Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.1.1; 2.3.7; 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 2.5.5; 2.6.37; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

2023 m. gruodžio 5 d.

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei S. V. (toliau – ir atsakovė) dėl turto pripažinimo daline bendrąja ir bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, juridinio fakto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - E. L., R. D., R. S., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir VĮ Turto bankas, ir pagal atsakovės priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pripažinti, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtine veikla (partneryste) bendros dalinės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklaususių bendraturčiams lygiomis dalimis;

2) pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti, kad K. A. ir A. A. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusių sutuoktiniams lygiomis dalimis;

4) pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

5) turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos dukra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovės J. J. mama K. A. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini) K. A. buvo susilaukusi trijų vaikų: dukros R. S., dukros D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir dukros J. J.. Mirusioji D. P. turėjo dukras: E. L. ir R. D..

Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. 2023 m. sausio 4 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 52, liudija, kad notaro biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. J. J. iš karto po savo motinos K. A. mirties pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdama faktiniu valdymu.

Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. 2022 m. gruodžio 23 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 8516, liudija, kad notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 269/2022 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. A. palikimą. Palikimą priėmė mirusiojo viso turto testamentinė įpėdinė S. V. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis K. A. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, A. A. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 1,5957 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,1600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje teigiama, kad A. A. ir K. A. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. 31. Iki santuokos įregistravimo jie kartu gyveno bei tvarkė bendrą ūkį nuo 1963 metų bei įsigijo (pasistatė) bendram gyvenimui reikalingą turtą: 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, vertė - 6210 Eur, tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, vertė - 203 Eur, daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, vertė - 146 Eur, malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, vertė - 54 Eur, vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, vertė - 14 Eur, kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos įregistravimo sodyboje jie dar pasistatė ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989, vertė - 80 Eur, lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989,vertė - 99 Eur, ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989, vertė - 97 Eur, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas A. A. vardu, įregistravimo pagrindas – 1997 m. spalio 21 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 07-3228, bendra nekilnojamojo turto vertė - 6883 Eur. Ieškovės teigimu, minimą nekilnojamąjį turtą K. A. ir A. A. įgijo bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kiekvienam jų priklausė po ½ dalį, tačiau VĮ Registrų centre nuosavybės teisės įregistruotos vieno A. A. vardu. Kadangi K. A. ir A. A. laikotarpiu nuo 1963 metų iki santuokos įregistravimo gyveno nesusituokę ir bendrai tvarkė namų ūkį nesudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, todėl teikiamas ieškinys, kad VĮ Registrų centre A. A. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas sukurtas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas.

Ieškovės teigimu, K. A. ir A. A. nuo 1963 metų iki K. A. mirties gyveno kartu, jų bendrai pasistatytoje sodyboje. Iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai, kurių vienas iš tikslų buvo jų abiejų lėšomis įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, ir jie savo lėšomis, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu pasistatė bendrą nuosavybę – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, (duomenys neskelbtini), todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad K. A. bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą ir jai priklausė ½ dalis A. A. vardu registruoto turto.

Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įregistravę santuoką, jie kartu pragyveno daugiau nei 38-erius metus, o skaičiuojant nuo jų gyvenimo nesusituokus pradžios 1963 metais, bendrai pragyveno daugiau nei 45-erius metus. Įregistruoti santuoką 1963 metais galimybės nebuvo, nes K. A. (buvusi K.) nebuvo nutraukusi santuokos, įregistruotos su V. K., su kuriuo ji nebendravo, ilgą laiką iki ištuokos įregistravimo nepalaikė jokio tarpusavio ryšio. Santuoka tarp V. K. ir K. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota A. A. ir K. A. santuoka. Faktą apie A. A. ir K. A. bendrą gyvenimą nesusituokus patvirtina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukros J. A., kurios gimimo įraše tėvu buvo nurodytas A. A. Nors VĮ Registrų centre gyvenamojo namo ir dalies priklausinių statybos pabaigos metai nurodomi 1965 metai, tačiau jų statyba bei įrengimas užtruko daug ilgiau, nes buvo statomi, įrenginėjami pačių fiziniu darbu bei lėšomis. Jau įregistravus santuoką A. A. ir K. A. metais pasistatė ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pastatų inventorizacija atlikta tik 1987 metais, įteisinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-10-21 įsakymo Nr. 07-3228 pagrindu. Nors prie minėto įsakymo kaip priedas yra Ašmintos agrarinės reformos tarnybos 1997-06-19 pažyma Nr. 80, kuria pažymima, kad A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), turi išpirktą 0,25 ha namų valdą, tačiau 1,5957 ha žemės sklypas, kuriame randasi ir sodyba, A. A. buvo įsigytas jau po K. A. mirties, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2215.

Ieškinyje nurodyta, kad faktą, jog A. A. ir K. A. dar iki santuokos įregistravimo gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. vasario 23 d. pažyma „Dėl A. A. pastatų” Nr. V10-496, kurioje nurodoma, kad Prienų rajono Ašmintos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1967-1970 metų Bagrėno kaimo ūkinėje knygoje įrašytas K. K., J. (tokiu vardu artimųjų buvo vadinama ieškovės motina) ūkis (pavardė perbraukta ir įrašytas A. A., J.). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai” įrašyta: gyvenamasis namas (1963 m.), tvartas (1963 m.). 1971-1978 metų Bagrėno kaimo ūkinėse knygose įrašytas A. A., J. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona A. K., J.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai” įrašyta: gyvenamasis namas (1965 m.), tvartas (1963 m.). K. A. savo gyvenamąją vietą nuo 1971 m. gruodžio 27 d. iki (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo tai, kad per 45-erių metų bendrą gyvenimą tiek gyvenamasis namas, tiek visi kiti pastatai buvo ne vieną kartą remontuojami gerinant jų būklę. Rašytinių įrodymų, už kiek ir kieno vardu buvo įsigytos statybinės medžiagos, nėra išlikę.

