Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas-patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja gavo Joniškio rajono savivaldybės 2022 m. vasario 7 d. pranešimą, kuriuo informuojama apie galimai bešeimininkį turtą butą-patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Savivaldybė nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) kaime esančio dviejų aukštų namo antras aukštas (butas Nr. 2) yra daugelį metų neprižiūrimas, apleistas. Į šią namo dalį buvęs pastato savininkas (duomenys neskelbtini) (likviduota) buvo apgyvendinusi darbininką, po kurio mirties niekas šioje namo dalyje negyvena“. Taip pat, prašoma inicijuoti šio turto, kaip bešeimininkio, perėmimą valstybei procedūrą. Pareiškėja 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi dėl informacijos apie butą į VĮ Registrų centrą, Šiaulių regioninį valstybės archyvą ir Joniškio rajono savivaldybės administraciją. Gauta papildoma informacija iš esmės patvirtina, kad butas priklausęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, tačiau išregistravus bendrovę, taip ir liko niekam neperduotas (neprivatizuotas). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, butas pastatytas 1973 m., todėl tai tarybinio laikotarpio statinys. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pareiškėjos įsitikinimu, butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Nėra duomenų apie buvo privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad butas liko valstybės nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija pranešimu informavo pareiškėją, kad dviejų aukštų namo antras aukštas (butas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), yra daugelį metų neprižiūrimas, apleistas. Į šią namo dalį buvęs pastato savininkas (duomenys neskelbtini) (likviduota) buvo apgyvendinusi darbininką, po kurio mirties niekas šioje namo dalyje negyvena. P. N. turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad butas/patalpa Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Joniškio rajono valdybos 1992 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. 369V „Dėl pastatų įteisinimo“, nesant pirminių dokumentų, reikalingų teisiniam pastatų įregistravimui, (duomenys neskelbtini) įmonei patvirtinta teisė į dviejų butų gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (inventorinis Nr. 2553, 1973 m. statybos, 121,50 m² bendro naudingo ploto), esančiais Jakiškių k., Joniškio apylinkėje. Šiaulių regioninis valstybės archyvas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nuo 1991 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo ir valdybos įgaliojimai buvo sustabdyti, o kolūkiui vadovauti paskirta laikinoji administracija, vėliau laikinoji administracija buvo likviduota ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė. 1991-1992 metų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės steigimo sutartis, narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, steigėjų pareiškimai dėl veiklos ir įmonės įstatai bei (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovių dokumentai saugoti Šiaulių regioniniam valstybės archyvui neperduoti. 1992-11 (data nenurodyta) L(duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turto perdavimo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei akte gyvenamieji pastatai, butai neįrašyti.

Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju išdėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad duomenų apie minėto buto privatizavimą kitų asmenų vardu nėra (CPK 178 straipsnis). Butas nėra įtrauktas į Joniškio rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Joniškio rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio buto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta, be to, ir pati Joniškio rajono savivaldybės administracija butą įvardino kaip bešeimininkį. Nekilnojamojo turto duomenų registro duomenys patvirtina, kad pastato, kuriame yra butas, statybos metai yra 1973 m., todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3- 856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, nes kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad valstybė nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, ankstesnio CK 95 straipsnio galiojusi redakcija iki 1994 m. gegužės 17 d.).

Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas-patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.