- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-34-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08212-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- P. A. J., L. J.
- Atsakovas
- S. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. A. J., L. J. ieškinį atsakovui S. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje I. J., institucijai, teikiančiai išvadą, – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo S. J. priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise P. A. J., L. J. ir S. J. priklausančio 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. A. J. ir L. J. priklausančią sklypo dalį pagal individualios įmonės (toliau IĮ) Geodezijos studijos projektuotojo R. P. parengtą projektą, suformuojant keturis žemės sklypus ir nustatant jų ribas: 1) žemės sklypo Nr. 01, 1701 kv. m ploto, apibrėžto koordinatėmis 1, 2, 3, 4, 5, 6 – savininkai P. A. J. ir L. J.; 2) žemės sklypo Nr. 02, 2838 kv. m ploto, apibrėžto koordinatėmis 3, 4, 5, 6, 15, 14, 13,12, 11, 10, 9, 8, 7 – savininkas S. J.; 3) žemės sklypo Nr. 03, 1141 kv. m ploto, apibrėžto koordinatėmis 11, 12, 13, 14, 19, 18, 17, 20, 16 – savininkai P. A. J. ir L. J.; 4) žemės sklypo Nr. 04, 796 kv. m ploto, apibrėžto koordinatėmis 1, 6, 15, 14, 19, 18 – bendroji dalinė nuosavybė į 1/2 dalį šio sklypo S. J. ir bendroji dalinė nuosavybė į 1/2 dalį šio sklypo P. A. J. ir L. J.; pripažinti ieškovams P. A. J. ir L. J. teisę be bendraturčio atsakovo S. J. sutikimo rengti 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ar pertvarkymo projektą; pripažinti ieškovams teisę be atsakovo sutikimo kreiptis į atsakingas valstybės institucijas tam, kad būtų nustatyta tvarka patvirtintas IĮ „Geodezijos studija“ projektuotojo R. P. projektas dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas S. J. priešieškiniu prašė: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią dalį 0,6476 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „GeoJusMa“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant penkis žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę:1) S. J. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1083 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 3, ir į 1740 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 2; 2) P. A. J. ir L. J. pripažinti nuosavybės teisę į 1720 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 4, ir į 1103 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 1; 3) atidalyti 830 kv. m žemės sklypą, pažymėtą indeksu 5, pripažįstant S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio žemės sklypo, o P. A. J. ir L. J. abiem bendrai į 1/2 dalį šio žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui S. J. priklausančią dalį 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio mėn. UAB „GeoJusMa“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant penkis žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę: 1) atsakovui S. J. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1083 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 3, ir į 1740 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 2; 2) ieškovams P. A. J. ir L. J. pripažinti nuosavybės teisę į 1720 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 4, ir į 1103 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu 1; 3) atidalyti 830 kv. m žemės sklypą, pažymėtą indeksu 5, pripažįstant atsakovui S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio žemės sklypo, o ieškovams P. A. J. ir L. J. abiem bendrai į 1/2 dalį šio žemės sklypo. Priteisė: iš ieškovo P. A. J. atsakovui S. J. 670,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės L. J. atsakovui S. J. 670,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo P. A. J. 4,90 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; iš ieškovės L. J. 4,90 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
4. Teismas sprendė, kad atsakovo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vertino, kad ieškovai konkrečių apskaičiavimų ar patikslinto projekto nepateikė, o R. P. parengtas patikslintas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovams tektų 396 kv. m., o atsakovui – 400 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo ploto, nelaikytinas ieškinio reikalavimu.
5. Teismas sprendė, kad atsakovui dviejų sklypų suformavimas nepažeidžia šalių teisių ir interesų, abiem šalims tenka tiek dirbamos žemės, tiek pievos, tiek sodų, tiek statiniais užstatytos žemės, o išnuomoti sklypus turėtų teisę tiek ieškovai, tiek atsakovas.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui atskiras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat yra reikalingas dėl susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių tarp šalių. Atsakovas, turėdamas pakankamo pločio atskirą įvažiavimą, mažiau naudosis bendru įvažiavimu, ir tai atitinka abiejų šalių interesus.
