 2020-10-30 įvykį – trūko bendras stovas, išgriauta siena, įvykusio (duomenys neskelbtini) (įvykio priežastis, ar nustatytas kaltininkas, kokia labiausiai tikėtina priežastis). Iš 2020-12-30 draudėjos el. laiško ieškovei matyti, jog draudėja pateikė duomenis, kad įvyko bendro kanalizacijos vamzdžio avarija, užpylė 1 aukštą, prie avarijos vietos prieita tik iš Buto. Iš 2021-01-08 Turto žalos įvertinimo skaičiuoklės matyti, jog ieškovė apskaičiavo 117,25 Eur nuostolio sumą, atskaičius draudėjo mokamą išskaitą, apskaičiavo draudimo išmoką. Iš 2021-01-08 rašto dėl draudimo išmokos matyti, jog ieškovė dėl 2020-10-30 įvykio apskaičiavo 62 draudimo išmoką. 2021-02-01 pretenzija ieškovė kreipėsi į UAB Mano Būstas Vilnius prašydama atlyginti 62 Eur draudimo išmoką, išmokėtą dėl 2020-10-30 įvykio, kurio metu apgadintas Butas.

Atsakovė byloje pateikė 2006-08-01 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Mūsų namų valdos“ ir UAB ,,Sobo sistemos“, kuria UAB ,,Sobo sistemos“ pavesta eksploatuoti pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą (sutarties 1 punktas). Iš 2006-08-01 Daugiabučių namų šildymo ir karto vandens tiekimo tinklų, kuriuose aptarnauja UAB ,,Sobo sistemos“ sąrašo matyti, jog bendrovei pavesta eksploatuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir kašto vandens tiekimo tinklus (sąrašo 93 punktas). UAB Mano Būstas Baltija ir UAB ,,Sobo sistemos“ 2022-05-31 susitarimu Nr. 30 prie 2006-08-01 pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties susitarė pakeisti sutarties priedą Nr. 1 (nauja redakcija), nurodė, jog susitarimas įsigalioja nuo 2022-05-01. Iš Priedo Nr. 1 matyti, jog UAB ,,Sobo sistemos“ atliks pastato (duomenys neskelbtini) (sąrašo 60 punktas), (duomenys neskelbtini) (sąrašo 71 punktas) šildymo ir kašto vandens tiekimo tinklų priežiūrą. 2019-11-12 statinio, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros akte fiksuojami periodinės pastato apžiūros rezultatai (šildymo sistema morališkai pasenusi ir neefektyvi, neapšiltina, vietomis vamzdynai veikiami korozijos, vandentiekio sistema sena ir sukarodavusi, trūksta tvirtinimų, vamzdynų izoliacijos), nurodoma esant tikslinga atlikti visų inžinerinių sistemų modernizavimą.

Iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. V21-901894 matyti, jog pastate (duomenys neskelbtini), 2021-03-12 planuota atlikti šilumos ūkio prevencinė priežiūra, darbo aprašymas: šildymo sistemos remonto darbai (projektuotojas UAB Mano Būstas Baltija). Iš byloje pateikto Atliktų darbų akto už 2021 m. 02 mėn. matyti, jog pagal užsakovo UAB Mano Būstas Baltija užsakymą UAB ,,Sobo sistemos“ atliko darbus – šildymo sistemos remontas (magistralinis vamzdynas), santechnikos darbai, pastate (duomenys neskelbtini) bei kitame pastate, nurodoma bendra darbų kaina (neišskiriant išlaidų atskiram statiniui). UAB ,,Sobo sistemos“ atsakovei išrašė 2021-02-26 sąskaitą faktūrą Nr. 0015926 bendrai 1244,27 Eur sumai, sąskaitoje atliktas prierašas (atskirame lapelyje), jog darbų pastate (duomenys neskelbtini), vertė 806,79 Eur plius PVM. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-26 Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte fiksuojami kasmetinės apžiūros rezultatai, iš kurių matyti, jog apžiūros metu nustatyta, kad šildymo sistema morališkai pasenusi ir neefektyvi, neapšiltina, vamzdynai sukarodavę (tikslinga atlikti pilną sistemos atnaujinimą, modernizavimą), vandentiekio sistema sena ir sukarodavusi, trūksta tvirtinimų vamzdynų izoliacijos (tikslina visą seną sukarodavusį vamzdyną keisti nauju).

2019-10-22 Statinio, esančio S(duomenys neskelbtini), apžiūros akte fiksuojami periodinės pastato bendro naudojimo objektų rezultatai, atliekant pastato inžinerinės sistemos apžiūrą, nurodomos pastabos: šildymo vamzdynai intarpais keisti dėl nesandarumo, likusi nekeista vamzdynų dalis patikimumo neturi, rekomenduojama siūlyti atsinaujinti vamzdynus pastate (pateikiamos nuotraukos), vandentiekio sistema pasenusi ir neefektyvi, esminių pažaidų ar nesandarumų neaptikta, bet rekomenduota visą vandens sistemą atnaujinti, modernizuoti (pateikta vamzdyno nuotrauka).