Gyvendami santuokoje, A. A. ir K. A. 1989 metais savo sodyboje pasistatė: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotus A. A. vardu. Šis nekilnojamasis turtas A. A. ir K. A. buvo įsigytas jų bendromis lėšomis bei darbu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Abu sutuoktiniai dirbo, buvo darbingi bei gaudavo pajamų iš darbinių santykių, taip pat gyveno ūkiškai, užaugindavo pardavimui galvijų.

Ieškovės teigimu, K. A. ir A. A., veikdami jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu ir vėliau santuokoje statybos būdu bendrai įsigijo nekilnojamąjį turtą: 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas A. A. vardu, įregistravimo pagrindas - 1997-10-21 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 07-3228. Šis turtas buvo bendroji dalinė ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

K. A. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina K. A. testamento nepaliko. Prienų rajono 2-iajame notarų biure paveldėjimo byla į K. A. palikimą nėra užvesta.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji iš karto po savo motinos K. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Ieškovė ir jos sutuoktinis V. J. nuo jų santuokos įregistravimo iki motinos mirties gyveno kartu su ieškovės tėvais jiems priklausančioje sodyboje, vedė bendrą ūkį, gyveno ūkiškai, augino galvijus. Po motinos mirties jie liko gyventi šioje sodyboje, toliau gyveno ūkiškai, perėmė tėvų augintus galvijus savo priežiūron (tėvas melžti karvių nemokėjo), rūpinosi gyvenamojo namo bei visų pastatų priežiūra. Tėvas po motinos (jo sutuoktinės) mirties kartu su K. A. turėtu ūkiu ( karvėmis, kiaulėmis, paukščiais) nesirūpino, nes labai išgyveno dėl sutuoktinės netekties, daugiau nei metus po jos mirties buvo prislėgtas, viskam apatiškas, todėl visus ūkio bei buities darbus perleido ieškovei. J. J. mokėjo už suvartojamą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Ji taip pat rūpinosi gyvenamojo namo šildymu šaltuoju metų sezonu, kartu su savo sutuoktiniu savo lėšomis pirkdavo malkas, anglis, kapojo malkas, kurą sandėliuodavo viename iš ūkinių pastatų. Ieškovė atliko einamąjį namo remontą. Ieškovės tėvas A. A. dėl savo sutuoktinės K. A. palikimo priėmimo jokių aktyvių veiksmų neatliko, jis sutiko, jog visas palikimas pereina ieškovei. Ieškovės teigimu, jai atiteko visi motinos asmeniniai daiktai, rūbai ir pan. Ieškovė, padedama seserų R. S. ir D. P., organizavo mamos laidotuvės, sutvarkė jos kapavietę ir ją prižiūri iki šiol. Seserys mamos mirties dieną gyveno atskirai nuo tėvų. Ieškovės sutuoktiniui paveldėjus ½ dalį gyvenamojo namo, 2016 metais J. J. išsikėlė gyventi į Birštoną, tačiau, išvykusi gyventi kitur, kiekvieną savaitgalį lankėsi sodyboje, ją prižiūrėjo, rūpinosi jos išlaikymu. Į savo naują gyvenamąjį būstą persivežiau dalį mano mamai priklausančių daiktų: lovą, komodą, patalynę, staltiesių, jos visus rūbus, papuošalus ir pan.

Vėliau, atsakovei S. V. tapus jos tėvo sugyventinei, ieškovės ir tėvo tarpusavio santykiai tapo šaltesni. Šias aplinkybes patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2023-01-05 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR-3A-145, kurioje nurodoma, kad ieškovė nuo 1984 m. kovo 13 d. iki 2016 m. vasario 4 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Gatvių pavadinimai bei gyvenamųjų namų numeracija Bagrėno kaime atsirado nuo 2016 m. vasario 5 d. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022-12-29 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR-3A-11523 patvirtina, kad K. A. nuo 1971 m. gruodžio 27 d. iki (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusios mamos K. A. mirties priėmė pradėjusi faktiškai jos palikimą valdyti.

Atsakovė S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. 2023-04-17, DOK-16359), jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė S. V. nurodė, kad faktą, jog K. A. ir A. A. vedė bendrą ūkį nuo 1963 metų, ieškovė grindžia tik tuo, kad ji (ieškovė), K. A. ir A. A. vaikas, gimė (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė pažymėjo, jog, gimus ieškovei, K. A. vis dar buvo santuokoje su V. K., su kuriuo santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktoje Kauno regioninio valstybės archyvo 2023-02-23 pažymoje „Dėl A. A. pastatų” Nr. V10-496 (toliau – Pažyma) taip pat nurodyta, kad Prienų rajono Ašmintos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1967-1970 metų Bagrėno kaimo ūkinėje knygoje įrašytas K. K., J. ūkis (pavardė perbraukta ir įrašytas A. A., J.). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai” įrašyta: gyvenamasis namas (1963 m.), tvartas (1963 m.). Tai patvirtina, kad gyvenamasis namas ir tvartas jau buvo pastatyti 1963 metais.

Pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 472 straipsnį bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu; dalyvių įnešti pinigai galėjo būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos ar bendros pajamos, gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas, siekiant bendro ūkinio tikslo, gali būti darbas bendrame ūkyje. Taigi, bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) jungtinės veiklos dalyvių susitarimą užsiimti bendra veikla; 2) šių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo; 3) sutarties dalyvių įnašų pinigais ar kitokiu turtu faktą ir dydį; 4) jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktą. Ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. 1964 m. CK 472¹ str. numatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Vadovaujantis 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalimi, įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Nagrinėjamu atveju K. A. ir A. A. rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sudarę nebuvo, o ieškovės pateiktos aplinkybės ir įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti buvus K. A. ir A. A. susitarimą nuo 1963 metų dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę - nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo pastatyti dar iki K. A. ir A. A. santuokos sudarymo.

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie K. A. santaupas ir jų panaudojimą, bei galimas išlaidas bendro ūkio kūrimui su A. A. nuo 1963 metų. Statiniai - gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė (kluonas) - buvo pastatyti 1963 metais, tai patvirtina ieškovės pateikta Pažyma, todėl šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. A. nuosavybė. Pažymoje nurodyta: knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: mūrinis gyvenamasis namas šiferio stogu (1963 m.), 60 kv. mtr. Bendras (naudingas) plotas, tarp jų 51 kv. mtr. gyvenamasis plotas, tvartas (1963 m.), kluonas (1963 m.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. A. kartu su A. A. vedė bendrą ūkį nuo 1963 m., nepateikė jokių įrodymų, kad K. A. prisidėjo prie nekilnojamojo turto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės (buvusio kluono) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybų. Jokio susitarimo dėl bendrosios jungtinės veiklos A. A. su K. A. nebuvo sudarę, visi statiniai buvo pastatyti už A. A. asmenines lėšas, todėl asmeninės nuosavybės teise priklausė A. A..

Ieškovė nurodo, kad gyvenamojo namo statybos pabaigos metai yra 1965 metai, tačiau tuo pačiu nurodo, kad ieškovės motina K. A. ir A. A. šiame name gyveno nuo 1963 metų ir vedė bendrą ūkį. Akivaizdu, kad ieškovė pati sau prieštarauja.

Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad ieškovė siekia K. A. nuosavybės teisės į A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pripažinimo taip pat ir tuo pagrindu, jog po šių pastatų pastatymo „tiek gyvenamasis namas, tiek visi kiti pastatai buvo ne vieną kartą remontuojami gerinant jų būklę“, tačiau nei nekilnojamojo turto pagerinimą, nei K. A. asmeninių lėšų šiam tikslui panaudojimą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi kartu, jungtinės veiklos susitarimus ir jų galiojimo sąlygas reglamentavo 1964 m. CK 472–476 straipsniai.“. Taigi, ieškovė patvirtino, kad K. A. ir A. A. santykius reglamentavo 1964 metų civilinis kodeksas ir paneigia savo nurodytą aplinkybę, kad K. A. ir A. A. vedė bendrą ūkį nuo 1963. K. A. santuoka su V. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl kyla pagrįsta abejonė, kad K. A. pradėjo gyventi su A. A., kaip kad nurodo ieškovė - 1963 metais. Tai, kad K. A. ir A. A. turi bendrą vaiką, t. y. ieškovę, gimusią (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybės, kad K. A. ir A. A. nuo 1963 metų vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę dėl jungtinės veiklos. Geriausiu atveju K. A. su A. A. galėjo pradėti gyventi nuo 1970 metų – prasidėjus skyrybų procesui ar po jo. Pažymėjo, kad K. A. deklaruota gyvenamoji vieta gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota tik nuo 1971 m. gruodžio 27 d., t. y., po santuokos sudarymo.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu: „Mano tėvas A. A. dėl savo sutuoktinės K. A. palikimo priėmimo jokių aktyvių veiksmų neatliko, jis sutiko kad visas palikimas pereina man.“. Atsakovės nuomone, tokie teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir tik ieškovės pamąstymai. Visas A. A. asmenine nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas buvo pastatytas už jo asmenines lėšas. Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po K. A. ir A. A. santuokos sudarymo taip pat buvo pastatyti už A. A. asmenines lėšas, jokių tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. A. A. iki pat savo mirties gyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir valdė visą jam priklausiusį turtą, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, tvarkė kaip savo, rūpinosi aplinka. Ieškovė pripažįsta ir neneigia fakto, kad po K. A. mirties A. A. priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir toliau naudojosi pats A. A..

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. 2023-03-30 DOK-14053), jame nurodė, kad VMI prie FM nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų K. A. ir A. A. palikimo perėjimą valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjų K. A. ir A. A. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamas turtas – pastatai, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų VĮ Turto bankas. Todėl civilinė byla yra susijusi su VĮ Turto bankas teisėmis ir pareigomis. Suinteresuotas asmuo ― VMI prie FM – sprendimą šioje byloje prašo priimti teismo nuožiūra, jeigu ieškovė teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą (reg. 2023-04-13, DOK-15933), jame nurodė, kad iki naujojo CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis būdavo įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK, kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų galima pagrįstai įsitikinti, kad ieškovės

ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas palikėjų santuokos metu ir gali būti vertinamas, kaip A. A. ir K. A. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovei tenka pareiga tai įrodyti. VĮ Turto banko nuomone, ieškovė turėtų pateikti papildomus įrodymus jos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl palikėjos palikimo ir jo valdymo pagrįsti.

VĮ Turto bankas teigimu, 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas tik nuo 2015-03-20 vykdo valstybės įmonė Turto bankas. VĮ Turto bankas neturi duomenų apie ieškovės ieškinyje nurodyto turto paveldėjimą ir jo faktinį valdymą. Be to, palikėjos K. A. palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo procedūras valstybei vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši institucija turėtų išdėstyti savo poziciją dėl ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo ieškovės J. J. ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė S. V. pateikė priešieškinį (reg. 2023-05-08 DOK-19545), kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo žmonos K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti.

Priešieškinyje nurodė, kad A. A. ir K. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie A. A. vardu įgijo nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini. K. A. mirė. Po K. A. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Priešieškinyje teigiama, kad po K. A. mirties A. A. ir toliau naudojosi santuokoje įgytu turtu - ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat pradėjo valdyti velionei priklausiusį kilnojamąjį turtą - namų apyvokos reikmenis, baldus, paveikslus, stalo įrankius ir kitus K. A. daiktus, buvusius namų valdoje, kuriuos sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, A. A. priėmė kaip palikimą po savo sutuoktinės K. A. mirties, turtą pradėjęs valdyti.

A. A. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties atsakovė priėmė jo palikimą. Todėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu ji prašo nustatyti, kad po savo žmonos K. A. mirties A. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti K. A. santuokoje įgyto turto dalį.

Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Nors prie minėto įsakymo kaip priedas yra Ašmintos agrarinės reformos tarnybos 1997-06-19 pažyma Nr. 80, kuria pažymima, kad A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), turi išpirktą 0,25 ha namų valdą, tačiau 1,5957 ha žemės sklypas, kuriame randasi ir sodyba, A. A. buvo įsigytas jau po K. A. mirties, 2019-05-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2215.“. Tokiu būdu pati ieškovė įrodo, kad nei ji, nei jos vyras neprisidėjo ir neketino įgyvendinti savo teisių kaip savininkai. Ieškovė nurodo, kad neva kartu su savo vyru po K. A. mirties rūpinosi gyvuliais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, gyvulių įsigijimo, gyvulių gydymo, veterinaro apsilankymo, gyvulių apskaitos knygos, teismui nepateikė.

Ieškovė J. J. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (reg. 2023-06-02 DOK-23396), jame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovė A. A. sugyventine tapo tik 2016 metais, todėl jai negali būti žinomos aplinkybės, kas konkrečiai pradėjo faktiškai valdyti K. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, ir koks buvo jos įpėdinių tarpusavio susitarimas šiuo klausimu. Tas faktas, kad mirus sutuoktinei A. A. liko ir toliau gyventi jo bendrai su K. A. pasistatytoje sodyboje, dar nepatvirtina, kad jis faktiškai pradėjo valdyti mirusios sutuoktinės palikimą. Ieškovės tėvas po mamos mirties pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nustojo rūpintis namais, ūkiu bei buitimi. Jis ieškovei pasakė, kad viskas yra ieškovės ir ji gali daryti su sodyba, ką norinti, nes jam nieko nereikia. Į mamos turtą nepretendavo ir ieškovės seserys R. S. ir D. P., todėl ieškovė viena pradėjo rūpintis mamos turtu kaip savo. Su vyru V. atliko namo remontą, naudojosi visu namu, tėvas būdavo tik viename kambaryje, į kurį daugiau nei metus laiko po mamos mirties grįždavo girtas tik permiegoti, o ryte vėl išeidavo. Ieškovė viena pirko kurą gyvenamojo namo šildymui, mokėjo už suvartotą elektros energiją, ruošė gyvuliams pašarą ir pan. Ieškovės teigimu, iki pat tėvo mirties visą tėvų sodybą laikė savo turtu ir juo rūpinosi kaip savo. Tėvo testamentas jai buvo didžiulė staigmena, jis niekuomet nekalbėjo apie testamento sudarymą. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad A. A. po sutuoktinės K. A. mirties pradėjo faktiškai valdyti jos palikimą. Priešieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad A. A. gyvenamąjį namą ir kitus statinius remontavo ir išlaikė, yra visiškas melas, atsakovės siekis sąmoningai klaidinti teismą. Tėvas po mamos mirties negebėjo pasirūpinti savo paties asmeniniu ūkiu ir pats savimi. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. A. jokių aktyvių veiksmų nei per 3 mėnesius nuo sutuoktinės mirties, nei vėliau dėl jos palikimo neatliko bei neprisiėmė atsakomybės už jį. Visą mamos palikimą paveldėjo ieškovė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (reg. 2023-06-05 DOK-23496), jame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, šiuo atveju nėra gavusi pranešimo apie palikėjos K. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko nuomone, atsakovė savo argumentus dėl palikėjos palikimo valdymo turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais. Juos įvertinus galima bus spręsti apie prašomo nustatyti fakto pagrįstumą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (reg. 2023-06-05 DOK-23568), jame nurodė, kad K. A. buvo jos mama, todėl jai yra žinomos visos aplinkybės dėl jos turto paveldėjimo. Atsakovės priešieškinio teiginiai, kad, mirus K. A., jos palikimą faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis A. A., yra neteisingi, kadangi visą mamos palikimą pradėjo valdyti R. S. sesuo J. J.. Atsakovei negali būti žinomos aplinkybės dėl faktinio K. A. turto paveldėjimo, kadangi ji A. A. sugyventine tapo tik 2016 metais. A. A. po mamos (jo sutuoktinės) laidotuvių pareiškė, kad jam nereikia jokio turto, kad jis visą savo sutuoktinės turtą, bei tuo pačiu ir savo turtą perleidžia dukrai J. J.. R. S. ir jos sesuo D. P. tam pritarė, nes jos abi turėjo savo namus, o J. su savo sutuoktiniu V. gyveno kartu su tėvais nuo pat savo vaikystės. Būtent ji rūpinosi abejais tėvais, jų buitimi ir pan. Todėl bendru visų susitarimu buvo nuspręsta, kad mamos K. A. palikimą paveldi viena ieškovė. A. A. buvo prislėgtas savo sutuoktinės mirties, visus ūkio bei buities darbus perėmė J. J. su savo sutuoktiniu V. J.. A. A. nesirūpino gyvenamojo namo kūrenimu, jo remontu, taip pat gyvuliais, visai tai tapo J. J. rūpesčiu, jai atiteko ir visi mamos asmeniniai daiktai, rūbai ir pan. Po mamos mirties J. su sutuoktiniu pradėjo naudotis visu gyvenamuoju namu, pasidarė jame remontą, mokėjo už elektros energiją ir pan. A. A. gyvenamajame name pasiliko savo naudojimui vieną kambarį, savo lėšomis prie gyvenamojo namo šildymo bei jo išlaikymo neprisidėdavo.

