Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. T. su pradine kreditore UAB ,,Credit Service“ sudarė sutartį Nr. CS9711322001, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Šioje byloje pateikta Vartojimo kredito sutartimi Nr. CS9711322001 ir jos pakeitimais (iš viso suteikta 23 kreditai, bendra kreditų suma 5 450,00 Eur), kurie padaryti atsakovui suteikus papildomus kreditus, patvirtinama, kad 2018 m. spalio 10 d. atsakovui J. T. buvo suteiktas 100,00 Eur kreditas bei pagal aukščiau nurodytą Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9711322001 (toliau – ir Sutartis) suteikti papildomi kreditai: 2018 m. spalio 17 d. atsakovui suteiktas papildomas 100,00 Eur kreditas; 2018 m. lapkričio 3 d. – 600,00 Eur kreditas; 2018 m. lapkričio 14 d. – 100,00 Eur kreditas; 2018 m. gruodžio 5 d. – 100,00 Eur kreditas; 2018 m. gruodžio 18 d. – 100,00 Eur kreditas; 2018 m. gruodžio 23 d. – 100,00 Eur kreditas; 2018 m. gruodžio 31 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. sausio 6 d. –100,00 Eur kreditas; 2019 m. kovo 12 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. kovo 26 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. balandžio 2 d. – 100,00 Eur kreditas; pagal 2019 m. balandžio 8 d. – 475,00 Eur kreditas; 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 100,00 Eur kreditas; pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. – 150,00 Eur kreditas; 2019 m. rugsėjo 6 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. rugsėjo 16 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. spalio 15 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. spalio 19 d. – 225,00 Eur kreditas; 2019 m. lapkričio 1 d. – 500,00 Eur kreditas; 2019 m. lapkričio 14 d. – 100,00 Eur kreditas; 2019 m. lapkričio 18 d. – 125,00 Eur kreditas; 2019 m. gruodžio 1 d. – 2 275,00 Eur kreditas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą Sutartį nutraukė 2020 m. spalio 1 d. 2021 m. liepos 26 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi sudaryta tarp UAB ,,4finance“, UAB „Finansų administravimas“, UAB ,,Credit Service“, ir ieškovo PlusPlus Capital AS, visos iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis).

Dėl negrąžinto kredito

Dėl negautų pajamų priteisimo

Įstatymas nedetalizuoja, kokia forma toks patikrinimas atliekamas, kokie duomenys turi būti pateikiami, ar tokiam vertinimui yra pakankama vartojimo kredito gavėjo deklaracija apie savo finansinę padėtį, ar turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi vertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir, ar prašomi priteisti nuostoliai nėra nepagrįstai dideli. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalis vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais, kuriuos detalizuoja priežiūros institucija.

Priežiūros institucijos funkcijas pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 8 dalį vykdo Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdyba 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.) patvirtino Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 7.2 papunktį vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti. Vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui prieinamą informaciją, galinčią turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokią kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas (Nuostatų 7.3 papunktis). Jeigu vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą nustatoma, kad remiantis tuo metu turima informacija vartojimo kredito gavėjas nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų visą vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį, vartojimo kreditas vartojimo kredito gavėjui negali būti suteiktas (Nuostatų 7.6 papunktis). Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo nuolat vertinti, ar taikomas vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procesas yra tinkamas ir veiksmingas, ir prireikus jį keisti. Nustatant, ar vartojimo kredito gavėjo kreditingumas vertinamas tinkamai ir veiksmingai, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į suteiktų vartojimo kreditų portfelio kokybę: pavėluotus įmokų mokėjimo atvejus, nuvertėjusių, nurašytų vartojimo kreditų skaičių. Nuostatų 21 punkte nustatyta – laikoma, jog vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu <...> vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus.

Jeigu vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito gavėjui gali būti mažinama vartojimo kredito kaina remiantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 71 punktą).

Teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2023 m. birželio 16 d. pateikti teismui įrodymus apie atsakovo M. T. kreditingumo vertinimą prieš sudarant vartojimo kredito sutartį Nr. CS9711322001 ir prieš kiekvieną bendros vartojimo kredito sumos padidinimą.

Ieškovas 2023 m. birželio 13 d. teismui pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant bei pateikė teismui pradinio kreditoriaus pateiktą papildomą informaciją ir paaiškinimus, t. y. persiuntė pradinio kreditoriaus UAB „Credit Service“ atstovo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad <...> kadangi klientas skolinosi 23 kartus, neturime resursų pateikti apibendrintus kreditingumo vertinimus. Pateikiame pilnus, kiekvienos paraiškos, kreditingumo vertinimo registrus. Registre dėmesį reiktų atkreipti į šias eilutes: <timestamp> <name>monthlyLiabilitiesWithoutOwnContracts</name>- <value> ir kt. <...> Monthly liabilities eilutėje matomus įsipareigojimus reiktų pridėti prie Vivus.lt sutartyje matomos kredito įmokos, kad sužinoti bendrus kliento finansinius įsipareigojimus po pasiskolinimo.<...> <...>Jeigu pokalbio metu klientas įvardija, kad pajamos sumažės – į tai yra atsižvelgiant išduodant kreditą. Jeigu įvardija, kad kredito grąžinti negalės – kreditas nėra išduodamas. Taip pat, klientas pats patvirtino visas sutarties sąlygas. Kredito sutartyse galima matyti ar sutartis buvo sudaryta pokalbio metu pagal šią skiltį: Jeigu laukelyje yra naudojamas tel. numeris – klientas skolinosi pokalbio metu. Jeigu IP adresas – klientas skolinosi internetu, be pokalbio su vadybininku <...> ir kt. Ši teismui pateikta informacija nėra informatyvi bei nėra aiški. Ieškovo teismui pateiktų dokumentų didžioji dalis anglų kalba, arba pateiktos lentelės, iš kurių teismas negali spręsti, jog atsakovo kreditingumo vertinimas buvo atliktas pakankamai rūpestingai, todėl, teismo vertinimu, ieškovas prisiėmė ir su tuo susijusią riziką. t. y. jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus UAB „Credit service“ veiksmai, kuomet atsakovas (kredito gavėjas) tinkamai nevykdė savo finansinių įsipareigojimų kas mėnesį mokėti įmokas kredito grąžinimo grafike nustatyta tvarka, tačiau nepaisant to, pirminis kreditorius ir toliau atsakovui vis skolino, atskirais atvejais gan nemažas pinigų sumas, kartais per vieną mėnesį iki trijų, keturių kartų buvo sudaromos vis naujos vartojimo kredito sutartys ir tai neatitinka Vartojimo kredito įstatyme nustatyto atsakingo skolinimo principo. Dėl šios priežasties tiek neatsakingo skolinimo, tiek ir neatsakingo skolinimosi našta negali būti perkelta vien tik kredito gavėjui (atsakovui). Atitinkamai teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai), ieškovo 2 817,91 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą, kaip sutartinės atsakomybės piniginę išraišką, mažina 50 proc., t. y. iki 1 409,00 Eur. Teismo vertinimu, šiek tiek didesnę riziką turėtų prisiimti kredito davėjas, kaip verslo subjektas, savo srities profesionalas (kuriam taikomi griežtesni atsakomybės standartai), vykdantis komercinę veiklą ir teikiantis vartojimo kreditus fiziniams asmenims (vartotojams (silpnesnioji sandorio pusė)), imančiam kreditą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti bei sudarančiam sutartį iš anksto verslininko parengtomis vartojimo sutarties sąlygomis dėl kurių vartotojas negalėjo daryti įtakos ar derėtis. Tuo pačiu turi būti įvertinta ir tai, jog atsakovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis 50 procentų, ir apie tai kreditoriui buvo žinoma.

Dėl metinių procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nors ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nemažintinos, kadangi esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas yra tas, jog „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021). Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei kasacinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovo priteistinas 123,00 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Duomenų dėl kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.

Iš atsakovo valstybei priteistinos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis), kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. T. konkretaus prašymo išdėstyti teismo sprendimą teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu jis prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, pateikė neįgaliojo pažymėjimą, nurodydamas, kad tėvai atsisakė jam padėti, tačiau kitų duomenų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį ar egzistuojančias išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Dėl kitų klausimų (argumentų)

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 660,83 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt eurų 83 ct) negrąžintą kreditą, 1 409,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devynių eurų 00 ct) negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,00 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui PlusPlus Capital AS, įmonės kodas 11919806.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Netenkinti atsakovo J. T. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.