Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Švedijos įstatymo 2000:1225 3 str. 1 d., 6 str. 3 d. laisvės atėmimu penkiems metams, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, paskiriant jam laisvės atėmimą penkiems metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi paleistas lygtinai, bausmę atlikęs 2010 m. gegužės 18 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 2 d. apie 8.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, galioja iki 2025 m. birželio 1 d., pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 2 d. 8.36 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 8.56 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas) vairavo automobilį ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, savo elgesį vertino blogai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad dieną prieš įvykį, vakare, buvo gimtadienyje, mažai miegojo. Ryte atsikėlė, išgėrė alaus skardinę, tada iš karto įsėdo į automobilį ir išvažiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nesukėlė jokių eismo įvykių. Prie parduotuvės sutiko policijos pareigūnus. Manė, kad alus suveikė, bet nesijautė nestabiliai, jautėsi gerai. Gali būti, kad alkoholio vartojimas minėto gimtadienio metu turėjo įtakos alkotesterio rezultatams, tačiau jis nepiktnaudžiavo alkoholiu. Per gimtadienį vartojo degtinę ir kitus stipresnius alkoholinius gėrimus. Nežino, kiek tiksliai suvartojo alkoholio gimtadienio metu. Pirmu įpūtimu įpūtė 2,53 promilės, o antru – 2,51 promilės. Po to buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nepaisant įpūstų promilių, jautėsi gerai, kalbėjosi su policijos pareigūnais. Jo gyvenime toks įvykis įvyko pirmą kartą, todėl nežinojo, ar 2,51 promilės girtumas yra didelis alkoholio kiekis kraujyje. Įvykio metu vairuotas automobilis priklausė jam. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 18 metų, yra įgijęs A ir B kategorijas. Nuo to laiko, kai įgijo vairuotojo pažymėjimą, jokių įvykių nėra padaręs. Gali būti, kad tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Sumokėjo apie 20 eurų baudą. Dėl to, kad negali vairuoti transporto priemonių, jis prarado darbą. Negali nuvykti į darbą, nes ten – važiuojant link (duomenys neskelbtini), viešasis transportas nevažiuoja. Dirbo suvirintoju, turi sukaupęs 20 metų patirtį, atnaujindavo automobilius įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Yra dirbęs prie laivų. Bandė ieškoti darbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu darbo nėra. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Didžiausia problema ieškant darbo – prastas susisiekimas viešuoju transportu. Turėjo planų išvažiuoti dirbti į užsienį, nes jam reikia pinigų. Turi darbo pasiūlymų užsienyje. Šiuo metu neturi jokių pajamų, jam padeda tėvai. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvai dažnai apsilanko pas jį. Iš karto po įvykio apie tai pranešė savo tėvui A. R. Dėl įvykio tėvas nieko konkrečiai nesakė, bet už jo poelgį tikrai nepagyrė. Tėvas jį nuvežė į priklausomybės ligų centrą. Tėvo patarimo paklausė ir apsilankė. Gydėsi dvi savaites (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre, (duomenys neskelbtini). Dalyvavo psichologų konsultacijose bei kituose užsiėmimuose. Gydymasis nuo priklausomybės jam padėjo, turėjo teigiamą įtaką. Jis klauso tėvo patarimų, su juo palaiko gerus santykius, bendrauja dažniausiai telefonu beveik kiekvieną dieną, nesipyksta. Paskutinį kartą su tėvu kalbėjosi apie tai, kad jis (A. R.) prarado vairuotojo pažymėjimą. Jo tėvas A. R. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Tėvas yra pensinio amžiaus, anksčiau dirbo gaisrinėje. Tėvai gyvena apie 20 kilometrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Turi vaikų – vienas gyvena (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), moka vaiko išlaikymo išmokas. Jei būtų paskirta bausmė bauda, jos susimokėti negalėtų, nes šiuo metu neturi jokių pajamų, gauna pašalpą iš seniūnijos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Paaiškino, kad sūnus teismo posėdžio metu viską papasakojo ir nieko neslėpė. Sūnus paaiškino, jog įvykis įvyko po gimtadienio, kitą dieną. A. R. ryte išgėrė alaus skardinę ir išvažiavo nusipirkti cigarečių, būdamas neblaivus. Jį sustabdė policija, paėmė automobilį, nuvežė į (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį jis (A. R.) sužinojo iš sūnaus A., jis jam paskambino. Tikslios dienos, kada sūnus paskambino ir jam papasakojo apie įvykį, nepamena, galėjo būti kita arba trečia diena po įvykio. Pyksta ant sūnaus. Jis (A. R.) pats nevartoja alkoholio jau 15 metų, todėl visada stengiasi daryti sūnui teigiamą įtaką ir atgrasyti jį nuo