Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei Daliai Kindurei,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Šiuos duomenis teismai vertino spręsdami įvairius klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, suėmimo skyrimo ir pratęsimo klausimus. Suklastoti duomenys buvo panaudojami ir tai įtakojo ieškovo suėmimo pratęsimus ir skundų atmetimą. Visi duomenys, susiję su slapto liudytojo apklausomis Nr. 9, jo įslaptinimu, apklausų protokolais, procesinių veiksmų atlikimas ir jo rezultatai, susiję su S. G. paieška. Dėl šių įrodymų suklastojimo ir panaudojimo bei neteisėtų veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 metu šiuo metu yra teisiami Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – Šiaulių apskrities VPK ONTB) pareigūnai.

5. Pažymėjo, kad neturtinę žalą įvertino 57 924 Eur (200 000 Lt) dėl patirtų išgyvenimų, nes ieškovas buvo apkaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikimas organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, įtarimai jam buvo panaikinti 2013 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, nenustačius ieškovo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Be to, tuomet buvo pareikštas naujas įtarimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuris buvo panaikintas 2013 m. birželio mėn.

6. Nurodė, kad tiek laiko turėjo gyventi suimtas ir nežinioje, nuolat buvo kamuojamas didžiulio nerimo, nes suėmimai buvo skiriami, o situacija nesikeitė ir tai kėlė jam didžiulį stresą ir įtampą bei netikrumą dėl savo ateities, gyveno kalėjimo sąlygomis. Be to, patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus, fizinį nepatogumą, kentė šaltį žiemą, karštį vasarą, pasivaikščioti ėjo vieną kartą per dieną, gyveno ankštoje kameroje, tik kartą per mėnesį matydavo artimuosius. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d., kurioje praleido joje beveik 13 mėnesių. Ieškovas įkalinimo įstaigoje ne kartą sirgo, kreipėsi į medikus, nuolat kilo kraujospūdis, todėl buvo skiriami vaistai, skaudėjo sąnariai, sirgo įvairiomis peršalimo ligomis.

7. Nurodė, kad jį buvo apėmusi visiška neviltis, nesaugumo ir netikrumo jausmas, nes manė, kad kalėjime reikės praleisti penkiolika metų. Televizijos, laikraščių ir interneto portalų buvo apjuodintas ir nuteistas jo pažįstamųjų, artimųjų, penkių savo vaikų akyse tapo narkotikų prekeiviu, buvo sugadinta jo reputacija, dėl to nuolat jaučia diskomfortą bendraudamas su žmonėmis, dabar nuolat vartoja vaistus nuo spaudimo, kamuoja lėtinis sąnarių uždegimas, todėl įtarimai ir baudžiamasis persekiojimas tiesiogiai įtakojo jo sveikatos būklę.

8. Šiaulių apskrities VPK pareigūnai galimai darė nusikaltimus, atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-490-11, klastojo dokumentus, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesukontroliavo jų veiksmų. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras S. P. paliko prokuratūrą, jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, buvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo.

9. Be to, prie žalos padarymo prisidėjo ir teismai, kurie skyrė jam suėmimus, nekreipė dėmesio į jo skundus, nedarė užklausų.

10. Nurodė, kad egzistuoja trys sąlygos valstybės pareigai atlyginti padarytą žalą, nes pareigūnai veikė tikslingai, siekė apsunkinti jo padėtį ir skirti suėmimą. Dėl ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu padarytų nusikalstamų veikų kaltinami Šiaulių policijos pareigūnai R. Z., T. R., R. P., G. A., I.. Pareigūnai elgėsi ne tik neteisėtai, tačiau ir nusikalstamai, galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai klastojo įrodymus, reikalavo kyšių, imitavo kaltinamojo paiešką, kurios nereikėjo.

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė argumenus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnutinai.

15. Be to, baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veiklos pobūdžiu, bylos apimtimi ir per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai.

16. Pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai yra įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jeigu konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

26. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

31. Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovės atstovui yra pranešta tinkamai, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 25 str. 3d., 24 str. 4,5 d. 260 str. 3 d., buvo nutrauktas, kaip asmeniui nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos (2013 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas, 3t., b. l. 136). Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tą pačią dieną ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1d., 25 str. 3d., 24 str. 4d., 260 str. 1 d., t. y. nusikalstama veika ieškovui buvo perkvalifikuota į lengvesnę. 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-490-11 ieškovo atžvilgiu, buvo nutrauktas, konstatuojant, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu, ieškovas nutarimą apskundė, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas. Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl pareiškėjo (V. B.) dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl skunde nurodomas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas šiuo atveju negalėjo būti pritaikytas. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas šiems argumentams pritarė ir minėtą nutartį paliko galioti.