B. S. pabrėžė, kad tuo metu, kai jos motina K. A. pradėjo gyventi kartu su A. A. ir statyti namus, jai buvo 7-eri metai. Ji prisimena, kaip gyvenamas namas su ūkio pastatais buvo statomas bendrai mamos ir A. A.. Jų šeima į gyvenamąjį namą įsikėlė gyventi dar ne visai įrengtą, gyvenamojo namo vidaus apdailos darbai bei statybos darbai vyko keletą metų, kol buvo užbaigti. Tačiau, per bendrai pragyventus daugiau nei 45-erius metus, jie atliko ne vieną gyvenamojo namo remontą, rekonstrukciją, pasistatė dar du ūkinius pastatus ir lauko virtuvę. B. S. teigia, kad savo tėvo neprisimena, nėra jo mačiusi. Būtent A. A. nuo mažens laikė savo tėvu. A. A. visuomet pabrėždavo, kad visas jo turtas po mirties atiteks jo vienintelei dukrai J. Aplinkybė, kad jis prieš mirtį sudarė testamentą, buvo didelė staigmena, abejoja, kad tai buvo jo paties sumanymas bei tikroji valia.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. L. ir R. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (reg. 2023-06-07 DOK-23971), jame nurodė, kad, mirus jų senelei K. A., visą jos turtą pradėjo valdyti jų teta J. J., kuri gyveno kartu su tėvais jų sodyboje. Joms yra žinoma, kad A. A. po savo sutuoktinės mirties visiškai nusišalino nuo bet kokių darbų sodyboje, ūkyje, jis tapo viskam apatiškas, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Nuo pat mažens jos visas vasaras praleisdavo šioje sodyboje su diedukais, todėl ir po senelės K. A. mirties toliau lankėsi šioje sodyboje, bendravo su A. A. bei teta J. Matė, kad po senelės mirties teta J. su vyru namuose pasidarė remontą, rūpinosi visa sodyba bei ūkiu. J. liko visi senelės asmeniniai daiktai, rūbai ir pan. Atsakovei negali būti žinomos aplinkybės dėl faktinio K. A. turto paveldėjimo, kadangi ji A. A. sugyventine tapo tik 2016 metais.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. ir jos atstovė paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose. J. J. papildomai paaiškino, kad mama K. A. jai pasakojusi, jog tuo metu, kai susipažino su tėčiu (A. A.), ji gyveno pušynėlyje su tėvais Marija ir J. G., buvo ištekėjusi už K., bet kartu su juo negyveno. Tėtis (A. A.) gyveno (duomenys neskelbtini). Namą (duomenys neskelbtini) statė mamos (K. A.) tėvas J. G. Pati ieškovė gimė name (duomenys neskelbtini) ant kalno.

Teismo posėdžio metu atsakovės S. V. atstovas paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, priešieškinį prašo atmesti. R. S. paaiškino, kad patėvį A. A. (jį vadino ir vadina tėvu) ji pažinojo nuo 3 metų (1959 metų). Į naujus namus (duomenys neskelbtini) jie persikėlė, kai jai buvo 7 metai – 1963 metais. Ji ėjo į pirmą klasę. Iki to laiko jie gyveno mamos tėvų namuose, jie buvo labai seni. A. A. iš pradžių ten negyveno, vėliau apsigyveno. Tėtis buvo traktoristas, mama dirbo laukininkystės darbus, pieninėje. Namuose buvo vištos, kiaulės, šunys. Tuo metu, kai vykdė melioraciją, kolūkis davė naujus sklypus, liepė pasistatyti namus ir išsikelti. Namai ir visas turtas buvo užgyventas abiejų tėvų, statybose padėjo mamos K. A. tėvai M. ir J. G., J. G. buvo statybininkas. Statė visi kartu. Nesupranta, kodėl viskas užrašyta A. A. vardu, nes A. A. atėjo gyventi į mamos K. A. tėvų senus namus. Namus statė seneliai ir mama K. A.. Į naujus namus persikėlė visi kartu. Mamai mirus, tėčiui (A. A.) prasidėjo depresija. Jis sakė, kad jam nieko nereikia, jog jis išeis paskui ją (K. A.). Tėtis A. A. nieko nenorėjo dirbti. Jis nuolat kartojo, kad jam nieko nereikia. Jis gyveno mažame kambaryje prie virtuvės. Po mamos K. A. mirties viskuo rūpinosi J. J. su šeima. A. A. atsigavo tik po 2-3 metų po K. A. mirties. Prie namų išlaikymo po K. A. mirties A. A. neprisidėjo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. D. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, priešieškinį prašo atmesti. R. D. paaiškino, kad mama D. P. jai sakiusi, kad senelis (A. A.) jų gyvenime atsirado tada, kai mamai D. P. buvo 2 metukai. D. P. gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Iš pradžių močiutė K. A. su savo tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Juos iškraustė dėl melioracijos. Jiems davė šį sklypą pasistatyti šį namą. Tai girdėjo iš mamos ir tetos J. J. ir R. S.. K. A. kartu su savo tėvais G. ir vaikais išsikraustė į naujai pastatytą namą. Po K. A. mirties jame gyveno J. J. su šeima ir A. A.. A. A. gyveno viename kambaryje, kituose dviejuose gyveno J. J. šeima. Remontus darė J. J. su šeima. A. A. po K. A. mirties girtavo. Už elektrą mokėjo J. J.. Visi žinojo, kad paveldėtoja J. J.. Darbus atlikdavo J., jai padėjo seserys. A. A. girtavo, jei būdavo blaivesnis, tuomet jis padėdavo J.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, priešieškinį prašo atmesti. E. L. paaiškino, kad po močiutės K. A. mirties senelis A. A. palūžo, pradėjo gerti. J. J. viena dirbdavo visus darbus, jai padėjo V. J. ir sūnus V. J.. Jei J. J. paprašydavo ar priversdavo, tuomet A. A. jai padėdavo, bet ne savo iniciatyva. A. A. sakydavo, kad jam sunku, jam nieko nereikia, jog jis eis paskui K. Gerti jis pradėjo po maždaug 1-2 mėnesių po K. A. mirties. Malkomis rūpinosi J. J. šeima, J. J. mokėjo už elektrą. A. A. nieko tame name savo iniciatyva nedarė. Jis naudojosi jo ir K. A. pirktais baldais, virtuve, vonia.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, jog turtą asmenys įgijo jungtine veikla (partneryste) bendros dalinės nuosavybės teisėmis

