Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Lina Muchtarovienė Civilinė byla Nr. 2S-640-440/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. Č. ir G. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovės Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ieškinį atsakovams J. Č. ir G. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Apeliantai nurodo, kad teismas, įpareigodamas sumokėti visą likusią mokesčio dalį, padarė klaidingas išvadas dėl jų turtinės padėties. Spręsdamas dėl J. Č. pajamų, teismas nepagrįstai rėmėsi minimaliu darbo užmokesčio dydžiu, nes galimybė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra sąlygota to asmens turtine padėtimi, o ne valstybės įsipareigojimais ar deklaracijomis dėl minimalios mėnesinės algos. Spręsdamas dėl G. Č. gaunamų pajamų, teismas neįvertino aplinkybių, kad apelianto individuali įmonė nuo 2011-09-30 turi likviduojamos įmonės statusą, jokių įplaukų nuo to laiko nebegauna ir veiklos nebevykdo. G. Č. ankstesnėse darbovietėse gautos minimalios pajamos panaudotos kasdieninėms šeimos reikmėms tenkinti, todėl jis neturi santaupų, kurias galėtų panaudoti mokesčio sumokėjimui. Be to, apelianto šeimos pajamos paskutiniu metu dar labiau sumažėjo, kadangi susirgo atsakovo sutuoktinė, jai atlikta operacija ir jau apie mėnesį ji yra nedarbinga.Skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė kitų reikšmingų aplinkybių. T.y. apeliantai pateikdami apeliacinį skundą sumokėjo 50,00 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad teismas apie šį mokėjimą nepasisakė, todėl neaišku ar teismas mokėjimą pastebėjo. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl prašymo atleisti dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetimo ar tenkinimo.Teismui atsisakius tenkinti apeliantų prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliantai neturėdami galimybės sumokėti tokią didelę mokesčio sumą praranda teisę į apeliacinį procesą ir nepagrįsto teismo sprendimo peržiūrėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantų atskirojo skundo turinio, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas apeliantų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (LR CPK 316 straipsnis, LR CPK 306 straipsnis). Teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas apeliacinis skundas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus LR CPK 306 straipsnyje. Teismas pažymi, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą, pareiškiant apeliacinį skundą, sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamą teismui apeliacinį skundą (LR CPK 80 straipsnio 4 dalis). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų bei nesumokėtas reikiamas žyminis mokestis, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t.y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). LR CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (LR CPK 80 straipsnis), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad įpareigojimas sumokėti LR CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

Spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustato, ar egzistuoja bent vienas iš LR CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant asmuo turi būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina LR CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1935/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2003/2013). Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, bankų, kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui (LR CPK 178 straipsnis).

Įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad nepagrįstai neapribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (LR CPK 83 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantai už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 786,00 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėjo 50,00 Lt (156 b.l.), t.y. apie 6 procentus visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Nuo likusios šio mokesčio dalies sumokėjimo apeliantai prašė atleisti bei pateikė jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, t. y. 2013 m. birželio 3 d. Šiaulių Ragainės progimnazijos pažymą apie I. Č. darbo užmokesčio dydį už 2013 m. sausio – gegužės mėnesius, 2013 m. birželio 7 d. Šiaulių Stasio Šalkausko gimnazijos pažymą apie I. Č. darbo užmokesčio dydį už 2013 m. sausio – gegužės mėnesius, 2013 m. birželio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus pažymą apie J. Č. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. birželio 6 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus pažymą apie G. Č. registravimo darbo biržoje laikotarpius ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimą laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2013 m. balandžio 25 d. (159-163 b.l.), SODROS pažymas apie J. Č., G. Č. ir I. Č. įdarbinimus, priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. (139-150 b.l.), G. Č. individualios įmonės metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus (171-172 b.l., įmonės teisinio statuso įregistravimo pažymą (170 b.l.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. Č. pajamos sudaro 1241,30 Lt per mėnesį (140-141 b.l.), G. Č. šeimos pajamas sudaro sutuoktinės I. Č. gaunamas darbo užmokestis apie 680,00 Lt per mėnesį.

Remiantis ieškovės Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ pateiktais įrodymais nustatyta, jog J. Č. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – boksas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, rinkos vertė 363,00 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. Č. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21700,00 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85319,00 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (181-189 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtus duomenis pateikė ne apeliantai, nors turėjo tokią pareigą, o ieškovė teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantų mėnesinės pajamos bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys apie apeliantų turimą nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo spręsti dėl itin blogos apeliacinį skundą pateikusių asmenų turtinės padėties, kuri sudarytų apeliantų atleidimo nuo visos likusios 736,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies pagrindą. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad apelianto G. Č. teigimu, jis šiuo metu negauna jokių pajamų. Remiantis 2013 m. rugsėjo 9 d. SODROS pažyma, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. apeliantas gavo darbo užmokestį iš UAB „Tvorų tiekimas“ (200-203 b.l.) (vadovaujantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismo gauti duomenys iš informacinės sistemos, registrų).

Be to pažymėtina, kad apeliantai nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jie neturi lėšų bankų, kitų kredito įstaigų sąskaitose, nei vienas iš apeliantų nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, transporto priemones, šeimos sudėtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai nors ir nurodo, kad jų materialinė padėtis sunki bei tvirtina, kad savalaikiai nesugebėjo gauti teisinės pagalbos (16 b.l., 191 b.l.), tačiau nepateikė įrodymų apie tai ar kreipėsi dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, jeigu kreipėsi tai kokiu pagrindu buvo atsisakyta ją suteikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Toks asmuo turi pateikti teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 20 straipsnio 3 dalis). Jame, be kita ko, turi atsispindėti konkrečios teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Taigi, tik šios tarnybos sprendimas konkrečiai teisinei pagalbai yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Kaip jau minėta, apeliantai nepateikė įrodymų, jog jie nagrinėjamoje byloje turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tame tarpe ir naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio teise. Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki ( Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Remiantis išdėstytu, teismas vertina, kad apeliantai, siekdami pasinaudoti įstatymo suteikiama teise prašyti atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo, turėjo motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui duomenis, kurie atspindėtų visų rūšių apeliantų ir jų šeimos narių pajamas, taip pat pateikti duomenis apie turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kreipimąsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esant tokiai pateiktų įrodymų apie apeliantų turtinę padėtį apimčiai, atleisti apeliantus nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo. Tačiau įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apelianto G. Č. šeimos pajamas pripažįsta, kad prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies yra pagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, atsižvelgiant į papildomus duomenis bei byloje esančių duomenų visumą, siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo tinkamą realizavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliantų prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir apeliantai įpareigotini iki 2013 m. rugsėjo 23 d. papildomai primokėti pusę likusios mokėtinos sumos, t.y. 368,00 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo apeliantai atleistini (LR CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti.

Įpareigoti atsakovus J. Č. ir G. Č. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. už paduotą apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-2356-569/2013 m. papildomai primokėti 368,00 Lt žyminį mokestį.

Atsakovus J. Č. ir G. Č. nuo likusios 368,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, atleisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.