Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. M. skundas dėl 2025 m. gruodžio 17 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Metal trade“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

6.4. Pareiškėjos procesinis aktyvumas yra neproporcingas jos reikalavimo vertei, todėl pagrįstai įvertintas kaip siekis pasinaudoti bankroto procesu kitais, nesusijusiais su finansinio reikalavimo įgyvendinimu, tikslais.

6.6. Nemokumo administratorė veikė teisėtai ir laikėsi JANĮ nuostatų – ji vienašališkai nepakeitė kreditorių sudėties, o pagrįstai perdavė klausimą spręsti kreditorių susirinkimui, taip užtikrindama kreditorių savivaldos principą.

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas.

Dėl prašymo neleisti advokatų profesinei bendrijai atstovauti bendrovei ir naujų įrodymų priėmimo

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. kovo 31 d. gautas apeliantės (pareiškėjos) prašymas neleisti advokatui T. T. ir kitiems advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkams atstovauti atsakovei LUAB „Metal trade“ civilinėse bylose Nr. eB2-1445-653/2026 ir Nr. e2-325-910/2026, taip pat nepriteisti iš apeliantės atsakovei bylinėjimosi išlaidų tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas atsakovės naudai. Prašyme nurodyta, kad advokatų profesinė bendrija „Constat“ nagrinėjamoje byloje atstovauja atsakovei, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-136-1167/2026 dėl apeliantės ir buvusio bendrovės direktoriaus bei kreditoriaus V. M. santuokos nutraukimo ta pati advokatų profesinė bendrija „Constat“ atstovauja V. M.. Apeliantės įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, yra interesų konflikto rizika ir gali būti pažeisti nepriklausomumo bei lojalumo principai, nes atsakovės procesinė pozicija gali būti formuojama kreditoriaus V. M. interesais.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl galimo interesų konflikto, pažymi, kad advokato veiklai taikomi nepriklausomumo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas). Šių principų laikymasis yra reikšmingas užtikrinant tinkamą procesinį atstovavimą. Kita vertus, vien aplinkybė, kad ta pati advokatų profesinė bendrija teikia teisines paslaugas keliems tarpusavyje susijusiems asmenims, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti interesų konflikto. Interesų konfliktas turi būti realus ir konkretus, t. y. turi būti nustatyta, kad atstovaujamų asmenų interesai yra priešingi toje pačioje byloje arba kad egzistuoja tokia jų kolizija, kuri objektyviai neleidžia advokatui tinkamai vykdyti pareigos veikti išimtinai konkretaus kliento interesais.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi tuo, kad advokatų profesinė bendrija atstovauja atsakovei bankroto procese, o kitas šios bendrijos advokatas atstovauja su atsakove susijusiam asmeniui kitoje civilinėje byloje. Tačiau byloje nenustatyta, kad šiose dviejose bylose būtų sprendžiami tapatūs klausimai ar kad atsakovės ir nurodyto asmens procesiniai interesai nagrinėjamoje byloje būtų tiesiogiai priešingi.

15. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl galimos įtakos procesinės pozicijos formavimui grindžiamos prielaidomis apie hipotetinę interesų kolizijos riziką, tačiau nepatvirtintos konkrečiais duomenimis apie faktinį šališkumą ar advokato pareigų pažeidimą. Vien abstrakti interesų konflikto galimybė nėra pakankamas pagrindas riboti šalies teisę pasirinkti atstovą.

