- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2-348-1118/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- A. B.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. Š. ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės L. B., gim. 2019 m. vasario 17 d., gyvenamąją vietą su motina D. Š., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnametės L. B. išlaikymui iš jos tėvo atsakovo A. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš A. B. nepilnametei L. B. neteikto išlaikymo skolą 2200,00 Eur sumoje, skaičiuojant po 200,00 Eur už 11 mėnesių (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.); skirti nepilnametės L. B. išlaikymui mokamų lėšų administratore jos motiną D. Š.; nustatyti, kad A. B. bendrauja su nepilnamete dukra Lijana tokia tvarka: 1) kol dukrai sueis treji metai, t. y. iki 2022 m. vasario 17 d. (arba kol tarp tėvo ir dukros susiformuos tarpusavio ryšys), tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (metų lyginių savaičių savaitgaliais), vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai. Atvykimo laiką ir numatomą bendravimo trukmę privalo suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieš parą; bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo; 2) nuo 2022 m. vasario 17 d. (kuomet vaikui sueis treji metai ir jei tėvas bus lankęs vaiką, jei bus susiformavęs tarp jų emocinis ryšys, o jei ne – tai nuo tada, kai toks ryšys susiformuos), tėvas su dukra bendrauja savo pasirinkimu, tačiau ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę. Bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką; pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.; bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2016 m. vasarį, artimai draugavo. 2018 m. rugsėjį nusprendė apsigyventi kartu ir kurti šeimą, tuo metu ieškovė jau laukėsi vaiko. Gyveno kartu Žagarėje iki 2019 m. rugsėjo. Kai dukrai buvo pusė metukų, tarpusavio santykiams nesiklostant, ieškovė paliko atsakovą ir su vaiku grįžo gyventi į Mažeikius pas savo tėvus. Atsakovas savo dukrą aplankė vos kelis kartus, prie vaiko išlaikymo prisidėjo pusmetį, duodamas kiekvieną mėnesį po 100 Eur. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena nuomojame būste, moka po 70 Eur nuompinigių ir dar po tiek pat už komunalinius patarnavimus. Visos ieškovės pajamos per mėnesį: 100 Eur vaikui mokama išmoka, todėl jos su dukra yra išlaikomos ieškovės artimųjų. Ieškovė augindama dukrą yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau jai jokios išmokos nėra mokamos, kadangi iki vaiko gimimo nedirbo, nesukaupė reikiamo stažo. Ieškovės paskaičiavimu dukters per mėnesį būtiniausios išlaidos reikia: maistui – 100 Eur; su darželio lankymu susijusios išlaidos – 70 Eur; sveikatos palaikymo reikmėms – 30 Eur; higienos reikmėms – 40 Eur; drabužiams, avalynei, būtiniesiems buities reikmenims – 60 Eur; ugdymo, lavinimo priemonėms, šventėms – 30 Eur; vaikui tenkanti mokesčių už butą dalis – 50 Eur. Ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 100 Eur. Vaiko išlaikymo skola skaičiuojama po 200 Eur, kadangi, nors vaikui reikėjo daugiau išlaidų higienos priemonėms, mažesni buvo kiti poreikiai, už tą laikotarpį neskaičiuojamos išlaidos darželiui.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad jų nuomone, nepilnametės L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Dėl išlaikymui mokamos sumos, skyrius nurodė, jog ieškovės pateikti paskaičiavimai yra realūs bei atitinka vaiko amžių, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl bendravimo tvarkos su tėvu, skyrius nurodė, jog prieštaravimų taip pat neturi.
