Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-336/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-01-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-11-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
1-77-336/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33394-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
M. I.
Kaltinamasis
V. I.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-77-336/2025 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33394-2023-2Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Nerijui Gružauskui, Arvydui Bernotavičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,nukentėjusiai M. I., jos atstovui advokatui G. V.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,V. I., (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2023-08-16 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos narei, sutuoktinei M. I.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 06.00 val., sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę M. I., tyčia abejomis rankomis užlaužęs jos rankas už nugaros visu kūnu spaudė ją prie sienos, pastarajai išsilaisvinus ir išbėgus į terasą, abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko pastaroji dešinės pusės kūno dalimi trenkėsi į terasos medinį turėklą, po to nukentėjusiajai nubėgus ir įsėdus į automobilį, jis viena ranka sugriebė jai už kaklo, kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo ištraukė ją iš automobilio, pastūmė, dėl kol ji nugriuvo ant žemės ir jis visu savo kūnu, abejomis kojomis prispaudė ją prie žemės, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai M. I. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairiame rieše, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. I. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusi M. I. kol kas dar yra jo sutuoktinė. Iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. įvykio apie pusantrų metų negyveno kaip sutuoktiniai, nevedė bendro ūkio, gyveno skyrium. Ji gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Dar 2023 m. rugpjūčio 15 d. nukentėjusi buvo atvažiavusi pas jį su grasinimais, bet minėtą dieną nieko neįvyko, ji išvažiavo. 2023 m. rugpjūčio 16 d., ryte 6 val., jį namuose pažadino šuo, pribėgęs prie jo lovos. Kai jis išėjo iš savo miegamojo, nukentėjusią rado jau stovinčią kambaryje. Ji buvo pikta, įniršusi ir prasidėjo konfliktas dėl dukters. Ji klausė, ką jis padarė su jos dukra. Neva dukra prisipažino, kad jis ją seksualiai išnaudojo, dėl to ji ir atvyko išsiaiškinti. Prieš tai dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d., kai ji buvo atvykusi, taip pat jo klausė, kuo jis norintis būti „ar sėsti į kalėjimą, ar būti iškrypėliu, ar būti geru šeimos tėvu“. Nurodė, kad nukentėjusi į sodą buvo atvykusi rugpjūčio 15 d., apie 9 val. ryte. Jis tuo metu buvo namie vienas, alkoholio nevartojo. Ji jo jokių dokumentų neprašė, jai nieko pasiimti nereikėjo. Įvykus rugpjūčio 16 d. konfliktui dėl dukters, jis atsisėdo prie kompiuterio. Tuomet nukentėjusi griebė už kompiuterio, norėjo juo jam trenkti, bet jai nepavyko. Jam sėdint prie kompiuterio, nukentėjusi jam dar papurškė kvepalais į akis. Nurodė, kad jis tuo metu buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, todėl nuėjo užsidėti šortus. Grįžtant atgal į svetainę, nukentėjusi jam spyrė į tarpkojį, tai padaryti bandė antrą kartą, bet nepavyko. Tada iš karto jis pasiėmęs telefoną, būdamas terasoje, skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112, kvietėsi policijos pareigūnus dėl tokio žmonos elgesio. Skambindamas pagalbos numeriu, terasoje rado jos automobilio raktus, juos paėmęs, užrakino jos automobilį, kad ji neišvažiuotų ir sulauktų pareigūnų. Tuomet nukentėjusi jį dar smarkiai pažemino, pasakydama, kad gerai, „jog tavo tėvai mirė, dabar neturėsi kam pasiskųsti“. Sakė, kad jis ne vyras, nieko gyvenime jai nepadarydavo, sakė, jog ji dabar turinti tikrą gerą vyrą, su kuriuo jai malonu. Tuo momentu nukentėjusi surado jo automobilio raktus, sėdo į jo automobilį. Tuomet jis priėjęs prie savo automobilio, atidarė variklio dangtį, atjungė elektroniką, tokiu būdu automobilį užgesino, kad nukentėjusi neišvažiuotų, iki atvyks policija. Matė, kad nukentėjusi paėmė iš jo automobilio daiktadėžės visus jo dokumentus, raktus, viską kas buvo daiktadėžėje. Nurodė, kad užgesinęs savo automobilį, jis nuo automobilio atsitraukė, nukentėjusios net nelietė, o ji viską rinkosi, t. y. jo dokumentus, raktus. Nurodė, kad jis šių daiktų iš nukentėjusios neatiminėjo, nes suprato, kad turės problemų, jeigu jis ką nors jai padarys. Tuomet nukentėjusiai jis pasakė, kad „aš tave atvėsinsiu su vandeniu“, nes ji visa degė. Tuomet jis pasiėmė šlangą, bet jai pasakius, kad net nebandyk tai daryti, jis šlangą padėjo į šalį. Tuomet nukentėjusi paėmusi tą šlangą, trenkė jam ja per pakaušį, per nugarą. Suduodama su žarna, ji rankose laikė raktus, todėl tuo metu, kada sudavė su žarna, pataikė ir su raktais. Po to jie perėjo į kitą vietą, aukščiau, kur nukentėjusi įkišo ranką jam „už geros vietos“, plėšė, rovė, sakydama, kad ji jam viską nutrauks. Po to ėjo link terasos, kažkaip ji paslydo ant žolės ir ant nugaros nugriuvo, nes ryte buvo šiek tiek slidu. Nurodė, kad jo automobilis „Škoda“, o nukentėjusios automobilis „Opel Astra“. Ji pas jį atvyko savo automobiliu „Opel Astra“. Nurodė, kad tą rytą, kai žmona atvažiavo, ir kai jie nulipo nuo terasos, netoli esančios kriauklės, kai ji kalbėjo apie jo tėvus, pas ją matė žastuose esant po mėlynę, nes ji buvo apsirengusi rūbu trumpomis rankovėmis. Kraujosruvos buvo mėlynos, tikrai ne pirmos dienos. Nurodė, kad ar kas matė šį įvykį, tai jo kaimynė per kelis sodus galėjo tik girdėti, tačiau yra viena kaimynė, kuri galėjo matyti. Jis buvo nuėjęs pas minėtą kaimynę paklausti, ar ji ką nors girdėjusi, kas vyko mūsų namuose. Tai ta kaimynė, kuri negalėjo matyti, bet galėjo girdėti, iš karto pasakė, kad ana nieko negalėjo matyti, tačiau kaip ji nieko nematė, jeigu jos langas per 15 metrų atstumu. Nurodė, kad jis tikrai savo dukters nėra nuskriaudęs, tokio atvejo tikrai nebuvo. Su dukra bendravo prieš jai išvažiuojant į Indiją. Ji jam pasakė: „Mes su mama pakalbėjome, aš prisiminiau kažkokias apeigas, tą dalyką“. Jai viskas gerai. Ji parašiusi atsiprašymo laišką (pateikė teismui). Prieš įvykį ir įvykio metu dukra gyveno bute kartu su mama, dabar ji Indijoje, kur praktikuoja tam tikrą tikėjimą.

Nurodė, kad jis nebuvo užlaužęs nukentėjusios rankų už nugaros ir visu kūnu spaudęs ją prie sienos. Nebuvo taip, kad jis abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į terasos medinį turėklą. Nukentėjusiajai už kaklo nesugriebė, jos nestūmė, jos prispaudęs prie žemės nebuvo. Jai kaltinime nurodytų sužalojimų jis nepadarė, jie atsirado ne jo veiksmų pasėkoje. Kas galėjo padaryti nukentėjusiajai sužalojimus, tai ji kelios dienos iki įvykio buvo masaže.

Nurodė, kad dar 2023 m. liepos mėn. pradžioje jis pradėjo rinkti dokumentus dėl skyrybų, tačiau viskas užsitęsė, nes viena advokatė susirgo, po to kreipėsi į kitą advokatą, jis sakė viskas tvarkoje, bet iki šiol nėra paruošta dokumentų. Nurodė, kad dėl skundo padavimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, prokurorės priimto nutarimo, tai taip pat dėl advokatų kaitos praleido skundą pateikti. Apie tai, jog nėra skundo dėl priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (dėl nukentėjusios veiksmų), jis sužinojo gal tik tuomet, kai jau su advokatu V. B. buvo atvykę pas tyrėją dėl jam reiškiamų kaltinimų, jau buvo praėję gal du mėnesiai nuo priimto minėto nutarimo.

Nurodė, kad nukentėjusi įvykio metu jam sudavė du smūgius, t. y. per pakaušį ir per nugarą. Kai ji jam sudavė smūgius, jis nuo jos nueidinėjo, buvo į ją nugara. Jam buvo suduoti mažiausiai du smūgiai šlangos antgaliu ir raktų ryšuliu, kurie tuo metu buvo pas nukentėjusią.

Nurodė, kad jis į nukentėjusios veiksmus reagavo t. y. visą laiką faktiškai kieme nuo jos traukėsi. Nurodė, kad antrą kartą pagalbos centro numeriu skambino, kai gavo smūgius šlangos antgaliu. Tuo metu jis nėjo namo, buvo jau tada išėjęs iš sodo į gatvę ir skambino telefonu į pagalbos centrą. Kvietė kaimynus, rėkė, bet niekas nekreipė į tai dėmesio.

Nurodė, kad tokiu ankstyvu laiku nukentėjusi pirmą kartą pas jį atvyko. Niekada nėra buvę anksčiau, kad būtų atvykusi ryte 6 val. Ji faktiškai atvažiuodavo, kai jo sode nebūdavo, nes ji žino, kaip jis dirba, kada pietauja. Nukentėjusi policijai teigė, kad atvažiavo pas jį atsigerti arbatos, tačiau ji jokios arbatos nesidarė, virdulys nebuvo užkaistas. Pirmi jos žodžiai buvo, kai jos paklausė, ko ji čia atvažiavusi: „Tau vakar buvo duotas pasirinkimas kuo tu nori tapti“. Nurodė, kad jis pats į butą, kur ji gyvena, nevažiuoja, neturi raktų, net įeiti negali. Nukentėjusi raktus nuo sodo turėjo, kada norėdavo, tada ir galėdavo atvažiuoti. Vieną kartą jis buvo pakeitęs spynos šerdelę, tai ji išdaužė langą, išsinešė dulkių siurblį, neva tai jos yra. Nurodė, kad nukentėjusi turėjo galimybę bet kada savo daiktus pasiimti. Su civ. ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusi M. I., parodė, kad kaltinamasis – sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iki įvykio su juo apie porą metų gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, kaip sutuoktiniai negyveno. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo atvykusi pas kaltinamąjį į namus, rado jį girtą miegantį, apsisuko ir išėjo, su kaltinamuoju nebendravo. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., prieš darbą, dirba nuo 8 val., ji vėl atvažiavo į sodą, nes jai reikėjo pasiimti papkes, kuriose buvo dokumentai dėl darbo, dėl mokesčių. Namų durys buvo atrakintos, ją pasitiko šuo, pradėjo loti. Ji užsikaitė arbatinį, nes labai mėgsta lauke gerti kavą, arbatą. Iš kambario išėjo kaltinamasis ir keikdamasis klausė: „Ko čia atvažiavai, suka, ko tau čia reikia“, visaip keiksmažodžiais ją išvadino. Ji kaltinamojo klausė, kodėl jis taip elgiasi, gal skirtis reikia gražiuoju, kodėl taip viskas vyksta. Tuomet sakydamas: „Kurvos jūs visos, aš jus užkrušiu negyvai“, pradėjo eiti link jos, užlaužė rankas, pradėjo visaip vulgariai lįsti prie jos. Tuomet ji atsitraukdama ant lentynėlės pamatė kvepalus, pagriebusi juos papurškė jam į akis. Po to jis vėl pradėjo jai gąsdinti, ji norėjo išbėgti į lauką pro duris. Jis ją pastūmė, ji atsitrenkė į turėklą, ant kurio buvo jos telefonas, raktai, kuriuos kaltinamasis pagriebė sakydamas: „Vis tiek aš tave sudirbsiu, tau gyvenimo nebus“. Po to ji kažkaip grįžo atgal, o ten yra toks tarpas ir lentynėlė. Bėgdama laukan, ji pamatė, kad ten yra raktai nuo kaltinamojo mašinos. Kadangi jis buvo paėmęs raktus nuo jos mašinos, tai ji pasiėmė raktus nuo jo „Škodos“, nubėgo į jo mašiną, manė išvažiuos, nes matė, kad jis labai siautėja ir manė, kad viskas blogai baigsis. Įsėdo į jo mašiną, bet nespėjo jos užvesti, kadangi kaltinamasis nutraukė laidus. Po to jis ją ištraukė iš mašinos sakydamas: „Tu, suka, niekur neišvažiuosi, aš tau iškviesiu policiją“. Ji prašėsi paleidžiama, sakė, kad važiuoja namo, prašė palikti ją ramybėje, bet jis ją ištempė iš mašinos, partrenkė ant žemės, ant jos užkrito, laikė prispaudęs ir skambino į policiją, sakydamas, kad atvažiuotų, nes žmona išprotėjo, jai reikia psichiatro. Atvykus policijai, pirmiausiai apklausė vyrą, nes jis išsikvietė pareigūnus, o jai liepė palaukti terasoje, toliau nuo jo. Po kažkiek laiko prie jos priėjo pareigūnė, kuriai ji pasakė, kad vyras ją mušė, užlaužė rankas, rodė mėlynes. Pareigūnė jos klausė, ar skauda, atsakė, jog skauda. Kokius veiksmus ji pati atliko kaltinamojo atžvilgiu, tai nebent gindamasi jį užgavo, bet jam į tarpkojį tikrai nespyrė, su šlanga jam nesudavė, jam už lytinio organo nebuvo sugriebusi. Negali paaiškinti, kaip pas sutuoktinį atsirado sužalojimai nugaroje ir galvoje .

Nurodė, kad kaltinamasis prieš ją atliko visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Jai skaudėjo, kai kaltinamasis abejomis rankomis buvo užlaužęs rankas už nugaros ir visu kūnu spaudė ją prie sienos. Kaltinamajam ją pastūmus, ji dešinės pusės kūno dalimi trenkiausi į terasos medinį turėklą, dėl ko skaudėjo. Įsėdus į kaltinamojo automobilį, jis viena ranka sugriebė jai už kaklo, o kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo, ištraukė ją iš automobilio, pastūmė, dėl ko nugriuvo ant žemės, po ko kaltinamasis visu savo kūnu, abejomis kojomis prispaudė ją prie žemės. Dėl visų šių prieš ją atliktų kaltinamojo veiksmų jai skaudėjo ir visi sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, buvo jai padaryti nuo šių kaltinamojo veiksmų. Nurodė, kad įvykio dieną ji buvo sveika, ant kūno sužalojimų nebuvo, ir nežino kaip kaltinamasis galėjo matyti pas ją kraujosruvas, nes ji buvo apsirengusi vasarinėmis trikotažinėmis kelnėmis ir baltinukais ilgomis rankovėmis. Nurodė, kad kaltinamasis jai tiesioginių smūgių nesudavė, tik stumdė, tampė, spaudė.

Nurodė, kad dabar kaltinamajam jokio pykčio nelaiko, ji visą laiką kaltinamojo gražiai prašė susitaikyti, gražiai išsiskirti ir palikti vienas kitą. Ir dabar su kaltinamuoju susitaikytų, neturi jokio tikslo jį nubausti. Nurodė, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 23,30 Eur turtinės žalos atlyginimo už abdukciją, kai važiavo į (duomenys neskelbtini), ir už advokato paslaugas, nes labai daug išleido. Civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, kad įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet patyrė ir didelius emocinius išgyvenimus, didelę baimę, stresą, šoką. Manė, kad šis kartas bus paskutinis, nes jis visą laiką grasindavo ją užmušti, sakė tu negyvensi „ su manimi išsiskirsi tik per savo lavoną“. Tą dieną po įvykio negalėjo dirbti, reikėjo atšaukti visas klientes. Po kelių dienų kreipėsi į ligoninę, nes staiga nukrito svoris, su širdimi buvo labai blogai. Lankosi pas psichologą, nes negalėjo nei dirbti, nei valgyti. Įvykio metu ir dabar serga onkologine liga. Gydytojai jai rekomendavo gyventi ramybėje, be streso, nekonfliktuoti, gerai maitintis, vartoti vaistus. Šis įvykis, jo metu patirtas stresas turėjo įtakos jos būsenai. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, nesigailėjo, nenorėjo net jos matyti. Nurodė, kad grumtynių metu ar galėjo kaltinamajam suduoti, ar jį kažkaip sužaloti, tai nebent gindamasi. Ji bandė nuo jo išsisukti, bandė pabėgti ir tuo metu galimai galėjo jam padaryti sužalojimą. Jeigu įraše girdisi kaip ji pripažįsta jam spyrusi, tai ji atliko gindamasi, nes jie ten tikrai labai daug grūmėsi, lakstė po sodą, grumtynės buvo tikrai labai žiaurios.

Nurodė, kad iki rugpjūčio 16 d. ji buvo sveika, išskyrus onkologinę ligą, bet problemų su širdimi, panikos priepuolių iki rugpjūčio 16 d. neturėjo. Nerviniai priepuoliai, panikos priepuoliai prasidėjo tik po to įvykio. Kodėl ji iš pat pradžių atvykusiems pareigūnams sakė, kad nieko neįvyko, tai ji atvažiavo tik arbatos atsigerti, jai buvo didelis šokas. Ji visą gyvenimą bijojo pasakyti apie vartojamą smurtą. Nors jo bijojo visą gyvenimą, bet dėl šio įvykio pareiškimą parašė, nes kai (duomenys neskelbtini) kankiniesi, tai kažkada turi atsirasti noras apsiginti.

Nurodė, kad kodėl atvykusiems pareigūnams nesakė, kad kaltinamasis ją buvo pargriovęs, užgulęs spaudė, smaugė ir pan., tačiau ji nesakė, kad nieko nebuvo. Tuo momentu ji buvo be galo susijaudinusi, nežinojo, ką tuo momentu sakyti, ar viską papasakoti, ar tik kažkokį momentą. Jai buvo šokas ir ką tuo momentu prisiminė, tą ir pasakė pareigūnams. Ji pasakė, kad įvyko susistumdymas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad įvykio metu buvo apsirengusi rūbu ilgomis rankovėmis, todėl kraujosruvų ant rankų negalėjo matytis. Įvykio metu ji buvo apsirengusi rūbu ilgomis rankovėmis, t. y. ant viršaus buvo užsidėjusi marškinukus, bet kadangi jie pradėjo stumdytis, plėšytis ir draskytis, todėl ji marškinius nusirengė ir po to buvo tik su maikute.

Liudytoja R. R. (K.) parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo duoti parodymai (1 t., b. l. 7-8, 9-12), yra teisingi, kad I. pažįsta kaip draugę ir bendradarbę, su ja bendrauja apie aštuonis metus. Nurodė, kad jai anksčiau M. I. niekada nėra pasakojusi apie savo šeimą blogai, tačiau po paskutinio įvykio kuris įvyko 2023-08-16 ji papasakojo kas vyksta ir vyko jos šeimoje. 2023-08-17 ji (liudytoja) atėjusi į darbą pamatė, kad kolegė M. I. atrodė negerai iš jos elgesio ir veido. Ji (liudytoja) M. I. paklausė kas atsitiko nes matė, kad moteris jaučiasi negerai ir nukentėjusi jai pradėjo pasakoti, kad 2023-08-16 prieš ją smurtavo jos sutuoktinis. Ji pasakojo, kad nuvyko į sodą ir ten buvęs vyras ją užsipuolė ir pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Kaip ir kur jai sudavė gal ir pasakojo, tačiau ji nelabai atsimena tų detalių. Minėjo, kad iš jos vyras atėmė mobilaus ryšio telefoną, kad ji negalėtų iškviesti pagalbos, tačiau dėl automobilio raktų ar buvo atimti ji neatsimena. Nurodė, kad ji matė, jog nukentėjusi pasakodama buvo labai išsigandus, verkė, buvo šoko būsenoje. Apie tai, kad tą dieną kada vyras smurtavo prieš ją kartu norėjo ją išžaginti ji jai nieko nepasakojo. Dėl kokių priežasčių jos vyras prieš ją smurtavo, nežino ir jos neklausė. Dar po kelių dienų kada M. I. atėjo į darbą ji (liudytoja) matė ant jos kūno kraujosruvas, jas matė ant rankų, ji skundėsi, kad jai skauda visą kūną, ant veido kraujosruvų nebuvo. Pamačiusi kraujosruvas ji suprato, kad jos atsirado tuo metu kada prieš ją smurtavo vyras. Nukentėjusi pagalbos neprašė ir neklausė kur kreiptis. Kadangi M. I. pradėjo pasakoti apie įvykusį įvykį ir minėjo, kad tai ne pirmas kartas, tik tada suprato, kodėl ji anksčiau būdavo išsigandusi, uždara ir matydavo, kad keistai elgdavosi. Nurodė, kad ji (liudytoja) pati asmeniškai su jos vyru yra bendravusi kelis kartus, tačiau prie jos jis būdamas su M. elgdavosi gražiai, jokių smurto protrūkių nėra buvę, nebūdavo agresyvus. Nurodė, kad ji nieko negali pasakyti kokie jų tarpusavio santykiai. Ar anksčiau M. I. būdavo verčiama prieš jos valią lytiškai santykiauti su vyru ji nieko nežino, ji jai apie tokius dalykus nieko nėra pasakojusi. Daugiau nieko pasakyti neturi.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusi atvyko į darbą rugpjūčio 17 d. ji atrodė tikrai negražiai, parodė mėlynes. At ji buvo atvykusi į darbą 16 d. nežino, nes ji pati tą dieną nedirbo.

Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, su jų šeima bendravo šeimomis. Nukentėjusi – draugė apie (duomenys neskelbtini). Žino, kad jie kartu nebegyvena apie 3 metus. Kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Žino, kad prieš metus laiko, atrodo rugpjūčio 16 d., nukentėjusi buvo sumušta. Tikslaus laiko nepamena, bet atrodo, kad apie 14–15 val., jai paskambino nukentėjusi ir verkdama, drebančiu balsu kreipėsi į ją pagalbos, klausė ką jai daryti, kur jai kreiptis, pasakė, kad ją sumušė vyras. Klausė ar jai reikia kreiptis pas šeimos gydytoją. Ji pati yra medikė (bendrosios praktikos slaugytoja) , todėl jai pasakė, kad reikia kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į priėmimo skyrių, kur ji bus išsamiai ištirta, nukreipta dėl abdukcijos. Po to nukentėjusi jai dar skambino po poros dienų. Sakė, kad nori patekti pas savo šeimos gydytoją, nes jai labai svaigsta galva, ją mėto į šonus, pykina, todėl ji ją nukreipė pas šeimos gydytoją. Nurodė, kad ji kalba apie įvykį rugpjūčio 16 dieną. Dėl ko tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvyko konfliktas nežino, tik nukentėjusi jai telefonu pasakė, kad kaltinamasis ją prisiviliojo į namus, ją sumušė, atėmė raktus ir telefoną, todėl ji negalėjo kreiptis jokios pagalbos. Nukentėjusi sakė, kad jai buvo suduota į galvą, visur, tiksliai dabar nepamena, bet kad į galvą buvo suduota, tikrai pamena. Nurodė, kad ji pati įvykio nematė. Nurodė, kad nukentėjusiąją po įvykio matė gal po kokios savaitės, tiksliai neatsimena, bet ne tą pačią dieną. Sužalojimų pas nukentėjusiąją tuomet nematė, jos neapžiūrėjo. Nurodė, kad nukentėjusi jai telefonu paskambino rugpjūčio 16 d., nors tikslios dienos ji tikrai neatsimena, negali pasakyti, bet ji jai skambino būtent tą pačią dieną, kai ji buvo sumušta. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gal ji dienas sumaišė. Nukentėjusi jai skambino apie 14–15 val., tikslaus laiko nepasakys, bet ji jau buvo po darbo namuose. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nukentėjusi jai skambino ryte. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šiandien ji sako tiesą. Nurodė, kad nukentėjusi jai telefonu sakė, kad ji visa yra sumušta, o jau po kelių dienų paskambinusi, pasakė, jog ją pykina ir ji nori kreiptis pas šeimos gydytoją. Po galvos sumušimo būna galvos svaigulys ir pykinimas, todėl ji ją nukreipė pas šeimos gydytoją. Nurodė, kad ji nukentėjusios klausė, ar ji kreipėsi į policiją, ji atsakė, jog kreipėsi. Nurodė, kad nukentėjusi jai sakė, kad ją prisiviliojo kaltinamasis į savo namus. Iš tokio jos pasakymo suprato, kad jis ją tiesiog pasikvietė į savo gyvenamąją vietą. Nukentėjusi jai nesakė, kelintą valandą ji nuvyko pas kaltinamąjį į namus. Nurodė, kad anksčiau, kai jie dar bendraudavo šeimomis, irgi yra girdėjusi, kad V. I. smurtaudavo prieš nukentėjusiąją.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad nukentėjusi sakė, jog vyras ją tampė už plaukų, spardė kojomis, smaugė ir, kad visas įvykis vyko jų bendrame sode. Patvirtina, kad ji jai sakė, jog tą dieną ryte jai atvykus į savo sodą, ten buvęs vyras ją pradėjo mušti, atėmė iš jos automobilio raktus, telefoną, kad ji neišsikviestų pagalbos. Patvirtina, kad ji liepė nukentėjusiai vykti į Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, nes ji minėjo, kad jai skauda visą kūną. Patvirtina, kad pokalbio metu jos balsas buvo drebantis, buvo šoko būsenoje, išsigandusi.

Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 1-2, 3-6 ), kad ji su M. I. draugės apie 30 metų, nuo to momento kada ji buvo santuokoje su savo vyru. 2023-08-26 dieną, ryte jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino verkdama draugė M. I. ir pasakė, kad ją sumušė jos vyras V. I.. Ji sakė, kad ją vyras tampė už plaukų, spardė su kojomis, smaugė ir, kad visas įvykis vyko jų bendrame sode. Ji sakė, kad tą dieną ryte atvykusi į savo sodą ir ten buvęs vyras ją pradėjo mušti, atėmė iš jos automobilio raktus, telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Kokiu tikslu ji vyko į sodą jos neklausė. Taip pat man M. I. minėjo, kad jos vyras ją bandė išžaginti, tačiau kaip jis tą siekė padaryti ji nesakė. Nurodė, kad M. I. jos prašė pagalbos, klausė kur jai dėl to kreiptis ir ką toliau daryti. Ji (liudytoja) jai liepė vykti į (duomenys neskelbtini)pirminės sveikatos priežiūros centrą, kadangi ji minėjo, kad jai skauda visą kūną. Pokalbio metu nukentėjusios balsas buvo drebantis, buvo šoko būsenoje, išsigandusi. Nurodė, kad ji (liudytoja0 nukentėjusiai patarė kreiptis į policiją dėl tokių vyro veiksmų. Kiek žino M. I. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau tą dieną ji su M. I. susitikusi nebuvo, tačiau praėjus kelioms dienoms jos susitiko su M. ir ji jai parodė kraujosruvas ant kūno. Kiek ji žino, M. I. su savo vyru, negyvena apie pusantrų metų todėl, kad nebegalėjo apsikęsti jo žeminimų, smurtavimo. Tuo metu kada M. anksčiau gyveno su vyru bute ir jie buvo kaimynai, jai ne vieną kartą nukentėjusi yra sakiusi, kad prieš ją smurtavo vyras. Tai buvo labai senai, prieš daug metų. Ji taip anksčiau yra sakiusi, kad ją vyras verčia lytiškai santykiauti su juo prieš jos valią, tačiau ji niekur nesikreipdavo ir visą laiką tylėdavo ir kentėdavo. Kadangi jos su M. I. šeima bendraudavo šeimomis, todėl ji pati asmeniškai matydavo jos vyrą prieš ją nusiteikusį agresyviai, teko ne vieną kartą matyti, jo grubų, agresyvų elgesį. Kažkuriais metais, kada dar M. I. gyveno su savo vyru, jis prieš ją yra smurtavęs jos gimimo dienos šventėje, ji tai pati jai pasakojo. Tačiau ji to nematė, nes V. I. prie jos niekada nesmurtavo prieš M., tačiau kažkur kitoje patalpoje jis tai padarydavo ir tik po to ji jai papasakodavo. Jos vyras pastoviai yra vartojantis alkoholį, jis ją siūlydavo savo draugams kaip prekę. Jos draugė M. I. visus tuos metus kiek gyveno su savo vyru kentėjo nuo jo, tačiau visą laikė tylėjo, jos parodymai yra teisingi.

Papildomai parodė, kad ji tik dėl valandos, kada nukentėjusi jai skambino, neprisimena. Dėl datos irgi, ji tik užsifiksavo dabar, kad nukentėjusi jai skambino 16 dieną, bet ji tikrai nežino, kokia ten diena buvo. Nurodė kad negali pasakyti, neatsimena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, jog nukentėjusi jai paskambino 2023-08-26.

Liudytoja J. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 13-14, 15-18), davė teisingus parodymus, kad su M. I. draugės, tačiau nėra labai artimos, bendrauja apie 20 metų. Nurodė, kad jos šeima su M. I. šeima bendraudavo, tačiau labai mažai, jų vyrams susipykus jos liko draugės su M., o vyrai nuo to laiko nebendrauja, tai buvo viskas prieš 10 metų. 2023-08-16 dieną apie 11. 00 val., ar kiek vėliau jai parašė M. I. ir pasakė, kad ji gali ateiti pas ją į kirpyklą susitvarkyti plaukų, nes ji jos buvo prašiusi. Jai (liudytojai) atėjus į kirpyklą pamatė M. ir ji atrodė labai keista, verkė, buvo išsigandusi, drebėjo. Pamačiusi jos tokią būseną ji (liudytoja) net nenorėjo, kad ji tvarkytų plaukus, tačiau kiek pabuvus ji apsiramino ir papasakojo, kad ją sumušė ryte jos vyras sodo namelyje kuriame jie gyveno. Ji sakė, kad ji ryte nuvyko į sodo namelį pasiimti savo daiktų ir ten ją užsipuolė ir sumušė V. I.. Ji žinojo, kad M. I. apie metus laiko jau nebegyvena su savo vyru, ji gyvena bute, o jos vyras sodo namelyje. Dėl kokių priežasčių M. buvo sumušta, ji jai nesakė, taip pat į kurias kūno vietas jai buvo suduoti smūgiai nesakė, jos veide jokių kraujosruvų nebuvo. Ji (nukentėjusi) minėjo, kad Valdas žino kur duoti, kad nesimatytų mėlynių. Įvykio smulkmenų ji tą dieną nepasakojo, o ji (liudytoja) nenorėjo nieko klausinėti nes matė, kad nukentėjusi buvo šoko būsenoje ir tuo metu labai blogai jautėsi. Sakė, kad po įvykio jai vyras V. I. iškvietė policijos pareigūnus, nes ji užsipuolė jį. Apie tai, kad V. I. iš jos buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną, raktus, ji nesakė. Ar ji bandė bėgti iš sodo taip pat nieko nesakė. Kadangi M. I. yra uždaro būdo tai nesakė, kad ją vyras bandė išžaginti. Po to įvykio jos su M. I. 2023-08-21 išvyko (duomenys neskelbtini). Būnant (duomenys neskelbtini) ji pamatė ant M. I. kūno, tai yra sėdmenų, nugaros, rankų pageltusias kraujosruvas ir tai pamačiusi suprato, kad sužalojimai padaryti tą dieną kada prieš ją smurtavo vyras. Nukentėjusi skundėsi, kad skauda kūną, matėsi emociškai išsekusi. Joms bendraujant ji labai vangiai pasakojo kas buvo. Kadangi jie anksčiau yra bendravę šeimomis tai ne vieną kartą yra tekę matyti kaip jos vyras V. I. prie jų nukentėjusią užgauliodavo, grubiai su ją elgdavosi, žemindavo, tačiau prie jų jis niekada akivaizdžiai nesmurtaudavo. M. I. tokius vyro išpuolius ir įžeidinėjimus nutylėdavo ir niekam nesipasakodavo. Apie tai, kad M. I. vyras versdavo ją per prievartą su juo lytiškai santykiauti ji(liudytoja) nieko nežino ir jai nėra sakiusi. Kad V. I. mėgstantis pavartoti alkoholį tai gali patvirtinti. Daugiau apie tai kas vykdavo jų šeimoje negali pasakyti.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su M. I. yra draugės (duomenys neskelbtini), o V. I. – pažįstamas, kurį tai laiką bendravo šeimomis, bet 11 metų jau nebendrauja. 2023 m. rugpjūčio 16 d., ryte, tarp 9–10 val., ji atėjo pas M. I. į kirpyklą susitvarkyti plaukų. M. buvo nepanaši į žmogų, visa perbalusi, patamsėjusi, drebanti. Jai paklausus kas yra, ji nieko nenorėjo sakyti, tylėjo, kažkur buvo išėjusi. Sugrįžusi pasakė, kad jau gali. Ji nukentėjusios paklausė, ar ji iš viso gali ją kirpti, nes ji tikrai prastai atrodė. Po to ji pasakė, kad ją primušė V.. Po kelių dienų buvo suplanavę kelionę prie jūros, 21 dieną važiavo ir tada ji pamatė, kad visas nukentėjusios kūnas nusėtas mėlynėmis. Mėlynes matė nugaros srityje, ant šlaunų, rankos. M. sakė, kad ją užsipuolė vyras, smūgiavo rankomis. Kad M. būtų sakiausi, jog ją mušė rankomis, tai iš tikrųjų ji tokių dalykų neprisimena bet, kad mėlynės ant jos kūno buvo, tai tikrai. Nurodė, kad M. kūnas buvo mėlynas, o kuriose vietose buvo mėlynės, dabar išvardinti tikrai negali, nes tai buvo seniai. Nurodė, kad į sodo namelį M. vyko tikslu pasiimti kažkokių savo daiktų. Nurodė, kad į kirpyklą ji buvo užsirašiusi iš anksto ir atėjo pagal ankstesnį susitarimą. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jos parodymuose užrašyta, kad jai parašė M. I., jog ji gali ateiti pas ją į kirpyklą susitvarkyti plaukų.

Liudytoja E. M. (buv. S.), (duomenys neskelbtini) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42–43, 44–47), davė teisingus parodymus, kad 2023-08-16 dirbo (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu T. I., kai anksti ryte buvo gautas budėtojo nurodymas vykti (duomenys neskelbtini), pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad moteris papurškė vyrui į akis kvepalų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pusiau apsirengęs vyriškis, be viršutinės dalies rūbų, kuris ėmė rodyti į savo nugarą ir ranką, sakydamas , kad jį sužalojo žmona. Netrukus priėjo moteris, kuri prisistatė pranešėjo žmona M. I., kuri pradėjo irgi pasakoti, kad ji nukentėjo nuo savo vyro, moteris kalbėjo dalykus, kuriais sunku buvo patikėti - tai yra, kad jos dukrą prievartavo jos vyras, tos dukros tėvas. Paklausus, kiek jai metų, moteris atsakė, kad dukrai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji iš pradžių nuėjo pakalbėti su moterimi, kuri pasakojo, kad vyras jos neišleido iš kambario ir dėl to ji papurškė kvepalų jam į veidą, paskui sakė, kad vyras naudojo prieš ją fizinį smurtą, sakė, kad jai skaudėjo, bet kur skaudėjo - neatsimena dabar. Nurodė, kad ji nepamena, kur moteris rodė ką jai skaudėjo, bet moteris sakė, kad jai skaudėjo. Paskui ji (liudytoja) nuėjo atskirai pakalbėti su moters vyru, kuris sakė, kad jam purškė kvepalų į akis, kad sudavė jam per ranką ir per nugarą, per nugarą sudavė lyg tai su vandens laistymo žarna. Paklausus, ar tai sukėlė jam fizinį skausmą, jis iš pradžių, sakė kad ne, paskui pasakė, kad vyrams neskauda, o dar kartą paklausus, ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis atsakė, kad buvo sukeltas jam fizinis skausmas. Kadangi baigėsi jos (liudytojos) pamainos darbo laikas, o nauja pamaina jau buvo pradėjusi darbą, į įvykio vietą atvyko kita tyrėja - I. S., kuri ir priėmė pareiškimą iš nukentėjusiojo V. I., kadangi jis buvo blaivus. Nurodė, kad buvo nustatyta, kad jie abu buvo blaivūs. Ir viskas, jie (pareigūnai) išvyko, o įvykio vietoje liko dirbti I. S.. Patikslina, kad matė ant V. I. nugaros ir vienos rankos paraudimus, didelių sužalojimų arba kraujo žymių tikrai nebuvo. O pas tą moterį kažkokius irgi paraudimus lyg tai matė, gal ant rankų - tiksliai dabar nepamena. Ar V. I. dėl kvepalų papurškimo į akis buvo sukeltas fizinis skausmas - konkrečiai šito ji nepaklausė, bet paklausė bendrai, ar dėl I. veiksmų prieš jį buvo jam sukeltas fizinis skausmas, jis tik vėliau atsakė, kad buvo. O dėl I. spyrio I. į tarpukojį - iš viso šitos aplinkybės neatsimena.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo naudojama Body kamera. Buvo filmuojami tiek (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nepamena, ar I. sakė, kad jam buvo suduotas smūgis į lytinius organus. Jeigu vaizdo įraše tai yra fiksuota, vadinasi taip ir buvo.

Liudytojas R. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t, b. l. 19–20, 21–24), davė teisingus parodymus kad M. I. pažįsta apie vienerius metus laiko, ji pas jį buvo atvykusi vieną kartą (duomenys neskelbtini), tai nuo to laiko ją ir pažįsta, jie bendrauja dalykiškai, jis dėl savo darbo specifikos išklauso labai daug moterų, jos išsipasakoja savo problemas, bet tai lieka tik tarp jų. M. pas jį atvyko masažuotis, jis per internetą skelbia, kad yra masažuotojas, ji jį susirado pernai metais, tai yra 2023 metų rugpjūčio 5 dieną, šeštadienį ir jie išsikalbėjo, jis jai padarė masažą ir ji išsipasakojo, kad jai emociškai sunku, kaip suprato, ji palaužta psichologiškai, emociškai. Nuo to laiko, ji jam vis paskambina, kai jai būna sunku, jis išklauso. Jis jokių santykių su klientėmis neužmezga. Prisimena tiksliai, kad M. I. jam paskambino 2023 m. rugpjūčio 16 dieną, paskambino ryte, gal apie 09.30 val., verkdama pasakė, kad ją vyras sumušė, ji buvo visa išsigandusi, pasakojo, kad vyras ją mušė, sakė, kad bandė išprievartauti, dar ji sakė, kad vyras parašė pareiškimą, kad neva ji sumušė jį. Kiek jis ją matęs, ji labai smulkutė, sveria apie 45 kg. Kaip ją, tokią smulkutę, galėjo apkaltinti, kad ji kažką sumušė, primušė. Ji jam papasakojo, kad ją mušė vyras, sakė, kad rankomis mušė, ji nedetalizavo įvykio aplinkybių, ji buvo dideliam strese, išsigandusi, žmogus norėjo pasidalinti emocijomis. Ji dar sakė, kad vyras ant jos parašė pareiškimą ir, kad jai reikia eiti į policiją, ji jo paklausė, ar jis turi kokį nors jai rekomenduoti advokatą. Tada jis, remiantis savo draugo rekomendacijomis, pasakė M. vieną advokatą, (duomenys neskelbtini), davė to advokato telefono numerį ir toliau ji su tuo advokatu susiskambino ir bendravo jau be jo pagalbos. Jis pats to įvykio tarp M. I. ir jos vyro nematė, ten nebuvo, jos vyro nepažįsta, papasakojo apie šį įvykį iš M. žodžių.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena prieš kiek laiko iki įvykio jis buvo nukentėjusiąją masažavęs. Jo apklausos protokole parašyta, kad penktą dieną, o jis pats tiksliai neatsimena. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. G., parodė, kad kaltinamasis – brolis, o nukentėjusi – brolienė. Su ja po šio įvykio nebebendrauja, o iki įvykio su ja bendravo daugiau, nei su broliu. Nurodė, kad jos manymu šis įvykis ko gero buvo planuojamas, ruošiamas iš anksto. Prieš tris dienas iki įvykio ji buvo pas nukentėjusią kirpykloje. Iš pradžių pokalbis tarp jų vyko apie nieką, o po to ji jos (liudytojos) pradėjo atkakliai klausinėti, ar brolis ją supažindino su naująja broliene. Pasakė nukentėjusiai, kad ji nieko nežino, tačiau ji atkakliai jos apie tai vis klausinėjo. Po to pati nukentėjusi pasakė, jog tai L., bei pasakė, jog jai (nukentėjusiai) viskas atsibodo, kažką reikės daryti. Tai šis pasakymas, kad kažką reikės daryti išaugo į tokį įvykį. Iš brolio žino, kad šio įvykio išvakarėse M. dar pagrasino broliui: „Ką nori, kad iš tavęs padaryčiau, pederastą, pedofilą ar gerą vaikų tėvą“. Po įvykio brolis jai (liudytojai) paskambino ir prašė, kad ji suvestų su pirminės teisinės pagalbos specialistais, kadangi ji (liudytoja) dirba savivaldybės administracijoje, jog jis (brolis) galėtų parašyti pareiškimą mediacijai dėl skyrybų. Brolis minėjo, kad jis jau kelis kartus buvo kalbėjęs su M. dėl skyrybų, tačiau ji nesileido į kalbas. Po įvykio brolis atvažiavo pas ją (liudytoją) ir papasakojo apie įvykį, apie kurį ji žino tik iš jo žodžių, rodė guzą galvoje, pakaušyje. Brolis pasakojo, kad kai jis paėmė šlangą ir sakė ją atvėsinsiąs su vandeniu, o kai jis šlangą numetė ant žemės, nueidinėjo, tuomet M. pačiupo tą šlangą ir ja vožė jam. Jo mintis buvo ta, kad ten nieko nebuvo, tarp jų buvo toks konfliktas, susistumdymas. Brolis sakė, kad ji (nukentėjusi) bandė sugriebti jam už lytinių organų, o jis ją nuo savęs atstūmė, o ji iš įsiūčio pripurškė jam į akis. Tuomet brolis puolė plautis akis, o ji išbėgo. Brolis sakė, kad iškvietė policiją, tai gal ji nusiramins, nes kiek yra tarp jų buvę konfliktų, visi konfliktai kyla iš jos pusės. M. mano, kad ji turi teisę lankytis pas brolį, nors į savo namus ji nieko neįsileidžia, yra atėmusi raktus net iš anūkių. Praeitą mėnesį ji sudaužė indus į akmenį, viską išdaužė, vėl kvietė policiją.

Nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusi atskirai gyvena gal porą metų, neveda bendro ūkio, bet kai būdavo bendros šeimos šventės, tai Velykos, Kalėdos, ji (liudytoja) juos pasikviesdavo. Tik per paskutines V. M. jau nebebuvo, o jų vaikai šventes šventė ne su mama, o su tėčiu.

Nurodė, kad jos nuomone nukentėjusi 6 val. ryte įsiverždama pas brolį į namus, tikėjosi pas jį ką nors rasti lovoje. Mano, jokio mušimo nebuvo, tai buvo toks eilinis jų santykių aiškinimasis. Nurodė, kad jeigu prieš ją (liudytoją) būtų vartojamas smurtas, tai gi ji iš karto bėgtų iš kiemo pas artimiausius kaimynus, o ji (nukentėjusi) visą dieną blaškėsi po tą kiemą, iškuitė kaltinamojo dokumentus, po to vėl grįžusi lakstė po tą kiemą. O tokiu atveju, jeigu brolis laidus iš automobilio išrovė, tai jai (nukentėjusia) reikėjo bėgti pas kaimyną už tvoros. Nurodė, kad su L., kurią minėjo anksčiau, tai brolio šeima ir L. šeima bendravo šeimomis. L. dabar yra našlė, jie gyvena netoli ir brolis jai kartais padeda, dėl ko pas juos prasidėjo pavydo scenos.

Nurodė, kad nukentėjusi sakydama, kad brolį padarys iškrypėliu, neturėjo jokio pagrindo taip kalbėti, ji taip kalbėjo iš pykčio. Brolis jai buvo pasakęs, kad ruošia dokumentus skyryboms, todėl viskas yra daroma dėl pinigų, t. y. ruošiamas įdirbis dėl turto dalybų, ji nori save padaryti auka, o tokiu būdu jai daugiau turto priklausytų.

Nurodė, kad jai žinoma, kad brolio santykiai su savo dukra buvo puikūs. Nemano, kad dukra galėjo apkaltinti tėvą kažkokiu priekabiavimu ar pan., gal čia mama (nukentėjusi) ją įkalbėjo. Kiek žino, jiems dukra buvo pasakiusi, kad jie jos į savo rietenas nekištų. Nurodė, kad niekada nei iš jų dukters, nei iš nukentėjusios nėra girdėjusi, kad tėvas (kaltinamasis) būtų prie savo dukters priekabiavęs.

Nurodė, kad iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai, tai pirma, kaip brolis ir sakė, ji lėkdama pati nugriuvo, nes ten yra šlaitai. O jeigu ji puolė prie brolio ir jis paėmęs ją už rankų atstūmė, tai galbūt ant rankų ir atsirado sužalojimai. Antra, jeigu ji vaikščiojo į masažus, tai mėlynės gali būti nuo masažų.

L. Ž. I., parodė, kad kaltinamasis – tėtis, o nukentėjusi – mama. Apie patį įvykį žino tiek, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ir, kad pas jį po įvykio buvo atvažiavęs tėtis, rodė ant galvos guzą. Tėtis sakė, kad konfliktas įvyko pas jį sode, kur tėtis gyvena. Tėtis ir mama atskirai gyvena apie du metus tikrai, o gal ir daugiau. Tėtis rodė ant galvos guzą, sakė, jog prasileido tikrai kelis smūgius, sakė, kad kažkas yra nugarai. Nurodė, kad jis pats stengėsi į tai labai nesigilinti, kaip sūnus nenorėjo kištis nei į vieno kažkurio pusę, manė, jog jie išsiaiškins patys. Prieš šį įvykį jo santykiai su mama buvo pagerėję. Nurodė, kad su mama prasti santykiai buvo nuo senų laikų, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, rado namuose vyriškį, kuris buvo atvažiavęs pas ją. Motinos prašė tą vyrą iš namų išprašyti, arba jis (liudytojas) išeis iš namų. Po to jų santykiai vėl pagerėjo. Nurodė, kad jis įtaria, kad šiandien apklaustas liudytoju asmuo, yra ne tik masažistas, įtaria, kad mama galimai neištikima su šiuo vyriškiu. Nurodė, kad jis tiki, kad mama galėjo atvažiuoti į tėvo namus 6 val. ryto, jos tikslai nenuspėjami. Sakytų, kad ji galėjo atvažiuoti tikslu šiek tiek pagąsdinti tėvą, kad jį išprovokuoti. Dar iki šio įvykio mama jam (liudytojui) buvo pasakiusi, jog ji sužlugdys tėvą, bet kadangi jis su tėvu kartu dirba, tai darbo atžvilgiu išeina, kad ir jį (liudytoją) sužlugdys. Nurodė, kad jis nėra matęs tėvo smurtaujančio. Buvo atvejis, kad motina kaltino tėvą prieš ją vartojant smurtą, mama rėkė, kad nori ją uždusinti, nužudyti, ar kažkas tokio. O tėtis tuo metu paaiškino, jog tiesiog užsikimšo kaminas, dėl ko kambarys buvo pilnas dūmų, bandė vėdinti, o tuo metu ji išsigandusi skambino, rėkė, bet jis (liudytojas) nematė jokių smurto požymių ant motinos. Nurodė, kad buvo dar daug visokių įvykių. Buvo pridaužyta indų, sudeginta daiktų. Nurodė, kad jis tuomet tėčiui sode įrengė vaizdo kamerą, kad jis viską matytų, buvo ir laužomos durys, išdaužti langai. Viename vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip mama durų spyną keičia. Taip pat buvo išmokta išjungti elektrą, kad atsijungtų kamera. Būna užfiksuotas vaizdas, kad mama į sodą atvažiavo, o po to vaizdas dingsta. Tėtis pastebėjo, kad laužavietėje buvo deginti kažkokie daiktai, popieriai ar dokumentai. Nurodė, kad jo nuomone čia vyksta cirkas, bandymas išprovokuoti, bandant padaryti save auka. Nurodė, kad jis teigia apie visa tai atsakingai, taip iš tiesų yra. Po šio įvykio bandė su tėvais šnekėti, tai išlindo dar istorija su seserimi, dėl kurios sesuo vėliau atsiprašė. Nurodė, kad mama buvo pasakiusi „ jog tavo tėvas galėjo ir tavo dukras išprievartauti“. Jis tuomet motinos paklausė, iš kur ji žinanti, tai ji pasakė, jog turi įrodymų. Jis paprašė jos pasakyti, bet ji daugiau nieko nesakė. Nurodė, kad jam sesuo niekada nesakė, kad tėvas būtų prie jos priekabiavęs. Tai jis išgirdo tik iš mamos. Jis sesers klausė, iš kur tokia istorija atsirado, tai sesuo pasakė, jog ji susapnavusi. Nurodė, kad jam protu nesuvokiama kaip galima tokiais dalykais manipuliuoti. Nurodė, kad mama nori padaryti save auka. Nurodė, kad jam žinoma, kad tėvas pirmas kreipėsi į policiją, jog jį sumušė mama, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas, mama buvo pripažinta įtariamąja. Nurodė, kad mama suvaidino auką. Jeigu sprendžiama tos dienos įvykius, tai nukentėjęs buvo tėtis. Nurodė, kad tėvas rodė galvoje gumbą ir sakė, jog tai padarė mama. Jis aiškino, kad mama puolė, jis gynėsi, ją pervertė gindamasis, tiksliai eigos nepapasakos, ir išsikvietė policiją. Tėvas nesmurtavo prieš mamą, jis tiesiog gynėsi, buvo tiesiog savigyna. Nurodė, kad kokie sužalojimai buvo pas mamą, tai jai buvo sugriebta už rankos ir viskas. Gali pasakyti, kad ji pati puolė, bandė kažką daryti. O kadangi mama smulkesnė, o tėtis gynėsi, gal ją stumtelėjo ar kažkas tokio.

Liudytoja Z. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 36-37, 38-41) apie įvykį davė teisingus parodymus, kad 10 metų pažįsta kaimynus (duomenys neskelbtini). Kaimynė M. I. apie 2 metus nuolat negyvena. Kaimynas V. I. yra labai tylus žmogus, nekonfliktiškas. Niekada nematė jo neblaivaus. M. I. yra mačiusi neblaivią. Pastaroji yra skardžiabalsė. Ne vieną kartą girdėjo, kad M. I. rėkia ant savo vyro. M. I. balsą girdėdavo daug dažniau nei V. I.. Niekada nematė, kad V. I. rėktų ant M. I. ar jai suduotų. 2023-08-16 ji atsikėlė 05.30 val., nuėjo į pavėsinę ir išgirdo kaimynės M. I. riksmą, barimąsi ant V. I.. M. I. kieme rėkė „per tave gyventi negaliu, negaliu gyventi“. M. I. buvo kieme, o V. I. terasoje. Jis nerėkė, o M. I. rėkė ir rėkė ant pastarojo. Pavėsinėje ji buvo iki 06.30 val. Jokio apsistumdymo tarp jų ar smurtinių veiksmų nematė.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos pagarsintuose parodymuose tik netiksliai užrašyta, kad daržų nėra, šiltnamis pas juos yra, tyrime sakė, kad šiltnamis stovėjo, o daugiau viskas iš esmės užfiksuota teisingai. Nurodė, kad I. kartu nebegyvena daugiau nei du metai, sode mato tik I. 2023 m. rugpjūčio 16 d. atsikėlė anksti ryte, nes reikėjo važiuoti dėl operacijos į (duomenys neskelbtini). Pasidariusi kavą, išėjo į lauke esančią pavėsinę atsigerti kavos ir girdėjo M. I. riksmą. Iš smalsumo nusileido į apačią pasižiūrėti kas vyksta, nes iš jų sodo labai gerai matosi jų sodas. Matė, kad M. I. stovėjo apačioje, o V. I. stovėjo terasoje ir rūkė cigaretę, o ji garsiai rėkė, rėkimo turinio dabar nepasakys, nepamena. Nurodė, kad M. I. balsą girdėjo ilgokai, gal pusvalandį, gal truputį daugiau, girdėjo rėkiančią M. I.. Nusileidusi žemiau, patį įvykį stebėjo apie 10 minučių. Mačiau kaip M. I. rėkė, o jis stovėjo terasoje ir rūkė. Jokio konflikto tarp jų nematė.. Konflikto pabaigos nematė, nes išvažinėjo iš sodo, jau atvažinėjo policija, bet jokių muštynių tarp jų tikrai nematė. Jeigu tarp jų būtų kas nors įvykę, ji būtų mačiusi, nes jai jų sodas labai gerai matosi. Jokių grumtynių nematė. Nurodė, kad jos santykiai su V. I. tik kaimyniški, susitikę pasisveikina ir viskas, nepiktuoju. Su M. I. jų tarpusavio santykiai irgi buvo normalūs, geri, ji anūką vesdavo pas ją apsikirpti ir pati eidavo pas ją į namus apsikirpti. Nurodė, kad ji pavėsinėje buvo nuo 05.30 val. iki 06.30 val. Tikrai jokių muštynių nebuvo. Nemačiau, kad jie būtų arti vienas kito. Matė kaip V. I. stovėdamas terasoje rūkė, o M. I. stovėjo apačioje. Nurodė, kad ji negali pasakyti iš kur atsirado pas V. I. ir M. I. sužalojimai, nes nematė. Ji daugiau klausėsi, kas pas juos vyksta, ir epizodiškai atsisukdama pasižiūrėdavo, bet visą laiką, kas ten vyksta, ji nežiūrėjo. Nurodė, kad ji nei karto nėra mačiusi V. I. kažkaip skriaudžiančio žmoną, vaiką, vaikantį ją, ar jį girtą, yra mačiusi tik M. I. neblaivią kelis kartus, kai šventės būdavo. Anksčiau niekada nėra girdėjusi, kad pas juos vyktų koks konfliktas. Per tą laiką, kai jie kartu negyvena, nematė jų kieme taip pat jokių konfliktų, išskyrus šį, apie kurį kalba. Kaip jai šis įvykis pasirodė tokiu ankstyvu metu, tai ji tuo metu net nežinojo, kad pas juos vyksta skyrybos. jai net keista buvo, kad M. I. garsiai rėkė ir šaukė.

2023-08-31, Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-33394-23, gavus 2023-08-28 M. I. skundą-pareiškimą, apie tai, kad 2023-08-16, apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), sutuoktinis V. I. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, ją sumušė, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 b. l.43-51, 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2023-08-31 apžiūrėta įvykio vietos apžiūra, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą gyvenamo namo kambariai tvarkingi, daiktai neišmėtyti. Lauko teritorija taip pat tvarkinga. Pėdsakų turinčių reikšmės bylos tyrimui neaptikta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 67-74).

Iš byloje esančio 2024-02-21 parodymų patikinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusi M. I. parodė vietą, kur 2023-08-16 prieš ją smurtavo vyras V. I.. M. I. iš (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą adresą privažiavus vieno aukšto namą, patekus į kiemą ir į jame esantį vieno aukšto medinį namą, k patenkama į namo terasą. Namo durys yra užrakintos, todėl patekti į vidų nėra galimybės. Nukentėjusiosios M. I. buvo paprašyta parodyti vietą pro kurias duris ji bėgo nuo V. I. ir kur ji trenkėsi į terasą. M. I. sutiko parodyti ir po kaire puse parodė užkaltas duris (kurios tuo metu buvo dar neužkaltos) pro kurias 2023-08-16 išbėgo iš kambario į terasą. Po to terasoje parodė medinį turėklą į kuri ji, nuo V. I. pastūmimo atsitrenkė savo kūnu ir susižalojo. Toliau M. I. buvo paprašyta parodyti kur tuo metu stovėjo automobilis „Škoda“. Nulipus laiptais ir nuėjus į kiemo teritoriją po kaire puse plytelėmis išklotoje vietoje M. I. parodė vietą, kur tuo metu stovėjo automobilis „Škoda“ į kurį ji įsėdo ir bandė išvažiuoti, o V. I. nutraukė laidus. Po to už automobilio, žalios vejos pakiloje M. I. parodė vietą kur ji buvo ištraukta iš automobilio ir veidu paguldyta ant žemės ir V. I. ją tuo metu buvo užgulęs visu savo kūnu ir ją spaudė prie žemės. Parodymų patikrinimas baigtas ir sugrįžus į Kėdainių rajono PK buvo surašytas parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 111-118).

Iš byloje esančio 2024-02-21 akistatos protokolo, tarp nukentėjusiosios M. I. ir kaltinamojo V. I., matyti, kad pastarieji patvirtino anksčiau duotus savo parodymus M. I. dar kartą parodė, kad įvykio rytą jai atvykus prieš ją smurtavo jos vyras V. I.. Jai atvykus į sodo namelį ir įėjus į vidų V. I. koridoriuje jai užlaužė abi rankas už nugaros, prirėmė prie sienos. Po to jai išsilaisvinus ji bėgo nuo jo į lauką ir pagriebusi kvepalų buteliuką papurškė jam į akis. Išbėgusi į lauką terasoje ją vyras pastūmė ir nuo pastūmimo ji atsitrenkė savo kūnu į terasos medinį turėklą. Paėmusi jo automobilio raktus bėgo į savo vyro automobilį „Škoda“ ir jai į jį atsisėdus priėjo V. I., nutraukė automobilio laidus ir jai sėdint automobilio viduje prie vairo jis viena ranka suėmė jai už kaklo, kita ranka suėmė už kairės rankos, kurios vietos neatsimena, yra nurodžiusi apklausoje, ištraukė ją iš automobilio ir pargriovęs ant žemės visų savo kūnu ją prispaudė prie žemės. Ji tuo metu gulėjo ant pilvo, veidu į žemę. Jis visu savo kūnu, kojomis įsirėmė jai į nugarą, dešinę ranką. Prispaudęs ją prie žemės V. I. iš savo mobilaus ryšio telefono skambino kaip suprato bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė pareigūnus. Po skambučio jis ją paleido ir laukė atvykstančių pareigūnų. Tą rytą buvo apsirengusi ilgomis vasarinėmis kelnėmis, ilgom rankovėms džemperiu ir trumpomis rankovėmis maikute. Į šiuos atsakymus kaltinamasis V. I. parodė, kad tokių nukentėjusiosios parodymų netvirtina, jis M. I. rankų nebuvo užlaužęs, terasoje jos nestūmė ir iš automobilio „Škoda“ jos neištraukė. Automobilio laidus jis atjungė dėl to, kad ji niekur neišvažiuotų, nes dar būnant terasoje jis jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Taip pat prie žemės M. I. savo kūnu prispaudęs nebuvo ir jos nespaudė kojomis. Apie tai, kad ji jau atvyko su kraujosruvomis jis viską nurodė apklausoje, taip pat nurodė kur ji susižalojo sodo namelyje. Jis prieš savo žmoną nesmurtavo, ji jį tą dieną buvo sužalojusi (1 t., b. l. 126-129.).

Iš byloje esančios 2023-08-17 specialisto išvados Nr. G 1715/2023 (02) matyti, kad M. I. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi metu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2023-08-16. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 144-145).

Iš byloje pridėtos, 2024-02-19 specialisto išvados Nr. pG 344/2024 (02) matyti, kad M. I. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairiame rieše. Objektyvių duomenų dėl galvos smegenų sukrėtimo, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais, metu, kurių individualių savybių nustatyti negalima. Sužalojimai padaryti nemažiau dešimt trauminių poveikių. Esant sužalojimams įvairiuose kūno paviršiuose įvairiose lokalizacijose sužalojimų visuma griuvimui ar susižalojimui, nebūdinga. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 159-161).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros metu apžiūrėti du Bendrojo pagalbos centro skambučiai: 2023-08-16, 06 val. 16 min., garso įrašo trukmė: 1 min. 54 s. ir 2023-08-16, 06 val. 39 min., garso įrašo trukmė: 0 min. 50 s. Apžiūros metu nustatyta, kad skambino V. I. pranešdamas, kad vyksta skyrybos, jie su žmona negyvena 1,5 metų, atvažiavo jo žmona, (duomenys neskelbtini) ir jam į akis pripurškė kvepalų, todėl reikalingi policijos pareigūnai. Antru skambučiu 06.39 val. V. I. pranešė, kad vyksta smurtas prieš jį. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 79-81).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas pareigūnės E. S. tarnybinės kameros vaizdo ir garso įrašas „PSS-20230816-06421UTC+00300.mp4“, atliktas pareigūnei atvykus į įvykio vietą. Įraše matyti, kad pareigūnę pasitiko tik juodos spalvos šortais vilkintis vyras, kuris iš karto atsuko jai nugarą. Vyras rodo į galvą ir sako, kad jam sudavė su „šlanga“. Matyti, kad ateina moteris, kuri pasakoja, jog ryte atvažiavo arbatos pasidaryti, vyras pradėjo konfliktą, paėmė mašinos raktus, neleidžia išvažiuoti. Matyti, kad vyras klausia moters „O iš kur pas mane ant nugaros mėlynė, guzas galvoje?“ Moteris vyro klausia „Kodėl mano rankos mėlynos? Va čia raudonos visos (rodo į kairę ranką)“. Vyras sako „į gerą vietą spardyt.“ Moteris atsako „Gal pasakyti, kodėl spyriau?“ Moteris sako „mano dukra prisipažino prieš kelias dienas, kad jis prievartavo ją, kai ji buvo vaikas.“ Pareigūnė juos ramina ir su moterimi nueina į namelio terasą. Moteris pasakoja „Aš atvažiavau ryte ir jisai išėjo ir pradėjo - ko tu čia atvažiavai, tu dink, čia tau niekas nepriklauso ir jam pradėjau sakyti, kad mano dukra prisipažino ir jis tada įsiuto, sakau - atiduok raktus ir tada važiuoju, jis sako -niekur tu nevažiuosi, aš tau policiją iškviesiu ir pradėjo stumdytis, neatidavė raktų“. Moteris nurodė, kad ji paėmė jo raktus ir jis iškvietė policiją, jie susistumdė. Moteris nurodė, kad jai už rankų tampė, stumdėsi. Moteris patikslina, kad tyčia jo nestumdė, o norėjo atimti raktus. Moteris nurodė, kad nežino, iš kur pas vyrą guzas galvoje. Moteris nurodė, kad vakar vyras buvo neblaivus. Moteris nurodė, kad jai sudavė atbula ranka per rankas, per nugarą, per kojas sudavė, bet mėlynių nėra ir jai skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnė nueina kalbėti su kieme stovinčiu vyru. Vyras pasakoja, kad atvažiavo žmona, kad iš jos paėmė raktus, jog neišvažiuotų, nes jis jau buvo paskambinęs. Vyras nurodė, kad norėjo vandeniu aplaistyti, o po to moteris su „šlanga“ (rodo į galvą) ir sako „va čia va guzas, su šlangos galu į nugarą, rankoje dar raktus turėjo, į nugarą su plastmasiniu šlangos antgaliu, į gerą vietą įspyrė namuose iš pat pradžių ir nuo to viskas ir prasidėjo“. Vyras nurodė, kad žmona iš pat ryto paėmė kvepalų ir papurškė į akis. Į pareigūnės klausimą, ar skaudėjo, vyras atsakė, kad „nieko, iškentėsiu.“ Į pareigūnės papildomą klausimą skauda ar ne, vyras atsakė, kad „ne, ne, ne, nieko.“ Į trečią kartą užduotą pareigūnės klausimą, ar žmona savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, vyras atsako „Taip, sukėlė, nes tokia situacija, kad sukėlė.“ ( 1 t., b. l. 84-86,87).

Iš byloje esančio 2023-10-10, Kauno apylinkės prokuratūros, 5 skyriaus prokurorės I. Balkūnės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30883-23, matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal V. I. skundą, dėl M. I. veiksmų jos atžvilgiu nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. nesant padarytos nusikalstamos veikos, nutarimas nebuvo apskųstas (2 t., b. l. 54-60).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2023-08-16, 06.50 val. M. I. ir V. I. buvo blaivūs (2 t., b. l. 69-70).?

Iš byloje esančio 2024-03-21 parodymų patikinimo vietoje protokolo matyti, kad V. I. parodė, kad jo ir M. I. konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini). Iš Kėdainių rajono policijos komisariato kiemo buvo vykta (duomenys neskelbtini). Įėjęs į sodo sklypo teritoriją, M. I. nuėjo tiesiai į sklype, ant kalniuko stovintį sodo namelį, nuėjo į jame esančią virtuvę, kur pasakė, kad 2023-08-16, ryte, 06.00 val. jis , atėjęs iš miegamojo, virtuvėje rado stovinčią savo sutuoktinę M. I. bei parodė vietą virtuvės viduje, kur stovėjo M. I., paskui parodė miegamojo duris, iš kurio jis atėjo ir nurodė, kad tada tarp jo ir M. I. kilo žodinis konfliktas. T. I. parodė vietą, kur konflikto metu jis atsisėdo virtuvėje prie stalo. Po to I. parodė vietą pakabinamoje lentynėlėje, nurodydamas, iš kur I. paėmė kvepalų buteliuką ir priėjusi prie jo, sėdinčio prie stalo, papurškė kvepalais jam į akis. P. I. nurodė, kad nuėjęs į miegamąjį kambarį, užsidėjo šortus ir vėl grįžo į virtuvę ir parodė vietą, kur jis atsistojo ir nurodė, kad žmona priėjusi prie jo, vieną kartą spyrė jam į tarpukojį. I. nurodė, kad pajuto fizinį skausmą ir išėjo į terasą. Nuėjus su I. į terasą, jis parodė vietą, kur būdamas terasoje, skambino pagalbos numeriu 112. T. I. parodė vietą ant terasos turėklų, iš kur paėmė I. automobilio raktus ir nuėjęs į kiemą, užrakino jos automobilį - parodė vietą kieme, kur ant vejos stovėjo I.s automobilis „Opel Astra“. Tada, kaip nurodė I., I. priėjo prie jo automobilio – „Škoda Yeti“ ir į jį atsisėdo į vairuotojo vietą, I. parodė vietą kieme - trinkelėmis grįstą aikštelę, nurodydamas, kad čia stovėjo jo automobilis, kai žmona įsėdo į jį, o jis, pakėlęs variklio dangtį, atjungė variklio laidą, kad ji negalėtų išvažiuoti tam, kad sulaukti policijos pareigūnų. Kaip nurodė I., žmona išmėtė jo daiktus iš automobilio ir jis parodė netoliese esantį krūmą, nurodydamas, kad ten ji išmetė daiktus. T. I. parodė prie tvoros esančią vietą, nurodydamas, kad ten buvo pritvirtinta vandens laistymo žarna, kurią jis paėmęs, pagrasino aplaistyti žmoną, bet neaplaistė. Tada, kaip nurodė I., I. paėmė tą vandens laistymo žarna ir su ja bei rankoje laikytais raktais sudavė jam per nugarą ir per galvą. Tada, kaip nurodė I., jis nuo jos ėmė šalintis link laužavietės ir parodė kryptį, kur jis ėjo tolyn. T. I. parodė vietą netoli supynių ir netoli laužavietės, nurodydamas, kad čia prie jo priėjusi I. su viena ranka sugriebė jam už kelnių klyno, tada, kaip nurodė I., jis pasitraukė nuo jos ir parodė vietą ant kalniuko, nurodydamas, kad pati I. paslydo ant šlapios žolės ir pargriuvo ant nugaros. Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas, o sugrįžus į policijos komisariatą, buvo surašytas parodymų patikrinimo protokolas (2 t., b. l. 92-119);

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę M. I., tyčia abejomis rankomis užlaužęs jos rankas už nugaros visu kūnu spaudė ją prie sienos, pastarajai išsilaisvinus ir išbėgus į terasą, abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko pastaroji dešinės pusės kūno dalimi trenkėsi į terasos medinį turėklą, po to nukentėjusiajai nubėgus ir įsėdus į automobilį, jis viena ranka sugriebė jai už kaklo, kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo ištraukė ją iš automobilio, pastūmė, dėl kol ji nugriuvo ant žemės ir jis visu savo kūnu, abejomis kojomis prispaudė ją prie žemės, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai M. I. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairiame rieše, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad labai įdėmiai ir atidžiai vertino proceso dalyvių t. y. kaltinamojo, nukentėjusios, parodymų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad abu proceso dalyviai konfliktuoja, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios konfliktai vyksta apie 3 metai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad siekia nutraukti santuoką. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įvykio metu buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusi, šio įvykio niekas daugiau nematė, tikint tik ta jų parodymų dalimi, kurią patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos neprisipažino, neigia vartojęs smurtą nukentėjusios atžvilgiu, tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais.

Teismas netikėti nukentėjusios parodymais, kad jos atžvilgiu kaltinamasis pavartojo smurtą, neturi pagrindo. Jos parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Nukentėjusi pateikdama pareiškimą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (1 t, 43-51, 63-64), tiek užfiksuotame kitų objektų apžiūros protokole, Body kameros vaizdo ir garso įraše iš įvykio vietos (1 tomas b. l. 84-87, ) nurodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo smurtą; eksperto išvados patvirtina, kad M. I. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairiame rieše. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais, metu, kurių individualių savybių nustatyti negalima. Sužalojimai padaryti nemažiau dešimt trauminių poveikių. Esant sužalojimams įvairiuose kūno paviršiuose įvairiose lokalizacijose sužalojimų visuma griuvimui ar susižalojimui, nebūdinga. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 144-145, 159-161).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, nukentėjusios parodymus, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. R. (K.), S. K., J. T., R. K. parodymus, kurie nors įvykio nematė, tačiau po įvykio su kaltinamąja bendravo, kurie patvirtino, kad nukentėjusi sakė, kad ji buvo sužalota sutuoktinio, ji buvo susijaudinusi. Matė sužalojimus ant nukentėjusios kūno po įvykusio konflikto.

Liudytoja E. M. (S.), policijos pareigūnė, nurodė, kad ji buvo įvykio vietoje dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje buvęs vyras rodė savo nugarą ir ranką, sakė, kad jį sužalojo žmona. Prisistačiusi moteris, nurodė, kad vyras naudojo prieš ją smurtą.

Minėtų liudytojų parodymai vieni kitus papildo.

Liudytojai D. G. (kaltinamojo sesuo) ir liudytojas Ž. I. (kaltinamojo ir nukentėjusios sūnus) nurodė, kad jie įvykio nematė. Nurodė, kad nukentėjusi provokavo kaltinamąjį. Liudytoja G. nurodė, kad jai brolis (kaltinamasis) sakęs, kad išvakarėse nukentėjusi kaltinamajam grasino „Ką nori, kad iš tavęs padaryčiau, pederastą, pedofilą ar gerą vaikų tėvą“. Nurodė, kad nukentėjusi sakydama, kad brolį padarys iškrypėliu, neturėjo jokio pagrindo taip kalbėti, ji taip kalbėjo iš pykčio. Brolis jai buvo pasakęs, kad ruošia dokumentus skyryboms, todėl viskas yra daroma dėl pinigų, t. y. ruošiamas įdirbis dėl turto dalybų, ji nori save padaryti auka, o tokiu būdu jai daugiau turto priklausytų. Po įvykio brolis atvažiavo pas ją (liudytoją) ir papasakojo apie įvykį, rodė guzą galvoje, pakaušyje. Brolis pasakojo, kad kai jis paėmė šlangą ir sakė ją atvėsinsiąs su vandeniu, o kai jis šlangą numetė ant žemės, nueidinėjo, tuomet M. pačiupo tą šlangą ir ja vožė jam. Jo mintis buvo ta, kad ten nieko nebuvo, tarp jų buvo toks konfliktas, susistumdymas. Brolis sakė, kad ji (nukentėjusi) bandė sugriebti jam už lytinių organų, o jis ją nuo savęs atstūmė, o ji iš įsiūčio pripurškė jam į akis. Tuomet brolis puolė plautis akis, o ji išbėgo.

L. Ž. I. (kaltinamojo ir nukentėjusios sūnus) taip pat nurodė, kad įvykio nematė. Nurodė, kad jo nuomone motina atvažiavusi į tėvo namus 6 val. ryto tikslu tėvą pagąsdinti ir išprovokuoti.

Liudytoja Z. G. taip pat patvirtino, kad I. gyvena skyrium apie 2 metus. Nurodė, kad I. yra tylus žmogus, nekonfliktiškas. Nurodė, kad 2023-08-16, anksti ryte, (duomenys neskelbtini), girdėjo nukentėjusios riksmus, ji barėsi ant I., ji skardžiabalsė. I. buvo kieme, o I. terasoje. Nurodė, kad ji daugiau klausė konflikto ir atsisukdama, epizodiškai pasižiūrėdavo. Jokio apsistumdymo ji nematė.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, ar sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios vyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą, grumtynes. Nors ir vyko grumtynės, bet kaltinamasis pasirinko netinkamą elgesio modelį, kuomet agresyviai abejomis rankomis užlaužęs nukentėjusios rankas už nugaros visu kūnu spaudė ją prie sienos, pastarajai išsilaisvinus ir išbėgus į terasą, abejomis rankomis ją pastūmė, dėl ko pastaroji dešinės pusės kūno dalimi trenkėsi į terasos medinį turėklą, po to nukentėjusiajai nubėgus ir įsėdus į automobilį, jis viena ranka sugriebė jai už kaklo, kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo ištraukė ją iš automobilio, pastūmė, dėl kol ji nugriuvo ant žemės ir jis visu savo kūnu, abejomis kojomis prispaudė ją prie žemės, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai M. I. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairiame rieše, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusi yra smulkaus kūno sudėjimo (nurodė, kad svėrė 45 kg. ), ji ligota, sirgo ir serga onkologine liga, gi kaltinamasis yra stamboko kūno sudėjimo.

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to Lietuvos Respublikos BPK 38 str. išaiškinta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusi patvirtino, kad jie 2 metus gyveno skyrium, bendro ūkio nevedė, negyveno santuokinio gyvenimo, juos sėjo konfliktiški santykiai. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis ir nukentėjusi negali būti laikomi šeimos nariais, tarp jų nebuvo susiklostę tikri šeimos narių santykiai, kokius apibrėžia BK 248 str. 2d. nuostatos ir jų taikymo praktika. Todėl kaltinamojo pavartotas smurtas nukentėjusios atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieš šeimos narį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-05 nutartis, kasacinė byla Nr. 2K-231-489/2020), todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius ir pan.

Iš byloje esančio prokurorės 2023-10-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30883-23, matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal V. I. skundą, dėl M. I. veiksmų jos atžvilgiu nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. nesant padarytos nusikalstamos veikos, nutarimas nebuvo apskųstas (2 t., b. l. 54-60).

Teismas pažymi, kad minėtoje situacijoje, vadovaujantis teismų praktika, būtinosios ginties situacijos nėra, nes kaltinamasis, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais ( kasacinio teismo praktika, nutartis 2K-3-648/2021 );

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusios elgesys.

BK 59 str. 1 d. 6 p, sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.; rizikingu elgesiu reikia laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

Teismas daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi elgėsi rizikingai. Ji pas kaltinamąjį į namus (tuo metu kartu negyveno apie 2 metus, nukentėjusi gyveno bute, o kaltinamasis sodo namelyje) atvyko apie 6 val. ryto, kaltinamasis miegojo, jį pažadino šuns lojimas. Nukentėjusi negalėjo tikslai paaiškinti, ko ji atvyko ankstų rytą pas kaltinamąjį, kurio neva bijojo, nes jis buvo agresyvus, žinojo, kad rugpjūčio 15 d. jis buvo vartojęs alkoholio, nurodė ir, kad arbatos išgerti, ir kad dokumentų pasiimti, ir kad kaltinamasis ją prisiviliojo į namus (taip patvirtino liudytoja S. K.). Nukentėjusi pripažįsta su kvepalais papurškusi kaltinamajam į veidą, pripažįsta, kad įvyko susistumdymas. Nurodė, kad jie labai daug grūmėsi, lakstė po sodą, grumtynės buvo žiaurios. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nukentėjusiai ir kaltinamajam ekspertų buvo nustatyti sužalojimai atsiradę įvykio metu ( 2 t., b. l. 144-145, 159-161, b. l. 54-59);

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tokie nukentėjusios veiksmai -sukėlė konfliktą, kaltindama kaltinamąjį seksualiai išnaudojus jų dukrą, kvepalų purškimas kaltinamajam į akis, buvo rizikingi, ypač įvertinus tai, kad nukentėjusi ankstų rytą 6.00 val. atvyko pas nukentėjusį į namus, kaltinamasis dar miegojo, kai tuo metu apie 2 metus kartu negyveno, gyveno skirtingais adresais.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis neteistas (2 t., b. l. 125-126), administracine tvarka baustas 2022 m. du kartus ( 2 t., b. l. 128-129), jis dirba, vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 124); duomenų nėra, jog būtų registruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 141); žala nukentėjusiai neatlyginta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas ir vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus ir draudimus. Kaltinamasis dirba, neteistas, todėl šiuo atveju kitos sankcijoje numatytos bausmės - areštas, laisvės atėmimo bausmė būtų per griežtos, o viešieji darbai skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusi elgėsi pati rizikingai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Teismas atsižvelgęs į paminėtas mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė - sankcijos minimumas. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesigaili, žala neatlyginta, nukentėjusios neatsiprašė. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t.,, b. l. 136-139), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad ji dėl padaryto sužalojimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) išvada jai kainavo 23,30 Eur. Nurodė, kad ji patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didžiulį stresą, pažeminimą, nepatogumus, nes ji dirba kirpėja, bei reputacijos pablogėjimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, patyrė depresiją kurią gydosi iki šiol, ją kankina nemiga, baimė, nervinė įtampa, kreipėsi į psichologą (pateikė pažymą 2 t., b. l. 178). Teismo prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (už advokato pagalbą).

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad turtinė žala nukentėjusiai kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų; nukentėjusios pareikštas civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 140), todėl civ. ieškinys tenkintinas visiškai, kaltinamojo veiksmais padaryta nukentėjusiai 23,30 Eur dydžio turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėta, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė nepatogumų ir kitų nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios gydimosi periodas nebuvo gan ilgas ( pateikta pažyma, turėjo 6 konsultacijas pas psichologą 2 t., b. l. 178). Byloje nepateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pati nukentėjusi elgėsi rizikingai.

Nustatyta, kad kaltinamasis dirba, jo turtinė padėtis gera, turi nekilnojamojo turto. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusi pareiškė civ. ieškinį dėl 23,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiai buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairiame rieše, tuo nukentėjusiai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinį skausmas. Neabejotinai nukentėjusi patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus dėl matomų sužalojimų, ribojo bendravimą, patyrė nemigą, baimę, nervinę įtampą, dėl ko kreipėsi pagalbos pas psichologą.

Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, į tai, kad pati nukentėjusi elgėsi rizikingai, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 300 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 200-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ; tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021; 1A-429-485/2022).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 t., b. l. 179, 3 t., b. l. 12 ), matyti, kad nukentėjusi turėjo išlaidų –2870, 00 Eur, ji teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jai; nukentėjusią atstovavo teisme, ruošė dokumentus – skundus, civ. ieškinį, adv. G. V. jam už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjusi, todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos – 2870,00 Eur nukentėjusios naudai. Nukentėjusios atstovas advokatas G. V. paaiškino, kad minėtoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko ilgai, buvo M. I. apklausos, akistata, parodymų patikrinimai vietoje. Buvo surašomas skundas, civilinis ieškinys ir aišku važinėjimas (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamojo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atstovaujamajai, bet tų išlaidų į civilinį ieškinį jis neįtraukė.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusios patirtos 2870,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidos atitinka bylos apimtį, sudėtingumą ir yra proporcingos suteiktų teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apimčiai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2 vnt. kompaktinės plokštelės su vaizdo, garso įrašais– esančios byloje (1 t., b. l. 83,87), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąsias dvi priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2 vnt. kompaktines plokšteles su vaizdo/garso įrašais (1 t., b. l. 83,87) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios M. I. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš nuteistojo V. I. -23, 30 Eur (dvidešimt tris eurus 30 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai M. I..

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios M. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo V. I. -300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai M. I., likusioje dalyje civ ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. I. proceso išlaidas (už advokato pagalbą nukentėjusiai) – 2870, 00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) nukentėjusios M. I. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Audra Kriščiūnienė