Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2026 m. kovo 3 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti 2017 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo, Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171220-00101 ir 2017 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 (toliau – ir privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą 9 (devyniems) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad jam priklauso sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini) Palanga (toliau – ir sandėlis) ir negyvenama patalpa, esanti pastate sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – negyvenama patalpa), kuriuos pareiškėjas paveldėjo iš mamos O. R. (toliau – ir mama). Mama savavališkai perstatė sandėlį, jį padidindama, taip pat šalia jo savavališkai pastatė administracinį pastatą, dėl ko Inspekcija dėl šių pastatų fiksavo savavališką statybą, surašydama 2017 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-171219-00096, 2017 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-171219-00102 ir 2017 m. gruodžio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171220-00101, taip pat 2017 m. gruodžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-171218-00094, 2017 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD- 30-171219-00101 ir 2017 m. gruodžio 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105.

Akcentuoja, jog 2023 m. vasario 13 d. Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5-588/2023 ir teismas pareiškėjui nustatė 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui.

Inspekcija Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi jį paliko nepakeistą.

Pažymi, jog savavališkos statybos padarinių šalinimą buvo pradėjusi mama, kuri inicijavo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-379 (toliau – ir detalusis planas) sprendinių žemės sklype koregavimą, jį padalinant į atskirus sklypus ir nustatant teritorijos naudojimo reglamentus. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 9 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG158958, kuriose buvo pažymėta kad bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje reikalinga parengti detaliojo plano koncepciją. Koncepcija buvo parengta ir 2021 m. sausio 15 d. ir pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijai, tačiau jai nebuvo pritarta 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. (19.5E)-D3-675 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano koregavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, koncepcijos“ (toliau – ir raštas). Vienas iš motyvų, kad nebuvo atsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. REG1589588 punkto 5 dalį, t. y. detaliojo plano koncepcijos sprendiniai nesuderinti su žemės sklypų savininkais.

Tvirtina, jog pareiškėjas raštą Nr. apskundė Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmams ir teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4602-609/2021 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą bei įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bedrovės „Anarima“ 2021 m. sausio 15 d. prašymą dėl pritarimo detaliojo plano koncepcijai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-68-520/2023 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. LVAT motyvavo tuo, jog detaliojo plano koncepcijos sprendiniai nėra suderinti su žemės sklypo savininkais.

Atkreipia dėmesį, jog ne visi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, naudotojai pritarė detaliojo plano sprendiniams, todėl pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su patikslintu ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-64-1182/2025), prašydamas teismo leisti be atsakovų (žemės sklypo naudotojų) sutikimo parengti, suderinti, pasitvirtinti ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Anarima“ 2021 m. parengtą detaliojo plano koncepciją. Dėl užsitęsusio teisminio proceso pareiškėjas neturi galimybės laiku įvykdyti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6312-983/2024 nustatytas 12 mėnesių terminas baigiasi 2025 m. gegužės 15 d. Teigia, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimas gali užtrukti, kadangi byla yra didelės apimties, be to, pareiškėjui privalomųjų nurodymų įvykdyti iki šios datos taip pat nepavyks.

Inspekcija teismo prašo pareiškėjo prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad asmenys teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą turi teisę tik tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės pareiškėjui įteisinti savavališką statybą.

Be to, atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai juos įteisinant, t. y., kad būtų parengtas teritorijų planavimo dokumentas ir kita būtina dokumentacija, tačiau pareiškėjas nepagrindė prašymo privalomojo nurodymo terminą pratęsti 9 mėnesių terminui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalyku yra prašymo, kuriuo pareiškėjas prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171220-00101 ir 2017 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 įvykdymo terminą 9 (devyniems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas.

Inspekcija, vykdydama Priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas jai priskirtas funkcijas ir atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir jame esančių statinių faktinių aplinkybių patikrinimą bei 2017 m. gruodžio 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3566. Šio akto pagrindu buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas ir surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-171218-00094 ir privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. birželio 21 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardant savavališkai pastatyto neypatingojo statinio – stalių dirbtuvių dalis, esančias (duomenys neskelbtini), Palangoje nuomojamo valstybinės žemės sklypo šiaurinėje pusėje, paliekant pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. 2596-0004-8032, atitinkantį nuosavybės dokumentus ir statinio kadastro duomenis, nustatytus 2002 m. kovo 20 d., t. y. 36 m² bendro ploto. Taip pat 2017 m. gruodžio 1 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-3426. Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių pagrindu buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-171218-00096 ir privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. birželio 19 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriaunant savavališkai pastatytą administracinį neypatingąjį statinį, esantį šalia sandėlio (duomenys neskelbtini) Palangoje, nuomojamoje valstybinėje žemėje ir sutvarkant statybvietę.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5-588/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00451-2018-7) dalinai tenkintas pareiškėjo civilinis ieškinys: teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Inspekcijos administracinių aktų panaikinimo ir, tenkinant alternatyvų jo reikalavimą, nustatė 9 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, privalomųjų nurodymų įvykdymui.

Teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo pradėta teritorijų planavimo procedūra yra susijusi su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, yra pradėtos savavališkos statybos padarinių pašalinimo, įteisinant savavališką statybą, procedūros ir jų pareiškėjas negali laiku užbaigti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, teisinis reglamentavimas numato galimybę įteisinti savavališką statybą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pasibaigęs ir negali būti pratęstas, teismas patikslinto ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies, t. y. nustatė naują terminą įvykdyti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas konstatavo, kad 9 mėnesių terminas nėra per ilgas, yra pateisinamas, pakankamas ir objektyviai būtinas ieškovui savavališkos statybos įteisinimo veiksmams atlikti.

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-889/2023 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00451-2018-7) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistu.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6312-983/2024 pareiškėjo prašymą patenkino ir Inspekcijos privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 15 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-64-1182/2025 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00993-2023-4) pagal pareiškėjo patikslintą ieškinį dėl detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo be atsakovų (žemės sklypo naudotojų) sutikimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Šio teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neištaisė Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte nurodytų pastabų dėl detaliojo plano koncepcijos, todėl atsakovai, neturėdami pakankamai informacijos, koks bus galutinis pareiškėjo siūlomas detalusis planas tiek dėl esamų, tiek dėl naujai planuojamų servitutinių kelių bei susisiekimo galimybių ((ne)apsunkintas susisiekimas) su jiems priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, esančiais žemės sklype, pagrįstai baiminasi dėl galimų pasekmių patenkant į žemės sklype esančius statinius. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo siūlomoje detaliojo plano koncepcijoje nėra nurodyta, iš kur bus paimta žemė naujų kelių tiesimui, nepažeidžiant atsakovų interesus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas net nebandė tartis ar siūlyti kompensaciją atsakovams dėl galimų nepatogumų pagal siūlomą detaliojo plano koncepciją.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 7 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 20 d. civilinėje byloje Nr.: e2A-310-603/2026 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00993-2023-4) Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas, nepraleidęs teismo sprendimu nustatyto termino, 2025 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; LVAT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra nustatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Tos pačios nuostatos taikytinos ir teismui sprendžiant prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-415/2020).

Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatymas, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A283-822/2015). LVAT 2013-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 konstatavo, kad „<...> galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti“.

Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (LVAT 2020-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1144-415/2020, 2021-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A1757-525/2021).

Taigi, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti jei nustatomos bent dvi esminės sąlygos patvirtinančios, kad asmuo yra pradėjęs procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, jog asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą kartu su prašymu privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai.

Bylos bei „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pareiškėjui ir kitiems asmenims. Bendraturčiai nesutiko duoti rašytinį sutikimą atlikti statybos darbus, todėl pareiškėjas dar 2023 m. inicijavo civilinį ginčą bendrosios kompetencijos teisme, siekdamas be atsakovų (žemės sklypo naudotojų) sutikimo parengti, suderinti, pasitvirtinti ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, pagal parengtą detaliojo plano koncepciją. Taigi, pareiškėjas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą privalo statybos projektą suderinti su bendraturčiais arba gauti teismo leidimą vykdyti statybos darbus be bendraturčių rašytinių sutikimų. Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį dėl detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo be atsakovų (žemės sklypo naudotojų) sutikimo, atmetė.

Teismo vertinimu, dalis pareiškėjo veiksmų, susijusių su detaliojo plano rengimu be bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus negalėjo būti įtakojami pareiškėjo, nes jų atlikimas yra viešojo administravimo subjektų kompetencija. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas nustatytu terminu minėtų procedūrų iki galo atlikti negalėjo ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksmų.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį šiuo klausimu atmetė, kadangi pareiškėjas neištaisė Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte nurodytų pastabų dėl detaliojo plano koncepcijos. Teismas, įvertindamas tai, jog minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į ginčo klausimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, konstatuoja, jog tokios aplinkybės pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas laikytinos faktiniu pagrindu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui pratęsti.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

Pareiškėjas teismo prašo pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą 9 (devyniems) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-64-1182/2025 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00993-2023-4) 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo ieškinys atmestas konstatavus, jog ieškovas nepagrindė, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo be atsakovų sutikimo procedūra atitiktų tam prieštaraujančių atsakovų interesus ir pareiškėjui yra būtina gauti bendraturčių sutikimus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas 9 (devyniems) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra pernelyg ilgas įvertinus atliekamų procedūrų pobūdį.

Teisėjų kolegija sutinka su inspekcijos pozicija, jog terminas turi skatinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą ir jis negali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką, tačiau turi būti įvertinama ir savavališkos statybos padarinius siekiančio pašalinti asmens galimybė įtakoti tiek vykstančių teisminių procesų operatyvumą, tiek teritorijų planavimo ir statybos procese dalyvaujančių ir projektinę dokumentaciją ar jos pakeitimus derinančių institucijų veiklos operatyvumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstinas iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. gruodžio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171220-00101 įvykdymo terminą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-171221-00105 įvykdymo terminą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.