- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2YT-1493-641/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00055-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, " Turto bankas "
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vieno kambario 30,27 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu 2,62 kv. m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos, esančios AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. B., mir. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškime nurodė, kad UAB „Mano Būstas“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu inicijuoti (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto paveldėjimo valstybės vardu procedūrą. Atsižvelgdama į šį prašymą, pareiškėja pradėjo rinkti informaciją apie palikėjai A. B. priklausantį turtą bei šio asmens šeimyninę padėtį ir nustatė, kad palikėja nuosavybės teise valdo: 1) 30,27 m2 bendro ploto butą (duomenys neskelbtini) 2) pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
3. VĮ Turto bankas taip pat nurodė, kad ėmėsi visų priemonių nustatyti palikėjos A. B. šeimos sudėtį (sutuoktinį), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių. Šiaulių regioninį archyvą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, tačiau negauta jokių duomenų, kad palikėja būtų sudariusi (registravusi) santuoką. Taip pat pareiškėjai nėra žinoma, kad po palikėjos mirties būtų kilę ginčai dėl turto teisinio statuso su galimais įpėdiniais. Pareiškėjas nurodė, kad A. B. santuoka galimai buvo sudaryta ir nutraukta palikėjai gyvenant Rusijoje iki atsikėlimo gyventi į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VMI prie LR FM nėra gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjos A. turto paveldėjimo procedūrų. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytais teisiniais argumentais ir prašo VĮ Turto bankas pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
1. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kai teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.
2. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).
3. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi ištuokoje, duomenų apie sutuoktinį nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Taip pat nustatyta, kad A. B. vardu atidaryta ir šiuo metu galiojanti banko sąskaita, esanti banke AB Swedbank, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Byloje esanti VĮ Registrų centras informacija patvirtina, kad A.B. duomenys apie šeiminę padėtį „išsituokusi“ į Gyventojų registrą įrašyti jos prašymo išduoti pirmąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą pagrindu - Lietuvos Respublikos piliečio pasas A. B. išduotas (duomenys neskelbtini). Savo parašu A. B. patvirtino prašyme nurodytų duomenų teisingumą, tačiau Gyventojų registre nėra jokių kitų duomenų ar dokumentų apie A. B. santuoką, ištuoką ir buvusį sutuoktinį, kurių pagrindu galėtų būti patikslinti duomenys apie jos šeiminę padėtį. Pažymėtina, kad mirus A B. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų Testamentų registre, 2023 m. sausio 25 d. duomenimis, nėra registruota.
5. Kaip minėta, A. B. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji įsigijo (duomenys neskelbtini), tačiau šeiminę padėtį kaip išsituokusi oficialiai patvirtino tik 1993 m. kreipiantis dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju tampa aktualus CK 3.88 straipsnyje įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir 3.89 straipsnyje įtvirtintos asmeninės sutuoktinių nuosavybės institutų santykio ir taikymo klausimas.
6. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005, kt.). Kartu pažymėtina, kad Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau -SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Iš bylos medžiagos (VĮ Registrų centro išrašo, Kelmės rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus, Šiaulių regioninio valstybės archyvo, Akmenės rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pranešimų) matyti, kad A. B. santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nėra registruota. Svarbu pažymėti, kad A. B. atvykimo į Lietuvą metu, t. y. (duomenys neskelbtini), galiojusio SŠK 173 straipsnis numatė, kad gimimas, tėvystės nustatymas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas turi būti registruojami valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose, tačiau A. B. santuokos nutraukimo fakto Lietuvos Respublikos registruose nėra užfiksuota. Taip pat pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kitos). Taigi, atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina nei netikėtina, kad tiek atvykimo į Lietuvą metu, tiek buto pirkimo metu A. B. jau buvo išsituokusi ir butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Kadangi šioje byloje svarbiau nustatyti, ne konkrečią A. B. santuokos nutraukimo datą, o santuokos nutraukimo laikotarpį, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų pareiškėjos prašomam faktui konstatuoti. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatyta vykusių ar vyksiančių ginčų dėl A. B. priklausančio turto.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjos paaiškinimai bei byloje esantys oficialių valstybės ir savivaldybių institucijų pateikti įrodymai paneigia CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl nagrinėtinu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. B. asmeninė nuosavybė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445–448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vieno kambario 30,27 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu 2,62 kv. m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos, esančios AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.