Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini), išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini), išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, (apeliantų) atskirasis skundas netenkintinas.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

26. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).

27. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų pateikti rašytiniai įrodymai susiję su byloje sprendžiamais klausimais, ieškovė savo poziciją dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų įrodymų yra pareiškusi, kad naujai teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla kilusi iš šeimos santykių, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atskirojo skundo

30. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatė laikinąją atsakovo (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y., kad atsakovas bendrauja su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis tokiu būdu: 1) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir jo tėvai – vaiko seneliai – bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) neporinėmis mėnesio dienomis dvidešimt minučių vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19 val. – 20 val. Lietuvos Respublikos laiku; 2) ieškovė (duomenys neskelbtini) privalo sudaryti sąlygas atsakovui (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku paskambinti sūnui bei sudaryti sąlygas berniukui šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ir vaiko seneliais ne mažiau kaip dvidešimt minučių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku tiesiogiai tokia tvarka: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį ir antradienį, po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei. Jeigu kuri nors nustatyta lankymo diena yra nedarbo diena Lietuvoje, vizitas keliamas į pirmą po to einančią darbo dieną; 2) vaiko lankymo metu atsakovas lankymo laikui pateikia vaiko teisių institucijoms savo galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), kuris yra grąžinamas pasibaigus lankymo laikui; 3) atsakovas privalo informuoti ieškovę el. paštu ir vaiko teisių instituciją apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo. Dienos pradedamos skaičiuoti nuo laiško gavimo dienos.

31. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties rezoliucinės dalies antrą, trečią ir ketvirtą dalis taip: 1. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) elektroninio ryšio priemonėmis: 1.1. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvai – vaiko seneliai bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) neporinėmis mėnesio dienomis dvidešimt minučių vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19 val. – 20 val. Lietuvos Respublikos laiku; 1.2. (duomenys neskelbtini) privalo, atsakovui (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku paskambinus, sūnui sudaryti sąlygas tuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ir vaiko seneliais ne mažiau kaip dvidešimt minučių; 2. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) tiesiogiai: 2.1. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 2.2. (duomenys neskelbtini) privalo informuoti ieškovę el. paštu ir vaiko teisių instituciją apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atvykimo. Dienos pradedamos skaičiuoti nuo laiško gavimo dienos.

32. (duomenys neskelbtini) nutartimi papildė (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas ir (duomenys neskelbtini) nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: atsakovas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 2 d. ir 2023 m. rugsėjo 3 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini).

33. (duomenys neskelbtini) nutartimi papildė (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas ir (duomenys neskelbtini) nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: 1) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 12 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 3 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 3) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 26 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 4) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 28 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 5) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 30 d. po 4 val. tarp 9.00 val. ir 13.00 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini). 6) apie ketinimą pasinaudoti savo teise susitikti su vaiku, kaip tai nurodyta 1–5 punktuose, atsakovas (duomenys neskelbtini) ir / ar tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) privalo dėl susitikimų 2023 m. lapkričio 11 ir 12 dienomis organizavimo suderinti su (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 10 d. 17.00 val. ir informuoti ieškovę (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 10 d. 17.00 val. Apie kitus ketinimus pasinaudoti savo teise susitikti 2023 m. gruodžio mėn. su vaiku atsakovas (duomenys neskelbtini) ir / ar tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) privalo dėl susitikimų organizavimo suderinti su (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo ir informuoti ieškovę (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo. Tuo atveju, jeigu atsakovas (duomenys neskelbtini) ir / ar tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) nurodyta tvarka praneša ieškovei (duomenys neskelbtini) apie ketinimą pasinaudoti teise pasimatyti su sūnumi, ieškovė privalo užtikrinti vaiko atvykimą į (duomenys neskelbtini).

34. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

35. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

36. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

37. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

38. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

39. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, skundžiama nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; papildyti (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas ir (duomenys neskelbtini) nutartimi tikslintas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad: 1) atsakovas (duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį po 4 val. tarp 9 val. ir 13 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini); 2) apie ketinimą pasinaudoti savo teise susitikti su vaiku atsakovas (duomenys neskelbtini) ir / ar tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) privalo dėl susitikimų organizavimo suderinti su (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo ir informuoti ieškovę (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki nustatyto susitikimo. Tuo atveju, jeigu atsakovas (duomenys neskelbtini) ir / ar tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) nurodyta tvarka praneša ieškovei (duomenys neskelbtini) apie ketinimą pasinaudoti teise pasimatyti su sūnumi, ieškovė privalo užtikrinti vaiko atvykimą į (duomenys neskelbtini); netenkinti likusios prašymo dalies.

41. Atsakovas ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės akcentuoja tai, jog: 1) nustatyta tvarka su vaiku bendrauti (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ribojama atsakovo bei trečiųjų asmenų teisė nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku; 2) netenkinus prašymo dėl prancūzų kalbos pamokų, yra ignoruojami nepilnamečio vaiko interesai.

42. Pasisakydamas dėl pirmojo atskirojo skundo argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad: 1) (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka – atsakovas ir jo tėvai (vaiko seneliai) su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 5 val., atsakovo pasirinkimu jo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, vieną dieną ieškovei dalyvaujant, kitą dieną ieškovei nedalyvaujant; 2) 2021 m. sausio 1 d. atsakovas šalių sūnų išvežė į Prancūzijos Respubliką; 3) (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog vaiko (duomenys neskelbtini), laikymas Prancūzijos Respublikoje yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad bet kuriuo atveju arba vaiko išvežimas į Prancūziją yra neteisėtas jau nuo 2021 m. sausio 1 d., arba vaiko laikymas Prancūzijoje yra neteisėtas nuo 2021 m. sausio 5 d., kai baigėsi mokyklos atostogos. Todėl reikia konstatuoti faktą, kad vaiko laikymas Prancūzijoje yra neteisėtas nuo 2021 m. sausio mėnesio. <...> vaikas turi būti neatidėliotinai grąžintas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; p. (duomenys neskelbtini) turi parvežti vaiką (duomenys neskelbtini) per 72 val. nuo priimto teismo sprendimo įteikimo; jeigu p. (duomenys neskelbtini) negrąžina vaiko per 72 val. nuo (teismo sprendimo) įteikimo, p. (duomenys neskelbtini) yra suteikiama teisė atvykti paimti vaiką ir jį parsivežti į Lietuvą, tėvas tokiu atveju turės atiduoti vaiko motinai vaiko prancūzišką pasą (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad baudžiamojo persekiojimo, pradėto prieš p. (duomenys neskelbtini) Lietuvos institucijų, rizika negali būti visiškai atmesta, taip pat kad Lietuvos institucijos gali laikinai panaikinti lankymo teises vaiko atžvilgiu, tačiau šių priemonių atsiradimas bus tiesiogiai susiję su vaiko neteisėtu laikymu Prancūzijoje jau šešis mėnesius nuo 2021 m. sausio 5 d., o ne akivaizdžiai per didelė pasekmė, jeigu sprendimas dėl grąžinimo būtų vykdomas. Teismas atmetė prašymą stabdyti laikiną (duomenys neskelbtini) teisėjo, vykdymą (duomenys neskelbtini). Po šio teismo sprendimo vaikas buvo grąžintas ieškovei; 4) įvertinus nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) nutartimi konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nepakeitus (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, būtų sudarytos galimybės vėl neteisėtai apriboti sūnaus ir motinos bendravimą.

43. Atsižvelgdamas į nurodytą, atsakovo bei trečių asmenų teiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, atsakovo bei trečiųjų asmenų atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nei atsakovas, nei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nenurodė esminių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (duomenys neskelbtini) turėtų būti keičiama. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog atsakovas ir tretieji asmenys užtikrina, kad jie neketina išvežti vaiko iš Lietuvos tol, kol teismas neleis to padaryti, ar pateikti įrodymai dėl sklandžių vaiko ir jam artimų žmonių (tėvo, senelių) susitikimų šiuo atveju nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad nebėra grėsmės pakartotiniam neteisėtam motinos bendravimo su sūnumi apribojimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo daryti išvadą, kad išnyko tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, atsakovas bei tretieji asmenys nepagrindė ir neįrodė, jog esant minėtoms civilinės bylos duomenims dėl bylos šalių konfliktiškų santykių, yra pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju atsakovo bei trečiųjų asmenų bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybės yra užtikrintos, užtikrintas vaiko, jo tėvo bei senelių tiesioginis bendravimas, todėl nei nepilnamečio vaiko, nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka stabili, užtikrina tinkamą, nepertraukiamą ir neišbalansuojantį vaiko gyvenimo ritmą, režimą, saugią, stabilią, nekonfliktišką aplinką ir svarbiausia – nepilnamečio vaiko interesus.

44. Pasisakydamas dėl antrojo atskirojo skundo argumento apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju yra užtikrintas vaiko, atsakovo bei trečiųjų asmenų tiesioginis bendravimas, vaikas ir jo artimieji turi galimybę bendrauti betarpiškai, atsakovas ir tretieji asmenys turi galimybę bendrauti su vaiku prancūzų kalba, taip lavinti jo prancūzų kalbos įgūdžius. Be to, atsakovas bei tretieji asmenys turi galimybę bendrauti su vaiku ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę leisti vaiką į prancūzų kalbos pamokas bent kartą per savaitę, nurodant, kad už pamokas lygiomis dalimis sumoka ieškovė ir atsakovas, remiantis tik nurodytais argumentais, jog atsakovo nuomone yra būtina tobulinti vaiko prancūzų kalbą, nėra jokio pagrindo. Kaip šiuo atveju pagrįstai pažymėjo išvadą teikianti institucija, papildomo ugdymo užtikrinimas vaikui turėtų būti sprendžiamas bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, galimybes, vaiko dienos rutiną, jo amžių ir pan.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

48. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl tarpinių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.