Ieškovė J. J. prašo pripažinti, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtine veikla (partneryste) bendros dalinės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklaususių bendraturčiams lygiomis dalimis. Ieškovė taip pat prašo pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šalių ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės J. J. mama K. A. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini). K. A. buvo susilaukusi trijų vaikų: dukros R. S., dukros D. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir dukros J. J.. Mirusioji D. P. turėjo dukras: E. L. ir R. D..

Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, K. A. savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis, A. A. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 1,5957 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,1600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. ir K. A. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. 31. Ieškovės, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, R. S. ir R. D. paaiškinimai, liudytojų G. M., R. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad iki santuokos įregistravimo A. A. ir K. A. tikėtina nuo 1959 metų, veikdami jungtine veikla (partneryste) įsigijo (pasistatė) bendram gyvenimui reikalingą turtą: 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai - 1965, tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1965, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad K. A. su A. A. susipažino tuo metu, kai K. A. dukra R. S. buvo 3 metų amžiaus, o dukra D. P. buvo 2 metų amžiaus, tai yra, 1959 metais. Tuo metu K. A. (buvusi K.) buvo ištekėjusi už V. K.. K. K. ir V. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu (2023-10-24 DOK-43652). K. A. dukters R. S. teigimu, ji savo tėvo V. K. neprisimena, nežino, ar yra jį mačiusi. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai K. A. (buvusi K.) susipažino su A. A., ji su savo dviem dukterimis R. (dabar S.) ir Dalia (tapusi P., dabar mirusi) gyveno Bagrėno kaime pušynėlyje mažame namelyje kartu su savo tėvais J. G. ir M. G.. Tuo metu A. A. pas K. K. atvykdavo iš gretimo Strielčių kaimo, kur jis gyveno kartu su jo motina. Ieškovės, trečiųjų asmenų R. D., R. S., liudytojų G. M., R. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad Bagrėnų kaimo gyventojams J. ir M. G., taip pat K. A. (buvusi K.) Bagrėno kolūkio valdžia paskyrė žemės sklypą, esantį Bagrėno kaime ant kalno, jog šie pasistatytų namą ir išsikraustytų ten visa šeima iš namo pušynėlyje, kur turėjo vykti melioracija. Šį faktą patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. vasario 23 d. pažyma „Dėl A. A. pastatų” Nr. V10-496, kurioje nurodyta, kad Prienų rajono Ašmintos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1967-1970 metų Bagrėno kaimo ūkinėje knygoje įrašytas K. K., J. (tokiu vardu artimųjų buvo vadinama ieškovės motina, K. A.) ūkis (pavardė perbraukta ir įrašytas A. A., J.). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai” įrašyta: gyvenamasis namas (1963 m.), tvartas (1963 m.). 1971-1978 metų Bagrėno kaimo ūkinėse knygose įrašytas A. A., J. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona A. K., J. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai” įrašyta: gyvenamasis namas (1965 m.), tvartas (1963 m.).