alkoholio vartojimo. Sūnus vartojo alkoholį ne pirmą kartą. Įtikino sūnų kartu su juo lankytis anoniminių alkoholikų grupėje, kurioje pats lankosi 15 metų. Ši anoniminių alkoholikų grupė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sūnus ir anksčiau buvo keletą kartų apsilankęs priklausomybės ligų centre, tačiau kai situacija pablogėjo, tėvas pasakė, kad būtina ir vėl pradėti lankytis. Pas sūnų apsilanko dažnai – vasarą dažniau, žiemą rečiau. Padeda sūnui finansiškai, kadangi šiuo metu sūnus bedarbis. Atveža jam maisto, palaiko jį, kol įsidarbins. Kiek gali, tiek padeda. Sūnus planuoja išvykti į užsienį ir pradėti dirbti, užsidirbti žiemai. Su sūnumi sutaria gerai, dažnai bendrauja. Sūnus jo patarimų klauso, yra geras žmogus, tiesiog kartais padaro tokių nesąmonių. Stengiasi daryti sūnui teigiamą įtaką, kalbėdamasis su juo, nori, kad viskas jam eitų tik teigiama linkme. Nori būti sūnui pavyzdys, kaip galima gyventi be alkoholio, nes jis pats jau 15 metų nevartoja alkoholio ir dėl to neturi jokių problemų. Kai išėjo į pensiją, dažnai vartojo alkoholį, tačiau suprato, kad tai nieko gero neatneš, todėl nusprendė susitvarkyti. Nori, kad sūnus eitų tuo pačiu keliu, kas susiję su gyvenimu be alkoholio vartojimo. Teigė, kad yra neteistas, 2015 metais jam paskirtos administracinės nuobaudos neprisimena. Nepamena, kada paskutinį kartą buvo baustas administracine tvarka. Nesakė teismui, kad nėra baustas. 2025 metais gegužės mėnesį negavo jokio dokumento dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Paskutinį kartą už greičio viršijimą jam buvo paskirta bauda, tačiau neprisimena kada, galėjo būti 2023 m. Gali būti, kad mėgsta viršyti greitį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis, kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. R. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino visiškai. Jis yra automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Prieš pusmetį šį automobilį įsigijo už 900 Eur, tačiau tikslios įsigijimo dienos neprisimena. Automobilio vertė yra 1000 Eur, kadangi automobilį suremontavo. Automobiliui atlikta techninė apžiūra, apdraustas. Vairuotojo pažymėjimą turi. 2025 m. gegužės 2 d., ryte, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) išgėrė 0,3 l. bokalą 5 proc. stiprumo „Utenos“ alaus. Tada nusprendė savo automobiliu nuvažiuoti į artimiausią parduotuvę nusipirkti cigarečių pakelį. Nors išgėrė bokalą alaus, tačiau nejautė, kad būtų neblaivus. Manė, kad automobilį vairuoti gali. Automobiliu važiavo iš savo namo kiemo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) nes ši parduotuvė pradeda anksčiau dirbti. Vairuodamas automobilį, alkoholinių gėrimų negėrė. Važiavo saugiai, t. y. į nieką neatsitrenkė ir nesukėlė eismo įvykio. Automobiliu sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės. Pamatė, kad prie jo automobilio privažiavo tarnybinis policijos pareigūnų automobilis. Užgesinus automobilio variklį, jis iš automobilio neišlipo, sėdėjo vairuotojo vietoje. Pareigūnui priėjus prie jo automobilio priekio, jis atidarė šoninių durelių stiklą. Policijos pareigūnas nurodė pūsti į alkoholio prietaiso matuoklį. Alkotesteris parodė jo neblaivumą. Neprisimena alkotesterio rodmenų. Po jam nustatyto neblaivumo pareigūnas nurodė jam išlipti iš automobilio ir atlikti neblaivumo testą. Sutiko ir, išlipęs iš automobilio, pareigūno nurodymu, jis rankos pirštais palietė savo nosį, po to paėjo tiesia linija. Atlikus šį testą, pareigūnai jį nuvedė prie tarnybinio policijos automobilio, kur jį įsodino į galinę automobilio dalį. Po kelių minučių pareigūnas alkoholio prietaisu nustatė jo neblaivumą, tačiau neprisimena, kokie antru pūtimu jam buvo nustatyti rodmenys. Tarp šių pūtimų jis jokio alkoholio negėrė. Nors nedaug išgėrė alkoholio, bet mano, kad dar nebuvo išsiblaivęs, nes 2025 m. gegužės 1 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilyje buvo tuščias alaus butelis, tačiau alaus butelis buvo iš anksčiau. Vairuodamas negėrė. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Gailisi, kad išgėręs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo ir vairavo automobilį. Į užsienį išvykti neketina (b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. R. patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Prisipažino, kad vairavo, būdamas neblaivus, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 2 d. apie 8.35 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pirmu tikrinimu nustatė jam 2,53 promilių neblaivumą, antru tikrinimu – 2,51 promilių neblaivumą. Su parodymais sutiko, jų neginčijo. Dėl to, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, labai gailisi (b. l. 83).

Iš Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Modesto Kančausko 2025 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2025 m. gegužės 2 d. 8.35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. R. alkotesteriu nustatytas 2,51 promilių girtumas. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, A. R. sulaikytas ir išvežtas į Šiaulių AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-9).

Iš Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Modesto Kančausko 2025 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. gegužės 2 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo transporto priemonės vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas nurodė, kad prieš valandą išgėrė vieną alaus stiklinę. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad minėtą transporto priemonę vairavo A. R. 8.36 val. alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, patikra galioja iki 2025 m. birželio 1 d., nustatytas 2,53 promilių girtumas, praėjus 20 min. nuo pirmo pūtimo, t. y. 8.56 val. tuo pačiu alkotesteriu vairuotojui A. R. nustatytas 2,51 promilių girtumas. Vairuotojas A. R. su alkotesterio parodymais ir transporto priemonės vairavimo faktu sutiko, jų neginčijo. Kadangi vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių girtumas, buvo surinkta medžiaga procesiniam sprendimui priimti. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. R. sulaikytas ir išvežtas į Šiaulių APK areštinės patalpas (b. l. 10-11, 32-34).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ten stovi pilkos spalvos automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis pastatytas į pastatą, ant kurio yra pakabinta iškaba (duomenys neskelbtini), o galas yra į kelio važiuojamosios dalies pusę. Automobilis stovi pastatytas aikštelėje už kelio važiuojamosios dalies ribų. Aikštelė yra be dangos (žvyrkelis). Šalia minėtos transporto priemonės dešinėje pusėje stovi pilkos spalvos „Audi“ automobilis (b. l. 12-17).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilio salone galinėje keleivių vietoje ant sėdynės yra plastikinis juodos spalvos maišas, kuriame įdėti du plastikiniai bakeliai, galimai nuo naftos produktų. Ant galinės sėdynės taip pat yra žalios spalvos medžiaginis audeklas. Galinėje keleivių vietoje už vairuotojo vietos yra tuščia vieno litro talpos plastikinė „HERKUS“ alaus tara. Toje pačioje vietoje netoli alaus taros yra baltos spalvos plastikinis bakelis ir automobilio priekinio bamperio apdailos detalė. Automobilio bagažinėje yra vienas žalios spalvos plastikinis bakelis, vienas tamsiai rudos spalvos plastikinis bakelis, du baltos spalvos plastikiniai bakeliai ir vienas juodos spalvos plastikinis bakelis. Bagažinėje taip pat yra tempimo virvė, viena juodos spalvos įrankių dėžė ir viena pilkos spalvos įrankių dėžė, kuri pridengta rusvos spalvos medžiaginiu audeklu (b. l. 18-27).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. R. prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2215570, galioja iki 2025 m. birželio 1 d., pirmu tikrinimu 8.36 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 8.56 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b. l. 28-31).

Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad transporto priemonė ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-34).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. reikalaujamų daiktų dokumentų protokole užfiksuota, kad pareikalavus A. R. geranoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos dokumentą (b. l. 38-44).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilis ,,Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (b. l. 35-36).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Volkswagen Bora“, kaina Lietuvoje su PVM yra 1040 eurų (b. l. 37).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 2 d. 8.36 val. nustatytas 2,53 promilių girtumas, antru tikrinimu 8.56 val. nustatytas 2,51 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. R. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes iš vakaro šventė gimtadienį, linksminosi, šoko, gėrė degtinę, po to mažai miegojo, ryte atsikėlė, išgėrė alaus skardinę, tada iš karto įsėdo į automobilį ir išvažiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tai, jog A. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Modesto Kančausko 2025 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Modesto Kančausko 2025 m. gegužės 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokolo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys ir alkotesterio rodmenys.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. R.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galimas laiduotojas kaltinamojo tėvas A. R. prašė sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 18 metų, yra įgijęs A ir B kategorijas, tačiau jo gyvenime toks įvykis įvyko pirmą kartą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad priešingai nei teigia kaltinamasis, jis anksčiau, t. y. 2014 m. yra padaręs teisės pažeidimą užsienyje, susijusį su vairavimu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, už tai jam buvo paskirta bauda, teisės vairuoti atėmimas 1 m., įpareigojimas išklausyti kursus (b. l. 88-92, 126, 156-159, 169-170). Kaltinamojo tėvas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors stengiasi daryti sūnui teigiamą įtaką ir atgrasyti jį nuo alkoholio vartojimo, tačiau sūnus vartojo alkoholį ne pirmą kartą. Taigi, kaltinamasis teismo posėdžio metu nutylėjo, kad per savo vairuotojo patirtį jau kartą buvo padaręs teisės pažeidimą, susijusį su vairavimu apsvaigusiam, ir nors šis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei 10 metų, tačiau tai taip pat neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę kaip linkusią nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Kaltinamasis iš ankstesniojo savo teisei priešingo poelgio nepasimokė ir pakartotinai vairavo automobilį neblaivus. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad toks kaltinamojo pakartotinis poelgis gali būti vertinamas kaip atsitiktinis, nes jis, vieną kartą jau baustas už analogišką teisei priešingą poelgį ir žinodamas dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik pasirinko taip veikti dar kartą. Visa tai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-224-1073/2023). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. R. anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas 7 kartus už greičio viršijimą (2025 m. viršijo greitį 21 km/val., bauda nesumokėta; 2023 m. viršijo greitį 41 km/val. bauda sumokėta; 2022 m. viršijo greitį 13 km/val., bauda sumokėta; 2021 m. viršijo greitį 22 km/val., bauda sumokėta; 2021 m. viršijo greitį 15 km/val., bauda sumokėta; 2020 m. viršijo greitį 22 km/val., bauda sumokėta; 2020 m. viršijo greitį 24 km/val., bauda sumokėta), vieną kartą 2022 m. baustas pagal ANK 367 straipsnį už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, vieną kartą 2015 m. baustas už smulkią vagystę (ATPK 50 str.), dauguma nuobaudų galiojančios (b. l. 133-134, 137-140, 145-151, 171-174). Taigi, kaip matyti, nors byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo tėvas būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, tačiau jis vis tik sistemingai daro vienus šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, nuobaudos už juos galiojančios, paskutinis greičio viršijimas užfiksuotas šiais metais, ir dėl to teismas negali laikyti, kad jis yra tinkamas laiduotojas, t. y. vertas teismo pasitikėjimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis, paskatintas tėvo, kuris, jo teigimu, jau 15 metų alkoholio nevartoja, gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo ir toks kaltinamojo apsisprendimas rodo jo pastangas taisytis ir jį apibūdina teigiamai, taip pat rodo ir kaltinamojo tėvo bandymą sūnui padėti, tačiau teismui vis tik kelia abejonių kaltinamojo tėvo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jo geri santykiai su kaltinamuoju nuo teisės pažeidimo padarymo kaltinamojo nesulaikė, nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, o kaltinamojo tėvas teisiamojo posėdžio metu pripažino ir tai, kad nors jis stengiasi daryti sūnui teigiamą įtaką, kalbėdamasis su juo, tačiau sūnus vis tiek kartais padaro tokių nesąmonių.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu A. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,51 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę kelyje. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Kaltinamasis yra išsituokęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 98-99, 103), baustas administracine tvarka keletą kartų, viena paskirta bauda nesumokėta (b. l. 93-97, 152-155, 164-168), anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, padaręs teisės pažeidimą užsienyje – vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b. l. 88-92, 126, 156-159, 169-170), 2025 m. gegužės 26 d.-birželio 9 d. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (b. l. 132).

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismo posėdžio metu teigė, kad jei jam būtų paskirta baudos bausmė, jos susimokėti negalėtų, nes šiuo metu neturi jokių pajamų, gauna pašalpą iš seniūnijos, teismas sprendžia, kad tokiu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 45 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė.

A. R. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 2 d. 8.56 val. iki 2025 m. gegužės 3 d. 10.20 val. (b. l. 52-60). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, jo darbingumą, jis kaltu prisipažino visiškai, ankstesnė jo nusikalstama veika, už kurią teistumas išnykęs, buvo padaryta prieš 20 metų. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. R. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. R. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką A. R. elgesiui: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

A. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,51 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkei kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra padaręs teisės pažeidimą užsienyje – vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 3 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. R., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog A. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. panaudojo transporto priemonę, darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1040 eurų, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, jo neblaivumo laipsnis gerokai viršija neblaivumo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats A. R. (b. l. 35-36). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad A. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos (b. l. 84-87).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. R. vardu, paliktinas saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 108,33 Eur (b. l. 117, 122, 141-144). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 2 d. 8.56 val. iki 2025 m. gegužės 3 d. 10.20 val. (dvi dienas), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atidėti A. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 3 d., apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu, palikti saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

A. R. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.