Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-11525-1144/2023 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2023 m. gegužės 16 d. buvo gautas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad ūkio pastatas 2I1 m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas 3I1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1918 m., esantys Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo pastatai) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Nurodė, kad pastatai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

7. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo procesinius sprendimus, priimtus civilinėse bylose Nr. e2YT-16752-1144/2021 ir Nr. e2YT-23604-1144/2021. Tačiau pareiškėjos teikiami rašytiniai duomenys yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės naujai pateiktų įrodymų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo aplinkybes, atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad pareiškėja dėl daiktinių teisių į ginčo pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre turi teisę kreiptis tiesiogiai į registro tvarkytoją. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė iš esmės du savarankiškus pagrindus kodėl valstybės įmonė Registrų centras viešajame registre savarankiškai turėtų įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo pastatus, t. y. (i) ginčo pastatai gali būti laikomi pagrindinio pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio daikto priklausiniais ir tai, neva sudaro pagrindą savininkei kreiptis tiesiogiai į registro tvarkytoją su prašymu įrašyti priklausinių duomenis į pagrindinio daikto registro įrašą; (ii) 2023 m. balandžio 21 d. buvo parengta ginčo pastatų deklaracija apie statybos užbaigimą ir tai neva taip pat sudaro pagrindą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatus. Apeliantė tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atlieka tik teismų sprendimuose ar sandoriuose konstatuotų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisių išviešinimo funkciją, tačiau pats vieno ar kito juridinio fakto buvimo nekonstatuoja. Todėl, pareiškėjai, siekiančiai viešajame registre įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatus, registro tvarkytojui yra būtina pateikti tokias teises patvirtinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems apeliantės argumentams.

9. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią jo atsakomybę tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pats nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų ar teisių buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinį ir daryti iš jų išvadų, jeigu iš tų dokumentų turinio tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti daiktinę teisę ar juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas. Šiuo atveju byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl daiktinė teisė gali būti nustatoma teisminio proceso metu.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nekilnojamojo daikto priklausiniai Nekilnojamojo turto registre paprastai įregistruojami priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pastatai „gali būti laikomi pagrindinio daikto <...> priklausiniais“, neleidžia konstatuoti nuosavybės teisės į juos. Tam, kad būtų galima viešajame registre įregistruoti ginčo pastatų valdymo nuosavybės teise faktą, registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis tokią teisę. O, pareiškėjai neturint tokių dokumentų, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą.

11. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą paprastai yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą taip pat turi būti pateikiami dokumentai patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai išvardinti to paties įstatymo 22 straipsnyje, o 23 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Todėl nesant dokumento, patvirtinančio Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo pastatus, tai turi būti sprendžiama teismine tvarka.

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Kadangi šie trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pareiškimo priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą dėl Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.