Atsakovui visi procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą terminą, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pranešta tinkamai, todėl, išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė D. Š. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu senai buvo susipažinę, ilgai bendravo, gavosi, kad pastojo, todėl išvažiavo kartu gyventi į namelį Žagarėje. Iki vaikui gimstant du metus buvo pažįstami. Prieš vaikui gimstant apsigyveno kartu, tačiau paskui pradėjo pyktis, matė, kad nieko gero nesigaus. Pragyveno kartu beveik metus. Kai gimė vaikas, jis juo rūpinosi. Kai kartu gyveno, jis pirkdavo ką reikia ir su vaiku pabūdavo. Kartu nebegyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Grįžo atgal pas tėvus į Mažeikius, atsakovas buvo kelis kartu atvažiavęs aplankyti, tačiau jam retai besilankant, vaikas nebeidavo pas jį ir, jį pamačiusi, pradėdavo verkti. Iki ieškinio pateikimo teismui, jis apytiksliai 5 kartus tik buvo atėjęs aplankyti dukters, paskutinis kartas buvo per pirmąjį jos gimtadienį 2020 m. vasario 17 d.. Po to, kai jos su dukterimi persikėlė į Mažeikius, iki Naujų metų davė pinigų joms, kokius tris - keturis mėnesius po 100 Eur. Jis pats atnešdavo, sakydavo daugiau neturi, o visiškai nebeteikia išlaikymo vaikui nuo 2020 sausio mėnesio. Tarp vaiko ir tėvo ryšio visiškai nėra. Jos nuomone, atsakovas turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Vaikui per mėnesį išleidžia 380 Eur: maistui 100 Eur; nors ji nėra alergiška, tačiau ne viska valgo. Darželiui 70 Eur; dukra šiuo metu nelanko darželio, tačiau nuo rugsėjo pradės ją lankyti, todėl ir įskaičiuoja būsimas išlaidas. Sveikatos palaikymui reikia 30 Eur, perka vitaminus, žuvų taukus, jei suserga reikalingi vaistai. Higienos reikmėms skiria 30 Eur, į kuriuos įeina šampūnas, muiliukai, kremas, sauskelnės, kurias nešioja brangesnes, nes pigesnės netinka. Avalynė ir drabužiai 60 Eur, drabužius greit išauga, perka ne kiekvieną mėnesį, būna, kad išauga, neišsiplauna ar batukai suplyšta. Buities reikmenys, tai lėkštė, buteliukas, lovytė, vėžimėlis. Ugdymui, šventėms ir lavinimo priemonėms 30 Eur, nors nelanko būrelių, tačiau perka knygeles paskaitymui, spalvinimui, lipdukus klijuoti. Mokesčių dalis tenanti vaikui 50 Eur, už būsto nuomą moka kas mėnesį po 70 Eur, komunaliniai mokesčiai taip pat apie 70 Eur. Neturi kreditorinių įsipareigojimų, pragyventi padeda tėvai, kartais finansiškai, kartais daiktais, maisto produktais. Nurodė, jog šiuo metu ji nėra registruota Užimtumo tarnyboje, planuoja pradėti dirbti, tačiau pirmiausia turi dukrą išleisti į darželį. Įsiskolinimą prašo priteisti už 11 mėnesių po 200 Eur, o išlaikymą po 280 Eur, kadangi mergytė auga, reik lavinamųjų daiktų, lėlyčių, kol maža buvo nereikėjo. Apie atsakovą nežino nieko. Kiek jai žinoma, atsakovas gyvena ten pat, turi draugę. Atsakovo sveikata yra gera, jokių problemų jis neturėjo. Bendravimo tvarkoje nusimatė adaptacinį laikotarpį, kadangi šalių dukra senai bėra mačiusi atsakovą ir turi priprasti prie jo. Kai matys, jog tarp dukters ir atsakovo formuojasi glaudus ryšys, ji atsakovą priims be ašarų, noriai bendraus, jis galės su dukra bendrauti artimiau, ji jam to tikrai nedraus.
Ieškovės atstovė advokatė R. L. teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo nei dėl vieno ieškinio reikalavimo. Atsakovas, ignoruodamas teismo procesą, išreiškė savo poziciją, jog su viskuo sutinka. Patikslino, jog šalių vaikui nesenai suėjo 2 metukai. Ieškovė su atsakovu susipažino 2016 m. vasario mėn., bendravo kurį laiką, 2018 m. nusprendė apsigyventi kartu ir kurti šeimą. Kai pradėjo nebesiklostyti santykiai, ieškovė grįžo į Mažeikius ir apsigyveno su tėvais, vėliau išsinuomavo butą. Atsakovas dukrą aplankė vos kelis kartus. Nuo 2020 m. visiškai nesirodė ir nepadėjo išlaikyti dukters. Ieškovė liko viena pati, todėl prašo priteisti išlaikymo skolą. Pateikia apskaičiavimus nuo 2020 gruodžio 1 d. su tiksliomis išlaidomis ir nurodo, jog vidutiniškai dukrai per mėnesį išleidžia 380 Eur. Ieškovės pateiktas išlaidų mėnesinis paskaičiavimas yra ženkliai mažesnis nei vidutinis mėnesinis atlyginimas, kuris yra traktuojamas kaip orientyras minimalių vaiko poreikių patenkinimui. Išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoja mažesnį mėnesinį išlaikymą, kadangi vaikas buvo mažesnis ir buvo mažesni poreikiai. Kadangi vaikas mažametis, jam reikalinga nuolatinė mamos priežiūra, ieškovės pajamos yra ypatingai mažos, todėl prie vaiko išlaikymo pati gali prisidėti tik po 100 Eur. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma iki kol bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys, vėliau galės su vaiku bendrauti kaip norės.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas V. N. palaikė ieškovės ieškinį išvadoje pateiktais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad laikosi išvadoje suformuluotų pozicijų. Atsakovas teismo procese nedalyvauja, ginčo nagrinėjamu atveju nėra dėl nieko. Atsakovas pasirinko tokią savo poziciją, kuri parodo, kad iš esmės jam tinka reikalavimai. Išvada dalyje dėl ieškovės su nepilnamečiu vaiku gyvenamosios vietos ir aplinkos nebetenka prasmės, kadangi vertinta buvo ieškovės tėvų gyvenamoji vieta, šiuo metu ieškovė nurodo, jog gyvena nuomojame bute. Ieškovės atžvilgiu bus taikoma atvejo vadyba, kadangi trūksta kai kurių socialinių įgūdžių. Patikslino, jog ieškovės gaunamas mėnesines pajamas sudaro 140 Eur socialinė pašalpa ir 70 Eur išmoka už vaiką. Skyriaus duomenimis, atsakovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2020 m. gruodžio mėnesį registracija jo iniciatyva buvo nutraukta, šiuo metu vėl yra registruotas. Taip pat nurodė, jog šiuo metu ieškovės galimybės lygiomis dalimis prisidėti prie dukros išlaikymo yra ribotos, todėl teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš tėvo priteisti daugiau. Ieškinys turėtų būti tenkintinas, kadangi už mamą niekas geriau nežino ko reikia vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė L. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. Š. ir atsakovo A. B. dukra, kuriai šiuo metu yra du metai. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).
Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas dukra nesirūpina, nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo šioje byloje nėra, į atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. B. periodiškumą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išdėstytą poziciją dėl ieškovės prašomos nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su jų dukra, teismas nustato ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką:
1) kol dukrai sueis treji metai, t. y. iki 2022 m. vasario 17 d.:
- tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (metų lyginių savaičių savaitgaliais), vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai. Atsakovas atvykimo laiką ir numatomą bendravimo trukmę privalo suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieš parą;
- atsakovas bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo.
2) Nuo 2022 m. vasario 17 d. (kuomet vaikui sueis treji metai):
- tėvas su dukra bendrauja savo pasirinkimu, tačiau ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką;
- pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;
- bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti šalių dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovės paskaičiavimu, vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 380,00 Eur, iš kurių: maistui – 100 Eur; su darželio lankymu susijusioms išlaidoms – 70 Eur; sveikatos palaikymo reikmėms – 30 Eur; higienos reikmėms – 40 Eur; drabužiams, avalynei, būtiniesiems buities reikmenims – 60 Eur; ugdymo, lavinimo priemonėms, šventėms – 30 Eur; vaikui tenkanti mokesčių už butą dalis – 50 Eur. Ieškovės paaiškinimu, vaiko išlaikymui atsakovas lėšų neteikia nuo 2020 m. sausio mėn.
Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktus duomenis bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, ji nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame būste, už kurį moka nuomą po 70 Eur, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa – 140 Eur ir pinigai už vaiką – 70 Eur. Ieškovės teigimu, išlaikyti dukrą padeda jos tėvai.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – jam asmeniškai, į bylą jokių duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Iš teismo gautų duomenų apie atsakovą matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, negauna su darbo santykiais susijusių oficialių pajamų. Viešųjų registrų duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto: jam priklauso ½ dalis žemės su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). A. T. pat iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog atsakovo atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos dėl bendros 385,21 Eur skolos išieškojimo.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, neteikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį, taip pat neginčijo ir ieškovės ieškinio reikalavimų, nors, kaip teigė ieškovė, prieš posėdį su juo kalbėjosi ir jam minėjo, kad vyks teismo posėdis dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Todėl nesat atsakovo pateiktų duomenų apie jo realią turtinę padėtį, visas abejones teismas šiuo atveju vertina šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai ir, vadovaudamasis paties teismo gautais duomenimis apie atsakovo pajamas, laiko, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių (darbingo amžiaus), sveikatą (duomenų apie sveikatos sutrikimus ir negalėjimą dirbti nepateikta), į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra pajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti dukters materialinio išlaikymo, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovė nėra įgijusi specialybės ar baigusi mokslų, kas suteiktų jai didesnę galimybę susirasti gerai apmokamą darbą, daro išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis artimiausiu laiku tikrai nepagerės ir prie vaiko išlaikymo atsakovas turi prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė, kadangi didesnes galimybes gauti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą turi atsakovas. Be to, atsakovui nusišalinus nuo vaiko išlaikymo, šiuo metu būtent ieškovei tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti, dėl ko ieškovės patiriamas išlaidas sunku įvertinti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip minėta, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas (priešingų duomenų byloje nėra), dėl to turi visas galimybes teikti išlaikymą ir susirasti geriau apmokamą darbą, gauti pajamas, atitinkančias dukters poreikius, ir taip teikti reguliarų išlaikymą dukrai. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas turi ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį realizavus (atsakovui neturint šiuo metu pajamų) jis galėtų teikti išlaikymą savo vaikui. Be to, teismas vertina, kad atsakovas, elgdamasis pasyviai, sutiko su ieškovės prašoma suma, nes neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, jog negali mokėti prašomos sumos, todėl atsakovas vaiko interesus privalo užtikrinti bent teikdamas reikiamą materialinę pagalbą.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimus. Teismas sprendžia, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Todėl darytina išvada, kad pagrįsti ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl nepilnametei dukrai skirto išlaikymo dydžio aprangai (60,00 Eur), sveikatos priežiūrai, vitaminams (30,00 Eur), maistui (100,00 Eur), higienos priemonėms, nes šalių dukra šiuo metu yra dvejų metų ir 1 mėnesio ir tokio amžiaus vaikui yra reikalingos specialios ugdymo priemonės (30,00 Eur). Taip pat 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, kadangi ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame būste, už kurį per mėnesį sumoka apie 70,00 Eur nuomos mokestį, taip pat moka už komunalinius patarnavimus, kurie siekia per mėnesį apie 70,00 Eur, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis būsto nuomos, priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Ieškovė taip pat nurodė, jog nuo rudens šalių nepilnametis vaikas taip pat pradės lankyti darželį, todėl ieškovė dėl šios lankomos įstaigos taip pat patirs išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų galimybę gauti didesnes pajamas, į tokio amžiaus vaiko poreikius, tokio amžiaus vaikui vystytis būtinas sąlygas, į valstybės kiekvieną mėnesį mokamą pinigų sumą, skirtą vaikui, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 380,00 Eur. Teismui nustačius, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė, iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymą jų dukrai L. B. po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d., iki jos pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnametės L. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2020 m. sausio mėnesio, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo šios datos, už 11 mėnesių, skaičiuojant įsiskolinimą po 200,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl išlaikymo įsiskolinimo, į bylą jokių ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nuo ieškovės nurodyto laikotarpio ir turi būti priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį susidarė skola, ir tuo metu buvusį šalių nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaikui būtinas išlaidas, teismas sprendžia, kad paskaičiuota išlaikymo suma – 200 Eur yra protinga ir pagrįsta, todėl iš atsakovo priteistinas 2200,00 Eur (11 x 200 Eur = 2200,00) išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnametei dukrai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3267-13275 ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 201,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo (100,00 Eur x 75 proc.), 76,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (280,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 50,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, kas, teismo vertinimu, laikytina kaip netinkamu šalies elgesiu ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nėra teisinio pagrindo, 201,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 19 d. patikslintos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.35Mr) PT-1206 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos, t. y. advokato atstovavimo ir kitų susijusių išlaidų, valstybė patyrė 315,00 Eur išlaidų, kurios taip pat, vertinant atsakovo elgesį proceso metu, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) kol dukrai sueis treji metai, t. y. iki 2022 m. vasario 17 d.:
- tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį (metų lyginių savaičių savaitgaliais), vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai. Atsakovas atvykimo laiką ir numatomą bendravimo trukmę privalo suderinti su vaiko motina ne vėliau kaip prieš parą;
- atsakovas bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo.
2) nuo 2022 m. vasario 17 d. (kuomet vaikui sueis treji metai):
- tėvas su dukra bendrauja savo pasirinkimu, tačiau ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką;
- pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;
- bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas ir pan.), dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo 2020 m. gruodžio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovę D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 201,00 Eur (du šimtus vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.