16. Taip pat pažymėtina, kad advokato veiklos atitikties profesinės etikos reikalavimams priežiūra pirmiausia priskirta advokatų savivaldos institucijoms, o teismas atstovavimo klausimą sprendžia tik tais atvejais, kai nustatomas akivaizdus, konkrečiais duomenimis pagrįstas interesų konfliktas, turintis įtakos bylos nagrinėjimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas siejamas su proceso šalies patirtų išlaidų būtinybe ir pagrįstumu (CPK 93, 98 straipsniai). Aplinkybė, kad apeliantė abejoja atsakovės atstovavimo tinkamumu, savaime nepaneigia tokių išlaidų kompensuojamumo, jeigu jos faktiškai patirtos ir yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Nenustačius, kad atsakovės atstovavimas šioje byloje buvo neteisėtas ar akivaizdžiai prieštaravo profesinės veiklos reikalavimams, nėra pagrindo atsisakyti spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

18. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliantės prašymas pripažinti advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovavimą bendrovei neteisėtu ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

19. Atmetus nurodytą apeliantės prašymą, šiam prašymui pagrįsti pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo klausimas tampa teisiškai nereikšmingas, todėl nesprendžiamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21. UAB „Metal trade“ turėjo 14,98 Eur skolą VSDFV Vilniaus skyriui. Apeliantė (pareiškėja) 2025 m. spalio 14 d. ir 2025 m. spalio 30 d. šią bendrovės skolą sumokėjo (1 t., b. l. 9, 11).

24. Apeliantė 2025 m. lapkričio 18 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, prašydama pakeisti bendrovės kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių naująja kreditore J. M., ir pažymėjo, kad, vykdant bankrotą ne teismo tvarka, finansinio reikalavimo patikslinimo klausimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo, o ne nemokumo administratorės kompetencijai (1 t., b. l. 15–16).

25. Nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 18 d. el. laišku informavo apeliantę, kad 2025 m. gruodžio 17 d. įvyko pakartotinis LUAB „Metal trade“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kitų, buvo patvirtintas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 14,98 Eur finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 14).

26. Apeliantė 2026 m. sausio 5 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti LUAB „Metal trade“ 2025 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus 14,98 Eur finansinis reikalavimas, ir patvirtinti patikslintą LUAB „Metal trade“ kreditorių sąrašą, išbraukiant iš jo kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių bei patvirtinant apeliantės J. M. 14,98 Eur finansinį reikalavimą.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius sutiko perleisti finansinį reikalavimą į bendrovę, todėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Tačiau teismas, nustatęs, kad apeliantės interesas dalyvauti bendrovės bankroto procese yra nulemtas jos interesų Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje santuokos, sudarytos bendrovės buvusio direktoriaus V. M. ir apeliantės, nutraukimo byloje (aktualus civilinės bylos Nr. e2-136-1167/2026), priėjo prie išvados, jog apeliantės įtraukimas į bendrovės kreditorių sąrašą, keltų grėsmę bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principams, todėl bendrovės 2025 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu pagrįstai nusprendė patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus 14,98 Eur finansinį reikalavimą.

28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas: 1) nepagrįstai pripažino apeliantę nesąžininga, nes tokia išvada grindžiama tik prielaidomis, nenurodant konkrečių pažeidimų; netinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2026 išaiškinimu dėl naujojo kreditoriaus įstojimo į bankroto procesą vietoje pradinio kreditoriaus; 2) apeliantės ryšius ir interesų konfliktą su buvusiu bendrovės direktoriumi nepagrįstai įvertino kaip nesąžiningą siekį daryti įtaką bendrovės bankroto procesui, nes apeliantės dalyvavimas kitose bylose patvirtina teisėtą suinteresuotumą, o veiksmai neprieštarauja bankroto proceso tikslams; 3) nepaneigė VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo perleidimo teisėtumo, todėl apeliantė pagrįstai įgijo kreditorės statusą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

29. CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantės (pareiškėjos) už bendrovę įvykdyta mokestinė prievolė kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui būtų vykdytina tik bendrovės asmeniškai.

30. Kartu pažymima, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo byla), draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.

31. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo nustatyta iš esmės analogiška taisyklė, draudžianti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

32. Teismų praktikoje, aiškinant nurodytą ĮBĮ normą, išaiškinta, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtinančiomis nurodytą draudimą, kuris taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai šis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1004/2012; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2013). Nurodyta teismų praktika, nepakitus principinei nuostatai, draudžiančiai juridiniam asmeniui, iškėlus jam nemokumo bylą, vykdyti finansines prievoles, aktuali ir galiojant JANĮ.

