Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei E. Č. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti laikinas išlaikymas yra mažesnis nei kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-916/2016). Nors ieškovo prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nemotyvuotas, tačiau nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su tėvu, nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų

14. Atsakovė 2025 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą/papildomus paaiškinimus bei įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl prašymo 2025 m. spalio 28 d. priėmė nutartį, prašymą atmetė. Teismas nutartyje be kita ko nurodė, kad „Gali būti keičiama laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, kuri yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi. 2025 m. birželio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįsiteisėjusi, ji apskųsta pačios atsakovės atstovės atskiruoju skundu. Atsakovė savo argumentus ir prašymus, susijusius su 2025 m. birželio 30 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali teikti apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam jos atskirąjį skundą dėl šios nutarties“. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovė prašo kartu su atskiruoju skundu nagrinėti jos 2025 m. spalio 12 d. prašymą, kuris buvo teiktas teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kaip susijusį su atskiruoju skundu, vertinti jame nurodytus argumentus ir priedus, bei visus dokumentus prijungti prie nagrinėjamo atskirojo skundo bylos.

15. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.

16. Šiuo atveju apeliantė pateikė procesinį dokumentą (prašymą), kuris dalimi savo turinio yra pateikto atskirojo skundo argumentų ir reikalavimų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos draudžia, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės prašymą/papildomus paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir kartu su jais pateiktus šiuos rašytinius įrodymus.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

19. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: atsakovės charakteristiką; e.sveikatos išrašus; fotonuotraukas; skundų Tarnybai kopiją; pagalbos plano sudarymo kopiją; pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopiją; Elektrėnų socialinių paslaugų 2025 m. liepos mėn. raštą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus apeliantei, t. y. nesudarius sąlygų pasisakyti dėl ieškovo prašymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė pati savaime sudaro pagrindą priimti atsakovės naujai teikiamus įrodymus, kadangi apeliantė neturėjo galimybių pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui, todėl priima į bylą visus kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir vertins juos, spręsdamas skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

23. Bylos ir teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-159-272/2020 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečių vaikų R. Č. ir E. Č. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina E. Č. (sutarties 3.1 punktas); D. Č. įsipareigoja mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinę 420 Eur dydžio (po 210 Eur kiekvienam vaikui) išmoką per mėnesį iki jiems sukaks 18 (aštuoniolika) metų (sutarties 3.2 punktas).

24. Vilniaus apskrities VPK, Elektrėnų PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16558-25. Pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nurodoma, kad: „2025 m. gegužės 10 d., ryto metu, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo buto svetainės patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė savo mažametei dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį rankos delnu į galvos sritį, tempė už plaukų bei elektros kabeliu trenkė per kojas, taip sukeldama savo mažametei dukrai fizinį skausmą, taip pat 2025 m. gegužės 11 d. apie 18:40 val., gyvenamojo buto koridoriaus patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje E. Č. būdama neblaivi, kai nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, sudavė savo dukrai R. Č. rankos delnu vieną smūgį į veido skruostą taip sukeldama savo mažametei dukrai fizinį skausmą. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.“.

25. 2025 m. gegužės 15 d. buvo priimtas vaiko situacijos vertinimo sprendimas. Jame nurodoma, kad nustatyti keli rizikos vaikui veiksniai: nepakankamai užtikrintos vaiko teisės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo II skyriaus: 8 straipsnyje – Vaiko teisė mokytis (<...> 4. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms, tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms); 13 straipsnyje – Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (1. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti); 20 straipsnyje – Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto (1. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką). Vaiko teisių tinkamo įgyvendinimo neužtikrino vaiko motina – E. Č. Sprendime taip pat nurodoma, kad duomenų? apie tėvo netinkama? elgesį? su vaiku, vaiko patiriama? smurtą iš tėvo pusės neturima, mergaite? išsakė turinti gera? santyki? su tėvu ar pan., sužinojęs apie incidentą tėvas pagalbos kreipėsi i? vaiku? senele?, kad ši atvykusi pasirūpintų mergaičių? saugumu, pats ketina grįžti i? Lietuva? 2025 m. gegužės 28 d. Vaiko tėvo nėra kol kas Lietuvoje, jis negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Nustatomas apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendinamas pas močiutę, abu vaiko tėvai sutiko, informuoti.

26. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2020 m. sausio 10 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-159-272/2020 trečią dalį ir nustatyti – nepilnamečių dukrų R. Č. ir E. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu; iki baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, iškeltoje Vilniaus apskrities VPK, Elektrėnų PK Nr. 01-1-16558-25 nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią, atsakovė bendrauja su vaikais viešoje vietoje (lauke, vaikų žaidimų kambaryje) arba ieškovo namuose kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bei sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val.; priteisti iš atsakovės R. Č. ir E. Č. naudai išlaikymą po 335 Eur kiekvienai nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės, pavedant ieškovui valdyti gaunamas lėšas uzufrukto teise.

27. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su juo. Priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą R. Č. ir E. Č. naudai išlaikymą po 300 Eur kiekvienai bei nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaikais viešoje vietoje (lauke, vaikų žaidimų kambaryje) arba ieškovo namuose kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bei sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val.; taip pat iki bus išnagrinėta ši byla, sustabdyti teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-159-272/2020 vykdymą.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas be kita ko turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas taip pat gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

30. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-159-272/2020 patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, iš esmės siekdamas, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su juo bei prašė taikyti analogiškas reikalavimui laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos taikymo poreikį iš esmės grindė tuo, kad 2025 m. gegužės 15 d. buvo priimtas vaiko situacijos vertinimo sprendimas ir nustatyti keli rizikos vaikams veiksniai, vaiko teisių tinkamo įgyvendinimo neužtikrino vaiko motina – E. Č., buvo nustatytas apsaugos poreikis, vaikas laikinai apgyvendinamas pas močiutę, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio smurto (fizinio skausmo sukėlimo) prieš nepilnametę dukrą R..

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vien tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantė netinkamai vykdo motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Visgi, šiuo atveju svarbu tai, kad Tarnybos pateikta išvada byloje ir vaiko situacijų įvertinimai kelia pagrįstų abejonių, jog apeliantė gali užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiams vaikams.

33.1. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis šeimoje: 2025 m. gegužės 11 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaikus ir galimi nesmurtiniai vaikų R. Č. ir E. Č. teisių pažeidimai (vaikų mamai nustatytas 2,43 promilių girtumas, dėl galimo smurto vaikai apžiūrai nuvežti į Santaros Klinikų Vaikų ligoninę, vaikai laikinai apgyvendinti savo močiutės S. Č. namuose); 2025 m. gegužės 13 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko R. Č. teisių pažeidimai (mergaitė nurodė, kad ją primušė mama); 2025 m. birželio 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų R. Č. ir E. Č. teisių pažeidimai (vaikų tėvas nurodė, kad vaikų motina taiko spaudimą ir psichologinį smurtą rašinėdama vaikų šeimos artimiems asmenims); 2025 m. birželio 30 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko E. Č. teisių pažeidimai (gautas vaikų močiutės, kuri laikinai prižiūri vaikus, skundas dėl vaikų motinos naudojamo psichologinio smurto); 2025 m. birželio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko R. Č. teisių pažeidimai (gautas vaiko močiutės, kuri laikinai prižiūri vaiką, skundas dėl vaiko motinos naudojamo psichologinio smurto).

