Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Ž. S. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kreditorius AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su pareiškimu, pareikštu skolininkei Ž. S., dėl teismo įsakymo išdavimo (CBP-20438).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir K. S. 2023 m. spalio 4 d. sudarė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. LT23-TCA-01620714-7, kurios pagrindu buvo apdrausta MERCEDES BENZ C200 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, draudimo laikotarpis nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2024 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) 2023 m. gruodžio 11 d. surašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-56753-2023 dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimo ir pasiūlė sumokėti 5 Eur baudą. Vilniaus AVPK Reguliavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis A. A. 2023 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodė, kad automobilio OPEL savininkė paaiškino, kad bandė stabdyti įvykio kaltininką Mercedes vairuotoją šaukdama ir mojuodama, tačiau automobilis sustojo šalia esamoje sankryžoje ir išvažiavo. J. B. 2023 m. spalio 9 d. paaiškinime paaiškino, kad ji bandė stabdyti Mercedes automobilį, tačiau jis po eismo įvykio trumpai sustojo, pastovėjo ir išvažiavo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkė yra atsakovė, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovas 2023 m. spalio 20 d. žalos sąmatoje „Audatex“ apskaičiavo, kad apgadinto automobilio remonto kaina sudaro 230,95 Eur. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. ITCA/23/017449/1 ieškovas nurodė, kad dėl 2023 m. spalio 9 d. įvykio draudimo išmoka sudaro 230,95 Eur, kuri bus išmokėta trečiajam asmeniui, taikant regresą į atsakovę, regreso pagrindas – vairuotojas pasišalino. Ieškovas 2023 m. gruodžio 20 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje ITCA/23/017449 informavo atsakovę, kad buvo apskaičiuota 230,95 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovas 2024 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. RE-000740-24 pareikalavo iš atsakovės atlyginti draudimo bendrovei 230,95 Eur, nes draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, kad už eismo įvykį atsakingas asmuo pasišalino iš įvykio vietos.

Dėl ieškinio reikalavimų

14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo. Ieškovas teigia, kad atsakovei pasišalinus iš eismo įvykio vietos jis įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi jis trečiajam asmeniui išmokėjo 230,95 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti, kurią reikalauja priteisti iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigdama, kad nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys draudikui, sumokėjusiam išmoką, teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Anot atsakovės, policijos pareigūnai nustatė, kad atsakovė iš eismo įvykio vietos nepasišalino, bei už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskyrė atsakovei 5 eurų baudą, kai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos atsakovei jokia atsakomybė nebuvo taikyta.

Dėl draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo sąlygų

15. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo panaikina draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Iš esmės analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte.

18. Teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Būtent minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą reikalavimui grąžinti draudimo išmoką.

19. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, kai apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2023 m. spalio 9 d. 12.40 val. Vilniuje, Žygimantų g. 8, jo metu atsakovė susidūrė su stovinčia transporto priemone, dėl to įvyko eismo įvykis, buvo padaryta žalos, o atsakovė iš įvykio vietos nuvažiavo. Ieškovas savo reikalavimą atsakovei pareiškė vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir reikalavo iš atsakovės (eismo įvykio kaltininko ir apdraustos transporto priemonės valdytojo) nukentėjusiam asmeniui sumokėtos draudimo sumos grąžinimo. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino ir už tai jai nebuvo paskirta jokia atsakomybė. Nurodė, kad su ieškovu buvo pasirašiusi draudimo sutartį ir nėra pagrindų ieškovui reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu nepagrįsti atsakovės atsikirtimai, jog draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai, kadangi įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui. Teismas pažymi, jog tokia teise draudikas gali pasinaudoti tik išskirtiniais įstatyme nurodytais atvejais.

24. 2002 m. gruodžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktas (redakcija, galiojusi eismo įvykio dieną) numatė, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaip pagrindas reikalauti draudikui draudimo išmokos grąžinimo yra tada, kai padarius žalą kitai transporto priemonei ir nukentėjusio asmens nesant įvykio vietoje, pasitraukta iš įvykio vietos nepranešus nei nukentėjusiajam, nei policijai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė apie įvykį pati nepranešė policijai, ar nukentėjusiajai, atsakovė išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

25. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka ir pažymi, kad Vilniaus AVPK 2023 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio informacijoje apie vairuotoją atsakovę grafoje „Pasišalino iš eismo įvykio“ nurodyta „Taip“. Vilniaus AVPK Reguliavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji patrulė A. A. 2023 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodė, kad automobilio OPEL savininkė paaiškino, kad bandė stabdyti įvykio kaltininką Mercedes vairuotoją šaukdama ir mojuodama, tačiau automobilis sustojo šalia esamoje sankryžoje ir išvažiavo. J. B. 2023 m. spalio 9 d. paaiškinime paaiškino, kad ji taip pat bandė stabdyti Mercedes automobilį, tačiau jis po eismo įvykio trumpai sustojo, pastovėjo ir išvažiavo. Pati atsakovė 2023 m. lapkričio 14 d. paaiškinime Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai nurodė, kad po to, kai baigė manevrą, ji išvažiavo iš teritorijos, esančios Žygimantų g. 8. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga, esanti administracinio nusižengimo byloje. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.

26. Atsakovė nurodė, kad ieškovas negali reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovės, nes jai nebuvo paskirta jokia atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė negali būti pripažinta kaip pasišalinusi iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė ir nebuvo bausta pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau tai administracinė teisena, o ši civilinė byla yra civiliniai santykiai, tad šioje civilinėje byloje nėra prejudicijos, jog atsakovė neva nebuvo bausta pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju, šioje civilinėje byloje (civiliniuose santykiuose) nėra būtina aplinkybė regresui, ar atsakovė buvo bausta pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi, kaip minėta, baudos paskyrimas pagal ANK neturi prejudicijos šioje civilinėje byloje. Ieškovas teikia regresinį reikalavimą atsakovei, o teikiant tokį regresinį reikalavimą nėra privaloma aplinkybė, jog atsakovė būtų nubausta pagal ANK už pasišalinimą iš įvykio vietos. Šiuo atveju yra privaloma nustatyti, ar atsakovė galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį.

27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

28. Vien tai, jog atsakovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė negali būti pripažinta pasišalinusia iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje. Reiškiant regresinį reikalavimą atsakovui nėra privaloma aplinkybė, kad atsakovas būtų nubaustas pagal ANK už pasišalinimą iš įvykio vietos. Šiuo atveju yra privaloma nustatyti, ar atsakovas galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023).

29. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas).

30. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė, išvažiuodama kliudė stovintį automobilį, kiti asmenys dar bandė jai mojuoti ir stabdyti, atsakovė buvo trumpam sustojusi, tačiau nuvažiavo, kai protingas (atidus ir rūpestingas) žmogus tokioje situacijoje, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Kaip matyti iš byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos, atsakovė gana ilgai (keletą minučių) manevravo tarp automobilių, siekdama išvažiuoti iš aikštelės, tačiau atlikusi manevravimo veiksmus, ji neišlipo iš automobilio apžiūrėti, ar manevravimas pavyko, ar nebuvo užkliudyti kiti automobiliai, kurie stovėjo šalia ir sukėlė sunkumų laisvai išvažiuoti. Be to, vaizdo įraše matyti, kad išvažiuodama iš aikštelės, ties sankryža atsakovė sustojo, tuo metu jai mojavo ir šaukė aikštelėje buvę asmenys, tačiau atsakovė iš aikštelės išvažiavo. Taigi, šie atsakovės veiksmai rodo, kad ji neįsitikino, kad manevruojant nebus niekam padaryta žala, nepakankamai atidžiai stebėjo aplinką. Pažymėtina, kad valstybės įmonės „Regitra“ Egzaminų metodikos skyriaus parengtose Vairuotojo kompetencijos (B kategorija) rekomendacijose (3.10 punktas) nurodoma, kad prieš pradedant važiuoti po sustojimo reikia atidžiai apsidairyti tokia tvarka: į priekį; į galinio vaizdo veidrodėlį; į kairės pusės veidrodėlį; per kairį petį; prieš pradedant ir pradėjus judėti po sustojimo reikia veidrodėliuose stebėti už nugaros esančias transporto priemones. Akivaizdu, jog atsakovė, išvažiuodama iš aikštelės ir sustodama ties sankryža, po sustojimo atidžiai neapsidairė, kas lėmė tai, kad dėl neatsargumo ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Be to, aplinkybė, kad eismo įvykį matė kiti asmenys (J. B. po eismo įvykio atsakovei mojavo ir bandė šauksmais ją sustabdyti), taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad transporto priemonių kontaktas buvo toks, jog atkreipė ir aplinkinių asmenų dėmesį, todėl neabejotinai kontaktą turėjo pastebėti ir transporto priemonę vairavusi atsakovė. Iš administracinėje byloje esančių nuotraukų, matyti, kad atsakovės valdomo automobilio apgadinimai (įbrėžimai) yra matomi, žymūs, kas leidžia teigti, kad po eismo įvykio atsakovė, būdama apdairi automobilio valdytoja galėjo pastebėti automobilio apgadinimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi apie eismo įvykį. Taigi, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, teismo vertinimu, atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovė nebuvo bausta pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, dar nereiškia, jog ji nesukėlė eismo įvykio ir kad nepasišalino iš įvykio vietos (nesuprato ir nematė, jog dėl jos veiksmų įvyko eismo įvykis). Kaip minėta, šis faktas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė negali būti pripažinta pasišalinusia iš eismo įvykio vietos šioje civilinėje byloje.

31. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog atsakovė, sukėlusi eismo įvykį, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos (nustatytos) visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip to reikalauja CK 6.270 straipsnio 5 dalis, t. y. įrodyta, kad įvykus eismo įvykiui buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos; dėl eismo įvykio buvo padaryta žala; žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų elgiantis nerūpestingai (pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą); atsakovė, kaip neatidi ir nerūpestinga didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už padarytą žalą. Tokiu būdu ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo grąžintų nukentėjusiajai sumokėtą draudimo išmoką. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti žalos dydžiu ar kad ieškovo pateikti paskaičiavimai apie patirtos žalos dydį yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, juolab, kad tokių prieštaravimų dėl žalos dydžio neteikė ir pati atsakovė. Taigi, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, 6.270 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsniu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punktu, ieškovas turi į atsakovę regreso teisę 230,95 Eur sumai. Todėl iš atsakovės priteistina 230,95 Eur ieškovo naudai.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis).

33. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

35. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmoka ieškovui priteista, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (230,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkino ieškovo ieškinį, todėl ieškovo patirtos 522 Eur bylinėjimosi išlaidos (22 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato pagalbai) atlyginamos ir priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai. Ieškinį tenkinus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl pašto išlaidų

37. Teisme patirta 0,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 8 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, iš atsakovės Ž. S. 230,95 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 95 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (230,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.