- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-153-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16259-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų K. G. ir M. G. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp kitų sąlygų, sutarties 4.1-4.3 punktuose susitarta, kad: M. G. savo nepilnametėms dukterims K. G. ir M. G. teikia išlaikymą tikslinių išmokų forma (Sutarties 4.1 punktas) ir savo lėšomis pilna apimtimi apmoka šias K. G. išlaidas: maitinimo mokykloje išlaidas (pusryčiai/pietūs), mokymosi priemonių išlaidas, taip pat mokslo metų eigoje atsiradusias išlaidas mokymosi priemonėms, mokyklos/klasės organizuojamiems renginiams, klasės fondo rinkliavoms ir kitiems tikslams, susijusiems su mokykla, papildomo lavinimo išlaidas – ne daugiau nei dviejų būrelių (studijų) išlaidas, baleto studijos išlaidas; taip pat savo asmeninėmis lėšomis pilna apimtimi apmoka šias M. G. išlaidas: mokestį už vaikų darželį ir visas darželio rinkliavas, išlaidas mokymosi priemonėms, darželio organizuojamiems renginiams ir kitiems tikslams, susijusiems su darželiu; mokymosi priemonių išlaidas, taip pat mokslo metų eigoje atsiradusias išlaidas mokymosi priemonėms, mokyklos organizuojamiems renginiams, klasės fondo rinkliavoms ir kitiems tikslams, susijusiems su mokykla; maitinimo mokykloje išlaidas (pusryčiai/pietūs); papildomo lavinimo išlaidas: mokesčiai būreliams, studijoms ir pan., lavinimui būtinų priemonių ir visas kitas su papildomu lavinimu susijusias išlaidas, apmoka ne daugiau nei dviejų būrelių (studijų) išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė K. G. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G. (toliau – ir atsakovas) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis: 1) III dalies 3.1, 3.2 ir 3.5 punktus, panaikinant 3.4 punktą, ir nustatant bendravimo su vaikais tvarką ieškinyje nurodytu būdu; 2) IV dalies 4.1–4.2 punktus, panaikinant 4.3 punktą ir nustatant, kad atsakovas nepilnamečių dukrų išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis išmokomis skiria po 358,03 Eur (iš viso 729,78 Eur), šią sumą pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), taip pat, kad atsakovas papildomai dengia ½ dalį nepilnamečių vaikų pasirengimo kiekvieniems mokslo metams išlaidų, pagal ieškovės pateikiamus išlaidas pagrindžiančius dokumentus; taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisti po 250 Eur kiekvienai (iš viso 500 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad šiuo atveju siekiant laikinai sureguliuoti nenutrūkstamą vaikų poreikių tenkinimą, atsakovui nevykdant galiojančio teismo sprendimo dėl išlaikymo tikslinėmis išmokomis, ieškovei ieškiniu prašant keisti išlaikymo vaikams formą, būtina iš atsakovo priteisti minimą laikino išlaikymo sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas yra tikslinių išmokų formos. Dėl to, ar yra pagrindas pakeisti vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo formą, galės būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
6. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų ((duomenys neskelbtini) Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad iš atsakovo buvo išieškoma (ir išieškota) tik 202 Eur skola, kas nėra itin didelė suma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pagrindžianti būtinybę taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad abiem vaikams iš atsakovo yra priteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu) išlaikymas tikslinių išmokų forma, duomenų apie esminius vaikų turtinių teisių pažeidimus teismui nepateikta, nenustatė pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils reali grėsmė šalių nepilnamečių vaikų turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė K. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad nors Vilniaus miesto apylinkės tesimo (duomenys neskelbtini) sprendimu išlaikymas vaikams iš atsakovo buvo priteistas tikslinių išmokų forma, atsakovas nevykdo savo pareigos, o visa ar didesnė dalis vaikų finansinio išlaikymo naštos yra perkeliama ieškovei, kuri tik priverstine tvarka gali atgauti atsakovo mokėtinas sumas. Teismo išvada, kad atsakovo skolą sudaro tik 202 Eur (nedidelė suma), yra nekorektiška ir nepagrįsta, neįvertinti nei realūs vaikų poreikiai, nei abiejų tėvų turtinė padėtis. Ši suma buvo išieškota iki rugpjūčio mėnesio, tačiau nuo to laiko atsakovas ir toliau nevykdo įsipareigojimo išlaikyti vaikų tikslinių išmokų forma – neapmoka maitinimo mokykloje, būrelių, papildomų pamokų ir korepetitorių išlaidų, nesidomi vaikų pažangumu mokykloje, neapmoka klasės fondo rinkliavų, nenupirktos visos būtinos mokyklinės priemonės. Už atsakovą šias išlaidas dengia ieškovė. Atsakovo skola šiuo metu jau yra beveik 500 Eur. Atsakovas tinkamai ir laiku neteikia savo vaikams išlaikymo, todėl kyla grėsmė jų gerovei, nėra jokio stabilumo ir jo gali nebūti ilgą laiką, nes teisminis procesas gali užsitęsti.
8.2. Atsakovas teismo sprendimu nustatyto išlaikymo tikslinėmis išmokomis nuolat nevykdo arba vykdo ne laiku, dėl ko ieškovė su ieškiniu dėl formos pakeitimo kreipėsi į teismą, nes nėra užtikrinami vaikų poreikiai ir gerovė, visos būtinos jiems vystytis sąlygos. Vaikai nuolat klausinėja ieškovės, ar yra apmokėtas maitinimas mokykloje, būreliai, nes gauna pastabas iš mokytojų dėl įsiskolinimų. Laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, siekiant šalių vaikams užtikrinti nepertraukiamą laikiną išlaikymą iš abiejų tėvų, užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas teikiamas vaikų interesams, o vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją tam, kad, kol nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
9. Atsakovas M. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus: duomenis apie išlaidas vaikų vaistams, maitinimui, užklasinėms veikloms.
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su teikiamais dokumentais susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikos ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
Žemesnės instancijos teismas
18. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Pabrėžtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į nuo metu teismo turimus reikšmingus duomenis, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti (CPK 148, 149 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į apeliacinio nagrinėjimo ribas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, sprendžia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. tikrina, ar teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė aktualias teisės normas. Tuo tarpu po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pasikeitus faktinei situacijai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar apimties spręstinas kreipiantis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
21. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
22. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Kaip jau minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai.
24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Pirmiau aptarti išaiškinimai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl poreikio taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir, atitinkamai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
26. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino šalių (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametėms dukterims išlaikymą tikslinių išmokų forma – padengti maitinimo mokykloje išlaidas, mokymosi priemonių išlaidas, papildomo lavinimo išlaidas, užklasinės veiklos išlaidas, pusę stovyklų išlaidų, pusę didesnių pirkinių sumos, pusę papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ir kt. Taigi, išlaikymo teikimo vaikams klausimas buvo išspręstas šalių susitarimu, teismui patvirtinus jų sudarytą sutartį. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog situacija vaikų išlaikymo klausimu yra neapibrėžta ar nestabili. Aplinkybė, kad atsakovas galimai netinkamai vykdo jau nustatyto išlaikymo pareigą, suteikia prielaidas šį klausimą spręsti iš naujo, kas ir bus daroma bei vertinama iš esmės nagrinėjant šioje byloje pateiktą ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustačius išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą tikslinėmis išmokomis ir atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal priimtą teismo sprendimą, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo pradėjimo, ką, kaip ir nurodo pati ieškovė, ji atlieka. Byloje nėra pateikta duomenų, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyto išlaikymo formą ir apimtį, atsakovas nevykdytų įsipareigojimų tokiu mastu, dėl kurio būtų būtina prioritetiniais vaikų interesais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo skolos faktas ir mastas turės būti įvertinti iš esmės sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste nebuvo pagrįsta, jog tai sudarytų būtinybę taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pagrįstai nurodė, kad išlaikymo vaikams klausimas yra išspręstas ir tam tikra apimtimi užtikrintas teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo nustatyti esminius vaikų turtinių teisių pažeidimus ir konstatuoti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei argumentuojant poreikį šią teismo sprendimo dalį pakeisti nustatant kitokią išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą ir / ar dydį, šis klausimas sudarys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
27. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.