Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1757-924/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2S-1757-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12410-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
A. J., Kauno apylinkės teismas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1757-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12410-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20425-1026/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys A. J., Kauno apylinkės teismas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 24 950,17 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 10 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi V. J. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinyje yra užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio nuostatų. Ieškovas, procesiniuose dokumentuose naudodamas užgaulią, neigiamą reikšmę turinčią ir įžeidžią leksiką Lietuvos valstybės, jos institucijų ir pareigūnų atžvilgiu negali tikėtis veiksmingos teisinės gynybos. Teismui skirti procesiniai dokumentai nėra vieta, skirta dalyvaujančių byloje asmenų patyčioms surašyti. Teismo įsitikinimu, tokie pasisakymai rodo ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, jais siekiama pažeminti asmenis, todėl konstatuotinas netinkamas ieškovo procesinis elgesys, kuris kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir prilyginamas piktnaudžiavimui teise.

4. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 113, 114, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Ieškovas sistemingai reiškia įvairiausius procesinius dokumentus, kurie neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų ir skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, nors ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais ieškovui išsamiai išaiškino procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, reikšdamas nepagrįstus nušalinimus, bei civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, taip pat procesinių dokumentų ir jų priedų tinkamą pateikimo formą, todėl spręstina, jog procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Tai, kad procesiniuose dokumentuose neturi būti įžeidžiančių, niekinančių proceso dalyvius, Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus formuluočių, o vien šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismas sprendė, kad toks sisteminis procesinių dokumentų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Ieškovui teikiant ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, laikytina, asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl jo ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį kaip neteisėtą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti (b. l. 23). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė apelianto teisę į teisingą procesą, žodžio laisvę, diskriminuoja apeliantą ir trukdo lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti procese. Ieškinys atitinka visus CPK procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluotas aiškiai ir tinkamai, teismas nenurodė jokių esminių trūkumų, kuriuos reikėtų šalinti. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, jei ieškinio trūkumų yra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtą teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

9. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113 - 115 straipsniuose ir papildomus reikalavimus, numatytus 135 straipsnyje. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas naudoja įžeidžią, užgaulią retoriką tiek valstybės įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu

12. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes iš apelianto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinyje vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius („... prookupaciniam režimui eilinį kartą neteisėtai pagrobus ieškovo pinigines lėšas...“ „... prookupacinio režimo teismų gali prašyti ...“, „... KMAT bei KMAT pirmininko, antikonstitucinio prookupacinio režimo „teisingumo ministro“...“, „... vyraujančiam politiniam prookupaciniam režimui ...“, „... masyvių ir sistemingų prookupacinio režimo institucijų vykdomų pažeidinėjimų, persekiojimo“, „... prookupacinio režimo teismai ...“, „... pavertęs skolininku prookupacinis režimas sufabrikavo vykdomąjį įrašą ...“, „... Kauno chuntos dengiamą ...“, „... prookupacinio prosovietinio režimo „nepriklausomoje“ „teisinėje“ Lietuvos Respublikoje ...“ ir kt.), kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis. Apelianto atskirajame skunde taip pat iš esmės nurodomos deklaratyvios bei įžeidžiančio pobūdžio aplinkybės.

13. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, pagrįstai pripažino, kad ieškovas, sisteminis procesinių dokumentų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

14. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio ieškovo elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovo teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susidariusią procesinę situaciją, pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovo ieškinį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas