- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 2-84-776/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03320-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Petro A
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė, Jūratė Kelpšaitė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams Petrui A. J. ir L. J., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo I. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tvarką pagal pridedamą UAB „GeoJusMa“ parengtą schemą ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieškovas atskirai naudojasi 137 kv. m ir 41 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl., ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad siekė nusistatyti naudojimosi tvarką ne teismo keliu, todėl įteikė atsakovui jo siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos, ieškovas į juos atsižvelgęs pasiūlė naują naudojimosi tvarką, tačiau atsakovas į pakartotinį paklausimą ir siūlymą interesus derinti ne teismo keliu vėl atsakė neigiamai. Ieškovo nuomone, jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendruosius žemės teisinių santykių reguliavimo ir bendraturčių lygybės principus, atitinka visų namų valdos bendraturčių interesus, nes bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis, visi bendraturčiai turėtų atskirus įvažiavimus į kiemą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Petras A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutikimą su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka grindė tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad suformuotas ginčo žemės sklypas atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ar yra atitinkamų institucijų įsiteisėję teisės aktai, leidžiantys padidinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo plotą nuo 0,0498 ha iki 0,0830 ha. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas pagal jo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-1546-(14.31.100), kuriuo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Atsakovo nuomone, ieškovas tyčia veikdamas prieš teisę ir piktnaudžiaudamas teise siekia gauti daugiau negu mirusioji E. J. turėjo ir valdė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstą kelią ir sąmoningai tyčia siekia užkirsti kelią su žemės ūkio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
3. Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos priteisti atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikimą su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka grindžia tuo, kad ieškovas veikia prieš įstatymą, nori įteisinti neteisėtai įrengtą bereikalingą akmenimis grįstą antrą kelią į kiemą bei siekia neteisėtai pakeisti nuo 1971 m. nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Šalies argumentai
4. Ieškovas S. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypu su atsakovais naudojasi nuo 1971 m., teismo sprendimu atidalinus žemės sklypus, yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkai, tačiau santykiai su atsakovais yra blogi, nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu. Ieškovas nurodė, kad siūlė atsakovams susitarti dėl naudojimosi tvarkos, atsakovams nesutikus nusistatyti naudojimosi tvarką, jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Ieškovo nuomone, jo siūloma naudojimosi tvarka yra protingiausia, nes visi turėtų atskirus įvažiavimus, kiltų mažiau konfliktų.
5. Ieškovo S. J. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai bei iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas priklauso ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o bendrasavininkams suteikiama teisė nusistatyti naudojimosi tvarką. Atstovė nurodė, kad iš pradžių buvo nustatyta naudojimosi tvarka 0,6476 ha ploto žemės sklypu su atskirais įvažiavimais, tačiau šis žemės sklypas teismo sprendimu buvo padalintas į 5 žemės sklypus, iš kurių vienas buvo ginčo žemės sklypas, kuris buvo paliktas bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovams. Atstovės nuomone, anksčiau nustatyta naudojimosi tvarka nebegalioja, o atsakovas naudojasi ieškovo įrengtu įvažiavimu ir nuolat konfliktuoja dėl žemės sklypo naudojimosi. Atstovė nurodė, kad ieškovas siūlė neteismine tvarka nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau atsakovai su siūloma naudojimosi tvarka nesutiko. Atstovė pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas buvo visiškai nepagrįstas, nes atsakovas turi atskirą įvažiavimą į besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir gali su žemės ūkio technika įvažiuoti ne tik iš ginčo žemės sklypo. Atstovės nuomone, nors pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarką liks bendro naudojimo plotų, tačiau jie bus būtini bendrosios nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o pagrindinė konfliktų priežastis – naudojimasis įvažiavimais – bus išspręsta. Atstovė pažymėjo, kad šalys ginčo žemės sklypu pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką faktiškai naudojosi nuo 2014 m. Atstovė nurodė, kad nuo 2014 m. iš esmės pasikeitė tik tai, kad teismo sprendimu buvo atidalintas žemės sklypas, kuriam buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Atstovė paaiškino, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka užtikrins ieškovui galimybę pateikti į gyvenamojo namo rūsio dalį, kuri priklauso ieškovui. Atstovės nuomone, bendraturčiai turi bendradarbiauti, tačiau atsakovai nesutikimo su ieškovo prašoma naudojimosi tvarka nemotyvuoja ir savo naudojimosi tvarkos nesiūlo, o atsakovų nurodomos aplinkybės apie žemės sklypo naudojimą iki jo įsigijimo privačion nuosavybėn neturi jokios įrodomosios reikšmės. Atstovė paaiškino, kad, 2017 m. teismo sprendimu atidalinus žemės sklypą, naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, todėl šioje byloje ginčas yra dėl 2018 m. suformuoto ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovų Petro A. J. ir L. J. atstovė advokatė Jūratė Kelpšaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės nuomone, patenkinus ieškinį nepasikeis ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens konfliktiniai tarpusavio santykiai, nes liktų bendro naudojimo plotų. Atstovė pažymėjo, kad konfliktai kyla daugiau dėl išpilamų srutų, vištų išmatų, bet ne dėl įvažiavimų į žemės sklypą. Atstovė nurodė, kad šalių konfliktai nuolat tęsiasi, nesvarbu, kaip buvo išsprendžiamas įvažiavimų į žemės sklypą klausimas, o nustačius naudojimosi tvarką, bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigs. Atstovės nuomone, 2014 m. iki žemės sklypo atidalijimo nustatyta naudojimosi ginčo žemės plotu tvarka tenkino ieškovą. Atstovės teigimu, ieškinio pareiškimas rodo ieškovo nenorą bendradarbiauti.
7. Trečiasis asmuo I. J. prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovai nuolat kelia konfliktus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, todėl būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
8. Nagrinėjamu atveju 0,0830 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. J. (415/830 dalys) ir atsakovams Petrui A. J. ir L. J. (415/830 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). Ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017, kuriuo iš ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), buvo atidalinti 5 žemės sklypai, pagrindu. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 šis sprendimas paliktas nepakeistas. Šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Ieškovas bandė ne teismo tvarka susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos nusistatymo, tačiau šalims to padaryti nepavyko. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos.
9. Teismo skaičiavimu, ieškovo pateiktoje UAB „GeoJusMa“ parengtoje žemės valdos naudojimo schemoje įrašant indeksu 1 pažymėtos dalies, kurios kraštinių ilgiai 2,00 m., 17,53 m, 2,00 m ir 17,53 m, plotą padaryta rašymo apsirikimo klaida, vietoj 35 kv. m, nurodant 41 kv. m. Pagal nurodytus linijų ilgius apskaičiavus žemės sklypo dalies plotą gaunama 35 kv. m. (17,53 m x 2,00 m = 35,00 kv. m). Tai, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida patvirtina ir schemoje pateikta žemės valdos paskirtsymo lentelė, kurioje nurodyta, kad S. J. individualiai paskiriama naudotis 172 kv. m. Todėl teismas laiko, kad ieškovas, suformuluodamas ieškinio reikalvimą, padarė rašymo apsirikimo klaidą ir kad ieškiniu ieškovas prašo paskirti atskirai naudotis 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva. Todėl toliau sprendime nagrinėjamas būtent toks ieškovo reikalavimas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės įgyvendinimą, 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
11. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra 0,0830 ha ploto bei, kaip minėta, jis yra atidalintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 iš ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha), o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha). Kaip teisingai nurodė ieškovas, šioje byloje ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nėra, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos klausimas nebuvo sprendžiamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl atsakovo argumentai dėl ginčo žemės sklypo dydžio ir ribų yra nepagrįsti, nes ginčo žemės sklypo dydį ir ribas nustato įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.100) tik įgyvendina. Be to, ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą nėra nuginčyta, todėl sutikti su atsakovais, kad ieškovas nėra teisėtas ginčo žemės sklypo bendraturtis, nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su ieškovu, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo sutektas adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, šį žemės sklypą atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebegalioja naujai 2018 m. suformuotam ginčo žemės sklypui. Todėl ieškovas teisėtai siekia įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teisę nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarką, bendraturčiams dėl jos nesutariant.
12. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
13. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
15. Įvertinus ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, teismo nuomone, ieškovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte nenukrypstama nuo jau 2014 m. nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Ieškovui atskirai naudotis paskiriama 172 kv. m, atsakovams atskirai naudotis paskiriama taip pat 172 kv. m. bei bendrai naudotis paliekama po 243 kv. m. ir iš viso 486 kv. m, t. y. kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Palyginus ieškovo siūlomą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta iki atidalinimo buvusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, matyti, kad šalims būtų suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimis, kuriomis šalys naudojosi iki 0,6476 ha ploto žemės sklypo atidalinimo, nežymiai padidinant bendro naudojimo plotą nuo 450 kv. m iki 486 kv. m. Atsakovų argumentai, kad ieškovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstą kelią ir sąmoningai tyčia siekia jiems užkirsti kelią su žemės ūkio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra nepagrįsti. Ieškovas atskirą įvažiavimą įsirengė galiojant Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatytai iki atidalijimo buvusiam žemės sklypui naudojimosi tvarkai. Atsakovai turi galimybę patekti į besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą per atskirą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), nesinaudodami ginčo žemės sklypu. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarką liks bendro naudojimo plotų, tačiau jie bus būtini bendrosios nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o tai, priešingai nei nurodo atsakovai, leis išvengti galimų šalių ginčo dėl bendros teritorijos tvarkymo ir priežiūros, o svarbiausia ginčų dėl įvažiavimo į ginčo žemės sklypą, nes kiekviena iš šalių turės atskirą įvažiavimą. Atmestini atsakovų argumentai apie žemės sklypo naudojimą iki jo įsigijimo privačion nuosavybėn (apie Šiaulių rajono „Didžiojo Spalio“ kolūkio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimus), nes jie nesusiję su 2018 m. vasario 1 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu suformuoto žemės sklypo naudojimu. Be to, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka užtikrins ieškovui galimybę pateikti į gyvenamojo namo rūsį per jam priskirtą ginčo žemės sklypo dalį, taip išvengiant bendraturčių konfliktų.
16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka visų šalių interesus, teikia prielaidų iš esmės šalinti šalių konfliktinę situaciją. Nenustatyta ir atsakovai neįrodė, kad ieškovo pateiktas siūlomas naudojimosi tvarkos projektas yra netinkamas, ydingas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl ieškinys tenkintinas ir nustatytina ieškovo siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal pridedamą 2019 m. sausio mėnesį UAB „GeoJusMa“ parengtą schemą ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieškovas atskirai naudojasi 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas.
18. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam skirtina bauda. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi po tai, kai atsakovai atsisakė ne teismo tvarka nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Ta aplinkybė, kad šalims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatymo ne teismo tvarka, negali būti laikoma pagrindžiančia ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
20. Ieškovas patyrė 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. gegužės 21 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1015972 bei advokato išlaidų apskaičiavimas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Ieškovas taip pat už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygioms dalimis priteistinos 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 100,00 Eur žyminis mokestis.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
22. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo neatskiriama šalių reiškiamų reikalavimų dalis yra naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos planai. Todėl išlaidos, patirtos rengiant tokius planus, laikytinos kitomis būtinomis bylinėjimosi išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Ieškovas, rengdamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemą ir ją per notarą įteikdamas atsakovams, patyrė 128,39 Eur išlaidas, kurias patvirtina UAB „GeoJusMa“ 2019 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderis Serija GJM Nr. 00322 ir Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro dokumentai. Kadangi šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, tai jos lygioms dalimis priteistinos iš atsakovų ieškovui.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 14,94 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą 2019 m. sausio mėnesį UAB „GeoJusMa“ parengtą schemą ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieškovas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudojasi 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai Petras A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Petro A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 128,39 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 39 ct) kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Petro A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,94 Eur (keturiolikos eurų 94 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.