- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-560-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07932-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. L. (S. L.), valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų S. N. L. bei Lietuvos valstybės solidariai priteisti 3 633,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti sekančius atsakovų S. N. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą: 1) 2010-08-20 akte Nr. 20-65-8-S-2027 „DĖL INFORMACIJOS“ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės direktorei V. M.: „Pil. V. J. minėdamas, kad nubaustas neteisėtai kelių policijos, kad nepatenkintas valdžia, policija ir kitais valdžios organais, svajoja būti deportuotas iš Lietuvos. Mūsų žiniomis pil. V. J. turi psichinę negalią, todėl buvo bandoma jį nuraminti, į ką pil. V. J. atsakė, kad jis nemato kitos išeities kaip nusižudyti policijos akivaizdoje. Pil. V. J. išsivėrė kelnių diržą ir apsivyniojo aplink kaklą. Tai pamatę policijos pareigūnai suėmė pil. V. J. už rankų, paguldė ant kabinete esančių kėdžių ir, bandydami nuimti nuo pil. V. J. kaklo diržą, jį suplėšė.“ „Laukiant medicinos darbuotojų, pil. V. J. elgėsi nevienodai, t. y. nusiraminęs kalbėjo aiškiai ir rišliai, po to staiga pradėjo šaukti pagalbos, po to vėl nusiramino, kaltino policijos pareigūnus susidorojimu su D. K.. Minėjo, kad geria vaistus, vienu momentu apgailestavo dėl savo poelgio policijos nuovadoje“. „Vadovaujantis aukščiau minėtu Generalinio komisaro įsakymu, duomenis apie pil. V. J. bus įrašyti į apylinkės bylą ir jo elgesiu bus domimasi, todėl prašome Jūsų pateikti mums kvalifikuotą atsakymą, kokie yra pirminės asmens psichikos patikrinimo rezultatai, ir ar vis dar yra grėsmė, jog pil. V. J. gali padaryti žalą sau ir aplinkiniams“. 2) S. N. L. 2011-01-11 tarnybiniame pranešime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. paskleistą informaciją: „vairuotojas policijos pareigūnams žinomas kaip psichinę negalią turintis asmuo pil. V. J.“; priteisti solidariai iš atsakovų S. N. L. ir Lietuvos valstybės ieškovui bylinėjimosi išlaidas (bylos dalies 1 t., b. l. 1–50; 5 t., b. l. 93–122). Kauno apylinkės teismo nutartimis 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. (nutartyse suklysta – nurodyti 2016 m., o turi būti 2017 m.) ieškovui buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti atsakovą, tiksliai įvardinti atsakovu nurodytą fizinį asmenį, iš ieškinio pašalinti perteklinę informaciją, nesusijusią su bylos dalyku, sukonkretinti reikalavimus, dėl kurių duomenų neatitikimo tikrovei ir žeminančių ieškovo garbę bei orumą kreipiamasi į teismą, pabaigti ar patikslinti kai kurias pastraipas, patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimus arba ieškinio aplinkybes, pateikti visus ieškinio prieduose nurodytus dokumentus, pateikiamų dokumentų kopijas patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, aprašyti nuotraukas, nurodant, kokias aplinkybes jos patvirtina, iš ieškinio pašalinti trečiaisiais asmenimis nurodytas įstaigas ar institucijas, kurios nėra suinteresuotos būsimu šios bylos sprendimu, iš ieškinio pašalinti prašymą atlikti ekspertizę. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui terminą patikslinto ieškinio, pateikto teisme 2017 m. balandžio 24 d., trūkumams pašalinti. Teismas, palyginęs 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. gautus ieškinius, nustatė, kad ieškiniuose nurodytos aplinkybės yra kartojamos. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 19 d. yra priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kurios ieškovas iki patikslinto ieškinio pateikimo nėra gavęs, taigi, ieškovo patikslintas ieškinys yra pateiktas neįvertinus teismo nutartyje jam nurodytų trūkumų. Teismas sprendė, kad ieškovas privalo viename procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodyti visus savo reikalavimus ir visas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, nurodyti įrodymus, atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje jam nurodytus ieškinio trūkumus, kad teismui ir kitiems bylos dalyviams būtų visiškai aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1642-221/2017) panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas V. J. pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti, kiti ieškinio trūkumai turėjo būti konkrečiai įvardinti, nustatant ieškovui V. J. pakankamą terminą jiems pašalinti.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1643-221/2017) panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į nurodytus ieškinio trūkumus Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, kuri yra panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi. Kauno apylinkės teismas, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iš naujo spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, pakartotinai nustatė ieškovui V. J. terminą ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti: 1) galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente, kad teismui ir visiems bylos dalyviams būtų aiškios aplinkybės bei reikalavimai; 2) sukonkretinti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai); 3) iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-2435-896/2017) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 25 d. buvo gautas ieškovo V. J. ieškinys po trūkumų šalinimo (5 t., b. l. 93–122).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį, patikslintą ieškinį ir ieškinį po trūkumų šalinimo laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui.Teismas nurodė, kad ieškinio pateikimas su tapačiais trūkumais reiškia, jog ieškovas, žinodamas teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Teismas pažymėjo, kad teismas neatsisakė priimti ieškinio ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, sudarydamas ieškovui galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nors aukštesnių teismų praktikoje dėl tokio šalies elgesio ieškinį atsisakoma priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-157-275/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-803-450/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1382-450/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2084-340/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017 ir kt.). Teismas nurodė, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino – nepašalino įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančių apibūdinimų bei pareiškimų valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu, o CPK nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teisėja įdarbinta V. B. yra aiškiai šališka, nepripažįsta Konstitucijos ir įstatymų. Teisėja Lietuvos okupaciją ir kolonizaciją nepagrįstai ir neteisėtai laiko ieškinio trūkumais.Rusų kolonisto S. N. L. nusikaltimų, dengiamų prookupacinio režimo „prokuratūros“ ir „teismų“, įvardijimą teisėja nepagrįstai laiko „tautine neapykanta“, o Lietuvos okupacijos ir kolonizacijos, sovietinimo, rusinimo ieškovui padarytą žalą – „įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimais“. Tuo teisėja nepagrįstai ir neteisėtai atvirai niekina ir žemina ieškovą kaip lietuvį ir Lietuvos pilietį dėl jo tautybės ir politinių pažiūrų, objektyvių ieškinio aplinkybių nurodymo.Teisėja įdarbinta V. B. nenurodė jokių konkrečių ieškinio duomenų, kurie būtų įžeidžiančio pobūdžio ar išreiškia tautinę neapykantą ir kuo tas pobūdis bei „neapykanta“ pasireiškia.Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padėkojo už rusų kolonisto S. N. L. veiksmus, kas irgi paneigia teismo nutarties ir kaltinimų tautine neapykanta, įžeidinėjimų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo V. J. ieškinys, patikslintas ieškinys ir ieškinys po trūkumų šalinimo laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo.Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto 2017 m. spalio 25 d. ieškinio po trūkumų šalinimo (5 t., b. l. 93–122) turinio matyti, kad ieškovas vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio. Ieškinyje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)” Nagrinėjamu atveju pacituota tik dalis ieškovo vartojamų įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimų, tačiau panašaus pobūdžio apibūdinimai yra visame ieškinio tekste. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, (civilinės bylos Nr. 2S-2435-896/2017) išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio trūkumų, t. y. iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laiko esminiais, neatitinkančiais ieškinio turiniui keliamų reikalavimų bei galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente.Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad teismas neatsisakė priimti ieškovo ieškinio ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, sudarydamas ieškovui galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nors aukštesnių teismų praktikoje dėl tokio šalies elgesio ieškinį atsisakoma priimti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį ir ieškinį po trūkumų šalinimo laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui.Pažymėtina, kad ieškovui, ne kartą reiškusiam panašaus pobūdžio ieškinius, buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, tačiau ieškovas vėl teikia įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus ir, žinodamas ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, sąmoningai jų nevykdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto ieškinyje vartojami įžeidžiančio pobūdžio teiginiai apie Lietuvos valstybę, jos institucijas ir jose dirbančius pareigūnus bei kitus asmenis negali būti vertinami kitaip, kaip tik sąmoningas siekis sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas bei naudojimasis teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį. Tokios pozicijos, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2504-577/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, V. J. nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių nurodytos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Iš atskirojo skundo turinio taip pat matyti, kad jis didžiąja dalimi nurodo aplinkybes, kurios tik dar kartą patvirtina ieškovo teikiamų procesinių dokumentų įžeidžiantį pobūdį,Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimui spręsti tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas V. J. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.