Iš byloje pateikto 2019-08-05 UAB ,,Sobo sistemos“ rašto UAB Mano Būstas Baltija matyti, jog atsakovės administruojamose namuose (duomenys neskelbtini) (pastatas, kuriame yra Patalpos) 2019-07-30 pašalintas karšto vandens nutekėjimas pogrindžiuose, sumontuotas ventilis ir atjungtas vanduo pusei gyvenamojo namo, kuriame yra Patalpos; 2019-08-05 UAB ,,Sobo sistemos“ pakeitė karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdžio trūkusią dalį ir atnaujino karšto vandens teikimą, remonto metu reikėjo išardyti pogrindžio kanalų betono dangą šilumos punkte, namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir Patalpose gipso kartono plokštėje išplauti dvi angas, papildomai primintos rekomendacijos keisti vandens sistemos bendro naudojimo vamzdyną. Iš 2018-06-19 UAB ,,Sobo sistemos“ rašto UAB ,,(duomenys neskelbtini)” matyti, jog bendrojo naudojimo objektų administratorei buvo teikiama informacija apie administruojamų gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų skirstomųjų vamzdynų, stovų ir uždaromosios armatūros stovį, rekomenduota renovuoti namų šildymo sistemas (pastato (duomenys neskelbtini), kuriame yra Patalpos, šildymo sistemos būklė nurodoma patenkinama, tačiau rekomenduojama keisti, karšto vandens vamzdyno bloga, rekomenduojama keisti).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 581,12 Eur subrogacijos tvarka, dėl Patalpoms apskaičiuotos 193,04 Eur draudimo išmokos, dėl Patalpoms2 apskaičiuotos 326,08 Eur draudimo išmokos ir Butui apskaičiuotos 62 Eur draudimo išmokos. Nurodė, jog atsakovė kaip administratorė atsakinga už namo bendruosius inžinerinius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namų vandentiekių funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims.

Taigi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš dėl žalos padarymo kalto asmens, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovės Įmonių turto draudimo sutarties pagrindu dėl įvykio Patalpoms padarytai žalai atlyginti ieškovė apskaičiavo 193,04 Eur draudimo išmoką, Įmonės turto draudimo sutarties pagrindu dėl įvykio Patalpoms2 padarytai žalai atlyginti apskaičiavo 326,08 Eur draudimo išmoką, o Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu dėl įvykio Butui padarytai žalai atlyginti apskaičiavo 62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, ieškovės draudimo sutarčių pagrindu apdraustiems turto objektams padaryta žala dėl pastatuose trūkusių bendrojo naudojimo objektų (vamzdynų) gedimų, todėl atsakomybė už padarytą žalą tenka šių pastatų bendrojo naudojimo objektų administratorei.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kadangi ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės draudėjams apskaičiuotas draudimo išmokų sumas, reikalavimą grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Iš ieškinio turinio matyti, jog neteisėti veiksmai kildinami iš delikto, ieškovė nurodė, jog atsakovė turėjo užtikrinti tinkamą jos administruojamų pastatų bendrojo naudojimo objektų (vandentiekio sistemų) funkcionavimą taip, kad žala nekiltų tretiesiems asmenims.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Įstatymas numato, jog bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys suponuoja, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio S(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų tvarkymas (valdymas, priežiūra ir kt.) perduotas bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Dėl aplinkybės, jog atsakovė įvykio (duomenys neskelbtini) metu (2019-07-30) buvo šio pastato bendrojo naudojimo objektų administratore ginčo nėra (CPK 187 straipsnis). Viešai prieinamais duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-12-28 įsakymu Nr. AD1-1632 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių – daugiabučių namų valdytojų ir jų administruojamų namų sąrašas, iš kurio matyti, kad pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta atsakovė (šaltinis: https://teisineinformacija.lt/klaipeda/document/181719; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyto įvykio (duomenys neskelbtini), metu (2020-10-30) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė Mano Būstas Baltija, UAB Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-06 įsakymo Nr. AD1-18 pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis; šaltinis: https://teisineinformacija.lt/klaipeda/document/174521). Procesiniuose dokumentuose nurodyto įvykio (duomenys neskelbtini) metu (2021-02-08) šio pastato bendrojo naudojimo objektų administratore taip pat buvo atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-06 įsakymo Nr. AD1-18 pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje pateiktais duomenimis, pastato, kuriame yra Patalpos, šildymo sistemos prižiūrėtoja buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Sobo sistemos“.

