Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas/patalpa – butas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 kambarių, bendras plotas – 105,09 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į šį butą nėra registruotos. Pagal Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. raštą Nr. A-2-210 butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė LŽI eksperimentiniam ūkiui, kuris 1992 metais buvo padalintas į: 1) (duomenys neskelbtini) GTK (Mantviliškio ŽŪB); 2) Beržų ŽŪB; 3) Dotnuvėlės ŽŪB; 4) Terespolio ŽŪB; 5) Veterinarijos GTK; 6) Žemės ūkio statybos remonto bendrovę „Labirintas“; 7) Centrinių-mechaninių dirbtuvių GTK; 8) Komunalinio ūkio GTR. (duomenys neskelbtini) GTK (Mantviliškio ŽŪB), Beržų ŽŪB, Veterinarijos GTK, Centrinių mechaninių dirbtuvių GTK, Komunalinio ūkio GTR dokumentai likviduotų įmonių archyvui saugojimui neperduoti. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus likviduotų įmonių archyvo fonduose yra saugomi Dotnuvėlės ŽŪB, Terespolio ŽŪB ir Žemės ūkio statybos remonto bendrovės „Labirintas“ dokumentai. Archyve saugomuose žemės ūkio statybos remonto bendrovės „Labirintas“ ir Terespolio ŽŪB dokumentuose duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Dotnuvėlės ŽŪB ilgo saugojimo dokumentuose – Dotnuvėlės žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2002 m. rugpjūčio 28 d. protokole Nr. 18 buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) prašymas leisti nusipirkti Dotnuvėlės ŽŪB priklausantį 4-ių kambarių butą (duomenys neskelbtini) už 25 000 Lt. Buto pardavimui susirinkimas nepritarė. Pakartotinai svarstant klausimą dėl 4-ių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už prideramą kainą buvo nutarta leisti parduoti 4-ių kambarių butą. Kadangi bendrovės pastatai parduodami neinventorizuoti ir neįregistruoti, pirkėjas už pastatų inventorizaciją, registraciją ir geodezinius apmatavimus sutiko apmokėti savo lėšomis. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos archyvo skyrius nurodė, kad neturi tikslių duomenų ar protokole minimas 4-ių kambarių butas (duomenys neskelbtini) yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos archyvo skyriui patikrinus 1992-1993 m. gamybinių technologinių komplektų pajų pasirašymo sutartis, turto perdavimo aktus, jų tvirtinimo protokolus ir kt., 1991-1993 m. Individualios statybos Kėdainių rajone suderintus planus genplanus ir potvarkius apie sklypo skyrimą, 1991-1993 m. Kėdainių rajono valdybos Vyriausiojo architekto tarnybos dokumentus (pastatų, statinių priėmimo aktus eksploatacijai, 2002-2004 m. Statybos leidimų registracijos žurnalus, 1991-1992 m. ūkio įmonių turto privatizavimo aukcionų protokolus su priedais, duomenų apie minimą butą nerasta. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūnijos duomenimis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 metais gyveno daugiavaikė (duomenys neskelbtini) šeima. Gyventojų Registro duomenimis D. V. nuo 1983 m. birželio 24 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Rabačiauskienei buvo pateiktas pareiškimas dėl D. V. palikimo atsisakymo. Mirus R. V., jo palikimą atsisakė priimti pirmesnės eilės įpėdiniai. 2020 m. vasario 24 d. R. V. palikimą priėmė valstybė – Lietuvos Respublika. Kauno regioniniame valstybės archyve nėra duomenų, kad R. V. arba D. V. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonė Registrų centras dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės vardu, tačiau prašymas buvo netenkintas, nepateikus dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Dotnuvėlės žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2002 m. rugpjūčio 28 d. protokole Nr. 18 buvo sprendžiamas klausimas dėl 4-ių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 5 kambarių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad protokole Nr. 18 minimas butas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra tapatūs, juolab, kad kitų duomenų identifikuojančių protokole minimą butą nėra.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį (galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 atlikto straipsnio pakeitimo) buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97 straipsnis). 1990 m. vasario 12 d. Nr. XI-3676 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės.

Byloje nėra duomenų apie 1992 metais pastatyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą, perleidimą tretiesiems asmenis sandorio pagrindu, atliktas privatizavimo procedūras ar buto perdavimą pagal pajus. Taip pat nėra duomenų, kad šis butas buvo perduotas Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios taisykles, kad: 1) įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006); 2) Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia tvarka įregistruoti nuosavybės teisių, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkinamas ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas/patalpa – butas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 kambarių, bendras plotas – 105,09 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas/patalpa – butas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 kambarių, bendras plotas – 105,09 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.