Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-700-796/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
2A-700-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02120-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
Z. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-700-796/2017 (Proceso Nr. 2-46-3-02120-2016-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl piniginių lėšų dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Z. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės V. K. priteisti 5000 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo Z. G. naudai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės V. K. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-24 mirus ieškovės sūnui, tą pačią dieną pas ieškovę atvyko atsakovė V. K.. Atsakovė pranešė, kad velionio sūnus, kuris gyvena Vokietijoje, negrįš laidoti tėvo, todėl pasisiūlė padėti suorganizuoti laidotuves. Ieškovė nurodė, kad dėl senyvo amžiaus bei sveikatos būklės pati negalėdama pasirūpinti laidotuvėmis sutiko su atsakovės pasiūlymu. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose, iš kur 2016-03-24 nuvyko į Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavimo skyrių KAC paimti pinigų jos sūnaus laidotuvėms. Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavimo skyriuje KAC ieškovė pasiėmė 6 812,00 Eur sumą ir visus paimtus pinigus perdavė atsakovei ir nurodė, kad nepanaudotą laidotuvėms pinigų likutį ji privalės jai gražinti.Taip pat nurodė, kad po laidotuvių atsakovės buvo paprašyta grąžinti likusius pinigus, tačiau ji sutartu laiku neatvyko, nurodė, kad neplanuotai turėjo išvykti. Vėliau su atsakove susisiekti nepavyko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-01-03 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai bei nurodė, kad 2016-03-24 mirė ieškovės Z. G. sūnus I. G.. Ieškovės Z. G. prašymu už jos lėšas atsakovė V. K. sutiko palaidoti ieškovės sūnų I. G.. Ieškovė Z. G. gyvena Lauksargių globos namuose, iš kur 2016-03-24 kartu su atsakove V. K. ir liudytoja D. B. nuvyko į Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavimo skyrių KAC paimti pinigų ieškovės sūnaus laidotuvėms. Iš sąskaitos išrašo nustatė, kad ieškovė Z. G. 2016-03-24 iš Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus KAC pasiėmė 6812 Eur. Ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė V. K. pasiėmė visus banke ieškovei Z. G. išduotus grynuosius pinigus, patvirtino pati atsakovė V. K. ir liudytoja D. B.. Atsakovė V. K. ir liudytoja D. B. nurodė, kad parvežus ieškovę Z. G. į Lauksargių globos namus, ieškovės kambaryje V. K. pasiėmė 2000 Eur, o kitus pinigus atidavė ieškovei, tačiau šių aplinkybių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Taip pat nurodė, kad ieškovė Z. G. ne kartą kreipėsi pagalbos į globos namų darbuotojus dėl pinigų, nepanaudotų sūnaus laidotuvėms, iš atsakovės susigrąžinimo. Tačiau su atsakove nei Z. G., nei globos namų darbuotojams susisiekti ir išsiaiškinti situacijos nepavyko. Liudytojos R. Š. ir A. Š. patvirtino, kad ieškovė Z. G. joms nurodė, kad visus pinigus, paimtus iš banko, perdavė atsakovei V. K. ir nežinodama tikslios perduotos sumos paprašė nuvežti į Šiaulių banką, kad paimtų sąskaitos išrašą. Be to, pačios atsakovės V. K. elgesys po pinigų iš ieškovės paėmimo patvirtina tai, kad ji pinigų ieškovei negrąžino. Teismas sprendime pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina pateikti įrodymai. Byloje atsakovė neįrodė laidotuvių sąmatoje nurodytų netiesioginių išlaidų, kurių suma 145 Eur. Taip pat atsakovė neįrodė, kad gedulingų pietų užstato suma neįeina į gedulingų pietų sumą. Iš susitarimo tarp šalių matyti, kad ieškovė su atsakove susitarė tik dėl ieškovės sūnaus laidotuvių. Tačiau į laidotuvių sąmatą atsakovė įtraukė mišias, vyksiančias po 40 dienų po mirimo, žvakes, puokštes ir paminėjimą, kurio ieškovė neprašė organizuoti ir jo apmokėti, todėl padarė išvadą, kad 100 Eur suma kaip laidotuvių išlaidos yra nepagrįsta. Kitų laidojimo sąmatoje esančių išlaidų ieškovė neginčijo. Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė įrodė 2030 Eur išlaidas ieškovės Z. G. sūnaus laidotuvėms. Ieškovė iš atsakovei duotų pinigų neprašo priteisti 1812 Eur ir 300 Eur laidotuvių pašalpos ir mano, kad tokia suma yra pakankama, t. y. iš viso 2112 Eur. Todėl ieškovės Z. G. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės jai negrąžintą nepanaudotą laidotuvėms sumą – 5000 Eur yra tenkintinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nenustatė, jog liudytoja D. B. yra artimai susijusi su atsakove. Tai, kad jos bendrauja, nepatvirtina, kad liudytoja D. B. turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, be to, prieš duodama parodymus teisme, liudytoja D. B. davė priesaiką teismui dėl teisingų parodymų davimo. Be to, tik liudytoja D. B. tiesiogiai dalyvavo ieškovei pasiimant pinigus iš banko ir (duomenys neskelbtini) globos namuose atsakovei V. K. grąžinant pinigus Z. G., t. y. jos teismui duoti parodymai vertintini kaip tiesioginiai įrodymai, susiję su įrodinėjamais faktais. Taip pat nurodė, kad liudytojos I. J. parodymai negali prieštarauti liudytojos D. B. parodymams, kadangi liudytoja I. J. nedalyvavo 2016-03-24 perduodant pinigus, ir liudytoja I. J. šių nurodytų aplinkybių negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.Pažymi, kad liudytoja I. J. negalėjo nurodyti, būtent kada po 2016-03-24 buvo keista ieškovei patalynė, kada bandė susisiekti su atsakove. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad pagrįstų nurodytas aplinkybes, tačiau patvirtino, kad 2016-03-24 pas Z. G. lankėsi Š., kurios prisistatė anūkėmis, nors nėra susietos jokiais giminystės ryšiais, ir 2016-03-26 lankėsi anūkas. Teigia, kad nepaneigta aplinkybė, kad būtent šie asmenys galėjo paimti atsakovės perduotus Z. G. pinigus, nes, kaip minėta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2016-03-24 po atsakovės išėjimo iš ieškovės ieškovei buvo pakeista patalynė ir nerasta pinigų.Atkreipia dėmesį į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ją į banką lydėjo R. ir A. Š., kurios galbūt girdėjo pokalbį, kad pinigus duoda laidotuvėms ir nepanaudotą dalį teks grąžinti. Teismas šiuo atveju ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nevertino kaip nenuoseklių, nors ieškinys nepasirašytas ieškovės, o pasirašytas atstovo, kuris vėlgi davė prieštaringus paaiškinimus, jog atstovavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) globos namuose ir atstovui paaiškintos aplinkybės dėl ginčo, nors teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė buvo išvežta į slaugos ligoninę ((duomenys neskelbtini)), kur išbuvo iki spalio mėnesio. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovas advokatas R. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad liudytoja D. B. šioje byloje neatsirado atsitiktinai, kadangi ji tiek bylos aplinkybių, tiek teismo proceso kontekste dalyvavo kaip atsakovės draugė. Teigia, kad šiuo atveju negalima laikyti D. B. parodymų kaip duotų gera valia be pašalinės įtakos. Nurodo, jog pašalinę įtaką darė D. B. ir atsakovės draugystė, dėl to negali būti manoma, jog parodymai duoti, nesant pašalinės įtakos.Taip pat mano, kad nors liudytoja I. J. ir negalėjo patvirtinti ar paneigti apeliantės ir liudytojos D. B. nurodytų aplinkybių, bet įrodinėjimo pareigos kontekste globos namų socialinė darbuotoja I. J. teikė kitą svarbią informaciją ir paaiškinimus, susijusius su įrodinėjamomis aplinkybėmis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė, įrodinėdama pinigų grąžinimą ieškovei, nepateikė tai patvirtinančio dokumento / pakvitavimo, kaip tai nurodo CK 1.73 str.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės Z. G. ieškinys dėl 5 000,00 Eur priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktus šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinės ir materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir nurodo, jog teismas nenustatė, kad liudytoja D. B. yra artimai susijusi su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Iš pačios atsakovės paaiškinimų, duotų nagrinėjamoje byloje, nustatyta, jog atsakovė, vykdama pas ieškovę, kad praneštų apie ieškovės sūnaus mirtį, kartu pasikvietė ne giminaitį ar šeimos narį, o būtent savo draugę D. B.. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad bendrauja su atsakove, bylos nagrinėjimo metu nurodė pati liudytoja, todėl darytina išvada, kad atsakovę ir liudytoją sieja artimi draugystės ryšiai.Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog jų bendravimas nepatvirtina, kad liudytoja D. B. turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, ir pažymi, kad prieš duodama parodymus teisme, liudytoja D. B. davė priesaiką teismui dėl teisingų parodymų davimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, kadangi įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant liudytojos D. B. paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad liudytoja yra atsakovės draugė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad liudytoja turi suinteresuotumą padėti atsakovei, ir laikytina, kad liudytojos D. B. duoti parodymai yra subjektyvūs. Taip pat pažymėtina, kad byloje, be liudytojos D. B. parodymų, daugiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atidavė ieškovei likusią paimtų pinigų dalį. Be kitą ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovė žinodama, kad turi didelę ieškovės, esančios globos namuose, pinigų sumą ir būdama pakankamai rūpestinga turėjo pasirūpinti ne tik tuo, kad atiduodant pinigus dalyvautų globos namų atstovė, tačiau turėjo pasirūpinti, kad pinigai būtų saugiai padėti, kad pašaliniai asmenys negalėtų prie šių pinigų prieiti. Dar daugiau, atsakovė 2016-12-15 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo žinoma, kad ieškovė jau anksčiau buvo teigusi, kad iš jos giminaičiai yra pavogę pinigus, teigė, kad jai buvo žinoma, jog ieškovė mėgdavo „padauginti situaciją“ (2016-12-15 vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 27.23 iki 28.02), todėl atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė juo labiau turėjo pasirūpinti, kad pinigų gražinimo faktą užfiksuotų draugystės ar giminystės santykiais su ja ir ieškove nesusiję asmenys, arba turėjo grąžinti pinigus ieškovei pasirašytinai.Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sąskaitoje turėjo du indėlius (T. 1, b. l. 4–5), kurių vieną sudarė 4 080,30 Eur, o kitą 2 780,35 Eur. Atsakovė pati nurodo, jog paimant pinigus banke buvo kartu su ieškove, todėl ji sutiko suorganizuoti ieškovės mirusio sūnaus laidotuves, žinodama ieškovės būdą, tai, kad ji gyvena globos namuose, turėjo įvertinti, kiek kainuos laidotuvės, patarti ir neleisti ieškovei paimti iš sąskaitos daugiau pinigų, negu buvo būtina. Šios aplinkybės suponuoja, kad apeliantė nuo pat pradžių neketino grąžinti iš ieškovės gautų pinigų, todėl šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė iš ieškovės gautų pinigų negražino. Nors apeliantė nurodo, kad tik liudytoja D. B. tiesiogiai dalyvavo ieškovei pasiimant pinigus iš banko ir (duomenys neskelbtini) globos namuose atsakovei V. K. perduodant pinigus Z. G., tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad nors nustatyta, jog liudytoja dalyvavo atliekant ginčijamus veiksmus, tačiau jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai ar kitų liudytojų teikti paaiškinimai. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojos D. B. parodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog liudytoja I. J. patvirtino, kad 2016-03-24 pas Z. G. lankėsi liudytojos R. ir A. Š., kurios prisistatė anūkėmis, nors nėra susietos jokiais giminystės ryšiais, ir 2016-03-26 lankėsi anūkas, todėl nepaneigta aplinkybė, kad būtent šie asmenys galėjo paimti atsakovės perduotus Z. G. pinigus, laikytinas nepagrįstu. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ji grąžino ieškovei pinigines lėšas, o nurodytos aplinkybės laikytinos tik prielaidomis. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis yra įrodyta, jog ieškovė Z. G. perdavė atsakovei V. K. visus iš banko paimtus pinigus (6 812,00 Eur). Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje pateikti įrodymai, t. y. ieškovės laikotarpio nuo 2016-03-01 iki 2016-03-29 sąskaitos išrašas, liudytojos R. Š. ir A. Š., taip pat ir pati atsakovė V. K. bei liudytoja D. B.. Atsakovė, vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu ir įrodinėjimo pareiga, turėjo įrodyti, kad dalį pinigų atsakovei grąžino. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog gražino nuo laidotuvių likusius pinigus ieškovei Z. G..Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Bylinėjimosi išlaidos

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas (T. 1, b. l. 62), liudijantis, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 350,00 Eur. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.15 punktuose nustatytų dydžių, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, iš atsakovės V. K. ieškovės Z. G. naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė