Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. Č. ir G. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsakovams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 26 190,19 Lt skolą, 5 procentus metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (1 t., 132–135 b. l.).

Atsakovai Šiaulių apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą, o pareiškimu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (1 t., 158 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovus iki 2013-06-25 sumokėti 786 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (1 t., 164–165 b. l.).

Atsakovai dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti šią nutartį ir atleisti atsakovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (1 t., 168–169 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 nutartį, atleido atsakovus J. Č. ir G. Č. nuo 368 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o likusią 368 Lt žyminio mokesčio dalį įpareigojo sumokėti iki 2013 m. rugsėjo 23 d. (1 t., 204–208 b. l.).

2013-09-24 atsakovai Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (2 t., 2 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi (2 t., 5–6 b. l.) atsakovų prašymą atmetė, nustatė atsakovams terminą iki 2013 m. spalio 15 dienos primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Nurodė, kad sprendžiant atsakovų prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nuo kurio dalies jie yra atleisti, atsižvelgtina, kad atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį, sumažino už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį 786,00 Lt per pusę, įpareigojo atsakovus sumokėti 368,00 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas atsakovų prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, iš esmės revizuotų apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį. Be to, atsakovai, pateikdami prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, naujų įrodymų apie iš esmės pasikeitusią jų turtinę padėtį nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai J. Č. ir G. Č. atskiruoju skundu (2 t., 8–9 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir mokėjimo atidėjimas yra skirtingi teisiniai institutai. Civilinio proceso kodeksas nenumato draudimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą todėl, kad apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs apeliantus sumokėti dalį žyminio mokesčio. Teismas nutartyje turėjo pasisakyti kodėl negalimas žyminio mokesčio atidėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantai naujai nepateikė įrodymų apie pasikeitusią turtinę padėtį. Visus įrodymus atsakovai yra pateikę teismui, o prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo naujai nurodė, kad jokių santaupų bankuose neturi, šias aplinkybes patikrino ir antstolis, todėl duomenų iš bankų neteikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti apeliantų nurodytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t.,12–16 b. l.) ieškovas KU „Žemdirbo gerovė“ prašo atmesti skolininkų atskirąjį skundą, už piktnaudžiavimą procesu atsakovams skirti 2000 Lt baudą. Nurodė, kad sumažinus, o po to dar atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, būtų pažeisti viešojo intereso tikslai. Procesas trunka ilgiau nei metus laiko, per šį laikotarpį skolininkai ne tik kad nesumažino, bet dar labiau padidino įsiskolinimą. Vengimas mokėti skolą yra ne tik teismų darbo gaišinimas, bet ir kreditoriaus interesų nuolatinis pažeidinėjimas. Skolininkai prašo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, bet nepateikia objektyvių įrodymų, kam to reikia, taip nepateikia jokių faktų, kaip pagerės jų finansinė padėtis po to, kai bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Tai tik dar vienas įrodymas, kad atsakovai yra nesąžiningi ir vilkina procesą. Išrašas iš skolininkų duomenų bazės apie skolininko ir laiduotojos nepadengtus įsiskolinimus rodo, kad kitose kredito įstaigose atsakovai įsiskolinimus dengė, todėl nepagrįstas jų teiginys, kad pinigų vos užtenka pragyvenimui. Be to, atsakovai bando vilkinti procesą ir taip labiau atitolinti prievolės įvykdymą, todėl už piktnaudžiavimą procesu atsakovams turi būti skiriama 2000 Lt bauda.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-04 nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. spalio 6 d. nutartis c.b. Nr. 2-2120/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliantai, 2013-06-12 pateikdami pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, kartu pateikė pareiškimą, prašydami atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (1 t., 158 b. l.), pateikė turtinę padėtį įrodančius dokumentus. Šiaulių apylinkės teismas 2013-06-13 nutartimi apeliantų prašymo netenkino, įpareigojo J. Č. ir G. Č. sumokėti 786 Lt žyminį mokestį (1 t., 164–165 b. l.). Nesutikdami su šia teismo nutartimi J. Č. ir G. Č., atskiruoju skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 nutartį ir atleisti juos nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (1 t., 168–169 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir įpareigojo J. Č. ir G. Č. sumokėti 368 Lt žyminį mokestį iki 2013 m. rugsėjo 23 dienos (1 t., 204–208 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliantų pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį, konstatuodamas, kad mėnesinės pajamos bei turimas turtas nesudaro pagrindo spręsti dėl itin blogos apeliantų turtinės padėties (1 t., 207–208 b. l.).

2013-09-24 apeliantai pakeitė savo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, sumokėdami 50 Lt žyminį mokestį (2 t., 2, 3 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo, įpareigodamas likusią žyminio mokesčio dalį sumokėti iki 2013 m. spalio 15 d (2 t., 5–6 b. l.).

LR CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra šio asmens motyvuotas prašymas ir prie jo pridėti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, kad asmens turtinė padėtis yra tokia sunki, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė prašymą, prašydami atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, motyvuodami prašymą tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nei su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nei su atskiruoju skundu, atsakovai nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių kitokią jų turtinę padėtį, o taip pat ir įrodymų, patvirtinančių, jog atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atsakovų turtinė padėtis pagerės ir jie turės galimybių sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, bei atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-09-10 nutartimi išsamiai išanalizavo atsakovų turtinę padėtį, konstatuodamas jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina itin sunkios atsakovų turtinės padėties, į tai, kad apeliantai, prašydami atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, jokių naujų įrodymų apie pasikeitusią turtinę padėtį bei apie galimybę sumokėti žyminio mokesčio dalį apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą (nutartį), nepateikė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovams skirti 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, nurodydamas, kad atsakovai sąmoningai vilkina paskolos grąžinimą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nesant teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra ir pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti baudą.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino apeliacinio skundo trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau apeliantams 2013-09-20 sumokėjus 50 Lt žyminio mokesčio, pirmosios instancijos nutartis tikslintina, nustatant apeliantams terminą iki 2014-01-17 sumokėti 318 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams J. Č. ir G. Č. terminą iki 2014 m. sausio 17 d. sumokėti 318 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Išaiškinti atsakovams J. Č. ir G. Č., kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.