- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1289-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06886-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. J., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- B. D., S. N., S. N. L., V. B., S. K., V. G., A. E., E. R., V. F., R. O., G. V., D. Š., R. A., O. F., T. Š., A. K., R. S., Lietuvos policijos mokykla, Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14049-1070/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys: B. D., S. N., S. N. L., V. B., S. K., V. G., A. E., E. R., V. F., R. O., G. V., D. Š., R. A., O. F., T. Š., A. K., R. S., Lietuvos policijos mokykla, Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, policijos generalinis komisaras L. P., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius, S. S., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-asis teismo psichiatrijos skyrius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Ž. J., V. V., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierius, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetas, Europos Parlamentas, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje, Europos Komisija, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5059,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 255 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę. Ieškovas ieškinį grindžia deklaratyviais teiginiais dėl Lietuvos valstybės pareigūnų neva neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių veiksmų; jie nepagrindžiami jokiais argumentais. Dėl to, priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus reikia atsikirsti. Ieškovo ieškinyje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nurodyti 46 subjektai, tačiau nenurodomos aplinkybės dėl byloje priimtino teismo sprendimo įtakos šių subjektų teisėms ir pareigoms.Teismas nurodė, kad ieškovas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi. Šioje byloje pareikšto ieškinio priėmimas su trūkumais, kurie ieškovui buvo išaiškinti daugelio kitų civilinių procesų metu trukdytų civilinio proceso tikslui – operatyviai išnagrinėti ieškinio reikalavimus ir priimti pagrįstą sprendimą. Dėl to, atsižvelgiant į procesinę situaciją, kad ieškovas sistemingai teikia ieškinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmų, kad jam ne vieną kartą buvo išaiškinti ieškiniui dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės keliami reikalavimai, tačiau jis ir toliau teikia ieškinius su analogiškais trūkumais, ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 37-65). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, nes tokios aplinkybės yra nurodytos. Ieškovas prookupacinio režimo teismui nurodė daug neteisėtų ir nusikalstamų veikų požymius turinčių pareigūnais įdarbintų asmenų veikų ir jų pažeistus teisės aktus bei jų nuostatas. Ieškovas motyvuotai nurodė priimto sprendimo įtaką tretiesiems asmenims. Teisėja ieškovo ieškinio argumentus neteisėtai atmetė dar nepriėmusi ieškinio ir negavusi atsakovų atsikirtimų. Tariami „trūkumai“ nurodytini konkrečiai priėmus ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtą teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinę ir neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinys grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-576-738/2015, buvo pradėtas neteisėtai, kad teisėjai, išnagrinėję nurodytą baudžiamąją bylą pirmoje instancijoje bei apeliacine ir kasacine tvarka, atliko neteisėtus veiksmus, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, o ieškinyje nurodyti prokurorai, teisėjai pažeidė ieškovo procesines teises baudžiamojo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes iš apelianto ieškinio turinio nustatyta, kad apelianto teiginiai nepagrindžiami jokiais argumentais ir įrodymais, be to, jie iš esmės yra dar ir įžeidžiančio pobūdžio. Ieškovas ieškinyje vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius („...policijos pareigūnu įdarbintas asmuo rusų kolonistas S. N. L. su grupe policijos pareigūnais įdarbintų asmenų...“, „...Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbinta S. N....“, „...Kauno apylinkės teisme teisėja įdarbinta B. D....“ ir kt.) kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, pobūdžio. Apelianto atskirajame skunde taip pat iš esmės nurodomos deklaratyvios bei įžeidžiančio pobūdžio aplinkybės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susidariusią procesinę situaciją, pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta apeliantui teisės kreiptis į teismą, parengus įstatymo nustatytos formos ir turinio procesinį dokumentą (CPK 111, 135 straipsniai).Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.