- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-2435-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07932-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Policijos departamentui, Policijos generaliniam komisarui dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo: iš atsakovų S. N. L. bei Lietuvos valstybės solidariai priteisti 3 633,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti sekančius atsakovų S. N. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą: 1) 2010-08-20 akte Nr. 20-65-8-S-2027 „DĖL INFORMACIJOS“ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės direktorei V. M.: „Pil. V. J. minėdamas, kad nubaustas neteisėtai kelių policijos, kad nepatenkintas valdžia, policija ir kitais valdžios organais, svajoja būti deportuotas iš Lietuvos. Mūsų žiniomis pil. V. J. turi psichinę negalią, todėl buvo bandoma jį nuraminti, į ką pil. V. J. atsakė, kad jis nemato kitos išeities kaip nusižudyti policijos akivaizdoje. Pil. V. J. išsivėrė kelnių diržą ir apsivyniojo aplink kaklą. Tai pamatę policijos pareigūnai suėmė pil. V. J. už rankų, paguldė ant kabinete esančių kėdžių ir, bandydami nuimti nuo pil. V. J. kaklo diržą, jį suplėšė.“ „Laukiant medicinos darbuotojų, pil. V. J. elgėsi nevienodai, t. y. nusiraminęs kalbėjo aiškiai ir rišliai, po to staiga pradėjo šaukti pagalbos, po to vėl nusiramino, kaltino policijos pareigūnus susidorojimu su D. K.. Minėjo, kad geria vaistus, vienu momentu apgailestavo dėl savo poelgio policijos nuovadoje“. „Vadovaujantis aukščiau minėtu Generalinio komisaro įsakymu, duomenis apie pil. V. J. bus įrašyti į apylinkės bylą ir jo elgesiu bus domimasi, todėl prašome Jūsų pateikti mums kvalifikuotą atsakymą kokie yra pirminės asmens psichikos patikrinimo rezultatai, ir ar vis dar yra grėsmė, jog pil. V. J. gali padaryti žalą sau ir aplinkiniams“. 2) S. N. L. 2011-01-11 tarnybiniame pranešime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. paskleistą informaciją: „vairuotojas policijos pareigūnams žinomas kaip psichinę negalią turintis asmuo pil. V. J.“; priteisti solidariai iš atsakovų S. N. L. ir Lietuvos valstybės ieškovui bylinėjimosi išlaidas (bylos dalies 1 t., b. l. 1–50; 51–100).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo nutartimis 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. (nutartyse suklysta – nurodyti 2016 m., o turi būti 2017 m.) ieškovui buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti atsakovą, tiksliai įvardinti atsakovu nurodytą fizinį asmenį, iš ieškinio pašalinti perteklinę informaciją, nesusijusią su bylos dalyku, sukonkretinti reikalavimus, dėl kurių duomenų neatitikimo tikrovei ir žeminančių ieškovo garbę bei orumą kreipiamasi į teismą, pabaigti ar patikslinti kai kurias pastraipas, patikslinti atsakovus ir ieškinio reikalavimus arba ieškinio aplinkybes, pateikti visus ieškinio prieduose nurodytus dokumentus, pateikiamų dokumentų kopijas patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, aprašyti nuotraukas, nurodant, kokias aplinkybes jos patvirtina, iš ieškinio pašalinti trečiaisiais asmenimis nurodytas įstaigas ar institucijas, kurios nėra suinteresuotos būsimu šios bylos sprendimu, iš ieškinio pašalinti prašymą atlikti ekspertizę.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui terminą patikslinto ieškinio, pateikto teisme 2017 m. balandžio 24 d., trūkumams pašalinti. Teismas, palyginęs 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. gautus ieškinius, nustatė, kad ieškiniuose nurodytos aplinkybės yra kartojamos. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 19 d. yra priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kurios ieškovas iki patikslinto ieškinio pateikimo nėra gavęs, taigi, ieškovo patikslintas ieškinys yra pateiktas, neįvertinus teismo nutartyje jam nurodytų trūkumų. Teismas sprendė, kad ieškovas privalo viename procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodyti visus savo reikalavimus ir visas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, nurodyti įrodymus, atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje jam nurodytus ieškinio trūkumus, kad teismui ir kitiems bylos dalyviams būtų visiškai aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas.
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas V. J. pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti, kiti ieškinio trūkumai turėjo būti konkrečiai įvardinti, nustatant ieškovui V. J. pakankamą terminą jiems pašalinti.
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, kuri yra panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, iš naujo spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, pakartotinai nustatė ieškovui V. J. terminą ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nustatė ieškovui pašalinti ieškinio ir patikslinto ieškinio trūkumus: 1) galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente, kad teismui ir visiems bylos dalyviams būtų aiškios aplinkybės bei reikalavimai; 2) sukonkretinti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai); 3) iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo 2017 m. balandžio 24 d. patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai piktnaudžiauja trūkumų šalinimo institutu, kadangi priima trečią nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis panaikino pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis buvo nustatyti ieškinio trūkumai.
Teismas nepagrįstai nurodė ieškovui galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir pagrindimą viename procesiniame dokumente. Ieškovas patikslintu ieškiniu tikslino tik ieškinio 44 lapą, t. y. jo pastraipą, kurioje argumentavo, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Kauno apygardos prokuratūros teisėms ir pareigoms. Pradiniame ieškinyje liko nepabaigtas šios pastraipos 1 punktas, kuris buvo pabaigtas patikslintame ieškinyje. Kitos ieškinio dalys – tiek faktinis ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas išliko nepakitę. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tuos pačius trūkumus, dėl kurių jau buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teisme.
Teismas nurodė, kad iš ieškinio turi būti pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiantys apibūdinimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvardino, kokius konkrečiai žodžius laiko įžeidžiančiais ar kurstančiais tautinę neapykantą. Ieškovo nuomone, jis jokių įžeidžiančių ar tautinę neapykantą kurstančių teiginių ieškinyje nenurodo. Teismas nenurodė, kokio konkretaus CPK 135 straipsnyje nustatyto reikalavimo ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 2S-1642-221/2017, nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas V. J. įvardindamas atsakovą nurodė jo tėvavardį ir tautybę negali būti laikoma esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti ieškinio. Taigi, ir šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia aukštesniojo teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl nustatytų ieškinio trūkumų
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė sekančius ieškinio trūkumus: 1) galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente, kad teismui ir visiems bylos dalyviams būtų aiškios aplinkybės bei reikalavimai; 2) sukonkretinti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai); 3) iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo sprendžiamas iš naujo Kauno apygardos teismui 2017 m. rugpjūčio 7 d. (civilinės bylos Nr. 2S-1642-221/2017) ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. (civilinės bylos Nr. 2S-1643-221/2017) nutartimis panaikinus Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, kuriomis ieškovui buvo nustatyti terminai ieškinio trūkumams pašalinti.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje konstatuota, jog ieškovas V. J. pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, todėl laikytini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tuos pačius trūkumus, dėl kurių jau buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai kaip ieškinio trūkumas nutartyje nurodyta ieškovui galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente. Nors ieškovas nurodė, kad patikslintu ieškiniu buvo tikslinamas tik konkretus 44 ieškinio lapo 1 punktas, kuris suformuluotas patikslintame ieškinyje, kad kitos ieškinio dalys – tiek faktinis ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas išliko nepakitę, apeliacinio teismo vertinimu, teismui ir kitiems proceso dalyviams būtų aiškiau, jei ieškinio reikalavimai ir faktinės aplinkybės būtų nurodytos viename procesiniame dokumente, teismas ir proceso dalyviai sugaištų mažiau laiko susipažindami su didelės apimties ieškiniu.
Skundžiama nutartimi taip pat buvo nustatyta iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu.
Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
Nors nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurie konkrečiai ieškovo vartojami apibūdinimai (žodžiai) yra įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiantys, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas vartoja įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai. Ieškovo vartojami žodžiai yra įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio („neteisėtai atvykęs rusų kolonistas S. N. L.“, „turinčia akivaizdžių rusų kolonisto S. N. L. organizuotos nusikalstamos antikonstitucinės grupės bei nusikalstamo susivienijimo požymių“, KAVPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų organizuotai vykdytą, ..., politinių baudžiamųjų bylų fabrikavimą“, „KAVPK policijos pareigūnu įdarbintas galimas rusų kolonistų ar okupantų palikuonis V. F.“, „rusų kolonisto S. N. L. bendrininkams – KAVPK policijos pareigūnais įdarbintiems asmenims S. K. bei R. K.“, „Kauno miesto apylinkės prokuratūra – prokurore įdarbinta A. M., Kauno miesto apylinkės teismas – teisėja įdarbinta B. D., Kauno apygardos teismas galimam rusų okupantų ir/ar kolonistų palikuoniui V. F. neteisėtai padėjo išvengti atsakomybės“, „Kauno apygardos teisme teisėju įdarbintas asmuo A. P. įteisino rusų kolonisto“ ir pan.).
Pažymėtina, kad nutarties 17 punkte pacituota tik dalis ieškovo vartojamų įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimų, tačiau panašaus pobūdžio apibūdinimai yra visame ieškinio tekste.
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl ieškinio turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14584-615/2017 ir civilinėje byloje Nr. 2-15173-375/2017 atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinius kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, jog ieškiniai neatitinka elementarių visuomenėje priimtų asmenų bendravimo reikalavimų, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenis dėl jų tautybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskiruosius skundus nurodytose bylose, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1713-260/2017).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui nustatė 2 punkte (šios nutarties 7 punkte) nurodytus ieškinio trūkumus, tačiau pagrįstai sprendė dėl 1 ir 3 punktuose nurodytų trūkumų, t. y. iš ieškinio pašalinti įžeidžiančio pobūdžio ir tautinę neapykantą išreiškiančius apibūdinimus bei pareiškimus valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų šios civilinės bylos dalyvių atžvilgiu, kuriuos (3 punkto trūkumus) apeliacinės instancijos teismas laiko esminiais, neatitinkančiais ieškinio turiniui keliamų reikalavimų bei galutinai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindimą viename procesiniame dokumente. Konstatavus, jog ieškovo ieškinys yra su trūkumais, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgus į tai, jog ieškovo ieškinys yra su trūkumais, kurie konstatuoti šios nutarties 21 punkte, ieškovui (apeliantui) nustatytinas naujas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. J. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.