- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1382-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12763-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- A. P., Vilniaus miesto Civilinės
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams A. P., Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, iš kuriuo turinio matyti, prašydama teisingai išversti jos vaiko gimimo liudijimą į lietuvių kalbą ir kompensuoti 10 000 000 Eur dydžio žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu, teismas konstatavo, kad jo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas iš esmės tik emocinio pobūdžio pasisakymais („siekdama apriboti savo šeimą nuo Lietuvoje vyraujančios teisinės anarchijos“, „situacija Lietuvoje yra akivaizdžiai konspiruojanti žalingą, piktavalį planą pasisavinti mūsų su vyru sūnų“, „neturiu daugiau sveikatos Lietuvoje ką nors aiškintis su tokius įstatymus leidžiančia ir po to tuos įstatymus dar piktavališkai apeinančia visa teisine sistema“ ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams, todėl konstatavo netinkamą ieškovės procesinį elgesį, kuris prilyginamas piktnaudžiavimui teise. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovei ne kartą išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14643-391/2016; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11841-861/2016 ir kt.). Tai reiškia, jog ieškovė, žinodama teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl netikslinga tokiam asmeniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o tokio turinio ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo surasti jos ieškinį, nustatyti, ar pirmos instancijos teismo teisėjas teisingai suprato jos ieškinį ir jį nagrinėti iš esmės.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:
1) Ieškinio reikalavimai yra aiškūs – Vilniaus civilinės metrikacijos biure įteisinti ir išversti Jungtinėje Karalystėje išduotą jos sūnaus gimimo liudijimą, jame įrašant jo tėvu ne svetimą asmenį A. P., o tą kuris buvo įrašytas originaliuose metrikuose, t. y. jos vyrą N. E. F..
2) Ieškiniu nesiekė nieko įžeidinėti, ji taip pat nėra emocionali, o yra nukentėjusioji, todėl jai turi būti atlyginta žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinyje vartojamos sąvokos „siekdama apriboti savo šeimą nuo Lietuvoje vyraujančios teisinės anarchijos“, „situacija Lietuvoje yra akivaizdžiai konspiruojanti žalingą, piktavalį planą pasisavinti mūsų su vyru sūnų“, „neturiu daugiau sveikatos Lietuvoje ką nors aiškintis su tokius įstatymus leidžiančia ir po to tuos įstatymus dar piktavališkai apeinančia visa teisine sistema“ ir pan., yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtos iš esmės tik emocinio pobūdžio pasisakymais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes iš apeliantės ieškinio turinio matyti, kad jis yra įžeidžiančio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad V. F. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Žr. pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14643-391/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11841-861/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-973-803/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1052-619/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1294-580/2016). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantė, reikšdama ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.