- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3948-1119/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00920-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad gavo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2021-08-13 prašymą, kuriuo informuojama apie galimai bešeimininkį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad apie šį turtą nėra duomenų VĮ Registrų centras, t. y. butas nėra įregistruotas registre kaip nekilnojamojo turto vienetas, nepriskirtas unikalus numeris, butas neturi savininko. Pareiškėja kreipėsi dėl informacijos į Šiaulių regioninį archyvą, Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centrą. Gauta informacija, kurios pagrindu nustatyta, kad Šiaulių miesto valdyba Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdybos 1997-11-10 sprendimu Nr. 497 perėmė iš UAB „Bendrabutis“ neprivatizuotus (duomenys neskelbtini), kambarius (butus), tačiau sąrašuose (duomenys neskelbtini) buto nebuvo, informacijos apie privatizavimą taip pat nėra. Namas (duomenys neskelbtini), pastatytas 1977 m., todėl tai tarybinio laikotarpio statinys. Nėra duomenų apie buto privatizavimą, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Negali jokiu kitu būdu apginti savo teises, tik kreipiantis į teismą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad Šiaulių miesto valdyba Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdybos 1997-11-10 sprendimu Nr. 497 perėmė iš UAB „Bendrabutis“ Pastato – Bendrabučio (duomenys neskelbtini), neprivatizuotus kambarius (butus). Neprivatizuotų kambarių (butų) bendrabučiuose 1997-10-01 sąraše (duomenys neskelbtini) buto nebuvo. Minėto buto nuosavybės teisė VĮ Registrų centre neįregistruota. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra buto (duomenys neskelbtini), savininkė ir į tai, kad tretysis asmuo duomenų dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo neturi, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami kai Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Prašo sprendimą dėl pareiškimo tenkinimo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad yra parengta nekilnojamojo daikto buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. Bendrabučio, kuriame yra minėtas butas, statybos pabaigos metai yra 1977 m. Šiaulių regiono valstybės archyvo rašte nurodyta, kad duomenų apie butą, (duomenys neskelbtini), suteikti negali, nes pagal pateiktus duomenis (tik nekilnojamojo turto adresą) paieška negalima. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2021-08-13 prašyme nurodyta, kad butas, (duomenys neskelbtini) yra bešeimininkis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad buto, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė neįregistruota, duomenų dėl buto privatizavimo neturi.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) — buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
9. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Duomenų apie tai, kad butas buvo perduotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nėra. Šiaulių miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
10. Ištyrus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.