Ieškovės, trečiųjų asmenų R. D., R. S., liudytojų G. M., R. T. parodymai patvirtina tai, kad šeimai suteiktame sklype (duomenys neskelbtini) K. A. (buvusi K.) ir A. A., padedami K. A. tėvo J. G., kuris, kaip nurodė apklausti asmenys, buvo vadinamas „auksarankiu“ ir sumūrijo namą ir kitus pastatus Bagrėno kaime, atliko kitus darbus, bendromis jėgomis, bendromis lėšomis ir darbu pasistatė 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tai yra, šį nekilnojamąjį turtą bendros dalinės nuosavybės teisėmis tikėtina lygiomis dalimis įsigijo jungtine veikla (partneryste). Trečiojo asmens R. S. paaiškinimas, liudytojos G. M. parodymai patvirtina, kad tiek A. A., tiek K. A. nekilnojamojo turto statybų metu dirbo (duomenys neskelbtini), A. A. dirbo traktoristu, K. A. dirbo laukininkystės darbus, pieninėje, todėl darytina išvada, jog jie turėjo vienodas finansines galimybes ir tikėtina lygiomis dalimis prisidėjo finansiškai sukuriant bendrą nekilnojamąjį turtą, veikdami jungtine veikla. Lygiai taip pat darytina išvada, kad darbu statant šį nekilnojamąjį turtą jie prisidėjo taip pat lygiomis dalimis, nes, kaip nurodė liudytojai G. M., R. T., trečiasis asmuo R. S., ieškovė J. J., statant šį nekilnojamąjį turtą bei jį įrengiant, dirbo visi, K. A. tėvas J. G. atliko mūrijimo darbus. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), K. A. (buvusi K.), A. A., K. A. dukros R. ir D. K. (vėliau atitinkamai S. ir P.), J. ir M. G. apsigyveno 1963 metais, kuomet, kaip nurodė R. S., ji pradėjo lankyti mokyklą, pirmą jos klasę. Tuo metu R. S. teigimu, šis gyvenamasis namas nebuvo baigtas įrengti, jį visi kartu įrenginėjo dar ilgą laiką. K. A. savo gyvenamąją vietą nuo 1971 m. gruodžio 27 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, kad įregistruoti santuoką K. ir A. A. 1959-1969 metais galimybės nebuvo, nes K. A. (buvusi K.) nebuvo nutraukusi santuokos, įregistruotos su V. K., su kuriuo ji bylos duomenimis nebendravo, ilgą laiką iki ištuokos įregistravimo nepalaikė jokio tarpusavio ryšio. Santuoka tarp V. K. ir K. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota A. A. ir K. A. santuoka. Faktą apie A. A. ir K. A. bendrą gyvenimą nesusituokus patvirtina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukros J. A., kurios gimimo įraše tėvu buvo nurodytas A. A.. Ieškovė pažymėjo ir teismas su tuo sutinka, kad (duomenys neskelbtini)įregistravę santuoką, A. kartu pragyveno daugiau nei 38-erius metus, o skaičiuojant nuo jų gyvenimo nesusituokus pradžios 1963 metais, bendrai pragyveno daugiau nei 45-erius metus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena bei netvarko bendro ūkio, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Toks būsimų sutuoktinių susitarimas ir jo įgyvendinimas kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2012).

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis, kuria K. A. ir A. A. žodžiu susitarė sukurti (pastatyti) būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, buvo sudaryta laikotarpiu nuo 1959 iki 1963 metų. Būtent 1963 metais į nepilnai įrengtą gyvenamąjį namą persikraustė gyventi K. K., jos du mažamečiai vaikai, tėvai, taip pat A. A., jie ir toliau bendromis jėgomis šį gyvenamąjį namą ir kitus statinius įrenginėjo. Nurodytu laikotarpiu, nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1965 m. sausio 1 d., jungtinės veiklos susitarimus ir jų galiojimo sąlygas Lietuvoje reglamentavo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas (toliau – 1922 m. CK), kurio 276 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad bendrovės sutartimi (pagal analogiją – jungtinės veiklos sutartimi) du ar keli asmenys įsipareigoja vienas kitam sujungti savo indėlius ir drauge veikti bendrajam tikslui pasiekti. Indėliu laikoma viskas, ką kiekvienas narys įneša bendram reikalui, ar tai būtų pinigai, ar kitas kuris turtas ar patarnavimai (1922 m. CK 277 straipsnis). Atskirų narių indėliai gali būti skirtingi savo rūšimi ir verte. Laikoma, kad visų narių indėliai yra vienodi, jeigu sutartimi nenustatyta priešingai (1922 m. CK 278 straipsnis). Šiuos teisinius santykius reglamentuojančiose 1922 m. CK X skirsnio 276 – 294 straipsnių nuostatose nėra įtvirtinta, kad bendrovės sutartis (pagal analogiją – jungtinės veiklos sutartis) turėjo būti sudaroma rašytine ir notarine forma. Pagal 1922 m. CK 280 straipsnį, narių indėliai ir visa, kas įgyta bendrovės savo sąskaita, sudaro sudėtinį bendrovės turtą. Prie sudėtinio turto priklauso visa, kas įgyta, remiantis atskiromis priklausančiomis prie jo teisėmis. Teismas, atsižvelgdamas į 1922 m. CK nuostatas, daro išvadą, kad sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kuria susituokti ketinantys asmenys susitaria įsigyti (pasistatyti) būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą, teisės aktų normos nedraudė. Tokio pobūdžio sutarčiai 1959 m. - 1964 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (kuomet nuo 1965 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1964 m. CK) nebuvo keliamas reikalavimas ją sudaryti būtinai rašytine forma ir patvirtinti ją notariškai.

Nuo 1965 m. sausio 1 d. jungtinės veiklos susitarimus ir jų galiojimo sąlygas reglamentavo 1964 m. CK 472–476 straipsniai. Iš esmės toks pat reglamentavimas, išskyrus rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinius, įtvirtintas ir 2000 metų CK. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis, 1964 m. 473 straipsnio 1 dalis); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK įtvirtintą reglamentavimą, susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti galėjo būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedarė šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini)tarp K. A. ir A. A. susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai, kurių vienas iš tikslų buvo jų abiejų lėšomis įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, ir jie savo lėšomis, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu pasistatė bendrą nuosavybę – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad K. A. bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis kartu su A. A. įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą ir jai priklausė ½ dalis A. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, jog turtą asmenys įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise

Bylos duomenimis nustatyta, kad, įregistravus santuoką, A. A. ir K. A. 1989 metais pasistatė ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989, lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989, ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai - 1989, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas A. A. vardu, įregistravimo pagrindas – 1997 m. spalio 21 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 07-3228, bendra nekilnojamojo turto vertė - 6883 Eur.

1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (įsigaliojo 1970 m. sausio 1 d., galiojo iki 2001 m. birželio 30 d.) 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be kita ko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iki šio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. reikalavimo, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, teisės aktuose nebuvo, todėl šiuo konkrečiu atveju ši nuostata netaikoma.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, buvusį sutuoktinių A. nekilnojamojo turto įgijimo metu, ir esamą šiuo metu, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad K. A. ir A. A. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklaususių sutuoktiniams lygiomis dalimis ir pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktus

Ieškovė J. J. ieškiniu prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos dukra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.

Atsakovė S. V. priešieškiniu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo žmonos K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės J. J. atstovės, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. L., R. D., R. S., liudytojų G. M., R. T., R. B. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ne A. A., o įstatyminė įpėdinė ieškovė J. J. po K. A. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, kad, mirus K. A., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi tiek K. A. sutuoktinis A. A., tiek ir jos dukra J. J.. A. A. gyveno mažame kambarėlyje prie virtuvės, J. J. ir jos šeima gyveno svetainėje ir kitame kambaryje – miegamajame. Tiek A. A., tiek J. J. ir jos šeima bendrai naudojosi virtuvės patalpa, kurioje be kita ko buvo vonia. Akivaizdu, jog didesne šio namo dalimi po K. A. mirties naudojosi J. J. ir jos šeima, kuri prižiūrėjo ne tik šią dalį, bet ir visą namą, kitus pastatus, atliko kosmetinius remontus, rūpinosi pečiaus kūrenimu, malkomis, mokėjo mokesčius už elektrą. Mažesne šio namo dalimi, tai yra santuokos su K. A. metu įgyta savo dalimi, po K. A. mirties naudojosi A. A.. Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad po K. A. mirties jos sutuoktinis A. A. aplinkiniams (J. J., R. S., R. D. ir E. L.) girdint, ne kartą yra sakęs, kad jam nieko nereikia, jog jis greitai „išeis“ paskui mirusią sutuoktinę K. A.. Taigi, akivaizdu, jog A. A. valios priimti palikimą po K. A. mirties išreiškęs nebuvo, priešingai, jis teigė, jog jam nieko nereikia. Atsakovės atstovo teigimu, faktą, kad A. A. po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, patvirtina tai, kad jis naudojosi jų bendrai santuokos metu įgytais baldais, kitais daiktais, gyveno jų santuokos metu įgytame (pastatytame) name. Tačiau, teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog jis naudojosi santuokos metu įgytais baldais, kitais daiktais, buvusiais kambaryje, kuriame jis gyveno, ir virtuvėje, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad taip buvo išreikšta jo valia priimti mirusios sutuoktinės palikimą, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nepatvirtina. Lygiai taip pat palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nepatvirtina ir tai, kad A. A. po sutuoktinės mirties, dukters J. J. paprašytas, perkeldavo iš vienos vietos į kitą gyvulius, juos girdydavo ar pašerdavo, ar apsodindavo ir apmėždavo valstybės nuosavybe buvusius žemės sklypus.

Byloje nustatyta, kad, mirus K. A., pagrindinius namų ūkio priežiūros darbus, gyvenamojo namo ir kitų pastatų priežiūros darbus atlikdavo J. J., padedama savo sutuoktinio ir sūnaus, jos seserų ir dukterėčių. J. J. ir jos šeima rūpinosi malkų kūrenimui įsigijimu, mokėjo už elektros energiją. Šias aplinkybes paneigiančių ar jos priešieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų atsakovė S. V. nepateikė. Priešieškinio reikalavimą atsakovė įrodinėjo jos atstovo paaiškinimu, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji A. A. pažinojo nuo 2016 metų. Tuo tarpu K. A. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos atstovo paaiškinimas vertintinas kritiškai. Atsakovės atstovo paaiškinimą patvirtinančių ir jos priešieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Teiginiai, jog A. A. liko gyventi minimame name, atliko kai kuriuos ūkio darbus, naudojosi baldais ir kitais daiktais, nesant išreikštai jo valiai naudotis po K. A. likusia jos turto dalimi kaip savo, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nepatvirtina. Priešingai, byloje nustatyta, kad K. A. turto dalimi po jos mirties naudojosi, jį prižiūrėjo ir valdė kaip savo duktė J. J.. Tai sudaro teismui pagrindą atsakovės priešieškinį atmesti bei pripažinti, kad J. J. po mamos K. A. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl ieškovės prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

Ieškovė negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po K. A. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 131 Eur žyminis mokestis.

BPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (byla itin sudėtinga ir specifinė), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 100 proc. jos patirtų, teismo pripažintų pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis, bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 1200,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2023-10-19 DOK-42951). Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio (1200,00 Eur) pagrįstumo, atsižvelgia į advokatės darbo laiko sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį, ir šias išlaidas laiko pagrįstomis ir protingomis, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (131,00 Eur + 1200,00 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 108,55 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), jungtine veikla (partneryste) bendros dalinės nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklaususių bendraturčiams lygiomis dalimis.

Pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu – 61,73 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vištidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad K. A. ir A. A. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklaususių sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Pripažinti K. A. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto A. A. vardu: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. A., (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos dukra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.

Atsakovės S. V. priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės J. J. naudai iš atsakovės S. V. 1331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. V. 108,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.