Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. ir jo gynėjas prašo

3.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti V. I. išteisinantį nuosprendį.

1.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė tikrosios bylos esmės, bylą išnagrinėjo pagal tikrovės neatitinkantį kaltinimą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. V. I. kaltė padarius tyčinį jam inkriminuotą nusikaltimą neįrodyta.

1.2. Pirmosios instancijos teismas į nuosprendį iš teismo posėdžio protokolo pažodžiui perkėlė nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymus bei dalį (tendencingai) bylos medžiagos ir kelis kartus perrašė tai, ką nustatė. Teismo pasisakymas, kad įdėmiai ir atidžiai vertino proceso dalyvių parodymų patikimumą kelia įtarimą dėl teismo šališkumo, nes įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymus teismą įpareigoja įstatymas. Tokia skundžiamame nuosprendyje išsakyta pozicija reiškia siekimą pasiteisinti dėl apkaltinamojo nuosprendžio surašymo. Skundžiamame nuosprendyje teismas daug kartų cituoja LAT suformuotas nuostatas dėl įrodymų vertinimo, teismo nešališkumo, tačiau nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš viso nevertino, nesulygino jų su jos pačios iniciatyva apklaustų liudytojų R. K., S. K., J. T. ir E. M. parodymais, kai tuoj po įvykio joms skambino ir kūrė sau palankų „alibi“ (nekaltumo įrodymą). Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų atkartojimas iš protokolo nėra įrodymų vertinimas ar įpareigojančių baudžiamojo proceso įstatymo normų laikymasis. Vien siekimas pasiteisinti panaudojant išsireiškimus „įdėmiai ir atidžiai “ nedaro nuosprendžio pagrįstu ar kiek teisingesniu.

1.3. Įrodymų įvertinimas turi būti užbaigiamas kategoriškomis išvadomis, neleidžiančiomis abejoti jų teisingumu. Vietoj to, teismas dar kartą perrašė kaltinimo formuluotę. Nuosprendžio teiginiai (parašymas), kad išanalizuota įrodymų visuma, nesant faktinio visų prieštaringų įrodymų vertinimo, tuo pagrindu vienų įrodymų priėmimo, o kitų atmetimo, remiantis įstatymų ir bylos medžiaga, daro nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas beveik pažodžiui aprašė kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, tam tikrą bylos medžiagą, tačiau iš to nepadarė jokių išvadų, išskyrus tai, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, tačiau tai padarė elgdamasi ne tyčia, o dėl neatsargumo, elgdamasi tik rizikingai. Teismas konstatavo, kad nors nukentėjusioji kaltinamajam pirmoji pripurškė į akis kvepalų, spyrė jam į tarpkojį, po to - kieme stvėrė už lytinių organų ir tempė, padarė sužalojimus nugaroje ir galvoje, tačiau V. I. esą neturėjo teisės gintis ir nesigynė, o puolė žymiai už save smulkesnę moterį ir ją sąmoningai sužalojo. Tokios teismo išvados nepagrįstos.

1.4. Ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) M. I. pradėtas 2023 m. rugpjūčio 16 d., tuoj pat po įvykio, gavus V. I. pareiškimą (advokatas M. I. gynybai pateikė tik 2023 m. rugsėjo 5 d. išrašytą orderį, nors teismas priteisė advokato atstovavimo išlaidas ir už pirminį pareiškimą, surašytą 2024 m. rugpjūčio 24 d.). Šis tyrimas 2023 m. spalio 10 d. prokurorės nutarimu nutrauktas. Apie V. I. informavimą byloje jokių duomenų nėra. Advokatė V. I. gynybai (ne nukentėjusiojo atstovavimui) yra pateikusi 2023 m. lapkričio 8 d. išrašytą orderį, t. y., praėjus 28 dienoms po tyrimo prieš M. I. nutraukimo. Teismas advokatės 2023 m. lapkričio 17 d. surašytą skundą prijungti prie bylos žodine nutartimi atsisakė, jo byloje nėra.

1.5. Prokurorės 2023 m. spalio 10 d. nutarimas grindžiamas tuo, kad konflikto metu sužaloti abu, tačiau M. I. nuosekliai teigė, kad gynėsi, o sužalojimus padarė netyčia. V. I. parodymai - neva abejotini, nes akistatos metu jis parodė, kad papurškus jam į akis kvepalų neskaudėjo, o papildomos apklausos metu - kad skaudėjo; į įvykio vietą atvykus pareigūnams, taip pat ne iš karto nurodė, kad jam sukeltas fizinis skausmas, o apie tai, kad M. I. buvo sugriebusi už lytinių organų ir patempė, nenurodė iš viso. Tai netiesa, nes prieštarauja vaizdo ir garso medžiagai. Visiškai nevertinta specialisto išvada dėl V. I. padarytų dviejų sužalojimų galvoje ir nugaroje. Ekspertas aiškiai nurodė: „Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą“. Išvadoje aprašyti sužalojimai yra akivaizdūs ir klausimas gyvam žmogui dėl to, ar skaudėjo, atrodo gana keistai. Su prie vandens čiaupo pajungta vandens laistymo žarna su antgaliu neįmanoma padaryti tokius sužalojimus nugaroje ir galvoje ginantis arba netyčia. Nutarimas akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, neapskųstas ne paties V. I. valia, o susiklosčius jam labai nepalankioms aplinkybėms pasirenkant gynėjus.

1.6. Skunde teigiama, kad nors prokurorės 2023 m. spalio 10 d. nutarimas nepanaikintas, tačiau kita bylos medžiaga (ir specialisto išvada) yra tiesiogiai susijusi su konfliktu ir kaltinimu V. I., todėl turėjo būti vertinama neatsiejamai nuo jam pateikto kaltinimo. Teismas nuosprendyje nurodo, kad „išanalizavo įrodymų visumą“, tačiau nukentėjusiosios parodymų, kad ji net nežino, kas, kada ir kaip sužalojo V. I., bei V. I. padarytų sužalojimų (sveikatos sutrikdymo) nevertino niekaip. Teismas iš viso nepasisakė dėl vienos esminių sutuoktinių konflikto aplinkybių: kodėl V. I. net du kartus skambino į Bendrojo pagalbos centrą (toliau – BPC), pirmą kartą nurodydamas, kad M. I. elgiasi neadekvačiai, o antrą kartą - kad smurtauja, o M. I. nesikreipė ir konflikto nebandė išvengti, nors tokią galimybę turėjo.

1.7. Ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėtas 2023 m. rugpjūčio 31 d., gavus M. I. atstovo surašytą pareiškimą. Nutrauktas 2023 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu. Jame konstatuota, kad pagal liudytojo R. K. parodymus, M. I., sužinojusi apie jai pradėtą ikiteisminį tyrimą, jau 2023 m. rugpjūčio 16 d., 9:30 val. skambino jam į A., pranešė, kad ją sumušė vyras, kad tyrimas pradėtas jai, todėl prašė ir jis rekomendavo advokatą. 2023 m. gruodžio 6 d. M. I. atstovas pateikė skundą, kurį vyriausiasis prokuroras atmetė. Sekantis skundas - ikiteisminio tyrimo teisėjui 2023 m. gruodžio 27 d., o 2024 m. sausio 12 d. nutarimas teismo nutartimi panaikintas dėl neišsamumo. Ikiteisminis tyrimas ir teismas nuosprendyje rėmėsi „nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais ir bylos faktines aplinkybes atitinkančiais“ nukentėjusiosios parodymais ir specialisto išvada, todėl ypatingai svarbūs yra nukentėjusiosios parodymai, ypač - pirminiai, kol jos dar nekonsultavo advokatas (skundo surašymo data nurodyta 2023 m. rugpjūčio 24 d.), ir liudytojų parodymai.

1.8. Skunde analizuojamas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pradžioje V. I. klausia: „O iš kur pas mane ant nugaros mėlynė, guzas galvoje?“. M. I. atsako klausimu: „Kodėl mano rankos mėlynos?“, tai yra, M. I. neneigė, kad V. I. sužalojo ji. V. I. sako: „į gerą vietą spardyt“, į tai M. I. atsako „Gal pasakyti, kodėl spyriau?“ ir pasakoja: „Mano dukra prisipažino prieš kelias dienas, kad jis prievartavo ją, kai ji buvo vaikas.“ Vėlgi: nukentėjusioji pripažino ir šį tyčinį nusikalstamą veiksmą. M. I. nurodė, kad kai ji paėmė jo raktus ir jis iškvietė policiją, jie susistumdė. Moteris nurodė, kad jai už rankų tampė, stumdėsi. Į tyrėjos klausimą dėl V. I. galimų tyčinių veiksmų, kai ji norėjo atimti iš jo raktus, M. I. atsakė: „Ne tyčia jis nebedrįsta jau“. M. I. nurodo ir tai, kad nei jis, nei ji nenorėjo vienas kito nuskriausti, tiktai ji norėjusi atimti raktus; ji nežinanti, iš kur pas vyrą guzas galvoje. Po to ji teigė, kad jai sudavė atbula ranka per rankas, per nugarą, per kojas, bet mėlynių nėra. Tai yra akivaizdaus gynimosi nuo M. I. puolimo požymiai („atbula ranka“), tačiau teismas visa tai „išvertė“ į V. I. agresiją ir tyčinio smurto vartojimą.

1.9. Skunde teigiama, kad M. I. melagingai nurodė ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. V. I. „gėrė visą dieną“ ir, kad gyvena su jos drauge. Nurodė ir tai, kad sudavė, tačiau „mėlynių neliko, mėlynių nėra“. Pareigūnei nuėjus kalbėti su kieme stovinčiu V. I., šis nurodo, kad atvažiavo žmona, kad iš jos paėmė raktus, jog neišvažiuotų, nes jis jau buvo paskambinęs BPC. Vyras nurodė, kad norėjo atvėsinti (vandeniu aplieti), o M. I. su „šlanga“ (rodo į galvą), ir sako „va čia va guzas, su „šlangos“ galu į nugarą, rankoje dar raktus turėjo, į nugarą su plastmasiniu „šlangos“ antgaliu, į gerą vietą įspyrė namuose iš pat pradžių, ir nuo to viskas ir prasidėjo“. V. I. nurodė, kad žmona iš pat ryto paėmė kvepalų ir papurškė į akis. Į pareigūnės klausimą, ar skaudėjo, vyras atsakė, kad „Nieko, iškentėsiu“ Į pareigūnės papildomą klausimą skauda ar ne, vyras atsakė, kad „Ne, ne, ne, nieko.“ Į trečią kartą užduotą pareigūnės klausimą, ar žmona savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, vyras atsako „Taip, sukėlė“. Iš to kas pasakyta, vertinant 2023 m. spalio 10 d. nutarimą, darytina išvada: atbula ranka sudavus per rankas, nugarą ir kojas (tai - tik M. I. parodymai), kai kraujosruva yra tik rankoje, fizinis skausmas sukeliamas, o sudavus vandens laistymo žarna su jos gale įtaisytu antgaliu per nugarą ir galvą, kai lieka akivaizdūs sužalojimai, skausmas nesukeliamas.

1.10. Nurodoma, kad minėta vaizdo medžiaga objektyviai ir akivaizdžiai atskleidžia konflikto priežastis, eigą ir esmę: šeštą valandą ryto, kai V. I. dar miega, M. I. patenka į jo gyvenamąją vietą dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis - dėl išgalvotos istorijos galimai pagal dukters jai pateiktą neaiškią ir nekonkrečią informaciją, kurią paneigė pati dukra (galimai - kad V. I. dukters vaikystės metu galėjo priekabiauti ar dukrą tvirkinti (dukters el. laiškas - atsiprašymas pateiktas teismui). Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. I., užsiminusi apie dukrą (konflikto priežastį) labai susijaudina, giliai ir sunkiai kvėpuoja. Neįsitikinusi, neturėdama jokių įrodymų, M. I., nei juo labiau jos pilnametė dukra, į teisėsaugą nesikreipė. Teismas nevertino ne tik M. I. išsireiškimų, išsakytų dar gerokai prieš konflikto pradžią (liudytojų D. G., Ž. I. parodymai), taip pat - jos parodymų policijos pareigūnams, kurie užfiksuoti „Body“ kamera, bet ir T. I. el. laiško V. I. bei dukters 2024 m. liepos 28 d. pareiškimo teismui. Šis pareiškimas - akivaizdus M. I. daromos įtakos dukrai ir siekimas pateisinti savo išpuolį prieš V. I. įrodymas: teismas jos liudyti nekvietė, jokių pranešimų / informacijos nesiuntė, todėl nevienkartinis sąvokos „manipuliacija teismo procesui prieš mano mamą“ vartojimas yra inspiruotas suinteresuoto asmens - M. I. Pažymima, kad M. I. teismo proceso metu dukters jai suteiktą informaciją patvirtinti akivaizdžiai vengė, o savo ankstyvų vizitą aiškino tai arbatos pasidarymu, tai siekimu pasiimti kokius tai, prieš du metus galimai paliktus, dokumentus. Antra priežastis - siekdama V. I. surasti jo lovoje su kita moterimi. Vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiosios žodžius, kad V. I. „gyvena su mano drauge“.

1.11. Teigiama, kad šios dvi aplinkybės nurodo nukentėjusiosios psichinę būseną ir atitinkamą jos elgesį: griebia kvepalų buteliuką, purškia kvepalus į akis, po to spiria į lytinius organus, o V. I. ją atstūmus ir paskambinus į BPC bei paėmus jos automobilio raktus (kad sulauktų pareigūnų, nepabėgtų), griebia jo automobilio raktus, išbėga į kiemą ir bando išvažiuoti. Pabėgti nepavyksta, nes V. I. atjungia automobilio degimą ir paėmęs vandens laistymo žarną pagrasina aplieti (atvėsinti), nors neatsuka net vandens čiaupo, o žarną numeta ir nusisukęs traukiasi. Tuo metu M. I., pagriebusi tą pačią žarną, su ja ir gale pritvirtintu antgaliu trenkia V. I. per nugarą ir per galvą. Tuoj po to pastumta ar paslydusi pargriūna. Tik jos vienos ištisinį riksmą ir grasinimus ilgą laiką girdi liudytoja Z. G. Sužalojimų pobūdis ir vieta akivaizdžiai patvirtina, kad jo sužalojimo metu V. I. buvo nusisukęs. Visa tai rodo, kad M. I. elgesys buvo neadekvatus. V. I. elgesį ir veiksnius paaiškina jo skambučiai į BPC. Prokuratūra, pradžioje nutraukdama abu ikiteisminius tyrimus, teisingai konstatavo, kad M. I. išprovokuotas sutuoktinių konfliktas nevertas baudžiamojo persekiojimo, vėliau tas pats prokuroras poziciją kardinaliai ir šališkai pakeitė.

1.12. Pažymima, kad M. I. viršutiniai rūbai (šviesios spalvos palaidinė trumpomis rankovėmis) atvykus policijos pareigūnams buvo visiškai švari - tiek iš priekio, tiek iš nugaros pusės. Nukentėjusiosios parodymais: ji buvo pargriauta, laikoma, spaudžiama kojomis, tačiau apie 6.30 val., esant rasotai žolei, spaudžiant žmogų, voliojantis ant žemės ir žolės, rūbai negalėjo likti be atitinkamų dėmių / sutepimų.

1.13. Be to, V. I. nuo pirmos apklausos teigė, kad M. I. atvažiavo viršutiniu rūbu trumpomis rankovėmis, todėl iš karto pastebėjo mėlynes / kraujosruvas ant jos žastų. Duodama parodymus, M. I., siekdama pateisinti visiškai švarų rūbą, nerišliai bandė teigti, kad atvyko apsirengusi marškinėliais ilgomis rankovėmis, kitą kartą - kad džemperiu, tačiau: jokių kitų rūbų nėra, jų niekas nematė, joks rūbas (galimas daiktinis įrodymas) nepateiktas, neapžiūrėtas. Be to, iš 2023 m. rugpjūčio mėn. apžvalgos (https://www.meteo.lt) matyti, kad rugpjūčio 16, 17, 20 dienomis Lietuvoje buvo pasiekti nauji karščio rekordai. Atvykus policijos darbuotojams V. I. buvo tik su trumpikėmis, be viršutinių rūbų, M. I. - marškinėliais trumpomis rankovėmis. Taigi, M. I. parodymai apie jos pargriovimą kieme ir smurtą, padarant kraujosruvas ant rankų ir kitų kūno vietų turėjo būti vertinami kritiškai, nes yra paneigti. Juo labiau, kad policijos pareigūnė jos klausinėjo ilgai, išsamiai ir detaliai, o M. I. atsakymai susidėjo tik iš susistumdymo, siekimo atgauti automobilio raktelius, „atbulos rankos“, kad „tyčia dabar nedrįsta“, ir siekimo pasišalinti. Tas faktas, kad M. I., sutuoktiniui paskambinus į BPC, siekė pasišalinti, netiesiogiai patvirtina jos kaltę be pagrindo sukėlus konfliktą ir sąmoningai smurtavus prieš vyrą.

1.14. Teismas pripažino, kad sutuoktiniai apie du (kitoje nuosprendžio vietoje - tris) metus gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė. Todėl nukentėjusiosios atvykimas 6 valandą ryto negali būti be priežasties, o jos aiškinimas, kad tokiu metu atvyko atsigerti arbatos ir pasiimti kokių tai dokumentų, taip pat yra nepagrįstas (atvykdavo ir anksčiau, atjungdavo signalizaciją, pakeitė lauko durų spyną, kt.).

1.15. Liudytojos D. G. parodymai nuosprendyje aprašyti, tačiau visiškai nevertinti. Nors šie parodymai nepaneigti ir netiesiogiai patvirtinami pačios nukentėjusiosios faktiniais veiksmais. Lovoje pas V. I. M. I. kitos moters nerado, o Indijoje esanti jo dukra, paneigė gandus atsiųsdama jam el. laišką ir atsiprašydama. Tačiau tai nepašalina rugpjūčio 16 d., 6 val. ryto buvusios M. I. iškreiptos sąmonės būsenos.

1.16. Priešingai nei nukentėjusioji, V. I. miegojo savo namuose, nebuvo konflikto iniciatorius ir neturėjo nei pagrindo, nei noro konfliktuoti ar, juo labiau, smurtauti. Netgi po to, kai nukentėjusioji jam į akis pripurškė kvepalų ir spyrė į lytinius organus, jis nesmurtavo, o sugriebęs už (rankų) žastų, ją atstūmė ir skambino į BPC, pranešdamas, kad sutuoktinė elgiasi neadekvačiai. Pažymima ir tai, kad M. I. puolė ir žalojo neabejotinai už save stipresnį asmenį, ne savo gyvenamoje vietoje, kas dar kartą patvirtina jos neadekvatų elgesį. M. I. neatsitraukė, nebėgo pas kaimynus, nesišaukė pagalbos. Priešingai, maždaug po 25 min. privertė V. I. dar kartą skambinti į BPC. Pažymima ir tai, kad siekdama sustiprinti įvaizdį, nukentėjusioji pradžioje teigė, kad V. I. per jėgą siekė su ja lytiškai santykiauti, tačiau vėliau šio kaltinimo atsisakė. Nukentėjusioji, nurodžiusi išgalvotą atvykimo tikslą, nieko nepasiėmė ir nieko neprašė / nereikalavo, nors atvykus policijos pareigūnams tokią galimybę būtų turėjusi.

1.17. Byloje yra labai vertingi ir šalių sūnaus Ž. I. (nuosprendyje taip pat nevertinti) parodymai apie motinos ilgalaikes ir sėkmingas pastangas slaptai brautis į vyro gyvenamąsias patalpas, atjungiant vaizdo kamerą, durų užraktų keitimą, jos akivaizdų siekimą prieš skyrybas tapti auka, jos neadekvatų elgesį, galimai - ir neištikimybę. Nukentėjusioji M. I. Ž. I. parodymų neneigė, nenurodė, kad šis liudytojas šališkas arba meluoja, arba palaiko „tėvo pusę“, tai yra šiuos parodymus ji pripažino. Teismo pareiga buvo juos įvertinti kartu su visa bylos medžiaga, tačiau tai nebuvo padaryta.

1.18. Kitų objektų apžiūros metu įvardinti du V. I. skambučiai į BPC: 2023 m. rugpjūčio 16 d., 06 val. 16 min. ir 2023 m. rugpjūčio 16 d., 06 val. 39 min. V. I. pranešė, kad atvažiavo jo žmona ir jam į akis pripurškė kvepalų, elgiasi neadekvačiai, todėl reikalingi policijos pareigūnai. Antru skambučiu V. I. pranešė, kad prieš jį M. I. smurtauja. Specialisto išvada surašyta pačios M. I. iniciatyva, kreipiantis asmeniškai, be policijos siuntimo, tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik jai, o jos parodymai kardinaliai priešingi visiems kitiems jos parodymams ir pasakojimams. Įvertinus jos ligą, istoriją su marškinėlių rankovėmis, ruošimąsi konfliktui su V. I. (liudytojų D. G. ir Ž. I. parodymai), seka logiška išvada, kad dalis kraujosruvų buvo ir anksčiau, galimai - ir nuo masažo (V. I. matė tik ant rankų, kitos vietos buvo po rūbais), o dalį jų galėjo pasidaryti pati arba padaryti jai kitas asmuo (vertintinas jos skambutis 9:30 val. masažistui R. K., liudytojoms, turinčioms ryšį su medicina ir kt.).

1.19. Nukentėjusioji pripažino, kad negalėjo išvažiuoti V. I. automobiliu dėl to, kad jis atjungė degimą („išplėšė laidus“). Tokiu atveju per jėgą bandyti ištraukti ją iš automobilio nebuvo jokio reikalo, tai - net nelogiška. V. I. šios aplinkybės niekada nepripažino. Be to, ji turėjo pakankamai laiko iškratyti visą automobilio dėtuvę, išmėtė dokumentus, korteles, pasiėmė pinigus, paslėpė krūmuose (vėliau pasiėmė), vadinasi ji nebuvo ištraukta.

1.20. Iš liudytojos S. K. parodymų negalima suprasti, kurie šios liudytojos parodymai bent kiek panašūs į tiesą ir ką jai, siekdama užsitikrinti „alibi“ ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, iš tikrųjų telefonu pranešinėjo M. I. Iš šios liudytojos parodymų akivaizdu, kad ir jai M. I. pasakojo nebūtus dalykus.

1.21. Liudytoja J. T. teigė, kad matė nukentėjusiosios mėlynes nugaros srityje, ant šlaunų, rankos. Jai M. I. sakė, kad ją užpuolė vyras, smūgiavo rankomis. Tačiau pažymima, kad padaryti kraujosruvas, pvz., nugaroje ir sėdmenyse „atbula ranka“, būtų gana sudėtinga.

1.22. Itin reikšmingi ir V. I. teismui duoti parodymai: „Nukentėjusi policijai teigė, kad atvažiavo pas mane atsigerti arbatos, tačiau ji jokios arbatos nesidarė, virdulys nebuvo užkaistas. Pirmi jos žodžiai buvo, kai aš jos paklausiau, ko ji čia atvažiavusi: „Tau vakar buvo duotas pasirinkimas kuo tu nori tapti?“. Taigi, tuoj po įvykio M. I. susikūrė „alibi“: pasiskambino savo draugui į A., draugėms medikėms, užsitikrino jų parodymus, susirinko informaciją kaip elgtis, kaip atrodyti ir be siuntimo tą pačia dieną atvyko pas teismo medicinos ekspertą, o po poros dienų - dar kartą pas gydytoją dėl vadinamo galvos svaigimo, mėtymo į šalis, drebulio ir pan. Iš anksto apgalvota ir ruoštasi, ką patvirtino ir liudytojai D. G. bei Ž. I., tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji, pasakodama apie įvykius teismo medicinos ekspertui ir liudytojoms, gerokai persistengė.

1.23. Akivaizdu, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., atvykus policijos darbuotojams, ant M. I. kūno galimai buvo tik viena kraujosruva ant kairės rankos, ką nukentėjusioji labai aiškiai demonstravo. Visos kitos kraujosruvos ant jos kūno, smūgiai „kūlokais“ į galvą, nugarą, sėdmenis, smaugimas, taip pat galvos svaigimas, drebulys atsirado po konflikto, t. y. per laikotarpį iki pirmos apžiūros pas medikus ir iki kelionės į Palangą. Pažymima ir tai, kad M. I. ne kartą policijos pareigūnams pažymėjo, jog yra kraujosruva tik ant rankos ir ją demonstravo, kad V. I. moka mušti: žino, kur duoti, kad neliktų žymių. Vėliau pas ekspertą M. I. jau nuėjo su žymėmis. Pasak liudytojos J. T. visas jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, ypač nugara, sėdmenys. Ir tai nukentėjusioji sąmoningai viešai demonstravo (arba liudytoja J. T. davė melagingus parodymus). Taigi, objektyviai nukentėjusiajai galėjo būti padarytas tik vienas sužalojimas: kraujosruva kairėje rankoje (arba rankose). Kiti sužalojimai atsirado po įvykio.

1.24. Teismo nuosprendžio dalis dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo taip pat visiškai nepagrįsta, nei baudžiamosios bylos medžiaga, nei teismų praktika. Teorinę dalį dėl provokuojančio ar rizikingo elgesio teismas išdėstė teisingai, tačiau padarė teisės teorijai ir praktikai prieštaraujančias išvadas, o dalį bylos duomenų sąmoningai nutylėjo: 1) nukentėjusioji smurtavo, tačiau teismas spyrį į lytinius organus tendencingai nutylėjo, nors nukentėjusioji tai buvo pripažinusi (žr. pirminį vaizdo kameros įrašą); 2) galima smurto priežastis (dėl dukters) išgalvota ir paneigta; 3) nukentėjusioji sūnaus Ž. I. parodymų, kad tuo siekė tapti auka, neneigė, ji nė karto nenurodė, kad pirmasis būtų pradėjęs smurtauti V. I.; 4) teismas visiškai nevertino V. I. padarytų dviejų sužalojimų, nors tai neginčijama; 5) teismas šališkai, remdamasis vien nukentėjusiosios parodymais konstatavo, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. V. I. buvo neblaivus (nors tai neturi ir negali turėti jokio ryšio su konfliktu), V. I. buvo neblaivus tik 2023 m. rugpjūčio 14 d., kitokių duomenų byloje nėra; 6) paneigtos ir galimos arbatos gėrimo ar dokumentų pasiėmimo priežastys; 7) buvo tik dvi M. I. vartoto smurto prieš sutuoktinį priežastys, kurias įvardijo liudytojai D. G. ir Ž. I.; 8) jei teismas ir laikė, kad V. I. kokie tai veiksmai yra nusikalstami, tai M. I. veiksmus nešališkai turėjo pripažinti provokuojančiais.

1.25. Teismas perkėlė į nuosprendį visą kaltinimo formuluotę (dėl sužalojimų, padarytų ne mažiau dešimt trauminių poveikių), o tai, atskirai imant, rodytų intensyvų ir ilgalaikį mušimą, tuo pačiu - ir gana didelės neturtinės žalos padarymą. Teismas priteisė tik 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vertinant sistemiškai, tai netgi prieštarautų kaltinimo formuluotei. Teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nepašalintas abejones ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus vertino nuteistojo nenaudai, taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

1.26. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda į kasacinę bylą Nr. 2K- 3-648/2021 yra visiškai netinkama ir neturi ryšio su išnagrinėta byla, išskyrus tai, kad ir kasacinėje nutartyje paminėti žodžiai puolančioji ir besiginančioji pusės. Be to byloje yra du kompaktiniai diskai: vienas - su garso įrašu iš BPC, antras - pirmojo atvykusio ekipažo. Po to buvo atvykęs ir antrasis policijos ekipažas, taip pat buvo filmuojama „Body“ kamera, tačiau šio svarbaus įrašo (kompaktinio disko) byloje nėra.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios M. I. atstovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios M. I. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos buvo nepagrįstai tenkintas tik iš dalies, ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti visiškai, arba, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pateiktas ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisti jo dalį adekvačią V. I. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai.

1.1. Skunde nurodoma, kad nors teismas kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje perkvalifikavo į BK 140 straipsnio l dalį, tačiau tai nekeičia fakto, kad V. I. smurtavo prieš artimą žmogų, prieš sutuoktinę, dviejų bendrų vaikų motiną, su kuria santuokoje yra jau daug metų. Taip pat pažymima, kad V. I. smurtavo prieš fiziškai nepalyginamai silpnesnę, faktiškai bejėgę moterį, sergančią sunkia onkologine liga ir ši aplinkybė V. I. buvo puikiai žinoma.

1.2. Teigiama, kad V. I., darydamas nusikaltimą, nukentėjusiąją spaudė prie sienos, užlaužė jai rankas, paskui ją, bandančią nuo jo pabėgti ir išsigelbėti, stipriai sugriebęs rankomis jėga išvilko iš automobilio, partrenkė ant žemės, spaudė rankomis ir alkūnėmis į purvą, mindė keliais, sužalojo, padarydamas nubrozdinimus ir daugybines kraujosruvas. Be to, jis elgėsi labai agresyviai, grasino susidoroti, įžeidinėjo, netgi viešai, kviesdamas policiją kaltino nukentėjusiąją nebūtais nusikaltimais ir apšaukė ją išprotėjusia. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė faktiškai visus CK 6.250 straipsnyje nurodytus patirtos neturtinės žalos požymius. Ji patyrė nepaprastai didelį stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą.

1.3. Pažymima, kad nukentėjusioji dirba su žmonėmis, yra kirpėja grožio salone, kuriame lankosi daug garbingų žmonių, turi platų nuolatinių klienčių ratą, todėl V. I. nusikalstama veika padaryti akivaizdžiai matomi kūno sužalojimai labai neigiamai paveikė jos bendravimo ir darbo galimybes. Dėl akivaizdžiai matomų nubrozdinimų ir kraujosruvų salono lankytojų žvilgsniai, nepatogūs klausimai, replikos, netgi, reiškiamos užuojautos nukentėjusiajai kėlė nepaprastai didžiulius nepatogumus ir galiausiai pasireiškė reputacijos pablogėjimu. Visi šie neigiami dvasiniai išgyvenimai nukentėjusiajai sukėlė emocinę depresiją, nemigą, baimę dėl galimo naujo V. I. smurto protrūkio, nuolatinę nervinę įtampą, todėl nukentėjusioji yra priversta iki šiol naudoti raminamuosius ir nemigą gydančius vaistus, taip pat lankytis pas psichologą.

1.4. Manoma, kad nukentėjusiosios pareikštas 3000 Eur ieškinys dėl neturtinės žalos yra visiškai adekvatus V. I. nusikalstama smurtine veika sukeltoms sunkioms pasekmėms, tuo labiau, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodo, jog „Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai“.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantų teiginys, kad M. I. liudytojoms R. K., S. K., J. T. ir E. M. tuoj po įvykio skambino telefonu siekdama sukurti sau palankų „alibi“ yra visiškai nepagrįstas. Nukentėjusioji, būdama išsigandusi, sutrikusi dėl ką tik patirto brutalaus fizinio smurto, iš tiesų skambino minėtoms liudytojoms, tačiau tik norėdama pagalbos, patarimo, užuojautos. Būtent tada jai ir buvo patarta kreiptis į medikus ir ieškoti teisinės pagalbos. Nukentėjusioji susiklosčiusioje streso situacijoje elgėsi visiškai adekvačiai, logiškai ir suprantamai, ji elgėsi taip, kaip analogiškoje padėtyje pasielgtų dauguma žmonių. Tai, kad nukentėjusioji minėtoms liudytojoms skambino iš karto po patirto smurto patvirtina, kad ji net neturėjo laiko specialiai suruošti „alibi“ kūrimo planą, be to, ji buvo sumušta, sužalota ir jautėsi nukentėjusia, todėl joks „alibi“ jai net nebuvo reikalingas. Tai, kad nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymuose galima įžvelgti neesminių ir visiškai nereikšmingų neatitikimų, tik patvirtina, kad šių asmenų parodymai nebuvo iš anksto aptarti ar suderinti. Taip pat tai patvirtina, kad nukentėjusioji tikrai buvo sukrėsta dėl ką tik patirto smurto, o apie tai netikėtai sužinojusios liudytojos taip pat galėjo įsiminti tik įvykio esmę, neužfiksuojant nereikšmingų detalių. Be to, nukentėjusiosios liudytojoms perteiktus faktus apie panaudotą smurtą ir patirtus sužalojimus objektyviai patvirtino ir teismo medicinos specialistų išvados.

2.3. Apeliantas didelę skundo dalį paskyrė aprašymui dėl savo nepasitenkinimo prokuroro nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas nuteistojo iniciatyva prieš nukentėjusiąją pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau tokie apeliantų teiginiai net neturėtų būti svarstomi, nes minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, jis buvo prokuroro priimtas remiantis ir ikiteisminio tyrimo teisėjo išvadomis. Šio nutarimo nei pats nuteistasis, nei jo atstovė neskundė, taip pripažindami jį teisėtu. Skunde minima, kad šio nutarimo skundimo termino praleidimas buvo pateisinamas, tačiau toks argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes joks prašymas dėl pateisinamų priežasčių atstatyti praleistą skundimo terminą taip pat nebuvo pateiktas. Be to, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo dalykas turėtų būti apkaltinamasis nuosprendis, bet ne seniai įsiteisėjęs prokuroro nutarimas.

2.4. Skundo teiginiai apie tariamai tikrąsias nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto priežastis, akcentuojant jos atvykimą šeštą valandą ryto, pabrėžiant nukentėjusiosios tariamai išgalvotas istorijas apie atvykimą išgerti arbatos, tariamą bandymą užtikti nuteistojo lovoje kitą moterį, taip pat akcentuojant nukentėjusiosios tariamai neadekvačią psichinę būseną, laikytini visiškai nepagrįstais, o kaltinimai nukentėjusiajai dėl jos tariamai neadekvačios psichinės būsenos laikytini nekorektiškais, netoleruotinais ir įžeidžiais. Tokie apelianto teiginiai laikytini tik bandymu pateisinti nuteistojo naudotą fizinį smurtą. Objektyviai vertinant skunde pabrėžiamą nukentėjusiosios atvykimą ankstyvą rytą, t. y. šeštą valandą, tuo galimai užrūstinant nuteistąjį, reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis yra neišsituokę, kad namas, kuriame nukentėjusioji patyrė nuteistojo smurtą, įgytas santuokoje, jis oficialiai nėra padalintas, taigi nukentėjusioji yra lygiateisė šio namo savininkė, kaip ir nuteistasis, todėl ji turi teisę šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra ir atvykti į jį, ir išvykti kada tik nori. Taip pat ji neprivalo niekam, taip pat ir nuteistajam nurodyti atvykimo priežastis, o tuo labiau dėl atvykimo priežasčių prieš ką nors teisintis.

2.5. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji pati paslydusi pargriuvo, tuo bandant įrodyti, kad tokiu būdu ji susižalojo, tačiau tokius teiginius objektyviai paneigė teismo medicinos specialistas (2024 m. vasario 19 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dešimčia trauminių poveikių, o esant sužalojimams įvairiuose nukentėjusiosios kūno paviršiuose, įvairiose lokalizacijose sužalojimų visuma griuvimui ar susižalojimui nebūdinga.

Šalies argumentai

2.7. Nukentėjusioji, nuteistajam paskambinus į BPC, siekė pasišalinti ir tai, apelianto teigimu, patvirtina jos kaltę be pagrindo sukėlus konfliktą ir sąmoningai smurtavus prieš sutuoktinį. Tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiosios, kaip patirto fizinio smurto aukos bandymas pabėgti nuo smurtautojo yra logiškas, suprantamas ir šis faktas tik patvirtina ją tokį smurtą patyrus. Tuo tarpu nuteistojo elgesys įvykio metu ir iš karto po jo visiškai prieštarauja gynybos versijai apie jo tariamą būtinąją gintį. Tokia apelianto versija yra netikėtina, iškreipianti pačią būtinosios ginties esmę ir laikytina tik manipuliavimu byloje nustatytais faktais siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismą ir išvengti atsakomybės.

2.8. Apelianto pripažinimas, kad nukentėjusioji bandė nuo nuteistojo pabėgti, kad ji buvo laikoma prispausta prie žemės, neleidžiant jai laisvai judėti, tik patvirtina faktą, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta ir, kad ji nuo smurtautojo bandė gelbėtis. Be to, nuteistojo tyčinis ir neteisėtas nukentėjusiosios laikymas prispaudus ją prie žemės, tokiu būdu ribojant jos laisvę judėti, galėtų būti vertinamas ir kaip atskiras apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje. Šio BK straipsnio dispozicijoje teigiama, kad tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, baudžiamas atitinkama bausme, o faktas, kad šiuo atveju smurtas buvo panaudotas ir nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta byloje nustatytas neabejotinai.

2.9. Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie nuteistojo sesers, liudytojos D. G. pokalbį nukentėjusiajai ją kerpant, taip pat apie tai, kad nukentėjusioji nuteistojo lovoje kitos moters nerado, apie nukentėjusiosios tariamą neištikimybę sutuoktiniui, apie tai, kad nukentėjusioji teigė atvažiavusi išgerti arbatos, o nuteistasis nustatė, kad virdulys buvo šaltas, laikytini neesminiais ir nereikalaujančiais svarstymo, nes jie niekaip negali pateisinti prieš nukentėjusiąją naudoto fizinio smurto ir negali eliminuoti nuteistojo kaltės. Apelianto teiginys, kad nukentėjusioji neatsitraukė, nebėgo pas kaimynus, nesišaukė pagalbos ir tai tariamai įrodo jos neadekvatumą, visiškai prieštarauja apelianto aptartam pripažinimui, kad nukentėjusioji bandė bėgti, gelbėtis, tačiau pats nuteistasis jai to padaryti fiziškai neleido.

2.10. Apelianto ir jo atstovo bandymas paneigti ar sumenkinti teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomąją vertę teigiant, kad ji atlikta pačios nukentėjusiosios iniciatyva, jai į ekspertus kreipiantis 2023 m. rugpjūčio 16 d. yra nepagrįstas ir klaidinantis, nes skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, būtent ši ekspertizė buvo atlikta 2024 m. vasario 19 d., o ne apeliantų nurodytu laiku 2023 m. rugpjūčio mėn. Taigi, būtent, ši teismo medicinos specialisto išvada gauta ne nukentėjusiosios, bet prokuroro iniciatyva. Bet kokiu atveju, teismo medicinos specialistas nukentėjusio asmens sveikatos būklę ir patirtus kūno sužalojimus objektyviai konstatuoja nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva į specialistus buvo kreiptasi.

2.11. Apeliaciniame skunde akcentuojami paties nuteistojo kūno sužalojimai, kuriuos jis tariamai patyrė nuo nukentėjusiosios smurto. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti ją masažuojantis asmuo arba ją galėjo sužaloti nuteistasis, bet tik nuo jos besigindamas. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, be to, jais yra akivaizdžiai manipuliuojama, nes nutylima, kad pačiam nuteistajam sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai nuo jo besiginant, arba jis galėjo pats susižeisti švaistydamasis laistymo žarna kai bandė aplaistyti nukentėjusiąją. Be to, nuteistasis galėjo susižaloti nukentėjusiąją stumdydamas, spausdamas prie sienos ar prie žemės, taip pat jėga plėšdamas laidus iš automobilio variklio skyriaus, kai neleido nukentėjusiajai nuo jo pabėgti. Bet kokiu atveju, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš nukentėjusiąją yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuotinas.