- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-1461-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02568-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Stiliks“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Property Development & Investment“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos Stiliks“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Property Development & Investment“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos Stiliks“ dėl nuosavybės teisės pašalinimų ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Property Development & Investment“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Baltijos Stiliks“ (toliau – ir atsakovė) prašė įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus – nutraukti iš ieškovei priklausančios elektrinės naudojimo gaunamų pajamų savinimąsi, priteisti ieškovei iš atsakovės 20 690,79 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro atsakovei be teisinio pagrindo gautos pajamos ir / ar ieškovės negautos pajamos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė atsakovės turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 20 690,79 Eur apimtyje areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovė arba trečiuosius asmenis ir areštuoti visas atsakovės pajamas, kurios bus gautos ateityje iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, pardavus ieškovei priklausančioje elektrinėje pagamintą elektros energiją, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. antstolio R. V. surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – fotovoltinę saulės elektrinę, kurią sudaro fotovoltiniai moduliai s5-1 – 39 vnt.; s5-2 – 63 vnt.; s5-3 – 24 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini) (toliau – elektrinė). Siekdama valdyti ir naudoti elektrinę pagal paskirtį – gaminti elektros energiją bei gauti pajamas už pagamintą elektros energiją iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), 2019 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė prašymą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) pakeisti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė gavo VEI atsakymą, kad elektrinę valdo atsakovę 2013 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutarties (toliau – panaudos sutartis), sudarytos su ankstesne elektrinės savininke UAB „ATI Group“, pagrindu. Ieškovei prieš įsigyjant elektrinę nebuvo žinoma apie ankstesnės savininkės ir atsakovės sudarytą elektrinės panaudos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2019 m. balandžio 10 d. elektrinę naudoja be teisinio pagrindo, pažeisdama ieškovės teisę naudoti jai priklausančią elektrinę, todėl atsakovė įpareigotina pašalinti ieškovės turimos elektrinės naudojimo teisės pažeidimus. Atitinkamai visos nuo 2019 m. balandžio 10 d. atsakovės gautos pajamos naudojant elektrinę laikytinos įgytomis be teisinio pagrindo ir turi būti grąžintos ieškovei kaip elektrinės savininkei.
4. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė niekada nebuvo nei elektrinės savininkė, nei nuomininkė – elektrinę valdė ir naudojo, iš jos pajamas gavo neatlygintinai panaudos sutarties pagrindu. Paaiškino, kad ankstesnė savininkė, gavusi kreditą iš kredito įstaigos, įsigijo fotovoltinės saulės elektrinės modulius ir įrengė elektrinę. Iškart po to elektrinės valdymas ir naudojimas (visos elektrinės generuojamos pajamos) panaudos sutartimi (neatlygintinai) buvo perleistas atsakovei. Ankstesnė savininkė negrąžino paskolos, todėl elektrinė buvo parduodama iš varžytinių ir ją įsigijo ieškovė. Įsigijusi elektrinę, dėl nesąžiningų ir neteisėtų ankstesnės savininkės veiksmų (nepagrįsto ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kitoje civilinėje byloje) bei atsakovės veiksmų ieškovė negali naudotis elektrine ir gauti pajamas. Nurodė, kad ankstesnės savininkės bei atsakovės veiksmai nėra paaiškinami verslo logika, todėl yra nesąžiningi. Teigė, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovė taip pat gali imtis panašaus pobūdžio veiksmų siekdama išvengti ar apsunkinti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo 20 690,79 Eur apimtyje atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ir areštavo visas atsakovės pajamas, kurios bus gautos ateityje iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, pardavus ieškovei priklausančioje elektrinėje pagamintą elektros energiją, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
6. Teismas nustatė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl elektrinės. Ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. antstolio surašytu turto perdavimo išieškotojui aktu įgijo nuosavybės teisę į elektrinę. Ieškovė kreipėsi į VEI dėl elektrinės ir 2019 m. gegužės 21 d. gavo atsakymą, kad atsakovei 2014 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas gaminti elektros energiją, pagal tai, jog atsakovė nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. valdo elektrinę pagal panaudos sutartį. Panaudos sutartis buvo sudaryta su ankstesne elektrinės savininke, kuri nebuvo ir nėra įregistruota viešame registre.
7. Pažymėjo, kad atsakovė nėra elektrinės savininkė ir nuomotoja, o elektrinę valdė ir naudojo, iš jos pajamas gavo neatlygintinai panaudos sutarties pagrindu. Ankstesnė elektrinės savininkė negrąžino kredito įstaigai paskolos, dėl ko elektrinė buvo parduodama iš varžytinių ir buvo įsigyta ieškovės. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikė 2013 metais (už 2012 metus), ir atsakovės kreditavimo rizika viešai prieinamoje informacinėje sistemoje (rekvizitai.lt) yra vertinama nepalankiai, nurodoma labai prasta įmonės ekonominė būklė.
8. Teismo vertinimu ieškovės ieškinys atsakovei yra tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, t. y. elektrinės nuosavybė priklauso ieškovei, ją valdo atsakovė, ieškovė negauna pajamų nuo jai nuosavybės teise priklausančios elektrinės, dėl ko ieškovė negavo 20 690,79 Eur pajamų, todėl padarė išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti ar netgi pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltijos Stiliks“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Nurodė, kad nevaldė ir nevaldo ir niekada negavo pajamų iš ieškovei ar ankstesnei savininkei UAB „ATI Group“ priklausančios elektrinės, kadangi pagal panaudos sutartį šis objektas niekada nebuvo perduotas atsakovei de fakto ir atsakovė iš elektrinės niekada nėra gavusi jokių pajamų. Paaiškino, kad atsakovė yra įsigijusi ir pastačiusi dvi saulės elektrines, kurias valdo nuosavybės teise ir iš jų gauna pajamas už pagamintą elektros energiją. Abu atsakovės įsigytų saulės elektrinių komplektai buvo įsigyti iš tiekėjų UAB „SOLTEC Europa Industries“ ir UAB „Fenolita“. Tarp atsakovės ir UAB „ATI Group“ 2013 m. kovo 7 d. buvo sudaryta Projektavimo, statybos vykdymo priežiūros ir statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „ATI Group“ įsipareigojo atlikti saulės energijos kaupimo statinio (iki 30 kW) montavimo ir prijungimo darbus užsakovui priklausančiame objekte, gauti leidimą elektros energijos gamybai. Pažymėjo, kad ginčo adresu yra išduoti devyni leidimai gaminti elektros energiją (penkios elektrinės iš jų registruotos, keturios neregistruotos (tame tarpe ir dvi atsakovės). Ginčo adresu registruota ir ieškovės elektrinė. Paaiškino, kad UAB „ATI Group“ atsisakė 2013 m. kovo 28 d. išduoto leidimo gaminti elektros energiją atsakovės naudai. Pažymėjo, kad atsakovė neteikė jokio prašymo leisti gaminti elektros energiją naudojant ne savo įrangą. Teigė, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai įvertinus tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo egzistavimą.
11. Paaiškino, kad viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius UAB „BALTPOOL“ nuo 2019 m. liepos 31 d. sustabdė VIAP lėšų išmokėjimą atsakovei iki bus paneigtos pagrįstos abejonės dėl atsakovės elektrinės valdymo. Sulaikytų lėšų suma sudaro 19 381,35 Eur. Tokiu būdu, dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio atsakovei jau apribota disponavimo teisė į 19 381,35 Eur, o teismo nutartimi leista papildomai areštuoti 20 690,79 Eur. Pažymėjo, kad civilinėje byloje jau buvo tenkintas ieškovės prašymas pareikštas su pradiniu ieškiniu dėl 6 581,51 Eur reikalavimo užtikrinimo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Property Development & Investment“ atsiliepimu prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Paaiškino, kad atsiliepdama į pradinį ieškovės ieškinį, atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ji valdo ieškovei nuosavybės teise priklausančią elektrinę, kurią pradėjo valdyti su ankstesniu elektrinės savininkės UAB „ATI Group“ sudarytos panaudos sutarties pagrindu, ir bandė įrodinėti, kad ši panaudos sutartis nėra pasibaigusi, kadangi ieškovė neva turėjo žinoti apie šios panaudos sutarties sudarymą. Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovė aiškina, neva ji nevaldo ir niekada nevaldė ieškovei priklausančios elektrinės.
14. Nurodė, kad VIAP lėšų išmokėjimas atsakovei yra sustabdytas laikinai, iki bus patikrinta, ar atsakovės pateikti duomenys yra teisingi ir (ar) šie duomenys bus patikslinti. Atsakovei sugalvojus naują poziciją, neva ji apskritai nevaldo ieškovei priklausančios elektrinės (vietoj senosios pozicijos, neva panaudos sutartis nėra pasibaigusi), tikėtina, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir / ar UAB „BALTPOOL“ gali nuspręsti atšaukti VIAP lėšų išmokėjimo atsakovei sustabdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus – nutraukti iš ieškovei priklausančios elektrinės naudojimo gaunamų pajamų pasavinimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 20 690,79 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
22. Atsakovės argumentai, kuriais pastaroji įrodinėja ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Paminėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
23. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
25. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas santykiuose su ieškovu (atsakovė naudoja ieškovei priklausančią elektrinę ir iš jos gauna pajamas), dėl ko byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Aplinkybės, kuriais ieškovė įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
27. Ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija egzistuojant grėsmę ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
28. Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
29. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo šalys neginčija aplinkybės, kad UAB „BALTPOOL“ nuo 2019 m. liepos 31 d. yra sustabdęs VIAP lėšų išmokėjimą atsakovei. Pažymėtina, kad UAB „BALTPOOL“ 2019 m. liepos 31 d. rašte dėl VIAP lėšų išmokėjimo atsakovei sustabdymo, nurodė, kad VIAP lėšų administratorius UAB „BALTPOOL“ gavo VIAP lėšų administravimo priežiūrą vykdančios institucijos – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. liepos 30 d. raštą Nr. R2-(EEL)-1569 kuriame nurodyta, jog atsakovė galimai neteisėtai valdo fotovoltinę saulės elektrinę bei prašymą sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą atsakovei iki bus paneigtos pagrįstos abejonės dėl atsakovės teisės gauti VIAP lėšas už elektrinėje pagamintą elektros energiją. Sulaikytų lėšų suma sudaro 19 381.35 Eur. Ši suma yra sulaikyta iki bus paneigtos abejonės dėl atsakovės elektrinės valdymo. Taigi atsakovei jau apribota disponavimo teisė į 19 381,35 Eur sumą už pagamintą elektros energiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės turto areštas 20 690,79 Eur sumai už iš esmės tą patį laikotarpį, už kurį sustabdytas VIAP lėšų išmokėjimas atsakovei, yra neproporcinga priemonė siekiant apsaugoti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad ieškovės palankaus sprendimo atveju priteista žala galėtų būti patenkinta (išieškota) iš sustabdytų VIAP lėšų mokėjimų.
30. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
31. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė galėtų pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.