- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1642-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07932-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų S. N. L. ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti 3 633 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti atsakovų S. N. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą: 1) 2010 m. rugpjūčio 20 d. akte Nr. 20-65-8-S-2027 „DĖL INFORMACIJOS“ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės direktorei V. M.: „Pil. V. J. minėdamas, kad nubaustas neteisėtai kelių policijos, kad nepatenkintas valdžia, policija ir kitais valdžios organais, svajoja būti deportuotas iš Lietuvos. Mūsų žiniomis pil. V. J. turi psichinę negalią, todėl buvo bandoma jį nuraminti, į ką pil. V. J. atsakė, kad jis nemato kitos išeities kaip nusižudyti policijos akivaizdoje. Pil. V. J. išsivėrė kelnių diržą ir apsivyniojo aplink kaklą. Tai pamatę policijos pareigūnai suėmė pil. V. J. už rankų, paguldė ant kabinete esančių kėdžių ir, bandydami nuimti nuo pil. V. J. kaklo diržą, jį suplėšė.“ „Laukiant medicinos darbuotojų, pil. V. J. elgėsi nevienodai, t. y. nusiraminęs kalbėjo aiškiai ir rišliai, po to staiga pradėjo šaukti pagalbos, po to vėl nusiramino, kaltino policijos pareigūnus susidorojimu su D. K. Minėjo, kad geria vaistus, vienu momentu apgailestavo dėl savo poelgio policijos nuovadoje“. „Vadovaujantis aukščiau minėtu Generalinio komisaro įsakymu, duomenis apie pil. V. J. bus įrašyti į apylinkės bylą ir jo elgesiu bus domimasi, todėl prašome Jūsų pateikti mums kvalifikuotą atsakymą kokie yra pirminės asmens psichikos patikrinimo rezultatai, ir ar vis dar yra grėsmė, jog pil. V. J. gali padaryti žalą sau ir aplinkiniams.“; 2) S. N. L. 2011 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. paskleistą informaciją: „vairuotojas policijos pareigūnams žinomas kaip psichinę negalią turintis asmuo pil. V. J.“; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas sprendė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų, 2 dalies reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad ieškinio faktinis pagrindas nenurodytas konkrečiai ir aiškiai, ieškinio pagrindas, kaip ir reikalavimai, suformuluoti pernelyg painiai ir nesuprantamai, dėl netinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo yra neaiškūs ieškinio pagrindas bei ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apsunkinamas; formuluojant tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek reikalavimus, būtina vengti abstrakčių ir deklaratyvių formuluočių, privalu aiškiai ir tiksliai įvardinti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai; kai ieškinys reiškiamas dėl pareigūno veiksmų atlikimo, žalą atlygina institucija valstybė, atstovaujama tos institucijos, dėl kurios pareigūno veiksmų padaryta žala, bet ne pats pareigūnas, todėl tikslinga patikslinti atsakovą; be to, atsakovu nurodytas fizinis asmuo netiksliai įvardintas – pateiktuose ieškinio prieduose yra duomenys tik apie S. L., bet ne N.; nurodyta perteklinė informacija, kurios atžvilgiu nereiškiami reikalavimai, atsakovo – fizinio asmens tautybės apibūdinimai, nesusiję su bylos dalyku, apsunkinantys ieškovo ieškinio reikalavimų argumentacijos pateikimą; netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą duomenų, nes iš ieškinio aplinkybių matyti, jog dalis duomenų buvo ir atitiko įvykius, todėl būtina sukonkretinti reikalavimus, dėl kurių duomenų neatitikimo tikrovei ir žeminančių ieškovo garbę bei orumą kreipiamasi į teismą; kai kurios ieškinio pastraipos neišbaigtos ir nėra aišku, ką norėta pasakyti; ieškinyje minimi atsakovais ne vienas, bet keli fiziniai asmenys, todėl būtina arba patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimus, arba ieškinio aplinkybes; nepateikti visi prieduose nurodyti dokumentai, todėl būtina teismui pateikti trūkstamus dokumentus; prieduose pateikiami ne visi dokumentai patvirtinti pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus – nepateikti jų originalai arba kopijos (skaitmeninės kopijos), patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens, nuotraukos neaprašytos ir neaišku, kokias ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo reikalavimų aplinkybes patvirtina trečiaisiais asmenimis nurodytos įstaigos ar institucijos, kurios nėra suinteresuotos būsimu šios bylos sprendimu, todėl nėra pagrindo jų traukti į bylą trečiaisiais asmenimis; kadangi ieškovas reiškia ieškinį dėl savo garbės ir orumo gynimo, o ne dėl fizinio asmens neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo, tai šioje civilinėje byloje ieškovo nurodyta ekspertizė neatliekama, dėl asmens neveiksnumo tam tikroje srityje gali kreiptis tik įstatyme nurodyti asmenys.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nutartis priimta, neišnagrinėjus ieškovo V. J. pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo.
