Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B., R. O., Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. L., A. Č., R. D., Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, J. M., V. M., Kauno miesto apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Ž. J., Panevėžio miesto apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas, V. V., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Europos Parlamentas, Europos Parlamento Prezidentas, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos Pirmininkas Ž. K. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. B., R. O., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 20-65-S-1862 bei atsakovo V. B. 2013 m. lapkričio 6 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudininko apklausos protokole (ieškovo pabrauktus) paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto (ieškovo) V. J. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, jog jau yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį vertino kaip tapatų jau išnagrinėtoje byloje, nes skiriasi jų dalykas ir pagrindas, be to, nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus vertino kaip nesavarankiškus, nors apeliantas išsamiai išdėstė aplinkybes, kuriomis įrodinėjo savo pažeistas teises.Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas tapatus ieškinys. Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų tuo pačiu klausimu.Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 visi trys ieškinio elementai - šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, yra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas V. J. ieškiniu, pareikštu atsakovams V. B. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų 22,89 Eur turtinę žalą, 3 084 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir teismo sprendimu pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą.Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas V. J. ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, prašo priteisti jam iš atsakovų V. B., R. O., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 20-65-S-1862 bei atsakovo V. B. 2013 m. lapkričio 6 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudininko apklausos protokole paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Nors šiuo atveju apeliantas aplinkybės dėl šalių sutapties nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 neginčijo, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė ne tik atsakovams V. B. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, bet ir papildomai įtraukdamas byloje atsakovais R. O. ir Lietuvos valstybę, todėl pripažintina, jog abiejų bylų ginčo šalys nėra tapačios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš esmės yra pareikštas vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl padarytų ieškovo nurodomų teisių pažeidimų yra vertintini ne kaip savarankiški (nepaisant, kad tokiais juos nurodo aptartose bylose ir ieškinyje ieškovas), o kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas ir viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju ikiteisminiame tyrime paskleista galimai tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje iš esmės yra pareikštas tik vienas materialusis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nepagrįsta.Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1285/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, tačiau minėtų bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 buvo prašoma konstatuoti tik patį teisės pažeidimo faktą (t. y. konstatuoti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimą sudaryti paskolos sutartis, pažeidė bendrovės ir akcininkės (ieškovės) teises), neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, kas reiškia, jog nėra apginamos pažeistos teisės ir nesukuriama jokių teisinių pasekmių, o Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1285/2014 buvo prašoma konstatuoti teisės pažeidimo faktą (pripažinti atsakovą pažeidus atitinkamas Konvencijos ir Konstitucijos nuostatas) ir kartu apginti pažeistas teises – priteisti turtinę ir neturtinę žalą; tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas V. J. reiškia du savarankiškus materialiuosius reikalavimus – pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą ir atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą, šie reikalavimai gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, o bet kurio iš jų taikymas sukuria šalims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas V. J. taip pat reiškė du analogiškus savarankiškus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šios ir civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 dalykai (reikalavimai) yra tapatūs.Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos civilinės bylos bei civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 nėra tapatus ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai). Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ieškovas V. J. prašo pripažinti atsakovo R. O. 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 20-65-S-1862 bei atsakovo V. B. 2013 m. lapkričio 6 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudininko apklausos protokole paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 ieškovas prašė teismo sprendimu pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, administracinio teisės pažeidimo byloje (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi skiriasi duomenų paskleidimo forma (būdas, aplinkybės), kontekstas, kuriame tie duomenys buvo paskleisti. Be to, visiškai skiriasi prašomų pripažinti apie ieškovą paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą, turinys. Šioje civilinėje byloje prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą atsakovo R. O. paskleistus duomenis: „Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate gauti pil. V. J., gyv. (duomenys neskelbtini) skundai, kuriuose pastarasis kaltina policijos pareigūnus bei kitus valstybės tarnautojus nusikalstamomis veikomis, įžeidinėja konkrečius pareigūnus, bei Kauno policijos visumą, kaip įstaigą“ ir atsakovo V. B. liudininko apklausos protokole ieškovo pabrauktus duomenis (ieškinio 4.1 punktas), o civilinėje byloje Nr. 2-268-454/2017 – „V. J. yra konfliktiškas žmogus, aplinkiniai jo bijo. Bijo ką nors pasakyti, kadangi gali prieš tuos asmenis imtis veiksmų. Aš pats stengiuosi nebendrauti, nes jo bijau. Prašau apie mano paaiškinimą V. J. nepranešti, nes jo bijome. Taip pat žinau jo bijo ir namiškiai, bijo pasiskųsti dėl jo elgesio“. Pažymėtina, kad duomenų neatitikimas tikrovei reiškia, jog paskleistos žinios yra pramanytos, išgalvotos – iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Taigi nuo prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą duomenų turinio priklauso įrodinėjimo dalykas (ribos) byloje, kuris šiuo atveju nėra tapatus civilinės bylos Nr. 2-268-454/2017 įrodinėjimo dalykui.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.