- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-183-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17819-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, A. J., R. B., Kauno apylinkės teismui, Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas – neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjo R. B. ir Kauno apylinkės teismo veiksmų atlikimas civilinėse bylose Nr. e2-3445-921/2019 ir Nr. e2S-566-260/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, R. B., Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M..
3. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, į ieškinį perkėlė kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesinių dokumentų tekstus, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigūnų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Teismo vertinimu, priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebūtų aišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo būtina atsikirsti.
4. Be to, anot teismo, iš reiškiamo ieškinio turinio taip pat matyti, kad ieškinys, iš esmės yra grindžiamas ne tik emocinio pobūdžio pasisakymais, bet ir deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais (pvz., „KAT teisėjas R. B. 2019-02-19 nutartyje Nr. e2S-566-260/2019 eilinį kartą tyčia atliko neteisėtus veiksmus“, „nepatogumais – laiko gaišinimu ir trukdymu gintis nuo rusų okupantų į 1944 metais pakartotinai okupuotą Lietuvą atgabento rusų kolonisto S. N. L. neteisėtų veiksmų įvairiose bylose“, „atnaujinant S. N. L. ieškovui neteisėtai sufabrikuotos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-302-540/2011 nagrinėjimą“, „trukdymu gintis nuo atsakovo policijos pareigūnu įdarbinto rusų kolonisto S. N. L. vykdyto ilgamečio V. J. persekiojimo, diskriminacijos, šmeižimo, organizuoto politinio kalinimo pasekmių dėl sovietinės Rusijos įvykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos, kolonizacijos, rusinimo, sovietinimo teisėtumo nepripažinimo, ieškovo atsisakymo tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose“, „rusų kolonistą S. N. L., dirbantį Kauno rajonos savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus viršininku“ ir pan.). Teismo vertinimu ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sistemingai teikia ieškinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmų, jam ne vieną kartą buvo išaiškinti ieškiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1757-924/2019), tačiau jis ir toliau teikia ieškinius su analogiškais trūkumais, todėl, teismo nuomone, ieškovui netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl tokio turinio ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, ieškovą diskriminuoja, tyčiojasi, žemina, nepagrįstai jį kaltina patyčiomis ir išreiškia niekinamąjį požiūrį tiek į patį ieškovą, tiek į Lietuvos valstybę, tiek į kitus asmenis, nukentėjusius nuo „okupacijos, sovietinimo, rusinimo, kolonizacijos“.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, į ieškinį perkėlė kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesinių dokumentų tekstus, teiginius dėl Lietuvos valstybės pareigūnų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. J. pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali nesutikti, kadangi ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Juolab, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. J. pateiktas ieškinys iš esmės yra grindžiamas emocinio pobūdžio pasisakymais, deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais.
13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitose civilinėse bylose ieškovui V. J. ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1749-273/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1289-480/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-638/2018 ir t. t.).
14. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Be to, kadangi ieškovas procesinius dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teikia sistemingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo netinkamą apelianto procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti. V. J. atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini daklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, tokios pozicijos, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2504-577/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).
15. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.