33. Be to, teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo vilkinamas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011m. gruodžio 21d., tačiau pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., o iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d. Tokiu būdu ieškovas įkalinimo įstaigoje praleido beveik 13 mėnesių. Taip pat nustatė, kad baudžiamosios bylos sudėtingumą apsprendžia tai, jog tyrimas buvo atliekamas nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įtarimai buvo pareikšti keturiolikai asmenų, kurių dalis įtariami veikę organizuotoje asmenų grupėje, vieno įtariamojo (S. G.) atžvilgiu vykdoma paieška (išduotas Europos arešto orderis), tiriama šešiolika nusikalstamų veikų, tiriamos daugiau nei dešimt rūšių psichotropinių medžiagų, apklausta daug liudytojų bei atliekami kiti reikalingi procesiniai veiksmai. Atsižvelgdami į bylos sudėtingumą bei jos didelę apimtį, teismai, nustatę BPK 122 straipsnyje įtvirtintus kardomosios priemonės skyrimo pagrindus, suėmimą V. B. atžvilgiu tęsė.

34. Teismas sprendė, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, objektyviai negali būti laikomas per ilgu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui, teiginiai apie nepagrįstai skelbtą S. G. paiešką, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą, remiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant tolesnius veiksmus, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 str. 1 d.).

35. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, jog iki suėmimo 2012-03-09 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje. Jokių įrodymų apie pajamas ar išmokas, gautas iki kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo remiantis nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma, taigi žalos dydis bei faktas laikytinas neįrodytu. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas, kaip neįrodytas.

36. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neprijungė prie civilinės bylos medžiagos baudžiamosios bylos prieš V. B. medžiagos, apsiribojo į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų ir kitų atskirų dokumentų iš baudžiamosios bylos vertinimu. Iš baudžiamojo proceso metu priimtų teismų nutarčių dėl apelianto suėmimo matyti, kad jas motyvuojant itin didelė reikšmė buvo teikiama kaltinimo sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, nutarčių motyvai buvo dėstomi formaliai pakartojant BPK nustatytus suėmimo pagrindus ir lakoniškai nurodant, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (tarp jų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai) leidžia manyti, jog įtariamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

40. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 buvo pradėtas 2011 m. gruodžio 21, tačiau pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 25 str. 3d., 24 str. 4, 5 d., 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti, narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo ieškovui buvo įteiktas 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1t., b. l. 77, 78). Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo, t. y. nuo 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1t. b. l. 36-37). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo skundas dėl šios nutarties buvo atmestas (bylos 1t., b. l. 38-41). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas – buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. kovo 8 d. nutartimis (bylos 1t., b. l. 42,43, 54-57, 64-67).

41. Šiaulių apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11 įtariamojo V. B. atžvilgiu pagal BK 25 str., 3 d., 24 str., 4, 5 d., 260 str. 3 d. buvo nutrauktas, asmeniui nepadarius inkriminuojamos veiklos (bylos 3 t., b. l. 136). Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 28 d., V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00490-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (bylos 3t., b. l. 137, 138). Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2013-04-03 nutarimu V. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas (bylos 1 t., b. l. 52, bylos 3 t., b. l. 19-20). Nutarimą paleisti įtariamąjį į laisvę prokuratūra motyvavo tuo, kad toliau V. B. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą – netikslinga ir kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

42. 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės V. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nutrauktas ir 2013-04-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta (bylos 2t. b. l. 168-171).

43. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, kurio buvę policijos pareigūnai R. D., R. Z., T. R., R. P., R. I., G. A., G. M., G. V., R. G., V. M., A. J., A. L., A. B., G. G., R. R., P. O., K. P., R. P. buvo nuteisti už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimą, melagingų parodymų davimo organizavimą, dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą ir kt..

44. Minėto nuosprendžio 17 epizodo motyvais, buvę policijos pareigūnai T. R. ir R. P. buvo nuteisti už tai, kad dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, būtent : 2012 m. kovo mėn. Šiauliuose T. R., būdamas valstybės tarnautoju, Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas ir Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas R. P., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje neteisėtai surinko duomenis apie V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, susitarė organizuoti tikrų dokumentų, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentų – nutarimo dėl anonimiškumo taikymo, liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo ir šio protokolo specialaus priedo – suklastojimą, taip pat susitarė panaudojant suklastotus minėtus dokumentus inicijuoti anonimiškumo taikymą L. Š., sukurstyti L. Š. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, taip pat R. P. ir T. R. parengė nusikalstamų veikų planą, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis.

45. Vėliau, t. y. 2012 m. kovo mėn., T. R. raštu pateikė Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus tyrėjai N. G. (J.), kuriai 2011-12-21 buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-00490-11, tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, melagingai patvirtindamas, jog L. Š. suteikė informaciją apie V. B. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas. Šios informacijos pagrindu N. G., nežinodama, kad T. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-00490-11 BPK 198-200 straipsniuose nustatyta tvarka surašė ir pasirašė 2012-03-14 nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., kuriame L. Š. įvardino liudytoju Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolą, šio protokolo 2012-03-14 specialų priedą, kuriuose nurodė minėtą T. R. pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes ir 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą perdavė T. R., o T. R. šį priedą perdavė R. P..

46. Vėliau, t. y. 2012 m. kovo mėn., R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, sukurstė, o L. Š. sutiko ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir L. Š. pasirašė R. P. pateiktą suklastotą ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentą – 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialiųjų priedą, patvirtindamas melagingus parodymus, surašytus šiame priede ir 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, apie minėtas neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes. R. P. suklastotą 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą laikė, gabeno ir perdavė T. R., o T. R. šį suklastotą dokumentą Šiaulių apskrities VPK patalpose, Aušros al. 19, Šiauliuose, panaudojo, tai yra perdavė N. G. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos.

47. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistųjų T. R. ir R. P. apeliaciniai skundai dalyse dėl šio kaltinimo epizodų buvo iš dalies patenkinti – jų veiksmų kvalifikacija buvo pakeista, tačiau nuteistieji nebuvo pilnai išteisinti ir nuosprendis įsiteisėjo (bylos 2 t., b. l. 2-120).

48. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio 31-32 lapuose nurodyta, kad (17 epizodas) T. R. ir R. P. nuteisti už tai, kad dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, organizavo melagingų parodymų davimą ir tikrų dokumentų suklastojimą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą, o būtent : 2012 m. kovo mėnesį Šiauliuose T. R., būdamas valstybės tarnautojas – Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas ir Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas R. P., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdami priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir viršydami įgaliojimus, siekdami ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje neteisėtai surinkti duomenis apie V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, susitarė organizuoti tikrų dokumentų, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentų – nutarimo dėl anonimiškumo taikymo, liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo ir šio protokolo specialaus priedo – suklastojimą. Taip pat susitarė panaudojant suklastotus minėtus dokumentus inicijuoti anonimiškumo taikymą L. Š., sukurstyti L. Š. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, taip pat R. P. ir T. R. parengė nusikalstamų veikų planą, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis.

49. Vėliau, t. y. 2012 m. kovo mėnesį, Šiaulių apskrities VPK patalpose, esančiose Aušros al. 19, Šiauliuose, T. R. raštu pateikė Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus tyrėjai N. G. (J.), kuriai 2011 m. gruodžio 21 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-00490-11, tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, melagingai patvirtindamas, jog L. Š. suteikė informaciją apie V. B. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, kad L. Š. žino, jog V. B. vadovauja asmenų grupei, kuri užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, cigarečių kontrabanda, prekyba žmonėmis, kuriai priklauso S. G., E. J., jog V. B. užtikrina narkotinių medžiagų įgijimą, o V. B. nurodymu E. J. gabena narkotines medžiagas į Šiaulius, kur jas platina S. K.. Be to, žino, jog 2011 m. gruodžio mėnesį E. J. vežė iš Kauno amfetaminą, kad S. G. slapstosi nuo policijos, žino apie V. B., S. G. naudojamus telefono numerius, ir šios informacijos pagrindu N. G., nežinodama, kad T. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-00490-11 BPK 198-200 straipsniuose nustatyta tvarka surašė ir pasirašė 2012 m. kovo 14 d. nutarimą dėl anonimiškumo taikymo L. Š., kuriame L. Š. įvardino liudytoju Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, 2012 m. kovo 14 d. liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolą, šio protokolo 2012 m. kovo 14 d. specialų priedą, kuriuose nurodė minėtą T. R. pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes ir 2012 m. kovo 14 d. liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą perdavė T. R., o T. R. šį priedą perdavė R. P..

50. Vėliau, t. y. 2012 m. kovo mėnesį, Šiauliuose, R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, sukurstė, o L. Š. sutiko ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagoje liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos metu duoti melagingus parodymus apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kad L. Š. suteikė informaciją apie V. B. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, kad L. Š. žino, jog V. B. vadovauja asmenų grupei, kuri užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, cigarečių kontrabanda, prekyba žmonėmis, kuriai priklauso S. G., E. J., jog V. B. užtikrina narkotinių medžiagų įgijimą, o V. B. nurodymu E. J. gabena narkotines medžiagas į Šiaulius, kur jas platina S. K., žino, jog 2011 m. gruodžio mėnesį E. J. vežė iš Kauno amfetaminą, kad S. G. slapstosi nuo policijos, žino apie V. B., S. G. naudojamus telefono numerius, taip pat R. P. sukurstė, o L. Š. sutiko suklastoti ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentą – liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, specialų priedą, be to, nurodytomis aplinkybėmis R. P. pateikė L. Š. T. R. minėtą surašytą tekstą, kuriame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. daromas nusikalstamas veikas, nurodė L. Š. šį melagingą tekstą perskaityti, jį įsiminti ir atpasakoti liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausų metu, ir L. Š. pasirašė R. P. pateiktą suklastotą ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos dokumentą – 2012 m. kovo 14 d. liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialiųjų priedą, patvirtindamas melagingus parodymus, surašytus šiame priede ir 2012-03-14 liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, apie minėtas neva L. Š. žinomas V. B., S. K. ir E. J. galimai daromų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes.

51. Vėliau, t. y. 2012 m. kovo mėnesį, Šiauliuose R. P. suklastotą 2012 m. kovo 14 d. liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo specialų priedą laikė, gabeno ir perdavė T. R., o T. R. šį suklastotą dokumentą Šiaulių apskrities VPK patalpose, Aušros al. 19, Šiauliuose, panaudojo, t. y. perdavė N. G. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 medžiagos.

52. Be to, minėto nuosprendžio 44 puslapyje 26.1 punkte nurodyta, kad 2012 m. gegužės mėnesį Šiaulių apskrities VPK patalpose, Aušros al. 19, Šiauliuose, R. Z., būdamas Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus viršininkas, ir Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus tyrėjas R. P., Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus viršininkas T. R., kuris buvo įpareigotas atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-000490-11 medžiagoje, ir Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. I., Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas G. A., žinodami, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-000490-11 medžiagoje S. K. yra įtariamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4, 5 dalis, 260 straipsnio 3 dalį, paieškomas, kad S. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, išduotas Europos arešto orderis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami turtinės naudos, savo naudai susitarė netiesiogiai per R. R. reikalauti ir priimti iš S. K. didesnį negu 250 MGL vertės – 50 000 Eur, t. y. 172 500 Lt, kyšį už neteisėtą neveikimą ir veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. K. būtų nutraukta paieška, S. K. nebūtų sulaikytas, suimtas ir tokiu būdu nebūtų vykdoma Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis paskirti S. K. kardomąją priemonę – suėmimą. Už tai, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos S. K. būtų paskirta švelnesnė bausmė, R. I., G. A. iš anksto savo veiksmais pažadėjo netrukdyti R. P., T. R., R. Z. veiksmams reikalaujant ir priimant iš S. K. kyšį, nepranešti policijos įstaigai apie daromą nusikaltimą ir tokiu būdu šalinti kliūtis nusikaltimo darymui, saugoti nusikaltimo bendrininkus, slėpti nusikalstamos veikos pėdsakus. Taip pat nurodytomis aplinkybėmis R. P., T. R. ir R. Z. susitarė minėtą neteisėtą reikalavimą S. K. perduoti per R. R.. R. R. sutiko neteisėtą reikalavimą perduoti S. K..

53. Vėliau, t. y. 2012 m. gegužės mėnesį, R. R., būdamas Šiauliuose, nurodydamas savo pažintis su teisėsaugos pareigūnais, kalbėdamas telefonu su S. K., kuris tuo metu buvo Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, perdavė reikalavimą sumokėti 60 000 Eur kyšį ir pažadėjo tą kyšį perduoti teisėsaugos pareigūnams už tai, kad šie neteisėtai neveiktų ir veiktų, t. y. už tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-000490-11 medžiagoje S. K. būtų nutraukta paieška, jis nebūtų sulaikytas ir suimtas, bei už tai, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos S. K. būtų paskirta švelnesnė bausmė.

54. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi buvo nutarta : nuteistojo G. V. ir jo gynėjo advokato E. L., nuteistojo R. Z. ir jo gynėjo advokato Ž. R., nuteistųjų R. D. ir T. R. kasacinius skundus atmesti ; pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P., T. R., R. Z., G. A., R. I. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ; dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendį ; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems R. P., T. R., R. Z., G. A., R. I. šiuo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe, ir nustatyti, kad R. P., T. R., R. Z., G. A., R. I. šiuo nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami kaip nusikalstamamas susivienijimas ; iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinti nuteistųjų R. I., T. R., R. R., R. Z., R. P., G. A., G. M., G. V., A. L., K. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte ; iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalinti nuteistųjų T. R. ir R. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte ; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. R. paskiriant galutinę subendrintą bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtas galutines subendrintas bausmes nuteistiesiems R. P., T. R., R. Z., G. A., R. I., G. V., R. R., G. M., K. P., A. L. palikti nepakeistas ; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam R. D. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) subendrinti apėmimo būdu ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7531 Eur) dydžio baudą ; kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

55. Pažymėtina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

56. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis, šalys civiliniame procese turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

57. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese tai nėra teismo numatyta pareiga už proceso šalis rinkti byloje įrodymus ir tokia išimtinė pareiga teismui atsiranda tik tam tikrų kategorijų nagrinėjamose civilinėse bylose (iš darbo teisinių santykių, iš šeimos teisinių santykių ir kt.), tačiau šis tarp šalių kilęs ginčas nėra priskiriamas prie šių išimtinių kategorijų civilinių bylų, todėl pagal LR CPK galiojančias nuostatas šalių teisės ir pareigos šiuo atveju yra lygios ir šalių įrodinėjimo pareiga išlieka būtent joms pačioms (t. y. šalims), o ne kaip teismo pareiga rinkti įrodymus (LR CPK 176 str. – 179 str.).

58. Be to, pažymėtina ir tai, kad LR CPK galiojančiose nuostatose nėra tokių galiojančių nuostatų, kurios reglamentuotų baudžiamosios bylos (nagrinėjamos ar išnagrinėtos) prijungimo klausimą prie nagrinėjamos civilinės bylos. Civilinėje byloje šalių yra pateikiami rašytiniai įrodymai, kurie yra griežtai reglamentuoti LR CPK nuostatomis ir kurių prijungimo klausimą griežtai reglamentuoja LR CPK nuostatos, tačiau teismas šiuo atveju negali taikyti tokios LR CPK normos, kuri iš viso neegzistuoja (t. y. kurios nėra).

59. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ir šalys šioje civilinėje byloje yra ne kaip baudžiamojo proceso šalys, o būtent kaip civilinio proceso šalys (ieškovas / atsakovas), todėl ir jų teisės bei pareigos šiuo atveju yra griežtai reglamentuotos ne LR BPK nuostatomis, o būtent LR CPK nuostatomis.

60. Teismas, siekdamas padėti šalims įgyvedinti šalių procesinę pareigą pilnai įrodyti tas aplinkybes, kurios yra šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, nustatė konkretų procesinį terminą šalims pateikti papildomus įrodymus į šią civilinę bylą (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, kad šalis šioje civilinėje byloje nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo pradžios atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatė, prokurorė ir kt.), todėl tinkamas ir savalaikis procesinių veiksmų atlikimas yra priskiriamas būtent šiems profesionaliems teisinninkams, kurie tinkamai atstovauja savo pasirinktas šalis.

61. Teikdama papildomus rašytinius įrodymus į šią civilinę bylą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliota atstovė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Dalia Kindurė pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas išnagrinėtą baudžiamąją bylą prokuratūrai atsiuntė 2023-10-25. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenys, kad ieškovo atstovė su nurodyta byla taip pat susipažino ir 2023-10-19 gavo prašomų dokumentų kopijas. Susipažinusi su išnagrinėtos Šiaulių apygardos teisme baudžiamosios bylos Nr. 1-5- 616/2017 (IT Nr. 40-9-00359-13) kaltinamųjų G. B. ir E. J. atžvilgiu duomenimis, atstovė dokumentų su konkrečiais įslaptintų liudytojų apklausų protokolais ir kitos medžiagos, pripažįstant juos įslaptintais liudytojais, byloje nerado. Atsižvelgiant į tai, atstovė teismo nurodytų dokumentų, susijusių su įslaptintais liudytojais iš šios baudžiamosios bylos pateikti negali.

62. Be to, prokurorė pateikė teismui ir Šiaulių apygardos teismo 2017-01-24 d. teisiamojo posėdžio protokolą iš bylos Nr. 1-5-616/2017 (t. 16, b.l. 180-190), iš kurio turinio matyti (b.l. 188), jog įslaptinto liudytojo Nr. 9 parodymai nebuvo išskirti į baudžiamąją bylą Nr. 40-9-00359-13 bei 2013-03-07 Šiaulių apygardos teismo posėdžio protokolą (t. 9, b.l. 178-179), iš kurio turinio taip pat matyti, kad byloje dalyvavo 6 įslaptinti liudytojai (bei susijusią Šiaulių apygardos teismo 2013-03-07 nutartį (t. 9, b.l. 180-182).

63. Sutinkamai su LR CPK 197 str. 2 d. nuostatomis, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

64. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotos atstovės Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Dalios Kindurės pateiktas teismui raštas šiuo atveju yra laikytinas kaip oficialus rašytinis įrodymas ir turintis didesnę įrodomąją galią. Be to, aplinkybės, nurodytos minėtame oficialiame rašytiniame įrodyme yra laikytinos visiškai įrodytomis ir jos nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 176 str. – 179 str.).

65. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis šio oficialiaus ir nenuginčyto rašytinio įrodymo pagrindu bei jo turiniu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog dokumentų su konkrečiais įslaptintų liudytojų apklausų protokolais ir kitos medžiagos, pripažįstant juos įslaptintais liudytojais, ieškovo baudžiamojoje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

66. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo, atlyginimo ir savo ieškinį iš esmės grindė tuo, jog Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai renkant įrodymus buvo pagrindas pareikšti įtarimus ieškovui, be to, turėjo įtakos parenkant kardomąją priemonę ir nustatant kardomojo kalinimo laiką. Teismai, spręsdami klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei jos pratęsimo, vadovavosi suklastotais duomenimis (anoniminio liudytojo Nr. 9 apklausos protokolais bei jų priedais), nepagrįstai skelbė paiešką S. K. (G.), kuris nebuvo paieškomas, todėl ieškovo teigimu, jis buvo suimtas neteisėtai, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo užtęstas bei ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl neteisėto, nepagrįsto arešto ir pareikštų kaltinimų jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakingų už neteisėtus pareigų veiksmus institucijų.

67. Pažymėtina tai, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, o tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų : neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas : pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas yra negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-3-5-2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2010.).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, teismas vertina nurodytus veiksmus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-183/2006).

69. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, be to, civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, be to, yra reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-487-915/2015).

70. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovo ieškinys šiuo atveju yra grindžiamas ta esmine aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas / pradėtas galimai nusikalstamų pareigūnų veiksmų ir suklastoti šio ikiteisminio tyrimo duomenys bei atliktų procesinių veiksmų rezultatai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 ir pateikti teismų vertinimui, sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu ieškovo atžvilgiu.

71. Taip pat ieškovas nurodė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista jo konstitucinė asmens teisė į tinkamą procesą, nes teismai, spręsdami klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei jos pratęsimo, vadovavosi suklastotais duomenimis (anoniminio liudytojo Nr. 9 apklausos protokolais bei jų priedais), be to, nepagrįstai skelbė paiešką S. K. (G.), kuris nebuvo paieškomas, todėl ieškovo teigimu, jis buvo suimtas neteisėtai, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo užtęstas bei ilgai buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas).

72. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

73. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas yra pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai yra pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis Nr. 2K-7-336/2010).

75. BPK 168 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant minėtoms sąlygoms yra neteisėtas veiksmas, o priešingai, t. y. jo nepradėjimas, esant BPK nustatytoms sąlygoms, yra vertinamas neteisėtu veiksmu.

76. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad 2011 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11, gavus operatyvinės informacijos apie tai, kad E. J. automobilyje, turėdamas tikslą platinti, gali gabenti narkotines, psichotropines medžiagas. Tą dieną atliktos kratos metu E. J. naudojamo automobilio BMW 730, v/n (duomenys neskelbtini) salone buvo rastas paketas su 1010,71 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 160,694 g, amfetamino (bylos 3 t. 130-134). Vėliau buvo sulaikyti bei pareikšti įtarimai A. J. ir G. B. (bylos 3t., b. l. 4-8, 23-29). Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo papildyta 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK skyriaus viršininko T. R. surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo išdėstyta informacija, gauta vykdant operatyvinius veiksmus, tame tarpe telefoninių pokalbių pasiklausymą (bylos 3 t., b. l. 120-129). Jame, be kita ko, surinkti duomenys apie ieškovo ir įtariamojo E. J. telefoninį kontaktą būtent 2021-12-21, kai pastarasis buvo sulaikytas. Ieškovui pranešimas apie įtarimą šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., kuriame nurodoma, jog jis įtariamas tuo, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis ir būdamas organizatoriumi / kurstytoju, kartu su organizuotos grupės nariais – organizatoriumi / kurstytoju S. G., vykdytoju E. J., suorganizavo ir vykdė neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 24 str. 4, 5 d., 260 str. 3 d. nuostatose. Apklausiamas įtariamuoju, ieškovas parodymų nedavė (bylos 3 t., b. l. 135). Taigi, įtarimai ieškovui dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti, jau atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, t. y. kratą, kitų įtariamųjų apklausas bei gavus papildomų duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus.

77. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu ir ieškovui nuo jo sulaikymo 2012 m. kovo 9 d. teismas paskyrė kardomąją priemonę (suėmimą), kuri buvo tęsiama iki 2013m. balandžio 3 d.

78. Teismas taip pat daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu ir šie duomenys, kaip teisininis pagrindas, šiuo atveju buvo ne tik nuteistųjų pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai (krata, kitų įtariamųjų apklausa bei kiti papildomi duomenys, gauti atliekant operatyvinius veiksmus).

79. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką.

80. Teismas daro išvadą, kad iš į šią civilinę bylą pateiktų nutarčių, kuriomis buvo skiriama bei pratęsiama ieškovui kardomoji priemonė (suėmimas), turinio matyti, kad teismai, skirdami / pratęsdami kardomąją priemonę (suėmimą) nesirėmė vien tik liudytojo Nr. 9, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, apklausos protokolais, bet teismai rėmėsi ir kita esmine ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais : kitų įtariamųjų A. J., E. J., G. B. sulaikymo bei apklausų protokolais, duomenimis apie rastas psichotropines medžiagas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, specialistų išvadomis, telefoninių pokalbių suvestinėmis, tokiu būdu darytina išvada, jog liudytojo Nr. 9 apklausos protokolai šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti esminiu pagrindu taikyti / netaikyti ieškovui kardomają priemonę (suėmimą) bei pradėti / nepradėti ikiteisminį tyrimą (bylos 3t., b. l. 4-8, 23-28, 120-134, 140-142).

81. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog ieškovo baudžiamojoje byloje iš viso nėra liudytojo Nr. 9 parodymų, ką patvirtino oficialus rašytinis įrodymas, pateiktas šioje civilinėje byloje, todėl šiuo atveju yra laikytina, jog teismai, skirdami / pratęsdami kardomajį kalinimą (suėmimą) ir negalėjo šiais liudytojo Nr. 9 parodymais vadovautis.

82. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriant kardomąją priemonę (suėmimą) ieškovui liudytojo Nr. 9, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos duomenimis teismas apskritai nesirėmė (bylos 1 t., b. l. 36-41).

83. Teismas daro išvadą, kad teismai tinkamai įvertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, jų visumą, bei padarė tinkamą išvadą, jog jų pakanka pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.

84. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nusikalstamais buvo pripažinti tik Šiaulių apskrities VPK pareigūnų T. R., R. P. veiksmai, inicijuojant anonimiškumo taikymą L. Š. bei jo apklausos protokolo ir jo specialaus priedo suklastojimą, tačiau šios bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog būtent tik liudytojo Nr. 9 apklausos duomenys kaip nors iš esmės lėmė ar darė esminę įtaką ieškovo sulaikymui ir ieškovo kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui (2022m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 17 epizodas, bylos 2 t., b. l. 102),.

85. Be to, teisėsaugos institucijoms sprendžiant klausimus dėl prievartinių procesinių priemonių taikymo negalėjo būti nevertinama ar kaip nors ignoruojama kita ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga bei joje surinkti įrodymai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog dėl ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų teisėtumo pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų (bylos 3t., b. l. 11-12).

86. Teismas daro išvadą, kad vienas iš ieškovo argumentų dėl nepagrįstai paskelbtos paieškos S. K. (G.), kuris ieškovo įsitikinimu nebuvo paieškomas, tačiau jo paieška taip pat buvo minima kaip vienas iš suėmimo pratęsimo motyvų, taip pat yra atmestinas, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos šiuo atveju taip pat nebuvo ir negalėjo būti esminiu bei vieninteliu pagrindu taikyti / netaikyti ieškovui kardomają priemonę (suėmimą) bei pradėti / nepradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi ikiteminio tyrimo metu surinktų kitų įrodymų visetas ir nulėmė tas aplinkybes, jog ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pritaikyta kardomoji priemonė (suėmimas). Be to, teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso normomis, sprendė, jog įrodymų pakanka V. B. atžvilgiu taikyti prievartines procesines priemones, šiuo atveju, sulaikymą.

87. Pažymėtina tai, kad vadovaujanti EŽTT praktika, įrodinėjimo standartas jas taikant, skiriasi nuo to, kuris yra taikomas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą bei sprendžiant dėl kaltinamojo kaltumo. Siekiant nuteisti asmenį yra taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Lavrechov v. the C. R., no. 57404/08, judgment of 20 June 2013).

88. Be to, pagal EŽTT praktiką, asmuo negali teigti esąs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (sąžiningą) procesą) pažeidimo auka baudžiamajame procese vien todėl, kad jis buvo išteisintas arba procesas nutrauktas (Kalpachka v. Bulgaria, No. 49163/99, judgment of May 2005; Korobov v. Estonia, no 10195/08, judgment of 14 September 2010).

89. Be to, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-393- 378/2015).

90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, yra būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą : jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o tik siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Spręsti apie aplinkybių ir duomenų, reikalingų vienam ar kitam procesiniam sprendimui priimti, pakankamumą yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro diskrecija, todėl kardomosios priemonės parinkimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kardomosios priemonės paskirtį ir jos skyrimo tikslus.

91. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad teismo nutartimis suėmimas ieškovui buvo tęsiamas vadovaujantis BPK 122 str. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, be to, trukdys procesui, darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams. Be to, ieškovas, būdamas įtariamuoju, savo procesines teises realizavo pilnai - iš esmės visas nutartis dėl jam taikomų procesinių prievartos priemonių ieškovas skundė įstatymų nustatyta tvarka.

92. Lietuvos Auksčiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, jog tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-01-30 nutartis Nr. 3K- 3-181/2022).

93. Teismas taip pat nesutinka ir su ieškovo argumentu, jog kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 25 str. 3d., 24 str. 4,5 d. 260 str. 3 d., buvo nutrauktas, kaip asmeniui nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau tą pačią dieną ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1d., 25 str. 3d., 24 str. 4d., 260 str. 1 d., t. y. nusikalstama veika ieškovui buvo perkvalifikuota į lengvesnę. 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės nutarimu vadovaujantis BPK 212 str. 2 p. nuostatomis ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-490-11 ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuojant, jog yra nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Ieškovas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu, šį nutarimą apskundė, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl ieškovo dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl skunde nurodomas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas šiuo atveju negalėjo būti pritaikytas. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas šiems argumentams pritarė ir minėtą nutartį paliko galioti.

94. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ir teismai nepažeidė baudžiamajame procese įtvirtintų procedūrų bei BPK nuostatų įtariant ieškovą padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei ieškovui paskiriant kardomąją priemonę (suėmimą), t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir taikyti ieškovui griežčiausią kardomają priemonę (suėmimą) visos sąlygos bei pagrindai visgi pilnai egzistavo ir be slaptojo liudytojo apklausos bei paieškos aplinkybių, todėl visi ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

95. LR BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

96. Pažymėtina tai, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Be to, baudžiamasis procesas yra vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo.

97. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, yra laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo yra neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-7-7/2007).

98. Pažymėtina tai, kad vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, yra būtina atsižvelgti į kriterijus, kurie taikomi EŽTT praktikoje, t. y. konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamais persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Be to, kiekvienu atveju nurodyti kriterijai yra taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

99. EŽTT praktikos nuostatose yra konstatuojama, kad organizuoto nusikalstamumo bylose tyrimą atliekančioms institucijoms ir teismams yra sunkiau nustatyti faktus ir kiekvieno nusikalstamo susivienijimo nario atsakomybės laipsnį, todėl tokiose bylose nuolatinė kaltinamųjų bendravimo tarpusavyje ir su kitais asmenimis kontrolė bei tokio bendravimo ribojimas gali būti ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią jų pabėgimui, įrodymų klastojimui, o taip pat poveikiui ir grasinimui liudytojams. Tokiose bylose ilgesni suėmimo laikotarpiai nei kitose bylose gali būti laikomi pagrįstais (2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Wrona prieš Lenkiją, peticijos Nr. 29345/09 ; 2015 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Mierzejewski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15612/13; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Lisovskij prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14, 67 punktas; 2018 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Štvrteck prieš Slovakiją, peticijos Nr. 55844/12; 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Havik ir Vaik prieš Estiją, peticijų Nr. 9044/17 ir 48545/17).

100. Be to, EŽTT sprendimuose taip pat yra konstatuojama, jog bendro pavojaus, kylančio iš organizuoto tariamos pareiškėjo nusikalstamos veiklos pobūdžio, buvimas gali būti pripažįstamas asmens suėmimo pradinėje proceso stadijoje pagrindu, o kai kuriomis aplinkybėmis – ir suėmimo pratęsimo vėliau pagrindu. Be to, bylose, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, pavojus, kad suimtasis, paleistas laisvę, gali daryti spaudimą liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems ar kitaip trukdyti procesui, dažnai yra itin didelis (2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Simonov prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45255/07).

101. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011m. gruodžio 21d., tačiau pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., o iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d., tokiu būdu ieškovas įkalinimo įstaigoje praleido beveik 13 mėnesių. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos sudėtingumą apsprendė tai, kad tyrimas buvo atliekamas nusikalstamos veikos, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, įtarimai buvo pareikšti keturiolikai asmenų, kurių dalis buvo įtariami veikę organizuotoje asmenų grupėje ir buvo tiriama šešiolika nusikalstamų veikų, be to, buvo tiriamos ir daugiau negu dešimt rūšių psichotropinių medžiagų, buvo apklausta labai daug liudytojų bei buvo atliekami kiti reikalingi ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai. Be to, ieškovas ikiteisminiame tyrime dažnai naudojosi ir procesinių veiksmų bei dokumentų apskundimo (apeliacijos) teise, skųsdamas procesinius ikiteiminio tyrimo pareigūnų veiksmus bei jų priimtus procesinius dokumentus, kas taip pat labai ženkliai prailgino pačią ikiteisminio tyrimo trukmę. Be to, atsižvelgdami į konkrečios bylos sudėtingumą bei jos didelę apimtį, teismai, taip pat nustatę ir BPK 122 straipsnyje įtvirtintus kardomosios priemonės skyrimo teisėtus pagrindus, suėmimą ieškovo atžvilgiu pagrįstai tęsė.

102. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą bei atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad laikotarpis per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu objektyviai negali būti laikomas per ilgu ir neteisėtu, be to, ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nereikalingam delsimui, o ieškovo teiginiai apie nepagrįstai skelbtą (S. G.) paiešką ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą, kuris neva tai padarė visą ikiteisminio tyrimo procesą ieškovo atžvilgiu neteisėtą, šiuo atveju yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.).

103. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš esminių sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CK 6.263 str. 1 d. ; LR CPK 176 str. – 179 str.).

104. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus : žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis Nr. e3K-3-8-248/2018).

105. Be to, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra kvalifikuojamos, kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus : 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai ; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-06-23 nutartis Nr. e3K-191-611/2021). Be to, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį, priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-21 nutartis Nr.e3K-3-248-403/2018).

106. Iš šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš valstybės 3765 Eur žalos atlyginimą, kurį paskaičiavo remdamasis Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme nurodyta žalos paskaičiavimo metodika (2002 m. gegužės 21 d. Nr. IX-895).

107. Teismas daro išvadą, kad toksai atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas įstatyme yra numatytas tais atvejais, kai žala yra kompensuojama asmenims ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju jis negali būti taikytinas.

108. Ieškovas į šią civilinę bylą pateikė duomenis apie tai, kad iki suėmimo 2012-03-09 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, tačiau jokių įrodymų apie pajamas ar išmokas, gautas iki kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo, byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

109. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma, be to, žalos dydis bei patsai žalos padarymo faktas šiuo atveju yra laikytini neįrodytais, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

110. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį : neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

111. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo), tenkinti ieškovo ieškininius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jokio teisinio pagrindo nėra, todėl šie ieškininiai reikalavimai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

112. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

113. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 52,02 Eur pašto išlaidos.

114. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 52,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti ieškovui, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.