7. Teismas vertino, kad atsakovas pats teikia projektą, kuriame nuo statinio iki sklypo ribos yra 3,00 m, todėl sprendė, jog atsakovas su tokiu atstumu sutinka. Pagal statybos techninių reglamentų nuostatas yra išlaikytas minimalus 3,00 m atstumas ir nepažeistas 1,00 m atstumas, skaičiuojant nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, todėl atsakovo sutikimas nėra reikalingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas P. A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškovų 2017 m. sausio 23 d. patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Net esant 4 kv. m. ieškovams ir atsakovui tenkančio žemės sklypo ploto dalių neatitikimui teismas galėjo tenkinti ieškinį ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams ir atsakovui priklausančio 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausančią sklypo dalį pagal IĮ Geodezijos studijos parengtą projektą, nemokant atsakovui dėl mažareikšmio 4 kv. m., kuris sudaro tik 0,06 proc. viso žemės sklypo ploto, neatitikimo jokios kompensacijos.
8.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovams įvažiavimas į savo sklypą neturėtų būti platesnis nei 4,00 m, kadangi įvažiavimo plotį riboja elektros stulpas. Nepagrįsta išvada, kad pagal atsakovo pateiktą projektą suprojektuoti įvažiavimų pločiai (4,00 m ir 3,82 m) labiau užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, užtikrina tolesnį racionalų šio ginčo sklypo valdymą ir naudojimąsi bei mažina tikimybę kilti ginčams ateityje.
8.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo sutikimas nėra reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats teikia projektą, kuriame nuo statinio iki sklypo ribos yra 3,00 m, ir todėl spręstina, kad atsakovas su tokiu atstumu sutinka. Nepagrįstai teismas vertino, kad atsakovo pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
8.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovų pateiktas IĮ Geodezijos studijos projektuotojo R. P. parengtas projektas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, geriau atitinka bendraturčių interesus, yra racionalesnis, taip pat mažiau pažeidžiantis kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus, todėl yra priimtinesnis negu UAB „GeoJusMa“ projektas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto procesinio dokumento surašymo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pagal ieškovo projektą ieškovui tektų žemės sklypai, kurių bendras plotas 1842 kv. m., t. y. daugiau, negu jam tenka idealiųjų dalių. Ieškovas nenurodė, kodėl negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, kurių plotas atitiktų jam (atsakovui) priklausančią nuosavybės teisę. Atsakovui nuosavybės sumažėjimas nebūtų mažareikšmis. Atsakovo pateiktas projektas geriau atitinka visų bendraturčių interesus.
9.2. Ieškovai pateikė IĮ Geodezijos studija parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, kuriame nėra užfiksuota faktinė padėtis ir atstumas nuo namo iki siūlomos ieškovams skirti žemės sklypo ribos, nėra pažymėtas atstumas nuo įteisinto įėjimo į rūsį sienelės iki gretimo sklypo ribos. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui reikalingas platesnis įvažiavimas, negu atsakovui, nes jis važiuos į savo žemės sklypą su žemės ūkio technika, o atsakovui neva įvažiavimas yra reikalingas tik privažiuoti prie gyvenamojo namo ir įeiti į rūsį. Pagal ieškovo pateiktą projektą atsakovui liktų 3,32 m pločio įvažiavimas, kuris jam būtų per siauras. Nors ieškovo ir atsakovo siūlomų įvažiavimų plotis skiriasi tik 0,5 metro, atsakovui jis yra esminis.
9.3. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad UAB „GeoJusMa“ projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „GeoJusMa“ parengtas projektas buvo pateiktas Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio Ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už parengtų projektų priežiūrą. Patikrinus šį projektą buvo pateikta išvada, kad pritariama projekto teikimui tvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Išvadą teikianti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą dėl pateikto apeliacinio skundo, kurioje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas yra išlaikytas minimalus 3,00 m atstumas ir nepažeistas 1,00 m atstumas, skaičiuojant nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, todėl besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų reikalavimų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
13. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,6476 ha ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso S. J. ir P. A. J., t. y. kiekvienam po 3238/6476 dalį žemės sklypo. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pripažinta S. J. teisė savo lėšomis atlikti įėjimo į namo pusrūsį įrengimo darbus be P. A. J. sutikimo.
15. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą IĮ Geodezijos studijos projektą. Atsakovas priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „GeoJusMa“ parengtą projektą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.
17. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).
18. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
19. Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl ieškovams ir atsakovui tenkančio žemės sklypo ploto
20. Apelianto teigimu, net esant 4 kv. m ieškovams ir atsakovui tenkančio žemės sklypo ploto dalių neatitikimui teismas galėjo tenkinti ieškinį pagal IĮ Geodezijos studijos parengtą projektą, nemokant atsakovui dėl mažareikšmio 4 kv. m, kuris sudaro viso labo tik 0,06 proc. viso žemės sklypo ploto, neatitikimo jokios kompensacijos. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.
21. Iš IĮ Geodezijos studijos projekto matyti, kad ieškovai prašo atidalyti jiems sklypus: Nr. 1 – 1701 kv. m ploto, Nr. 3 – 1141 kv. m ploto bei 1/2 796 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 4 dalį – 398 kv. m, bendras ieškovams tenkantis žemės plotas yra 3240 kv. m. Atsakovui siūlo atidalinti sklypą Nr. 2 – 2838 kv. m ploto bei vieną antrąją 796 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 4 dalį – 398 kv. m, bendras atsakovui tenkantis žemės sklypo plotas yra 3236 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovų pateiktą projektą, ieškovams atitektų 4 kv. m žemės sklypo ploto daugiau nei atsakovui.
22. Pažymėtina, kad atsakovas nesutinka su jam atitenkančiu pagal ieškovų projektą 4 kv. m mažesniu žemės plotu. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog nei įstatyme, nei teismų praktikoje nevartojamos sąvokos „mažareikšmis nuosavybės praradimas“. Atsakovas teigia, kad minėtas nuosavybės sumažėjimas jam nebūtų mažareikšmis.
23. Pažymėtina, jog atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Taigi, kai kiti bendraturčiai nesutinka su atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai iš esmės nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).
24. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovai neteikė byloje neteikė paskaičiavimų dėl kompensacijos. Ieškovai byloje teikė R. P. parengtą patikslintą aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad ieškovams tektų 396 kv. m, o atsakovui – 400 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo ploto. Pažymėtina, jog atsakovas taip pat nesutinka su tokiu planu, nurodydamas, jog, jei jam būtų skirta naudotis didesniu bendro naudojimosi žemės sklypu, tai nekompensuotų nuosavybės teisės praradimo.
26. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).
27. Pagal atsakovo pateiktą UAB „GeoJusMa“ projektą atsakovui atitektų žemės sklypas Nr. 2 – 1740 kv. m ploto, Nr. 3 – 1083 kv. m ploto bei 1/2 830 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 5 dalis – 415 kv. m, bendras atsakovui tenkantis žemės plotas – 3238 kv. m. Ieškovams atitektų žemės sklypas Nr. 1 – 1103 kv. m ploto, Nr. 4 – 1720 kv. m ploto bei 1/2 830 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 5 dalis – 415 kv. m, bendras ieškovams tenkantis žemės plotas – 3238 kv. m. Teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pagal atsakovo pateiktą projektą abiem šalims žemės sklypo ploto atitenka lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas projektas geriau atitinka visų bendraturčių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį.
Dėl įvažiavimų į žemės sklypą pločių
28. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal atsakovo pateiktą projektą suprojektuoti įvažiavimų pločiai (4,00 m ir 3,82 m) labiau užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
29. Pagal ieškovų pateiktą projektą įvažiavimas į sklypą Nr. 3 iš (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektuotas 4,59 m pločio. Pagal atsakovo projektą ieškovams įvažiavimas į jų sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektuotas 4,00 m pločio, o atsakovui –3,82 m pločio.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie įvažiavimų (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi elektros stulpas su atrama. Atsakovui į namo kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimą apsunkina šalia sklypo esantis elektros stulpas su atrama. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovams įvažiavimas į savo sklypą neturėtų būti platesnis nei 4,00 m, kadangi įvažiavimo plotį riboja elektros stulpas.
31. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ateityje elektros stulpo gali nelikti, kadangi šiuo metu elektros komunikacijos yra įrengiamos po žeme, dėl to apelianto pateiktas projektas, kuriame įvažiavimo atstumas matuojamas ne iki stulpo atramos, o iki stulpo, yra geresnis. Nėra byloje jokių pagrįstų duomenų apie elektros stulpo nukėlimą. Bylos nagrinėjimo metu minėtas stulpas egzistuoja.
32. Apeliantas teigia, jog jam 4,59 m pločio įvažiavimas reikalingas dėl to, kad būtina įvažiuoti su žemės ūkio technika. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad traktoriaus su žemės dirbimo padargu plotis yra 3,34 m, kombaino plotis – 2,96 m. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad 4,00 m pločio įvažiavimo į ieškovų sklypą užtenka net ir važiuojant žemės ūkio technika. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal atsakovo pateiktą projektą suprojektuoti įvažiavimų pločiai (4,00 m ir 3,82 m) labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl UAB „GeoJusMa“ projekto atitikties teisės aktų reikalavimams
33. Apelianto teigimu, atsakovo projektas parengtas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi žemės sklypo Nr. 4 riba pamatuota ne nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, o nuo statinio sienos, taip pažeidžiant statybos techninio reglamento (toliau STR) 1.05.01:2017 nuostatas. Be to, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo sutikimas nėra reikalingas.
34. Pagal STR 1.05.01:2017 rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai privalomi, kai statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
35. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
36. Iš UAB „GeoJusMa“ projekto matyti, kad nuo statinio, projekte pažymėto MN, iki šiaurės vakarų žemės sklypo Nr. 4 ribos, yra 3,00 m atstumas. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas išlaikytas minimalus 3,00 m atstumas ir nepažeistas 1,00 m atstumas, skaičiuojant nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, todėl besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas.
37. UAB „GeoJusMa“ projekte atstumas nuo pastato, esančio 1720 v. m. žemės sklype, plane pažymėtas indeksu 4, iki 1740 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėto indeksu 2, ir 1083 kv. m. žemės sklypo, plane pažymėto indeksu 3, matuotas nuo pastato sienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal labiausiai išsikišusią konstrukciją (pastato karnizas) nukrypimas yra nedidelis, palyginus su viso privalomo atstumo dydžiu ir vertintinas kaip nežymus. Atstumas tarp pastato sienos, kaip jau minėta, išlaikytas minimalus, todėl ieškovų teisių nepažeis, o atstumas nuo pastato karnizo naudojimui neturės įtakos.
38. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
39. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovų pateiktas IĮ Geodezijos studijos projektas geriau atitinka bendraturčių interesus, yra racionalesnis, taip pat mažiau pažeidžia kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus.
40. Ieškovai pateiktu IĮ Geodezijos studijos projektu prašo atidalyti jiems sklypus: Nr. 1 – 1701 kv. m ploto, Nr. 3 – 1141 kv. m ploto bei 1/2 796 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 4 dalį – 398 kv. m, bendras ieškovams tenkantis žemės plotas yra 3240 kv. m. Atsakovui siūlo atidalyti sklypą Nr. 2 – 2838 kv. m ploto bei vieną antrąją 796 kv. m bendro naudojimo sklypo Nr. 4 dalį – 398 kv. m, bendras atsakovui tenkantis žemės sklypo plotas yra 3236 kv. m. Pagal ieškovų pateiktą projektą ieškovams atitektų 4 kv. m žemės sklypo ploto daugiau nei atsakovui. Pagal atsakovo pateiktą UAB „GeoJusMa“ projektą atsakovui tenkantis žemės plotas – 3238 kv. m, bendras ieškovams tenkantis žemės plotas – 3238 kv. m. Įvertinus bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo pateiktas projektas geriau atitinka visų bendraturčių interesus.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas S. J. prašo iš apelianto priteisti 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Minėtas išlaidas atsakovas patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovo (apelianto) priteisti 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. A. J. atsakovui S. J. 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.