Nors ieškovė nurodė, jog žala ieškovės apdraustiems objektams kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė minėtą pareigą pažeidė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė vykdė periodines pastatų bendrojo naudojimo objektų būklės apžiūrą, teikė rekomendacijas pastatų bendrojo naudojimo objektų savininkams (bendraturčiams). Atsakovė byloje pateikė 2019-11-12 pastato, kuriame yra Patalpos, 2021-11-26 pastato, kuriame yra Patalpos2 bei 2019-10-22 pastato, kuriame yra Butas, periodinės (kasmetinės) bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktus, kuriuose nors ir nurodyti šildymo sistemos ir vandentiekio sistemų trūkumai (morališkai nusidėvėję vamzdynai), tačiau teiktos rekomendacijos dėl sistemų modernizavimo, o apžiūrų metų defektų ar nesandarumo nustatyta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatomis, spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019-07-30 trečiojo asmens darbuotojai pastebėję, jog drėksta pastato, kuriame yra Patalpos, sienos, avariją likvidavo, apie atliktus veiksmus informavo atsakovę. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų, dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimų nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) išsidėstymas nesudarė galimybių avarijos likvidavimo darbus atlikti nepatekus į privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančius objektus. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog dalis bendrojo naudojimo objektų (vamzdynų) yra privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kas suponuoja šių patalpų savininkų pareigą tinkamai prižiūrėti per šias patalpas einančius bendrojo naudojimo objektus (jų dalis) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje pateikti duomenys ir apie tai, kad atliekant pastato, kuriame yra Patalpos2, bei pastato, kuriame yra Butas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, vandentiekio ir (ar) šildymo sistemų defektų, nesandarumo nebuvo nustatyta. Duomenų, jog apie 2020-10-30 įvykį, dėl kurio apgadintas Butas, byloje nėra. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jokių duomenų apie įvykį šiame pastate neturi. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė, apskaičiuodama galimą žalą jos apdraustiems objektams rėmėsi tik draudėjų pranešimais apie įvykius, tikslių žalos atsiradimo priežasčių nenustatė ir nevertino (byloje tokių duomenų nėra) (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Savo ruožtu byloje pateikti duomenys nesuponuoja tikėtinai pagrįstų išvadų, jog atlikdama pastatų, kuriose yra ieškovės apdraustas turtas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakovė šias pareigas vykdė netinkamai ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.263 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų visumos nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2021-03-12 pastate, kuriame yra Patalpos2, buvo planuojami vandentiekio sistemos remonto darbai, byloje pateikta 2021 m. vasario mėn. sąmata bei 2021-02-26 sąskaita faktūra už atliktus darbus, suponuoja, kad pastate buvo atliekami vamzdyno remonto darbai, tačiau byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo tikėtinai pagrįstai išvadai, jog dėl šių darbų atlikimo, buvo padaryta žala kitų asmenų turtui (CPK 185 straipsnis). Minėta, jog duomenų apie įvykį pastate, kuriame yra Butas, išskyrus draudėjo pranešimą, byloje nėra, atsakovė informacijos apie įvykį neturi, o bylos duomenys nepatvirtina, jog žala Butui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog avariją pastate, kuriame yra Patalpos, pastebėjo ir likvidavo vamzdyno priežiūrą vykdanti bendrovė, o Patalpose esantys bendrojo naudojimo objektai buvo užsandarinti šių patalpų savininkų (naudotojų), kas sudarė papildomas kliūtis prie šių sistemų patekti, ir (ar) vertinti jų būklę, pažymint, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė šio pastato bendrojo naudojimo objektų defektų, atlikdama pastato apžiūrą, nenustatė, o įstatymas pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (jų dalis), esančius privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose numato ir šių patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje pateikti duomenys nesuponuoja išvadų, jog ieškovės draudžiamais pripažinti įvykiai įvyko dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška; žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2012 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012 ir kt.). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Ieškovė byloje žalos dydį įrodinėja jos parengtais skaičiavimais – turto žalos įvertinimo skaičiuoklių, turto apžiūros aktų duomenimis, iš kurių matyti, kokio dydžio draudimo išmokas ieškovė apskaičiavo kiekvienam objektui, taip pat pretenzijomis atlyginti išmokėtą draudimo išmoką (išmokas). Tačiau pateikti duomenys nepagrindžia padarytos žalos dydžio. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kaip ir kokiu būdu ieškovė apskaičiavo nuostolių dydžius, kokiu būdu šie nuostoliai nustatyti, įvertinti, kada išmokėtos draudimo išmokos. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą abejoti patirtos žalos dydžio pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 ir kt.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymas įtvirtina pareigą ieškovui suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis jį grindžia bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.). Šiuo atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose (2023-01-19, 2023-03-23 prašymai) nurodė, jog pateikė visus turimus dokumentus, detaliai išdėstė savo poziciją ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose, todėl procesinis sprendimas byloje priimamas įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, pažymint, jog bylos pobūdis ir nagrinėjimo dalykas nesuponuoja teismo pareigos savarankiškai rinkti įrodymus, kadangi byla dispozityvi (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 179 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog byloje nėra nustatytos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo objektus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš byloje esančios medžiagos bei nustatytų aplinkybių spręsti, jog žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovės veiksmai (neveikimas) nėra pagrindo. Be to, byloje pateikti duomenys suponuoja, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, pažymint, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ 121 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė