Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Property Development & Investment“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Property Development & Investment“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos Stiliks“ dėl įpareigojimo nutraukti ieškovės nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. antstolio Rimanto Vižainiškio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-128-7295 ieškovė įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – fotovoltinę saulės elektrinę, kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 - 39 vnt.; s5-2 - 63 vnt.; s5-3 - 24 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

11. Ieškovė reiškė negatorinį reikalavimą ir teigė, kad atsakovė iki 2019 m. balandžio 9 d. iki šiol naudojasi jai priklausančia Elektrine, gavo pajamas už joje pagamintą elektros energiją ir ši aplinkybė trukdo savo turtu naudotis ieškovei, t.y. gauti pajamas už jai priklausančioje Elektrinėje pagamintą elektros energiją, o atsakovė iš pradžių teigė, jog Elektrinę valdo teisėtai, o vėliau – jog niekada jos nevaldė ir nevaldo, pajamų iš jos negavo ir negauna. Taigi, šioje byloje teismas, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis taisyklėmis, turėjo nustatyti, ar atsakovė pažeidžia ieškovės teises, t.y., ar atsakovė naudoja ieškovės Elektrinę, jei taip – ar turi tam teisėtą pagrindą, taip pat, ar atsakovė po 2019 m. balandžio 9 d. gavo/gauna iš to turtinę naudą. Aplinkybė, ar atsakovė gavo/gauna pajamas, ar turėjo teisę į jas už būtent ieškovei priklausančioje elektrinėje pagamintą energiją, svarbi ne tik sprendžiant ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą, tačiau ir vertinant pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumą, atsižvelgiant į objekto specifinę funkcinę paskirtį.

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

13. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėstytų aplinkybių iš esmės nevertino, sprendime apsiribodamas atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų argumentų pakartojimu. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė šias ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

14. Ieškovė savo reikalavimą be kita ko grindė 2019 m. gegužės 21 d. VEI raštu Nr. 2R-1516, teigdama, kad jame be kita ko buvo nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2014-01-30 išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-2347, kuriuo UAB „Baltijos Stiliks“ suteikta teisė vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, eksploatuojant Elektrinę. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija išduodama šį leidimą gaminti elektros energiją nustatė, kad UAB „Baltijos Stiliks“ Elektrinę valdo 2013-09-02 panaudos sutarties, sudarytos su ankstesne Elektrinės savininke UAB „ATI Group“, pagrindu. Panaudos sutartis buvo sudaryta 25 metų terminui.“. Ieškovės teigimu tai oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė nurodė šį dokumentą ieškinio, o taip pat ir patikslintų ieškinių priedų sąraše, nė su vienu iš šių dokumentų, kaip ir su jokiu kitu dokumentu, nė vienos iš šalių 2019 m. gegužės 21 d. VEI raštas Nr. 2R-1516 į bylą faktiškai pateiktas nebuvo. Šio dokumento nebuvo byloje, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Minėtas raštas į bylą pateiktas tik kartu su apeliacinius skundu. Bylos duomenimis teismas į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė, nesiūlė šio dokumento pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad sprendime pirmosios instancijos teismas vis tik šiuo dokumentu rėmėsi (Sprendimo 16 punktas), kas teisėjų kolegijos vertinimu reiškia CPK 263 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad teismas sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, pažeidimą.

15. Šioje byloje kilo, tačiau ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atsakytas ieškovės įsigytos elektrinės ir atsakovės naudotų/naudojamų elektrinių identifikavimo klausimas, o tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą pagal byloje pareikštą ieškinį.

16. Ieškovė įsigijo Elektrinę, kuri kaip atskiras objektas įregistruota Nekilnojamojo turto registre, turi savo unikalų numerį ir yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia turinti dvi elektrines tuo pačiu adresu, kurios Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, nes tai nebuvo privaloma. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovė nuosavybės teise valdo dvi elektrines, iš kurių gauna pajamas (Sprendimo 12, 15, 18 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada nėra pagrįsta visapusiškai ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

17. Iš pačios atsakovės su atsiliepimu į pirminį ieškinį pateikto VEI viešųjų duomenų apie išduotus leidimus gaminti elektros energiją išrašo matyti, kad atsakovei nuo 2013-03-28 išduotas leidimas Nr. 1421 elektrinei adresu (duomenys neskelbtini), taigi ne tuo pačiu adresu, kuriuo yra ieškovės Elektrinė. Kad turi šį leidimą, pati atsakovė patvirtino dar 2013-11-15 rašte Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kreipdamasi dėl leidimo išdavimo, kito galiojančio tuo metu UAB „ATI Group“ (ankstesnio ieškovės Elektrinės savininko) turėto leidimo pagrindu. Kaip nurodė apeliantė, vieša informacija (https:// www.regula.lt/elektra/Puslapiai/leidimulicenciju-turetojai.aspx) patvirtina, kad atsakovei yra išduotas jau minėtas leidimas elektrinei, adresu (duomenys neskelbtini), ir tik vienas leidimas - tik vienai saulės elektrinei, gaminti elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-01-30). Tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo vertinta nebuvo.

18. Iš atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų pirkėjui AB „Energijos skirstymo operatorius“ už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki spalio mėn. matyti, kad jos išrašytos už dvi atsakovės valdomas elektrines, iš kurių viena pavadinta „Lukšinės kaimo kepyklos saulės elektrinė“. UAB „Baltpool“ (energijos išteklių birža) 2019 m. liepos – lapkričio raštuose nurodė sustabdanti lėšų atsakovei mokėjimą būtent už šioje elektrinėje pagamintą energiją, raštuose be kita ko pažymėdama, jog toks sprendimas priimtas kilus abejonių, kad UAB „Baltijos Stiliks“ galimai neteisėtai valdo fotovoltinę saulės elektrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), o tai yra ieškovės įsigyta Elektrinė.

19. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) priklauso dvi elektrinės, laikė nustatyta atsakovės pateiktomis sutartimis, priedu prie atsakovės ir AB „Lesto“ sudarytos sutarties bei antstolio V. Milevičiaus 2021-04-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

20. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pateikta įrangos, reikalingos fotovoltinei saulės elektrinei sumontuoti, pirkimo pardavimo sutartis atsakovės buvo sudaryta 2013-01-18, rangos sutartis su UAB „ATI Group“ dėl įrangos sumontavimo – tik 2013-03-07, sutartyje numatant, kad darbai bus atlikti per 60 darbo dienų ir dar per 60 darbo dienų po to bus pradėta elektros gamyba. Tuo tarpu šiomis sutartimis sukurtas objektas yra siejamas su 2013-06-21 atsakovės ir UAB „Lesto“ sudaryta sutarties 1 priedu, pavadintu UAB „Baltijos Stiliks“ objektų sąrašas 2013 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013-06-21 atsakovės ir UAB „Lesto“ sudarytos sutarties byloje nėra, dėl to, kaip teisingai pastebi apeliantė, nėra aišku, dėl ko konkrečiai atsakovė su AB „Lesto“ susitarė, koks buvo priede nurodytų saulės elektrinių statusas ir kam jos priklausė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad prie 2013-06-21 atsakovės ir UAB „Lesto“ sudarytos sutarties pridėtas objektų sąrašas 2013-02-01 dienai ir šis neatitikimas nebuvo pirmosios instancijos teismo tirtas.

21. Be to, į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotos penkios fotovoltinės saulės elektrinės, viena iš jų – įsigytoji ieškovės. Kitos keturios, kaip ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Farmlyga“. Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Šios nutarties 20 punkte aptartame atsakovės ir UAB „Lesto“ sudarytos sutarties priede nurodyti du UAB „Baltijos Stiliks“ objektai, kurių tik vieno adresas yra sklype kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (objekto numeris 17202319), tuo tarpu kito objekto adreso kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (objekto numeris 17202317).

22. Atsakovės su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktame antstolio V. Milevičiaus 2021-04-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis apžiūrą atliko adresu (duomenys neskelbtini). Protokole pažymėta, kad vietą, kurioje neva yra saulės elektrinė, kurios objekto numeris 17202317, nurodė atsakovės vadovas A. P. Ar objektų numeriai 17202319 ir 17202317 yra nurodyti ant objektų, jei taip, kokia forma, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio neaišku, prie jo pridėtose nuotraukose to nematyti. A. P., kaip pažymėjo antstolis, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra 9 saulės elektrinės, priklausančios 3 bendrovėms. Tačiau iš jau minėtų viešojo šaltinio duomenų (https://www.regula.lt/ elektra/Puslapiai/leidimulicenciju-turetojai.aspx) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra išduoti 7 leidimai, 6 – UAB „Farmlyga“ ir vienas – atsakovei UAB „Baltijos Stiliks“ (2014-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, to paties A. P. žodžiais aptariamame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad dvi saulės elektrinės po 30 kW priklauso UAB „Baltijos Stiliks“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013-03-07 Projektavimo, statybos vykdymo priežiūros ir statybos rangos sutartimi Nr. 2013/03/07-2, sudaryta tarp UAB „ATI Group“ ir atsakovės, kuri, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog atsakovė įsigijo nuosavybėn dvi elektrines adresu (duomenys neskelbtini), susitarta dėl vieno saulės energijos kaupimo statinio (iki 30 kW) statybos.

23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnės savininkė nuosavybės teisė į ieškovės įsigytą elektrinę Nekilnojamojo turto registre įregistruota dar 2013-03-05, 2013-02-12 Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, t.y. netgi anksčiau nei UAB „ATI Group“ ir atsakovė susitarė dėl rangos darbų atlikimo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių neatitikimų, nurodytų šios nutarties 20-23 punktuose, padarydamas išvadą, nurodytą 18 punkte, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės teiginys, kad atsakovė gauna pajamas iš ieškovės Elektrinės yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė nevaldė ir negavo pajamų iš ieškovei priklausančios Elektrinės, todėl, kad šis objektas nebuvo perduotas atsakovei de fakto (kadangi paaiškėjo, kad šiam objektui 2013-05-21 antstolis R. Vižainiškis uždėjo areštą ir šis objektas (Elektrinė) niekada nebuvo prijungtas prie elektros tinklų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši išvada padaryta išimtinai pakartojant atsakovės argumentus ir jos pirmosios instancijos teismas negrindė jokiais byloje esančiais įrodymais.

26. Teismas privalėjo aiškintis panaudos sutarties tarp UAB „ATI group“ ir atsakovės sudarymo aplinkybes, be kita ko įvertinus ir tai, kad ši sutartis sudaryta tik 2013-09-02, ką šalys pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusios, o tai reiškia jau po to, kai UAB „ATI group“ ir atsakovės santykiai pagal sudarytą rangos sutartį buvo/turėjo būti pasibaigę. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad panaudos sutarties byloje, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo, ji į bylą pateikta tik su apeliaciniu skundu.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, įvertinus panaudos sutartimi suderėto perduoti objekto specifiką, tikslu padaryti išvadą, ar šis objektas buvo atsakovei perduotas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje buvo būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, ar ieškovės įsigyta elektrinė buvo prijungta prie elektros tinklų ir, jei taip, kada, taip pat, ar buvo išduotas leidimas ją naudojant gaminti elektros energiją, jei taip, kam ir kada, ar jis buvo keistas. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pakartodamas atsakovės argumentus, kad 2014-01-30 leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2347 išdavimo aplinkybės galėtų turėti reikšmę tik sprendžiant dėl paties leidimo išdavimo teisėtumo, teisėjų kolegijos vertinimu būtina nustatyti tiek šio leidimo, tiek ir 2013-03-28 leidimo Nr. LG-1419, išduoto ankstesniam ieškovės įsigytos elektrinės savininkui, išdavimo aplinkybes, o taip pat pastarojo panaikinimo aplinkybes bei pagrindą. Be kita ko byloje ypač svarbu identifikuoti objektą, kuriam eksploatuoti šie leidimai buvo išduoti.

28. Taigi, įvertinus byloje pareikštų reikalavimų pobūdį ir šalių nurodomas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad byloje turėjo būti nustatyta, ar ir kada ieškovės įsigyta elektrinė buvo prijungta prie elektros tinklų ir nuo kada generuoja pajamas, jei ši aplinkybė pasitvirtintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra objektyvūs duomenys, kuriuos galima gauti iš oficialių institucijų bei susijusių subjektų, o pirmosios instancijos teismas, esant byloje esminių prieštaravimų tarp šalių nurodomų aplinkybių, taip pat į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, realizuodamas CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turėjo pasiūlyti ieškovei tokius įrodymus pateikti.

29. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, konstatavęs, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovė naudoja jai nuosavybės teise priklausanti daiktą, turėtų paneigti atsakovės nuosavybės teisę, t.y. paneigti, kad atsakovė įsigytos saulės elektrinės, iš kurių ji gauna pajamas, priklauso atsakovei nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovei reiškiant negatorinį ieškinį, prašant juo nutraukti ieškovės nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, ir nesant ginčo dėl to, jog Elektrinė jai priklauso nuosavybės teise, ieškovei šioje byloje pakanka įrodyti, kad pajamas už būtent šioje Elektrinėje pagamintą elektros energiją gavo atsakovė, o pareiga įrodyti, kad tam yra/buvo teisėtas pagrindas ar jis nėra pasibaigęs kyla atsakovei.

30. 2019-07-25 raštu Nr. R2-(EEL)-1506, kuris pateiktas į bylą su ieškiniu, VERT atidėjo sprendimo dėl leidimo išdavimo ieškovei sprendimo priėmimą, motyvuodama tuo, kad teisė disponuoti Elektrine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) ieškovei yra apribota 2019-06-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dar 2020-10-02 teismui užbaigus Vilniaus apygardos civilinę bylą e2-1701-614/2020 patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, t.y. kur kas anksčiau nei pirmosios instancijos teismas faktiškai pradėjo nagrinėti šią bylą iš esmės, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų domėjęsis, ar ieškovė kreipėsi į VERT dėl leidimo išdavimo pakartotinai, nesiūlė ieškovei pateikti su pasikeitusiomis aplinkybėmis susijusių paaiškinimų ir/ar įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

31. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą rūpintis, kad nagrinėjant bylą būtų pašalintos visos kylančios abejonės, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, neteisingai nustatė įrodinėjimo pareigą, nesiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų ir/ar kreiptis į teismą dėl teismo liudijimo įrodymams gauti, įrodymų išreikalavimo iš byloje nedalyvaujančių subjektų ir pan., o dėl to liko neatskleista bylos esmė.

32. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

33. Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, darydama išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai išnagrinėti šalių argumentai ir įvertintas pareikšto ieškinio pagrįstumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra galimas teisingas negatorinio reikalavimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme, nes atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, akivaizdu, kad jų aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Byloje esant esminių prieštaravimų, šie turi būti pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taigi, nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikštais turiniais reikalavimais, tuo tarpu byloje būtina nustatyti, kokiu pagrindu kildinama atsakovės atsakomybė – iš atsakovės galimos pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, ar iš delikto, reikalaujant atlyginti dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės negautas pajamas. Jei reikalavimas reiškiamas abiem šiais pagrindais, skirtingu pagrindu reiškiamo turtinio reikalavimo dalys turi būti aiškiai atribotos. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei lėšų už pagamintą elektros energiją mokėjimas buvo sustabdytas, nustačius, kad energija, už kurią nesumokėta niekam, gaminta ieškovei priklausančioje Elektrinėje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, vertintinas ir prarastų (negautų) pajamų realumas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir parinkti taikytinas materialinės teisės normas yra teismo pareiga, o ieškovas neprivalo nurodyti teisinio reiškiamų reikalavimų pagrindo.

35. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nenagrinėjama iš esmės, o grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį papildomai teiktų įrodymų prijungimo prie bylos klausimo, išaiškindamas proceso dalyviams, kad visus papildomus argumentus, įrodymus bei prašymus jie turi teisę teikti bylą iš esmės visa apimtimi iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

36. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.