33.2. 2025 m. liepos 16 d. išklausyta vaiko R. Č. nuomonė (aktas 3VAIK-213), R. papasakojo, kad jai patinka gyventi su seneliais ir tėčiu, o pas mamą nepatinka: „nes mane mama ir senelė mušė ir naktimis baliavodavo“. Psichologei patikslinus, ką reiškia baliavodavo, R. atsakė, kad mama su savo vyru ir kartais su senele gėrė ir visą naktį dainuodavo. Pasak mergaitės, jos su mama gyveno Elektrėnuose bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir būdavo, kad mama ten baliavodavo, bet dažniausiai jie nuvažiuodavo pas močiutę (mamos motiną) ir ten baliavodavo. Pasak mergaitės, dažniausiai jie, t. y. mama, jos vyras ir močiutė, gerdavo trise, bet kartais atvažiuodavo močiutės draugas M. R. pasakė, kad močiutės vardas A., mamos vyro – G. Paklausta, ką jos su sese tuomet darė, R. pasakė: „mes sėdėjome kambaryje su telefonais, arba žiūrėjome televizorių, bet buvo labai sunku, nes jie labai garsiai dainuodavo, negalėjom dėl to miegoti“. Pasak mergaitės, tai būdavo per išeigines arba per šventes ir atostogas. Psichologei pasakius, kad R. minėjo, jog mama ir močiutė jas mušė, mergaitė linktelėjo ir paaiškino: „mama sakė, kad mes rėkaujam ir trukdom, arba supykdavo, kai prašėm, kad tyliau būtų“. R. papasakojo, kad dabar mamai negalima su ja bendrauti, nes policija aiškinasi kas įvyko, ir dėl to ji dabar gyvena su tėvu ir močiute. Anot mergaitės, ji jau buvo apklausta policijoje. Paprašyta papasakoti apie santykius su mama, R. pasakė: „blogi mūsų santykiai, ji net nepasisveikina su manimi, nieko nepirko man, nes sakydavo, kad aš nepanaši į ją (pauzė) su manim elgėsi blogiau negu su sese“. Paklausta, kokia jos mama, mergaitė pasakė: „nežinau, atrodo visada prisigėrusi ir negraži, su manim visada pikta, tik su sese linksma buvo“. Kaip jauteisi pas mamą? „Blogai. (pauzė) Dar man nepatikdavo, kad gėrė su kitais vyrais ir mus palikdavo namuose, arba juos pasikviesdavo, kartais jie tik pabaliavodavo, bet kartais gyvendavo pas mus“. Paprašyta papasakoti kaip įvyko, kad pradėjo gyventi su tėvu, R. pasakė: „na tėtis negeria ir nemuša ir man pas jį labai patinka, paprašiau tėčio ir močiutės, kad paimtų mane. Tėtis dar tada dirbo Anglijoje, jis ten gulėjo ligoninėje, nes jam buvo infarktas, jam du kartus vos neplyšo širdis ir jis vos nemirė, dabar tai biški geriau, gydosi. Paprašiau, kad močiutė mus paimtų, ji pasakė, kad tuoj atvažiuos, bandžiau pabėgti pas močiutę, bet mama mane sustabdė, trenkė per kojas su lazda, sakė, kad aš bloga, nes noriu iš jos pabėgti. Ji man sakė, kad mane atiduos į globos namus. Močiutė paėmė mane, bet sesė tai dar liko pas mamą. Kai kitą dieną atvažiavom jos paimti, tai mama buvo prisigėrusi su savo drauge, ten dar buvo tos draugės lėliukas ir dar 4 šunys, kurie prišiko kambaryje, nes jų neišvedė, tai tada močiutė kvietė policiją ir tada paėmė sesę. Sesė dar pasakojo, kad negalėjo visą naktį miegoti, nes lėliukas verkė, nes mamos draugė jo nemaitino, pamaitino tik vėliau, bet buvo girta“.

33.3. 2025 m. liepos 16 d. išklausyta vaiko E. Č. nuomonė (aktas 3VAIK-214). Pasidomėjus, kur gyveno anksčiau, mergaitė pasakė, kad gyveno su mama ir močiute A.. Kaip buvo pas mamą? „Mama gerdavo ir turėdavo daug bernų, jeigu jai kažkas nepatikdavo, tai ieškojo kito vyro ir gėrė su juo“ - teigė mergaitė. į klausimą, ar ją kas nors skriaudė, mergaitė linktelėjo, paprašyta apie tai papasakoti, E. pasakė: „ji man užkimšo burną ir paliko tualete“. Kas taip darė? „Mama“. Kaip mama tau užkimšo burną? „Ji su ranka man va taip padarė (demonstruoja kaip mama su ranka paėmė už smakro ir užspaudė burną), po to uždare tualete, tamsoje, man buvo baisu. (pauzė) Mama taip dažnai darė“ - pasakė E. Paklausus, ar dabar ją kas nors skriaudžia, E. atsakė, kad dabar neskriaudžia. Psichologei paklausus, kur jaučiasi geriau, mergaitė atsakė, kad čia pas tėtį. Paprašyta papasakoti, kuo čia geriau, E. atsakė: „čia manęs nemuša, močiutė skaniai gamina valgyti, galima žaisti (pauzė), namuose tai mama kai gėrė, tai mus mušė“. Ką dar mušė mama? „Sesę mušė, ją dažniau mušė“. Paklausta, su kuo jaučiasi saugiai, E. atsakė, kad su tėčiu.

34. Taigi, šiuo atveju aplinkybę, kad apeliantė galimai smurtavo prieš R., patvirtino ir nepilnamečiai vaikai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki tol, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, abejotina, kad apeliantė geba užtikrinti vaikams saugią aplinką. Juolab, kad kaip nurodė pati apeliantė, 2025 m. gegužės 13 d. buvo priimtas nutarimas skirti atsakovei kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nesilankyti R. Č. gyvenamosios vietos adresu, nebendrauti su R. Č., todėl R. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove apskritai nėra įmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl smurto prieš R., todėl nėra jokio pagrindo nustatyti E. gyvenamosios vietos su ieškovu. Aptartos aplinkybės kartu leidžia teismui vertinti realią riziką ir kito vaiko emocinei ir fizinei gerovei, todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos būtina imtis atsargumo priemonių siekiant užtikrinti vaiko saugumo prioritetą. Be to, Tarnybos duomenimis, atsakovė buvo neblaivi vaikų akivaizdoje, nors apeliantė nurodė, kad įvykio metu namuose kartu buvo atsakovės sugyventinis G. R., kuris rūpinosi vaikais, buvo visiškai blaivus, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su ieškovu, kadangi ieškovas yra charakterizuojamas neigiamai, jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Bylos duomenimis, 2025 m. liepos 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato S?alc?ininku? rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pagal atsakovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23168-25 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Minėta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas netinkamai vykdo pareigas vaiko atžvilgiu. Tačiau priešingai nei apeliantės atveju, jokių kitų duomenų, apie ieškovo smurtą prieš vaikus, byloje nėra. Nors apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė fotonuotraukas, kuriose jos teigimu užfiksuoti smurto požymiai vaikų atžvilgiu, tačiau nėra aišku kada šios nuotraukos darytos ir ar mėlynės, kitos žymės, negalėjo atsirasti dėl kitų aplinkos poveikio veiksnių, pvz.: žaidžiant lauke ir pan. Aplinkybę, kad ieškovas yra charakterizuojamas neigiamai, paneigia ir byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad laikinoje gyvenamojoje vietoje nepilnamečių vaikų interesai ir saugumas yra užtikrinami, jais yra tinkamai rūpinamasi, mergaitės naujomis gyvenimo sąlygomis yra patenkintos; laikina vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus ir poreikius.

36. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

37. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

38. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantė su abiem nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bei sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val. viešoje vietoje (lauke, vaikų žaidimų kambaryje) arba ieškovo namuose. Apeliantė nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka bei prašo ją pakeisti, numatant, kad atsakovė bendrauja su E. Č. kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki pirmadienio, paimdama iš ugdymo įstaigos ir gražindama į ugdymo įstaigą. Jai turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su dukra telefonu. Apeliantės tvirtinimu, kol nėra panaikinta kardomoji priemonė, tol R. ir mamos bendravimo tvarka nėra aktuali. Tuo tarpu su E. iki šiol bendravo 2 kartus per savaitę, bendravimas buvo labai sklandus, mergaitė labai džiaugėsi susitikimais, yra rekomendacija nemažinti bendravimo dažnio ir svarstyti apie bendravimo formų įvairovę, todėl turi būti nustatomas maksimalus bendravimas.

41. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismui nustatyti atsakovės ir jos nepilnametės dukros R.s bendravimo tvarkos nebuvo jokio pagrindo, kadangi kaip nurodė pati apeliantė, šiuo metu jos atžvilgiu galioja taikyta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti su dukra R. Taigi šiai dienai atsakovės ir jos dukros bendravimas išvis negalimas. Šiuo pažymėtina, kad galiojant kardomajai priemonei ir nesant duomenų, kiek laiko galios draudimas atsakovei bendrauti su dukra, koks bus jų ryšys nustojus galioti kardomajai priemonei ir ar nereikės atstatinėti jų ryšio, nėra pagrindo nustatyti atsakovės ir jos dukros bendravimo tvarkos, numatant, jog bendravimo tvarka galios panaikinus kardomąją priemonę, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

42. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliantei, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti minimalios bendravimo tvarkos su nepilname dukra E. Iš byloje esančio Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2025 m. liepos mėn. rašto matyti, kad Elektrėnų socialinių paslaugų centre stebėti mamos ir dukters susitikimai vyko šiomis datomis: 2025 m. birželio 5 d., 2025 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 23 d., 2025 m. birželio 30 d., 2025 m. liepos 3 d. Visi susitikimai truko po dvi valandas. Visų susitikimų metu pastebėta, kad E. atvykdavo su gera nuotaika, rodė džiaugsmą pamačiusi mamą. Mama į kiekvieną susitikimą atsinešdavo lauktuvių (abiem dukroms), pasirūpindavo užkandžiais. Rašte taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog iki šiol susitikimai vyko du kartus per savaitę po 2 valandas ir vaikas šiuos susitikimus priėmė palankiai, rekomenduojama išlaikyti esamą bendravimo intensyvumą – du kartus per savaitę. Reguliarus kontaktas padeda išlaikyti esamą emocinį ryšį, stiprina vaiko pasitikėjimą mama ir užtikrina vaiko emocinį saugumą. Esant pozityviai vaiko reakcijai, rekomenduojama nemažinti bendravimo dažnio, ateityje galima svarstyti apie bendravimo formų įvairovę.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant, kad nenutrūktų mamos ir dukros ryšys bei esant pagrindžiančių įrodymų, jog E. noriai bendrauja su atsakove, šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti minimalią bendravimo tvarką, kuomet atsakovė su dukra E. bendrauja kas antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį bei sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val. Visgi, šiuo atveju siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, neturėtų būti nustatoma atsakovės siūloma bendravimo tvarka, kuomet atsakovė bendrauja su E. Č. kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki pirmadienio, paimdama iš ugdymo įstaigos ir gražindama į ugdymo įstaigą.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Elektrėnų socialinių paslaugų centro rekomendacijas, daro išvadą, kad šiai dienai vaiko interesus geriausiai užtikrintų tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovė bendrauja su E. Č. du kartus per savaitę bent po dvi valandas.

45. Pasisakant dėl bendravimo formos (vietos), sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gali bendraut ieškovo (jo tėvų) namuose. Byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad tiek tarp šalių, tiek tarp atsakovės ir ieškovo motinos vyrauja konfliktiniai santykiai. Esant konfliktiniams santykiams tarp tėvų, bendravimo tvarka turi būti nustatoma taip, kad bylos šalys turėtų kiek galima mažesnį kontaktą ir neįtrauktų į savo negebėjimą spręsti konfliktinių situacijų nepilnamečių vaikų. Todėl bendravimas ieškovo namuose gali tik pagilinti konfliktą bei sukelti neigiamas emocijas nepilnamečiui vaikui. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantė, ieškovo namuose gyvena R., su kuria atsakovė negali bendrauti, tad ši nuostata yra neįgyvendinama.

46. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantei, kad bendravimas lauke, vaikų žaidimų kambaryje būtų apsunkintas, kadangi byla gali tęstis pakankamai ilgai, žiemos metu lauke šalta, o vaikų kambaryje nuolat leisti laiką nėra kokybiška, be to kainuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su nepilnamečiu vaiku E. bendravo Elektrėnų socialinių paslaugų centre, šiuo atveju būtų tikslinga nustatyti bendravimo tvarką minėtame centre. Tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų nėra aišku, kuriomis dienomis ir kokiu laiku galimas toks bendravimas. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis ir nustatyti aplinkybes, kada toks bendravimas galimas.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šiuo atveju jai turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su dukra telefonu. Tačiau nei atsakovė, nei ieškovas nepateikė savo pozicijos dėl tokio bendravimo dienų skaičiaus ir laiko. Kadangi šiuo atveju nėra aiškus šalių darbo grafikas, nėra aišku nei kada, nei kiek laiko turėtų vykti tokie skambučiai, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų nustatyti optimalų bendravimo laiką bei kada toks bendravimas įmanomas.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju reikalinga surinkti naujus įrodymus dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl laikinos atsakovės ir nepilnamečio vaiko E. bendravimo tvarkos taikymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams

49. Minėta, kad, pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

50. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

51. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės laikiną išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025 m. birelio 5 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nors viena vertus apeliantė atskirajame skunde prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau kita vertus, atskirajame skunde neginčija nustatyto laikino išlaikymo dydžio bei šios nutarties dalies panaikinimą iš esmės sieja tik su tuo, kad jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatoma su atsakove, atitinkamai nebūtų pagrindo spręsti dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės.

52. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismu nutartis dalyje dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo paliekama nepakeista, atitinkamai teismas palieka nepakeistą ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

53. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nepateikia jokių nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-159-272/2020 sustabdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje taip pat paliekama nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisė laikiną išlaikymą, tačiau spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją dėl nepilnametės dukros R. bei nepagrįstai nustatė minimalią atsakovės su nepilnamete dukra E. bendravimo tvarką, todėl nustatyta tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat poreikiui surinkti naujus įrodymus, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

55. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019).

56. Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, priimant galutinį sprendimą byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant tarpinį bylos procesinį klausimą (laikinųjų apsaugos priemonių klausimą), šioje proceso stadijoje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies atsakovės E. Č. atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį dalyje dėl nustatytos nepilnamečių vaikų R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti ir šioje dalyje perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.