Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12096-950/2019, kuria ieškovo V. J. ieškinys atsakovei I. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų G. G., A. J. ir antstolis S. U., laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Dėl prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos kompetentingą instituciją.

10. Ieškovas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir administracinį teismą, prašant spręsti ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimus.

11. Ieškovo identiški prašymai dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą bei kompetentingą Europos Sąjungos instituciją buvo pateikti Kauno apygardos teismui kartu su ieškovo atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi minėtų ieškovo prašymų netenkino, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ieškovo nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl tenkinti apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ str. 6 d.), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui ieškinį elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 68-72).

12. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo identiški prašymai dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos kompetentingą instituciją apeliacinėje instancijoje jau buvo išspręsti, o ieškovas teikdamas pakartotinai minėtus prašymus jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl ieškovo prašymai netenkintini remiantis šios nutarties 11-ame punkte nurodytais motyvais.

Dėl atskirojo skundo

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo įpareigotas pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: 1) teismui pateikti ieškinį raštu (CPK 111 str. 1 d.), atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 6, 7 punkto, 113, 114 straipsnių reikalavimus arba pateikti ieškinį naudojantis LITEKO VEP posistemiu; 2) teismui pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų (egzempliorių), kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, taip pat pateikti tinkamos formos visus ieškinio priedus, atitinkančius CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas; 3) pateikti duomenis apie už ieškinį sumokėtą 100,00 Eur žyminį mokestį. Patikslintą ieškinį ieškovas pateikė elektroniniu paštu, ne per LITEKO VEP posistemį ir nepasirašytą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas nepateikė ieškinio priedų egzempliorių (kopijų), kurias teismas galėtų išsiųsti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo už ieškinį sumokėtą 100,00 Eur žyminį mokestį.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti ieškovui terminą tiems patiems ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi tokios galimybės CPK 115 straipsnio nuostatose nėra numatyta.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai dėl ieškovo lėšų popieriui ir spausdintuvui įsigyti neturėjimo, dėl procesinių dokumentų pateikimo elektroniniu paštu galimybės ir pasirašymo elektroniniu parašu, dėl žyminio mokesčio dydžio bei jo įskaitymo jau buvo įvertinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartyje, kadangi šiais argumentais ieškovas taip pat grindė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti, pakartotinai šių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo atskirojo skundo argumentų dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Šiuos argumentus ieškovas nurodė tik atskirajame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodyta įstatymo nuostata taip pat taikytina nagrinėjant atskiruosius skundus, kadangi pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo, kaip ir apeliacinio, skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama, vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

18. Pažymėtina, kad CPK normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir t.t. ).

20. Iš ieškovo ieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius („...KMAT bei KMAT pirmininko, antikonstitucinio prookupacinio režimo „teisingumo ministro“...“, „... prookupacinis režimas „nepriklausomoje“, „teisinėje“ Lietuvos Respublikoje ...“, „prookupacinio režimo „teisėja“ nusikaltimų prieš lietuvių tautą bei genocido vykdymui įdarbinta, „... Kauno teisėsaugininkų „chunta“, „... „teisėjos“ yra prookupacinio režimo neteisėtai atsisakomos teisti nusikaltėlė...“ ir k.t.), kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks ieškovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas ieškovo atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo dokumentų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui bei atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas pateikia popierine forma ir ranka pasirašytus. Taigi ieškovas turi visas galimybes pateikti procesinius dokumentus teismui laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir teisėtai ieškovo ieškinį laikė nepaduodu bei jį grąžino ieškovui. Pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.