Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria ieškovo O. C. ieškinys atsakovei D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25163-1087/2019 ir priteisti iš atsakovės sūnaus O. C. išlaikymui po 200 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank; sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą;

2) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y.: atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tokia tvarka: 1 etapas – atsakovė su vaiku bendrauja ne mažiau kaip po 1 (vieną) valandą kiekvieną šeštadienį dalyvaujant ieškovui, arba bet kuriuo atsakovės pasirinktu metu kartu bendraujant psichologui ir/ar vaikų teisių apsaugos specialistui, tačiau ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę. 2 etapas – atsakovei bent tris mėnesius išlaikius pastovų bendravimą su sūnumi pagal pirmąjį etapą, atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. 3 etapas – atsakovei antrą etapą vykdant vienerius metus, vaikas su atsakove praleidžia kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. bei grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. 6 atsakovei nevykdant bent vieno iš bendravimo su vaiku etapo arba vykdant netinkamai, nesilaikant nustatytos tvarkos, bendravimas su vaiku vykdomas pagal pirmojo etapo tvarką, o kiti etapai pradedami vykdyti paeiliui tik tada, kuomet tinkamai vykdomas nustatytą terminą etapas einantis prieš tai. Apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip 48 valandos iki numatomo susitikimo laiko, atsakovė privalo informuoti ieškovą sms žinute. Dėl objektyvių priežasčių (vaiko ligos, būrelių, suplanuotų vaiko švenčių, gimtadienių) susitikimas gali būti perkeliamas į kitą šalių suderintą dieną;

3) nustatyti juridinį faktą, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos yra įvykdęs išlaikymo prievolę atsakovei;

4) priteisti iš atsakovės 2 730 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

5) priteisti iš atsakovės 1 360,66 Eur vaiko pinigus;

6) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovas Kauno apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

12. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, kuomet taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, kuomet, kai nustatomi neesminiai trūkumai arba netikslumai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas.

13. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje buvo nurodyti šie ieškinio trūkumai: 1) nepareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 2) reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos yra įvykdęs išlaikymo prievolę atsakovei, yra nenagrinėtinas, todėl tikslintinas; 3) pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovo nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu. Skundžiamoje 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumo dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie ieškovo išlaikymo prievolės įvykdymą ir trūkumo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovo nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu.

15. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013).

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu duomenų apie ieškovo vaiko O. C. gyvenamąją vietą nepateikimas nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, kuriam pašalinti buvo būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Sutiktina su apeliantu, kad aplinkybė apie vaiko gyvenamąją vietą, įskaitant ir aplinkybė, nuo kada vaikas gyvena su apeliantu, gali būti įrodinėjama ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Dėl nagrinėjamos bylos ypatumų, atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį sprendžiant klausimus dėl vaiko teisių, minėtus duomenis teismas gali gauti iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (pav. Gyventojų registro) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos yra įvykdęs išlaikymo prievolę atsakovei, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

18. Pažymėtina, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Kaip buvo minėta, teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Ieškovo pareiga - aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, bei aiškiai suformuluoti teismui reikalavimą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Taigi prašydamas nustatyti faktą, ieškovas žino arba bent turi žinoti, kokios jo asmeninės ar turtinės teisės ar pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ir tai nurodyti ieškinio pareiškime.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kurį pirmosios instancijos teisme atstovauja profesionalus teisininkas (advokato padėjėja), ieškinyje nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia reikšdamas reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kokią subjektinę teisę įgytų arba kokia jo pareiga pasibaigtų, nustačius reikalaujamą juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-311-1075/2019 (skunde nurodytas klaidingai bylos numeris Nr. e3K-3311-1075/2019) nebuvo reiškiamas reikalavimas nustatyti juridinį faktą dėl išlaikymo prievolės įvykdymo, minėtoje nutartyje nėra teiginio „Išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą jis yra įvykdęs, o ne atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas.“ Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas atitinka šios nutarties 17 punkte nurodytus reikalavimus, nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas. Be to, esant tokiai išvadai atsiranda pagrindas atsisakyti priimti tokį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne šalinti ieškinio trūkumus.

20. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo O. C. ieškinio atsakovei D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.