33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai skolininkui iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) byla, trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti tik tuo atveju, jeigu yra gautas kreditoriaus sutikimas. Kreditoriaus sutikimas yra speciali sąlyga, kuri pagal JANĮ taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kuriam yra iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1078-933/2023, 23 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, 15 punktas; 2025 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-910/2025, 24 punktas). Tuo atveju, kai kreditorius sutinka, kad prievolę už skolininką įvykdytų trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), kreditorių pasikeitimui nemokumo procese skolininko sutikimo nereikia (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-450/2024, 31 punktas).

34. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad kreditoriaus interesas likti dalyvauti bankroto byloje, kaip ir naujojo kreditoriaus siekis įstoti į bankroto bylą, negali būti grindžiamas nesąžiningais ketinimais ar aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tai būtų nesuderinama nei su bankroto proceso tikslais ir paskirtimi, nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-920-407/2021, 18 punktas).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė J. M. 2025 m. spalio 14 d. ir 2025 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymais VSDFV Vilniaus skyriui sumokėjo UAB „Metal trade“ 14,98 Eur skolą (1 t., b. l. 9, 11). VSDFV Vilniaus skyrius 2025 m. spalio 31 d. raštu Nr. (8.2E) DV_S-97344 informavo apeliantę, kad, jai padengus bendrovės skolą, VSDFV Vilniaus skyrius apie prievolės įvykdymą informuos bendrovės nemokumo administratorę (1 t., b. l. 18–20).

36. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantė už LUAB „Metal trade“ įvykdė prievolę kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui, nepranešusi šiam ir neturėdama jo sutikimo, tačiau pradinis kreditorius neišreiškė prieštaravimo, priešingai – sutiko su tokiu skolininkės (LUAB „Metal trade“) prievolės įvykdymu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pradinis kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius apeliantės atliktą prievolės už bendrovę įvykdymą pripažino tinkamu ir sutiko, jog apeliantė perimtų kreditoriaus teises bendrovės bankroto procese, todėl nagrinėjamu atveju JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

37. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino, kad apeliantė neturėjo turtinio intereso sumokėti nemokios bendrovės skolą kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui, jos siekis būti įtraukta kreditore bendrovės bankroto procese susijęs su asmeniniu interesu santuokos su buvusiu bendrovės vadovu nutraukimo ir turto padalijimo byloje bei kelia grėsmę bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principams, dėl to bendrovės kreditorių susirinkimas skundžiamu sprendimu pagrįstai patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus, o ne apeliantės 14,98 Eur finansinį reikalavimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės siekis dalyvauti bendrovės bankroto ne teismo tvarka procese nesuderinamas su bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, padaryta nenurodžius, kokie objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėja, turėdama interesų santuokos su buvusiu bendrovės vadovu nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byloje, imsis nesąžiningų veiksmų, piktnaudžiaus kreditorės teisėmis bendrovės bankroto procese.

39. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja sąžiningumo prezumpcija. Tai, kad iš pradinio kreditoriaus perimtas reikalavimas yra nedidelis (14,98 Eur), vyksta apeliantės (pareiškėjos) ir buvusio bendrovės vadovo santuokos nutraukimo bei turto dalybų procesas, savaime nepatvirtina, jog apeliantė, siekdama dalyvauti bendrovės bankroto procese, turi nesąžiningų tikslų ir veiks priešingai bankroto proceso principams, piktnaudžiaus kreditorės statusu. Deklaratyvūs, objektyviais duomenimis nepagrįsti bendrovės nemokumo administratorės teiginiai, kad pareiškėja, turėdama su bendrovės bankroto procesu nesusijusių tikslų, sieks gauti ginčui dėl santuokos nutraukimo reikalingą informaciją apie bendrovės veiklą piktnaudžiaudama bendrovės kreditorės teisėmis ir nesąžiningai trukdydama bendrovės bankroto procesui, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų įgytą naujojo kreditoriaus statusą (CK 6.50 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis).

40. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2026 pateiktu išaiškinimu, jog naujojo kreditoriaus siekis įstoti į nemokumo bylą negali būti grindžiamas nesąžiningais tikslais ir piktnaudžiavimu, nes tai būtų nesuderinama su bankroto proceso tikslais bei paskirtimi, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 60 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 24 punktas).

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2026, nagrinėdamas pradinio kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi klausimą, išaiškino, kad: 1) vien faktas, jog trečiasis asmuo įvykdė bankrutuojančio juridinio asmens prievolę pradiniam kreditoriui, nesuteikia teisės tapti naujuoju kreditoriumi bankroto procese – turi būti įvertinta, ar toks įstojimas nėra naudojamas kaip priemonė manipuliuoti bankroto procesu; 2) kreditorių pasikeitimas bankroto procese negali būti grindžiamas nesąžiningais ketinimais; 3) būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ir nepažeidžiami bankroto proceso tikslai (operatyvumas, kreditorių interesų pusiausvyra); 4) skolininko prieštaravimas gali būti reikšmingas, jeigu jis grindžiamas būtent galimu piktnaudžiavimu ar nesąžiningumu.

43. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios, atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2026 pateiktus išaiškinimus, suteiktų pakankamą pagrindą nuspręsti apie apeliantės (pareiškėjos) nesąžiningus tikslus ir galimą piktnaudžiavimą, siekiant pakeisti pradinį kreditorių ir tapti naująja kreditore bendrovės bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka. Įvardytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2026 buvo nagrinėti ir vertinti objektyvūs duomenys apie galimus naujojo kreditoriaus ir kitų proceso dalyvių (tarp jų – bendrovės akcininkės, kuri kartu yra ir bendrovės skolininkė) ryšius bei siekį daryti įtaką bankroto procesui. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti galimą apeliantės nesąžiningumą, siekį manipuliuoti bendrovės bankroto procesu, nenurodyta ir nenustatyta.

44. Nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nustatomi iš objektyvių aplinkybių, rodančių kad asmuo savo teises įgyvendina ne pagal jų paskirtį, o siekdamas nepagrįstų tikslų ar pažeisdamas kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, visumos. Vien hipotetinės prielaidos, kad apeliantė gali daryti poveikį bendrovės bankroto procesui, teikdama pareiškimus, skundus, prašydama informacijos, reikalingos santuokos nutraukimo byloje, nepatvirtina tokių aplinkybių ir galimo apeliantės nesąžiningo naudojimosi kreditorės bankroto procese teisėmis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantės įgytas finansinis reikalavimas yra nedidelės apimties, todėl savaime negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, klausimus. Kita vertus, aplinkybė, kad informacija apie bendrovę apeliantei aktuali ir byloje dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, gali patvirtinti jos teisėtą suinteresuotumą, jog bendrovės procesas vyktų skaidriai, efektyviai, operatyviai.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi tai, kad bankroto procese kreditorių sudėtis turi atitikti realią prievolių būklę. Kai apeliantė faktiškai įvykdė bendrovės prievolę pradiniam kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui, o šis kreditorius sutiko su tokiu prievolės įvykdymu ir jį priėmė, bendrovės prievolė pradiniam kreditoriui yra pasibaigusi, o atitinkama reikalavimo teisė yra perėjusi apeliantei. Dėl to bendrovės, kurios bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą neatitinka tikrosios materialiosios teisinės situacijos.

46. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).

47. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

48. Remiantis JANĮ 55 straipsnio nuostatomis, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį; dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 6 punktas).

49. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad LUAB „Metal trade“ 2025 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus 14,98 Eur finansinį reikalavimą, o ne prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusios apeliantės (CK 6.50 straipsnis), neturint objektyvių duomenų apie jos nesąžiningus ketinimus ir siekį piktnaudžiauti kreditoriaus bankroto procese teisėmis, neatitinka tikrosios materialiosios teisinės situacijos, yra nesuderinamas su bankroto proceso tikslais bei paskirtimi, taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Dėl to yra pagrindas jį panaikinti JANĮ 55 straipsnyje nustatytu materialiojo neteisėtumo pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Jau nurodyta, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, spręsdamas dėl bendrovės, vykdomo ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, negali perimti kreditorių susirinkimo funkcijų, nes priešingu atveju būtų pažeistas kreditorių susirinkimo autonomijos principas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs apskųsto kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės skundas dėl LUAB „Metal trade“ 2025 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmestas, ir priimti naują procesinį sprendimą – nurodytą kreditorių susirinkimo sprendimą panaikina. Apeliantės prašymas patvirtinti jos 14,98 Eur finansinį reikalavimą turo būti iš naujo sprendžiamas LUAB „Metal trade“ kreditorių susirinkime.

51. Kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, priima naują procesinį sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

53. Byloje nėra duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

54. Kadangi apeliantė laikytina bylą laimėjusia šalimi, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.

55. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės J. M. atskirasis skundas yra patenkintas, todėl jai grąžintinas už atskirąjį skundą 2026 m. kovo 3 d. sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis.

56. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už teisinę pagalbą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

57. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisės klausima. Kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus teismo procese, byloje spręstų klausimų pobūdį (byloje nagrinėtas bendrovės kreditorių susirinkime patvirtinto kreditorių sąrašo klausimas), bylos apimtį (elektroninės bylos medžiagą sudaro 2 tomai), ginčo šalių atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimtį, kai teismas gali priteisti didesnes išlaidas, negu apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.15 papunktyje nurodytą 0,4 koeficientą, taikomą išlaidoms už atskirąjį skundą.

60. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė J. M. pateikė prašymą atlyginti 2 194,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 150 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už Vilniaus apygardos teismo nutarties analizę, pagrindinių atskirojo skundo motyvų rengimą; 64 Eur be PVM už prašymo prijungti prie bylos parengimą ir pateikimą; 860 Eur be PVM už atskirojo skundo rengimą ir derinimą; 740 Eur be PVM už prašymo neleisti advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkams atstovauti LUAB „Metal trade“ civilinėse bylose Nr. eB2-1445-653/2026 ir Nr. e2-325-910/2026 ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų rengimą ir derinimą (2 t., b. l. 109–115).

61. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška, susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

62. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliantės patirtų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – 150 Eur be PVM už Vilniaus apygardos teismo nutarties analizę, pagrindinių atskirojo skundo motyvų rengimą ir 64 Eur be PVM už prašymo prijungti prie bylos parengimą ir pateikimą – nepripažinti pagrįstomis ir jų nepriteisia.

63. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apeliantės prašymą pripažinti advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovavimą neteisėtu ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (žr. šios nutarties 13 punktą), taip pat nepriteisia apeliantės patirtų 740 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų už prašymo neleisti advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkams atstovauti LUAB „Metal trade“ civilinėse bylose Nr. eB2-1445-653/2026 ir Nr. e2-325-910/2026 ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų rengimą.

64. Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (860 Eur be PVM (1 040,60 Eur su PVM)) viršija Rekomendacijų 8.15 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 427,60 Eur × 0,4 = 971,04 Eur) už atskirojo skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėtų klausimų pobūdį, sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia apeliantei J. M. iš atsakovės LUAB „Metal trade“ bankroto administravimui skirtų išlaidų priteisti 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Metal trade“ 2025 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinti Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 14,98 Eur finansinį reikalavimą ir pareiškėjos prašymą patvirtinti jos 14,98 Eur finansinį reikalavimą perduoti iš naujo spręsti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Metal trade“ kreditorių susirinkime.

Iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Metal trade“, juridinio asmens kodas 305650236, bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.