- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-354-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04212-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. Č., G. Č.
- Ieškovas
- Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. Č. ir G. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2356-569/2013 pagal ieškovės Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ieškinį atsakovams G. Č. ir J. Č. dėl paskolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ prašė priteisti iš atsakovų G. Č. ir J. Č. solidariai 26190,19 Lt paskolą ir palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26190,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 786 Lt žyminį mokestį ir 266 Lt, sumokėtų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovas G. Č. su ieškove Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 25000 Lt paskola, o atsakovė J. Č. tą pačią dieną sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),. Atsakovas pradelsė mokėti paskolą daugiau nei 200 dienų, tokia paskola ieškovei buvo nuostolinga, todėl ieškovė nutraukė sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį, atsakovas G. Č. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.Atsakovas sutiko sumokėti palūkanas, tačiau manė, jog jos yra per didelės. Kitą reikalavimo dalį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė bet kuriuo atveju neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, nes iš esmės sutarties reikalavimų jis laikėsi, palūkanas, nors ir ne visada savalaikiai, tačiau mokėjo.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. Č. nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais reikalavimais. Reikalavimas nėra pagrįstas ir yra per didelis. Ji, kaip laiduotoja, nėra gavusi iš ieškovės reikalavimo vykdyti už skolininką sutartį. Manė, jog sutartimi nustatytos 12 procentų palūkanos , o vėliau – 13 procentų palūkanos, yra per didelės, todėl jos turėtų būti sumažinamos.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ solidariai iš atsakovų G. Č. ir J. Č. 26190,19 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26190,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ lygiomis dalimis iš atsakovų G. Č. ir J. Č. 1052 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovė Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su atsakovu G. Č. ir jam suteikė 25000 Lt paskolą, o atsakovė, J. Č., tą pačią dieną sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),. Atsakovas G. Č. pagal mokėjimų tvarkaraštį įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 12 procentų palūkanas dalimis, mokėjimų tvarkaraštyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė 2010-09-24 pratęsė paskolos mokėjimą 60 mėnesių, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 24d., tačiau pakeitė palūkanų normą iki 13 procentų. Atsakovas yra sumokėjęs dalį 25 000 Lt paskolos, liko nesumokėta 24 693,83 Lt. Atsakovas sutartas palūkanas mokėjo ne pagal grafiką sutartu laiku, o tam tikrais momentais. Pagal sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygas, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su atsakovu, jei jis ilgiau kaip vieną mėnesį delsia mokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas arba nesumoka šių įmokų per 15 dienų nuo ieškovės rašytinio pareikalavimo dienos. Teismas nesutiko su atsakovais, kad palūkanos yra per didelės. Tokius atsakovų atsikirtimus vertino tik kaip savo nuomonės išsakymą, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais, nes sutartis yra dviejų šalių valios suderinimas ir paskolos gavėjas, pasirašydamas minėtą sutartį, su sutarties sąlygomis turėjo būti susipažinęs, o ją pasirašius, prisiimti joje numatytus įsipareigojimus. Teismas manė, kad ieškovė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolos suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovai J. Č. ir G. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 24 693,83 Lt skolos priteisimo atsakovų atžvilgiu, o atsakovės J. Č. atžvilgiu ir likusią sprendimo dalį atmesti. Nurodo, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog tokio sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes neatskleista bylos esmė, prašo sprendimą panaikinus, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas spręsdamas klausimą dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, netinkamai įvertino įrodymus bei klaidingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo tvarką ir pagrindus.
Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, jog atsakovo argumentai, kad jis nebuvo įspėtas apie sutarties nutraukimą ir, kad sutarties nutraukimas neteisėtas yra nepagrįsti. Apeliantas neneigia, kad gavo 2011-11-21 ieškovės laišką, tačiau pažymi, jog teismas neatsižvelgė, kad atsakovas po laiško gavimo toliau vykdė įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paviršutiniškai analizavo 2011-11-21 laiško turinį, nes kitaip būtų įvertinęs, jog ieškovės teisė nutraukti sutartį yra sąlygota skolininko nereagavimu į laišką. Kadangi raginimu buvo pasiektas tikslas – atsakovas sutartį toliau vykdė, todėl ieškovė vis tiek norėdama nutraukti sutartį dėl pasikartojančio nevykdymo, turėjo pateikti raginimą, kaip numato sutarties 5.6 punkto sąlygos.
Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai nurodė, kad nuo 2010-10-27 palūkanų įmokos iki sekančios 2011-03-31 įmokos praėjo penki mėnesiai, tačiau sprendime nenurodė, kokia šios aplinkybės reikšmė sutarties nutraukimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl įspėjimo sąlygos nutraukti sutartį reikšmės, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, konkrečiai į 2004-04-15 konsultaciją A3-104. Teismas turėjo svarstyti ar šiuo konkrečiu atveju buvęs palūkanų mokėjimo vėlavimas galėjo būti įvertintas kaip pagrindas sutarčiai nutraukti.
Teismas neįvertino fakto, kad į bylą nėra pateiktas įrodymas, jog ieškovė nutraukė ginčo sutartį. Teismas nevertino aplinkybių, jog vėlavimo mokėti palūkanas priežastis buvo susijusi su keletą mėnesių vėlavusiu darbo užmokesčiu. Neatsižvelgė į aplinkybes, jog iki kreipimosi į teismą dienos iš priskaičiuotų mokėti 11 765,51 Lt palūkanų buvo apmokėta 10 268,55 Lt palūkanų. O neapmokėta liko 1496,96 Lt.
Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog laiduotojo atsakomybė negali būti didesnė nei paties skolininko. Neatsižvelgė į paaiškinimus, kad atsakovė nėra gavusi raginimo vykdyti sutartį. Nepasisakė teismas dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo.
Ieškovė Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais. Nesutinka, kad atsakovai po 2011-11-21 laiku ir tinkamai mokėjo pagal sutartį sulygtus mokėjimus. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2010-10-27 iki 2011-03-31 buvo susidariusi 5 mėnesių skola, todėl vėlesniais mokėjimais buvo dengiamas susidaręs įsiskolinimas, o ne mokami einamieji mokėjimai pagal sutartyje nurodytą grafiką. Ieškovė nesutinka, kad teismas neteisingai interpretavo 2011-11-21 laišką ir pažymi, jog laiške buvo reikalaujama padengti visą skolą, o ne jos dalį, todėl atsakovo sureagavimas į jį nebuvo tinkamas. Nurodo, tai, kad palūkanų nesumokėjimas arba jų mokėjimas ne pagal paskolos tvarkaraštyje numatytus terminus yra esminis sutarties pažeidimas. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad jie bandė tartis ir bendradarbiauti su ieškove. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino laiduotojos atsakomybę. Atsakovės teiginys, jog jai nebuvo konkrečiai suformuluota vykdyti įsipareigojimą už skolininką, neatleidžia laiduotojos, kaip solidarios skolininkės nuo atsakomybės. Taip pat nurodo, kad atsakovas teismui pateikė neteisingą informaciją apie savo finansinę padėtį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties, palūkanų dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 2008 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 66-67 b. l.) su atsakovu G. Č. ir jam suteikė 25000 Lt paskolą, o atsakovė J. Č. tą pačią dieną sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t.; 68 b. l.). Atsakovas G. Č. pagal mokėjimų tvarkaraštį įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 12 procentų palūkanas dalimis, mokėjimų tvarkaraštyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė 2010-09-24 pratęsė paskolos mokėjimą 60 mėnesių, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 24d., tačiau pakeitė palūkanų normą iki 13 procentų (1 t.; 71 b. l.).
Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Ieškovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 t; 36 b. l.). Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad ieškovės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nemotyvuotas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ieškovė turėjo galimybę išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimas į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja (CPK 322 straipsnis).
Dėl informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 5 dalį šalies teisė nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytu atveju turi būti įgyvendinta apie sutarties nutraukimą, pranešant kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų (CK6.218 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties 5.6. punkte (1 t.; 66 b. l.) nurodyta, kad unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, esant nors vienai paskolos sutarties 5.6. punkte numatytai aplinkybei. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo tinkamą pranešimo apie sutarties nutraukimą įvykdymą. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo 2011-11-21 raštą.
Vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 straipsnis). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka užtikrina, kad sutartį pažeidusi šalis iš anksto sužinos kitos sutarties šalies poziciją dėl tolimesnio sutarties likimo, ar pavėluotas sutarties įvykdymas bus priimtas, kokie bus dėl nevykdymo atsiradę nuostoliai, ar prievolės įvykdymą užtikrinusiems asmenims neatsiras pareiga įvykdyti prievolės už skolininką ir pan. Be to, vienai sutarties šaliai pranešus apie vienašališką sutarties nutraukimą, antroji sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą teismo tvarka. Sutartį vienašališkai nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo siųstas 2011-11-21 raštas neatitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra labiau informacinio pobūdžio įspėjimas apie tai, kad kredito gavėjas privalo vykdyti savo įsipareigojimus, o jų nevykdant ir nereaguojant į šį laišką, unija turi teisę nutraukti sutartį (1 t.; 69, 70 b. l.). Teisėjų kolegija mano, jog minėtame laiške nurodoma, kad unija tik turi teisę nutraukti sutartį, bet nėra nurodoma tiksli data, nuo kada sutartis vienašališkai nutraukiama. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, jog ieškovė, norėdama nutraukti sutartį, turėjo vadovaujantis paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)punktu 5.6. išsiųsti raštišką įspėjimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nurodant datą, nuo kurios paskolos sutartis bus laikoma nutraukta. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytos dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ieškovės pateikto įrodymo, kad paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)yra tikrai nutraukta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2008-09-25 paskolos sutartis (duomenys neskelbtini)nėra nutraukta.
Dėl paskolos sutarties nutraukimo pagrindų
Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad 2008-09-25 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nutraukta, nėra prasmės pasisakyti dėl kitų apeliantų argumentų apie sutarties nutraukimo pagrindus.
Dėl palūkanų priteisimo
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažinta, jog teismas turi patikrinti, ar šalių susitarimas dėl palūkanų nepažeidžia sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (CK1.5 straipsnis) ir nustatęs, kad palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra neprotingai didelės, lupikiškos, turi teisę jas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-192-2012). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino, ar sutartyje nustatytas palūkanų dydis nepažeidžia minėtų reikalavimų ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal sutartį reikalaujamos priteisti palūkanos nėra per didelės. Byloje nustatyta, kad atsakovas, sudarydamas paskolos sutartį bei vėlesnius sutarties pakeitimus, juos pasirašė, o tai reiškia, kad sutiko su sąlygomis ir sutartinių palūkanų norma, apskaičiavimo, mokėjimo tvarka, bendra palūkanų suma. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti 1 496,36 Lt palūkanas nuo paskolos suteikimo momento iki kreipimosi į teismą dienos (1 t.; 126 b. l.).
Atsakovai praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog iš abiejų atsakovų solidariai turi būti priteistos 5 procentų dydžio metinės, įstatyminės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal ginčo sutartį iki 2015 metų turi būti mokamos tik palūkanos, o pati 25 000 Lt paskola turi būti sugrąžinta iki 2015 metų ( 1 t.; 71, 77-78 b. l.). Pagal ieškovės pateiktą 2014-04-07 pažymą, atsakovo G. Č. paskola 2014-04-07 dieną sudaro – 24 693,83 Lt, o palūkanos – 1 496,36 Lt (2 t.; 43 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi 2008-09-25 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)nėra nutraukta, šiuo metu atsakovams kyla pareiga sumokėti tik 2014-04-07 susidariusias palūkanas – 1 496,36 Lt.
Dėl laiduotojo atsakomybės
2008-09-25 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)15 punkte šalys aiškiai sutarė, jog laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (1 t.; 68b. l.). Todėl kreditorius nėra saistomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pareikšti reikalavimus laiduotojui per 3 mėnesius. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2009-05-18 c. b. Nr. 3K-7-229/2009 išaiškino, kad kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Remiantis tuo, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad ieškovei kreipiantis į teismą, šis terminas jau buvo pasibaigęs.
Laidavimas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, byloje nepaneigta, kad atsakovė J. Č. 2008-09-25 pasirašydama laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sava valia tapo atsakovo G. Č. laiduotoja. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad laiduotoja, sudarydama su ieškove laidavimo sutartį, išreiškė savo valią, prieštaravimų nepareiškė ir savo parašu patvirtino, jog sutinka prisiimti įsipareigojimus 2008-09-25 laidavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Pagal 2008-09-25 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)5.1. punktą paskolos gavėjui negrąžinus paskolos ar jos dalies, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies paskolos sutartyje nustatytais terminais, laiduotojas įsipareigoja sumokėti unijai negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo unijos pranešimo išsiuntimo. Iš byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės siųstas 2011-11-21 pranešimas atsakovei J. Č. yra informacinio pobūdžio, tai nėra raginimai atsakovei, kaip laiduotojai, padengti susidariusią skolą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog atsakovė J. Č. nėra gavusi raginimo vykdyti laidavimo sutartį.
Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga, minėta, atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, jog ieškovė šiuo atveju gali reikalauti iš abiejų atsakovų solidariai sumokėti 2014-04-07 susidariusias 1 496,36 Lt palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Keisdama sprendimą iš dalies, kolegija paskirsto bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatytą pirmosios instancijos teismo sprendime. Ieškovės reikalavimai patenkinti 5,7 procentų, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat priteisiamos proporcingai. Pirmosios instancijos teisme, ieškovė sumokėjo 786 Lt žyminį mokestį (1 t.; 79-80 b. l.) ir 266 Lt antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (1 t.; 122 b. l.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo išlaidų viso – 1052 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 5,7 procentų, ieškovei iš atsakovų G. Č. ir J. Č. priteisti 60, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Pateikdami apeliacinį skundą, atsakovai sumokėjo 418 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo priėmimą (1 t., 156 b. l.; 2 t.; 3, 29 b. l.). Teisėjų kolegijai patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės priteistinos 210 Lt apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gugužės 22 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip :
„Priteisti ieškovei Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (įmonės kodas – 112043462, adresas – Šiauliai, Aušros al. 41-1) iš atsakovų G. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) ir J. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) solidariai 1 496,36 Lt palūkanas.
Priteisti ieškovei Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (įmonės kodas – 112043462, adresas – Šiauliai, Aušros al. 41-1) iš atsakovo G. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės J. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 496,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią reikalavimo dalį atmesti.
Priteisti ieškovei Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (įmonės kodas –112043462, adresas – Šiauliai, Aušros al. 41-1) iš atsakovų G. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) ir J. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) solidariai 60, 00 Lt (šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš ieškovės Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ (įmonės kodas – 112043462, adresas – Šiauliai, Aušros al. 41-1) atsakovams G. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) ir J. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) po 105 Lt (šimtą penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.