- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2-1935/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo, tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. A2-1981-221/2013 dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas M. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2283-413/2012, kurioje 2012 m. lapkričio 12 d. priimtu sprendimu už akių iš jo ieškovo J. K. teisių perėmėjos I. K. naudai buvo priteista 328 770 Lt skolos, 15 342,60 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2283-413/2012 nagrinėjimą pagal bendrąsias ieškininės teisenos bylų nagrinėjimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė atsakovui M. K. terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti – sumokėti 7 441 Lt žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Kauno apygardos teisme 2013 m. birželio 6 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jis yra bedarbis, negauna jokių pajamų, o bedarbio pašalpos mokėjimas baigėsi 2013 m. balandžio 30 d. Atsakovas nurodė, kad jo sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos. Atsakovas turi mažametį vaiką, gimusį 2011 m. liepos 4 d., kuriuo privalo rūpintis ir jį išlaikyti. Pagal LR norminius aktus bei antstolės S. V. patvarkymą atsakovas yra paskirtas jo areštuoto turto saugotoju, todėl privalo išlaikyti ir prižiūrėti jam priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovo žmona, A. K., šiuo metu yra vaiko priežiūros ir auginimo atostogose, todėl šeimos pajamas sudaro tik žmonos motinystės pašalpa ir simbolinės pajamos iš dalies dėstytojos etato Vytauto Didžiojo universitete. Šeimos pragyvenimui, turto išlaikymui bei priežiūrai, bankų finansiniams įsipareigojimams dengti nuolat trūksta lėšų, todėl atsakovo šeima privalo papildomai skolintis ir prašyti finansinės paramos iš artimųjų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi teismas nutarė grąžinti atsakovui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, todėl atsakovas prašė jį įskaityti, priimant prašymą dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 3 500 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sunkią materialinę padėtį, tačiau nepateikė įrodymų, kokio dydžio yra atsakovo žmonos gaunama motinystės pašalpa, kokias pajamas A. K. gauna iš dėstytojos etato Vytauto didžiojo universitete. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo ne tik duomenys apie šeimyninę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, bet taip pat duomenys iš registrų apie asmens turimą turtą, pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti duomenys. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų nei apie Lietuvos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nei apie turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo pateiktų duomenų visuma nesudaro pagrindo atleisti jį nuo beveik viso už prašymo dėl proceso atnaujinimą padavimą mokėtino žyminio mokesčio ir, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgęs į protingumo ir proporcingumo principus, įpareigojo atsakovą sumokėti 3 500 Lt.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas M. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti ir visiškai tenkinti jo 2013 m. birželio 5 d. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, atsižvelgiant į sunkią jo materialinę padėtį. Nurodė, kad sutuoktinės A. K. gaunamas pajamas sudaro 1524,71 Lt dydžio motinystės pašalpa ir 347,69 Lt darbo užmokestis. Visas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas. Atsakovo turimas pinigines lėšas bankų sąskaitose sudaro 16,46 Lt. Jo finansiniai įsipareigojimai finansų institucijoms per mėnesį sudaro 4 670,99 Lt, o bendra įsipareigojimų suma – 729 511,56 Lt. Todėl sumokėti 3 500 Lt žyminį mokestį atsakovas neturi jokių galimybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t.y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nutarties, kuria teismas atmetė apelianto prašymą dėl jo atleidimo nuo dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, teisėtumo klausimas. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo, paduodamas procesinį dokumentą, negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apelianto prašymą dėl jo atleidimo nuo 7341 Lt dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigodamas jį sumokėti 3500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, sprendė, jog apelianto turtinė padėtis nesudaro jo prašymo tenkinimo visa apimtimi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs ir įvertinęs apelianto M. K. turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui.
Remiantis bylos duomenimis bei apelianto M. K. kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, nustatyta, kad jis negauna jokių pajamų ir neturi piniginių santaupų banko sąskaitose. Kadangi apeliantas yra vedęs, vieninteles jo šeimos pajamas sudaro sutuoktinės A. K. gaunama 1524 Lt dydžio motinystės pašalpa ir 347 Lt dydžio darbo užmokestis Vytauto Didžiojo universitete (b.l. 54). Pašalpos mokėjimo terminas baigėsi 2013 m. liepos 4 d., vaikui suėjus dvejiems metams (b.l. 51). Nuo tos dienos A. K. įgijo teisę nutraukti atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai ir grįžti į darbą, kuriame iki išėjimo šių atostogų jos pajamos sudarė apie 4680 Lt. Susumavus šias galimas pajamas su jos gaunamu darbo užmokesčiu Vytauto Didžiojo universitete, bendra šeimos per mėnesį gaunamų pajamų suma sudarytų 5027 Lt.
Remiantis apelianto pateiktais įrodymais taip pat nustatyta, jog M. K. nuosavybės teise priklauso 59 700 Lt vertės 0,1283 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 30 100 Lt vertės 0,0634 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 441 000 Lt vertės gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (bendra Nekilnojamojo turto registre nurodyta statinių vertė 480 430 Lt). Nors apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, šie juridiniai faktai yra susiję su asmens įsipareigojimų nustatymu ir jų vertinimu, bet neturi teisinės reikšmės, sprendžiant apie apelianto turimą turtą ir jo vertę. Be to, remiantis Hipotekos registro duomenimis, sutartinės hipotekos šalys yra nurodžiusios bendrą apeliantui priklausančių įkeistų hipotekos objektų vertę – 1 707 490 Lt, kai tuo tarpu apelianto nurodoma visų jo įsipareigojimų finansų institucijoms suma sudaro 729 511,56 Lt. Hipotekos registro duomenimis, hipotekos prievolės įvykdymo terminas – 2045 m. rugpjūčio 23 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo šeimos mėnesinės pajamos bei Nekilnojamojo turto registro duomenys apie apelianto M. K. turimą nekilnojamąjį turtą, lyginant su jo vykdytinais įsipareigojimais, nesudaro pagrindo spręsti dėl blogos prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens turtinės padėties, kuri sudarytų apelianto atleidimo nuo 7341 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies pagrindą. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė dėl apeliantui priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikyto arešto. Nekilnojamojo turto areštas leidžia daryti išvadą dėl galimai egzistuojančių laikinų finansinių sunkumų, susijusių su disponavimo turtu apribojimais, tačiau tai nesudaro asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindo.
Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jų tikslą bei paskirtį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro skundžiamos nutarties pakeitimo ar jos panaikinimo teisinio pagrindo. Todėl apeliantui nustatytinas terminas 3500 Lt daliai žyminio mokesčio sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui M. K. terminą iki 2013 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų Lt) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Kauno apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.