Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-1774-1033/2021 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14164-20), kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinimas pagal nenurodytą straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti trims kaltinamiesiems. Kaltinamąjį aktą surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Rūta Navasaitienė.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai aprašytą veiką kvalifikuoti, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už šią veiką numato baudžiamąją atsakomybę (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-589-485/2013).

Teismas, susipažinęs su kaltinamuoju aktu ir bylos medžiaga, nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų, todėl negalima baudžiamosios bylos perduoti teisiamajam posėdžiui ir bylą nagrinėti teisme.

Visų pirma, pagal kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų aprašymą matyti, kad kaltinamieji K. K., M. M. ir D. Š. yra kaltinami tuo, kad 2020-05-24 laikotarpiu nuo 02.47 val. iki 03.05 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai M. M. padarė 600 eurų turtinę žalą. Tačiau ši aprašyta nusikalstama veika nėra kvalifikuota pagal atitinkamą BK straipsnį. Be to, iš kaltinamojo akto neaišku ar ši nusikalstama veika laikoma tęstine K. K. ir M. M. nusikalstama veika, ar atskira veika, todėl neaišku ar jie kaltinami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl penkių ar dėl šešių nusikalstamų veikų padarymo.

Iš 2021-05-25 rašto (lydraščio) Nr. 2.S-(2086)-1597 „Dėl baudžiamosios bylos siuntimo“ matyti, kad prokurorė nurodė, jog K. K. ir M. M. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 6 nusikalstamų veikų padarymo, tačiau, kaip minėta, kaltinamajame akte 2020-05-24 epizode dėl nukentėjusios M. M. turto pagrobimo šis straipsnis jiems neinkriminuotas. Analogiškai kaltinamajame akte nėra inkriminuotas joks BK straipsnis D. Š. dėl aprašytos nukalstamos veikos, nors lydraštyje nurodyta, kad jis kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonė ar kaltinamieji realiai kaltinami dėl M. M. 2020-05-24 pagrobimo, todėl baudžiamoji byla vien pagal nusikalstamos veikos aprašymą, nesant jos kvalifikavimo pagal BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę, negali būti perduota teisiamajam posėdžiui.

Teismų praktikoje išaiškina, kad viena iš esminių kaltinamojo teisių baudžiamojoje byloje yra jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, taip siekiant užtikrinant jo teisę į gynybą. Kaltinamasis turi žinoti nuo kokio tiksliai kaltinimo jam reikia gintis ir kaip pasirengti gynybai, todėl neaiškus kaltinimas vertinamas, kaip kaltinamojo procesinių teisių esminis pažeidimas. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2014, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-264-689/2018 ir kt.). Teisės požiūriu prieštaringa formuluotė įvardijant kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.), todėl svarstytinas klausimas dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams ir galimybės pagal tokį kaltinamąjį aktą nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-398/2013).

Pažymėtina ir tai, kad teismas savo iniciatyva negali inkriminuoti atitinkamo BK straipsnio, nes taip būtų neleistinai pasunkinta kaltinamojo padėtis. Kai BPK 219 straipsnyje nurodyti pažeidimai nustatyti bylos parengimo nagrinėti teisme metu, teisėjas priima nutartį bylą perduoti prokurorui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-576/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, trukdantys perduoti baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui, todėl byla perduotina prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 44 straipsnio 7 dalimi, 219 straipsnio 5 punktu, 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 255 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1774-1033/2021 perduoti prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.