Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui pinigus. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurioms esant, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovas Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00173 su atsakovu G. Č. ir jam suteikė 25000 Lt paskolą, o atsakovė J. Č. tą pačią dieną sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-00173-1 (66-68 b.l.). Atsakovas G. Č. pagal mokėjimų tvarkaraštį įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 12 procentų palūkanas dalimis mokėjimų tvarkaraštyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 25 d. (75 b.l.). G. Č. nesilaikius sutartų mokėjimo terminų, ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, 2010-09-24 pratęsė paskolos mokėjimą 60 mėn., t. y. iki 2015 m. rugsėjo 24d., kad atsakovas G. Č. turėtų galimybę susimokėti pasiskolintą sumą, tačiau pakeitus palūkanų normą iki 13 procentų (71, 77-78 b. l.). Iš byloje esančios pažymos matyti (73 b.l.) matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs dalį 25000 Lt paskolos, liko nesumokėta 24 693,83 Lt.

Atsakovas G. Č. nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš jo paskolos sugrąžinimo ir nutraukti sutartį, nes jis, nors ir vėluodamas, mokėjo sutartas palūkanas. Tačiau iš byloje esančių ieškovo pateiktų kvitų matyti (123-125 b.l.), kad atsakovas sutartas palūkanas mokėjo ne pagal grafiką sutartu laiku, o tam tikrais momentais, t.y. 2010-10-27 sumokėta 600 Lt, 2010-09-24 sumokėta 82,19 Lt, 2011-03-31 sumokėta 342,00 Lt, 2011-04-30 sumokėta 370,00 Lt, 2011-05-10 sumokėta 130,00 Lt, 2011-06-29 sumokėta 300 Lt, 2011-08-04 sumokėta 300 Lt, 2011-08-29 sumokėta 1000 Lt, 2011-12-06 sumokėta 300 Lt, 2012-01-13 sumokėta 300 Lt., 2012-02-13 sumokėta 300 Lt., 2012-03-14 sumokėta 300 Lt. Ieškovo atstovas pagrįstai nurodo, kad nuo 2010m. spalio 27d. palūkanų įmokos iki sekančios 2011m. kovo 31d. įmokos praėjo penki mėnesiai. Iš pažymos matyti (74 b.l.), kad paskutinę įmoką atsakovas padarė 2012-03-14. Pagal sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygas (66 b.l.), ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su atsakovu, jei jis ilgiau kaip vieną mėnesį delsia mokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas arba nesumoka šių įmokų per 15 dienų nuo ieškovo rašytinio pareikalavimo dienos (5.6; 5.6.1p). Pateikti skolos apmokėjimo kvitai įrodo, kad atsakovas nuolat vėluodavo mokėti palūkanas. Iš įspėjimo matyti (70 b.l.), kad atsakovams ieškovas 2011-11-21 siuntė įspėjimą dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir nurodė, kad atsakovams ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą su ieškiniu. Todėl atsakovo G. Č. argumentai, kad jis nebuvo įspėtas apie sutarties nutraukimą ar sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nepagrįstas. Atsakovės J. Č. argumentai, jog ji nėra gavusi iš ieškovo reikalavimo vykdyti už skolininką sutartį, taip pat nepagrįsti, nes jai, kaip ir atsakovui G. Č., buvo išsiųstas 2011-11-21 pranešimas apie tai, kad G. Č. savo įsipareigojimų nevykdo. Todėl ji turėjo galimybę mokėti įmokas už atsakovą G. Č.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismui pateiktų kvitų matyti, jog atsakovė J. Č. pati mokėjo eilę įmokų už atsakovą G. Č., įmokos darytos po gauto įspėjimo.

Atsakovai nurodo, kad ieškovo reikalaujamos pagal sutartį priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės. Tačiau teismas tokius atsakovo atsikirtimus vertina tik kaip savo nuomonės išsakymą, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais, nes sutartis yra dviejų šalių valios suderinimas ir paskolos gavėjas, pasirašydamas minėtą sutartį, su sutarties sąlygomis turėjo būti susipažinęs, o ją pasirašius, prisiimti joje numatytus įsipareigojimų. Be to, ieškovo pateiktas rašytinis įrodymais - Lietuvos banko tyrimas - patvirtina, kad kredito unijose vartojimo paskolų palūkanos 12 – 13 % yra netgi mažesnės, palyginus su bankų nustatytomis palūkanomis (127 b.l.). Atsakovai nurodo, kad ieškovo pateiktas palūkanų paskaičiavimas yra neaiškus. Iš byloje pateiktos pažymos matyti (72 b.l.), kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 1496,36 Lt palūkanų. Nuo paskolos suteikimo momento iki kreipimosi į teismą dienos (2012-07-12) palūkanos sudarė 11765,51 Lt, buvo sumokėta 10268,55 Lt, liko nepadengta 1496,96 Lt (126 b.l.). Atsakovai į teismo posėdį neatvyko ir šių paskaičiavimų neginčijo, nepateikė argumentų, kodėl ieškovo palūkanų paskaičiavimas yra neteisingas. Nors, ieškovui pateikus teismo įsakymą, buvo nurodyta didesnė palūkanų suma, tačiau teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo jau buvo pradėtas vykdyti ir dalį palūkanų išieškojo antstolis, todėl ši suma buvo minusuota (74 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktu palūkanų paskaičiavimu. Atsakovai nurodė, kad iš ieškinio neaišku, ar prašomos priteisti palūkanos atlieka mokėjimo, ar kompensuojamąją funkciją. LR CK 6.872str. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys tarpusavio susitarimu. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje 6.6p. atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui už paskolos suteikimą sutartyje numatytas palūkanas. Todėl akivaizdu, kad ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolos suma.

LR CK 6.81 str. 1 d. numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal LR CK 6.870str. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 24693,83 Lt paskola, 1496,36 Lt palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Atsakovai praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovų solidariai ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės įstatyminės palūkanos už priteistą 26190,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).