4.2. Pažeistos CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
4.3. Nutartis priimta atgaline data – 2016 m. balandžio 19 d.
4.4. Teismas vilkino bylos nagrinėjimą, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes nutartis ieškovui išsiųsta 2016 m. balandžio 20 d., t. y. po 1 metų ir 5 dienų.
4.5. Nutartyje nenurodyta teismo posėdžių sekretorė, tuo pažeidžiant CPK 291 straipsnio 1 dalį.
4.6. Nenurodyta, kokių konkrečių CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų reikalavimų neatitinka ieškinys.
4.7. Nenurodyta, kokių dokumentų ieškovas V. J. nepridėjo prie ieškinio.
Atsiliepimas
4.8. Atsakovas S. N. L. įvardintas tiksliai, jo tautybės nurodymas nelaikytinas ieškinio trūkumu.
4.9. Ieškovas V. J. gali užbaigti nebaigtas ieškinio pastraipas ir patikslinti ieškinį, tačiau dėl ieškinio apimties tam turi būti suteiktas ilgesnis nei 7 dienų terminas.
4.10. Pasisakant dėl ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų, netinkamai taikyta CPK 47 straipsnio 1 dalis.
4.11. Netinkamai vertintas teismo psichiatrijos ekspertizės byloje atlikimo tikslas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti atsakovą, tiksliai įvardinti atsakovu nurodytą fizinį asmenį, iš ieškinio pašalinti perteklinę informaciją, nesusijusią su bylos dalyku, sukonkretinti reikalavimus, dėl kurių duomenų neatitikimo tikrovei ir žeminančių ieškovo garbę bei orumą kreipiamasi į teismą, pabaigti ar patikslinti kai kurias pastraipas, patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimus arba ieškinio aplinkybes, pateikti visus ieškinio prieduose nurodytus dokumentus, pateikiamų dokumentų kopijas patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, aprašyti nuotraukas, nurodant, kokias aplinkybes jos patvirtina, iš ieškinio pašalinti trečiaisiais asmenimis nurodytas įstaigas ar institucijas, kurios nėra suinteresuotos būsimu šios bylos sprendimu, iš ieškinio pašalinti prašymą atlikti ekspertizę.
Ieškovo V. J. ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. balandžio 13 d. Skundžiama nutartis, kuria buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, buvo priimta 2017 m. balandžio 19 d. Ieškovo V. J. patikslintas ieškinys ir pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. balandžio 24 d., t. y. po 2017 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, nes buvo neišnagrinėtas ieškovo V. J. pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo. Taip pat ieškovas V. J. nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad, pažeidžiant CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundžiama nutartimi buvo nustatytas trumpesnis nei 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Iš apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad ieškovui V. J. buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas V. J. taip pat nepagrįstai nurodo skundžiamą nutartį buvus priimtą atgaline data ar ją jam išsiuntus po 1 metų ir 5 dienų, nes akivaizdu, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant nutarties datą. Taip pat kaip nepagrįstas vertintinas atskirojo skundo argumentas dėl skundžiamoje nutartyje nenurodytos teismo posėdžio sekretorės, kadangi nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo priimta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant teismo posėdžių sekretorei.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio trūkumų nustatė nepagrįstai, dalį jų įvardijo netiksliai, taip apsunkindamas ieškovui V. J. galimybę juos tinkamai pašalinti.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas V. J. pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo bei garbės ir orumo gynimo, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovo V. J. teigimu, neteisėtais atsakovų veiksmais, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, buvo apšmeižtas ir pažemintas. Nors tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, kai kurios aplinkybės dėstomos painiai, perrašant daugybę įvairių institucijų raštų, nedarant konkrečių išvadų ir apibendrinimų, tačiau ieškovas V. J. esmines faktines aplinkybes ieškinyje išdėstė. Be to, aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovo V. J. argumentai neįtikino teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovo V. J. reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde ieškovas V. J. nurodo sutinkantis užbaigti nebaigtas ieškinio pastraipas ir patikslinti ieškinį, tik prašo suteikti ilgesnį nei 7 dienų terminą šiems veiksmams atlikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad kai kurios ieškinio pastraipos neišbaigtos ir nėra aišku, ką ieškovas V. J. nori jomis pasakyti, neįvardijo konkrečių neišbaigtų ir dėl to neaiškių pastraipų, ieškinio puslapių, kuriuose jos yra, taip pat pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė ieškovui V. J. ieškinio pagrindą suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, neįvardindamas konkrečių tikslintinų aplinkybių, tokiu būdu apsunkindamas ieškovui V. J. galimybę tinkamai pašalinti ieškinio trūkumus. Nustatydamas terminą užbaigti ieškinio pastraipas ir patikslinti ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas turi konkrečiai įvardinti tikslintinas ieškinio dalis ir aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas V. J. taip pat suformulavo ieškinio dalyką – priteisti jam solidariai iš atsakovų 3 633 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti tam tikrus duomenis apie ieškovą neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog dalis duomenų buvo ir atitiko įvykius, nepagrįstai laikyta ieškinio trūkumu, nes teismui nesuteikti įgaliojimai nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, be to, ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinio reikalavimas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo V. J. nurodytas ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluotas, be to, teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, susijusiais su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi.
CPK 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; CPK 111 straipsnio, nustatančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą ir turinį, 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys.
Vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; 3 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. CPK 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, jog ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Būtent procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Kitu atveju, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad, ieškiniui turint kitų trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovui V. J. pakeisti atsakovą, atsakovais įtraukti kitus asmenis (pirmosios instancijos teismas konkrečiai jų neįvardijo), tačiau, ieškovui V. J. nesutinkant pakeisti atsakovą, įtraukti į bylą atsakovais kitus asmenis, tai nesudaro teismui kliūčių priimti tokį ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Aplinkybė, kad ieškovas V. J. įvardindamas atsakovą S. L., nurodė jo tėvavardį ir tautybę, taip pat negali būti laikomas esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio.
Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį. CPK 47 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva (1 dalis), taip pat nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, savo iniciatyva motyvuota nutartimi jį pašalinti iš bylos (5 dalis). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodė įstaigų ar institucijų (pirmosios instancijos teismas konkrečiai jų neįvardijo) įtraukimą trečiaisias asmenimis, nes asmens pašalinimo iš bylos klausimas gali būti išspręstas paties teismo, sudarant prielaidas operatyviam bylos nagrinėjimui.
Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepateikti visi prieduose nurodyti dokumentai, prieduose pateikiami ne visi dokumentai patvirtinti pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuotraukos neaprašytos ir neaišku, kokias ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo reikalavimų aplinkybes patvirtina, tačiau neįvardijo konkrečių trūkstamų ieškinio priedų, taip pat dokumentų, kurių kopijos nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, nuotraukų, kurios nėra aprašytos. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas V. J., jo paduoto ieškinio apimtis yra 50 lapų, prie jo pridedama 115 priedų, todėl pirmosios instancijos teismui nenurodžius, kurių ieškinio priedų nepridėjo ieškovas V. J., taip pat nedetalizavus kitų paminėtų ieškinio trūkumų, jų šalinimas yra apsunkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamoje nutartyje kaip ieškinio trūkumą nurodė tai, jog ieškovas V. J. nepagrįstai reiškia prašymą byloje atlikti ekspertizę. Ekspertizės skyrimo klausimas yra teismo prerogatyva, todėl tokio procesinio prašymo nurodymas ieškinyje negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu kliūtis jį priimti.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti, kiti ieškinio trūkumai turi būti konkrečiai įvardinti, nustatant ieškovui V. J. pakankamą terminą jiems pašalinti.
Nurodytų argumentų pagrindu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.