- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2-539/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00001-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- M. P., B. P., G. P., A. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei DNB bankui, Klaipėdos, DNB bankas Lietuvos centrinė kredito unija Klaipėdos kredito unija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 pagal ieškovo M. P., B. P., G. P., A. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, uždarajai akcinei bendrovei „Edex“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, Klaipėdos kredito unijai, Lietuvos centrinei kredito unijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ 2011 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams buvo parduotos žemės sklypų dalys ir sublokuoti gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo įkeisti trečiajam asmeniui AB DNB bankui (toliau tekste – Bankas), siekiant užtikrinti UAB „Neto“ prievolių pagal 2007 m. sausio 8 d. ir 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartis įvykdymą. Užtikrinant tas pačias prievoles UAB „Neto“ Bankui taip pat buvo įkeitęs ir kitą turtą, taip pat ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas 2011 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartimi parduotas UAB „Edex“ už 1 900 000 Lt. Ieškovų nuomone, minėtas turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl liko nepatenkintas Banko kreditinis reikalavimas BUAB „Neto“ bankroto byloje, dėl to nepagrįstai vykdomas išieškojimas Bankui iš ieškovams priklausančio turto. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Edex“ priklausančias 71709/145195 dalis žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui UAB „Edex“ vykdyti statybos darbus, statyti statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „Edex“ gali perleisti žemės sklypus ar jų dalis bei kitaip apsunkinti jų grąžinimą natūra, pvz. pastatyti statinį, ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės labiau apribotų atsakovo UAB „Edex“ ir trečiųjų asmenų AB DNB banko, Klaipėdos kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos teises, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti. Teismas nustatė, kad ieškovų prašomas areštuoti turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų nepagrįstai apribotos trečiųjų asmenų teisės, numatytos kredito ir įkeitimo sutartyse, ir nėra pagrindo išvadai, jog šių priemonių taikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje ar padarytų jo vykdymą lengvesniu. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo uždrausti atsakovui UAB „Edex“ vykdyti statybos darbus, statyti statinius žemės sklype, esančiame Tauralaukio g. 1, Klaipėdoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CPK nenumato draudimo areštuoti įkeistą turtą. Turto apsunkinimas (įkeitimas) neužtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu turtas nebus perleistas ar dar labiau suvaržytas, kadangi tai priklauso išimtinai nuo turto savininko ir įkaito turėtojo valios. Dėl šios priežasties turto esamas apsunkinimas (įkeitimas) ir laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra skirtingi ir nesusiję institutai, bent jau šiuo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis išimtinai CPK 144 ir 145 straipsnio normomis, kurios numato teismui teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad teismas nevertino ar yra teisinių prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasak apelianto, nuginčijus minėtų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, turės būti sprendžiamas restitucijos klausimas, todėl būsimas teismo sprendimas gali būti susijęs su žemės sklypų grąžinimu BUAB „Neto“ nuosavybėn. Pardavus žemės sklypus ar juos dar labiau suvaržius, ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas gali tapti iš viso neįmanomu. Viena ginčo žemės sklypo dalis jau yra perleista, ant žemės sklypo pastatytas pastatas, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymo ar padarytų jo įvykdymą lengvesniu.
2. Teismas nenurodė kaip ir kokios trečiųjų asmenų teises būtų apribotos, jeigu būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovai neprašė taikyti jokių trečiųjų asmenų teises apribojančių laikinųjų apsaugos priemonių. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ribotų tik atsakovo UAB „Edex“ galimybes disponuoti turtu, dėl kurio perleidimo jam teisėtumo vyksta teisminis ginčas.
3. Ieškovai nesiekia apriboti atsakovo UAB „Edex“ teisių daugiau, nei tai numato CPK nuostatos. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios, susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. O teismo argumentai dėl trečiųjų asmenų Klaipėdos kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos teisių apribojimo nepagrįsti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos tik į atsakovo UAB „Edex“ teises disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Skundžiama nutartis suteikia galimybę atsakovui UAB „Edex“ išvengti restitucijos natūra pasekmių. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi neužtikrina teisinės padėties išsaugojimo bylos nagrinėjimo metu ir leidžia vienai iš šalių įtakoti būsimą teismo sprendimą.
Ieškovai B. P., G. P., A. P. vadovaujantis CPK 309 straipsniu prisideda prie ieškovo M. P. atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovai reiškia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Su atsiliepimu į ieškinį Bankas pateikė įrodymus, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, buvo organizuojamos ginčo turto varžytynės Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių apraše nustatyta tvarka (toliau tekste – Aprašas). Ginčo turto nepardavus iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo kitu būdu (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p., Aprašo 32-34 p.). Taigi parduodant turtą nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Todėl ieškinio reikalavimas dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo pagrindiniu ieškinyje nurodomu faktiniu pagrindu negali būti tenkinamas.
2. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo turtas parduotas už pernelyg žemą kainą ir nepagrįstai remiasi ginčo turto rinkos verte 2006 m. - 2007 m., kadangi dėl pasaulinės ekonominės krizės sąlygotų veiksnių, ginčijamos sutarties sudarymo dieną (2011-03-01) ginčo turto rinkos vertė buvo ženkliai kritusi. Banko pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Neto“ bankroto byloje prieš šios įmonės turto pardavimą buvo atliktas šio turto nepriklausomas vertinimas ir nustatyta jo rinkos vertė. Todėl ieškovų argumentai dėl itin mažos ginčo turto pardavimo kainos yra nepagrįsti, dėl to nėra ir antro ieškinyje nurodomo faktinio pagrindo ginčijamam sandoriui panaikinti.
3. Ginčijama sutartis buvo sudaryta vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtintą BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ taikos sutartį. Šios aplinkybės papildomai patvirtina ginčijamos sutarties teisėtumą ir ieškovų ieškinio nepagrįstumą. Visos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą jau šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, kad ieškovų ieškinys negalės būti tenkinamas, todėl nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Šalies argumentai
4. Ieškovų prašomi areštuoti žemės sklypai yra naudojami UAB „Edex“ veikloje. Šis turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims, tarp jų ir AB DNB bankui, finansuojantiems atsakovo UAB „Edex“ veiklą, iš kurios pajamų šiems kreditoriams ir yra vykdomi UAB „Edex“ finansiniai įsipareigojimai. Tokiu būdu nepagrįstas disponavimo ginčo turtu apribojimas ir draudimas minėtame žemės sklype vykdyti statybos darbus iš esmės reikštų atsakovo UAB „Edex“ veiklos suvaržymą ir ribojimą, iš esmės pažeistų tiek atsakovo UAB „Edex“, tiek trečiųjų asmenų - atsakovo kreditorių - interesus bei būtų neadekvatus siekiamam tikslui. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Edex“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Bankui įkeistas BUAB „Neto“ priklausęs turtas prieš BUAB „Neto“ bankroto byloje organizuojamas įmonės turto varžytines buvo įvertintas nepriklausomų vertintojų. Turto vertintojo UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažyma nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. bendra ginčo turto rinkos vertė buvo 1 806 000 Lt, o 0,9534 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris 4400-0511-5893, esančiom Tauralaukio g. 1, Klaipėdoje – 1 039 000 Lt; 0,6135 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0509-6300, esančio Tauralaukio g. 2, Klaipėdoje – 767 000 Lt. Ginčijama sutartimi ginčo turtas parduotas už bendrą 1 900 000 Lt kainą. Todėl ginčo turto pardavimo kaina atitiko jo rinkos vertę. Pažymi, kad prieš sudarant ginčijamą sutartį, ginčo turtą buvo mėginama parduoti iš varžytynių, tačiau neatsirado pirkėjų. Šios aplinkybės paneigia ieškinio argumentus, kad ginčo turtas parduotas už per mažą kainą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ginčo turtas perleistas vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-495-159/2011, kuria buvo patvirtinta UAB „Edex“ ir UAB „Neto“ taikos sutartis. Ieškovai, nebūdami ginčijamo sandorio šalimi, tačiau būdami susiję su buvusiu UAB „Neto“ vadovu V. P., pareikšdami ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdami sukelti kuo daugiau nepatogumų sąžiningai sandorio šaliai UAB „Edex“.
4. Žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) savininkais po 27/2045 ir kitomis dalimis yra eilė fizinių asmenų, kurie sklypo dalis įgijo kartu su įsigytais butais iš atsakovo UAB „Edex“. Šie asmenys ieškovų nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą, nors prašoma areštuoti ir jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Su kitais potencialiais pirkėjais yra pasirašytos preliminarios sutartys dėl butų įsigijimo su jiems priskirta žemės sklypo dalimi. Minėtas sklypas jau yra užstatytas daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais, jokia kita statyba šiame žemės sklype dėl jau užstatyto ploto nėra galima.
Šalies argumentai
5. Ieškovų prašomas areštuoti atsakovo UAB „Edex“ turtas - 71709/145195 dalis žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, tokių turto dalių UAB „Edex“ nebeturi, kadangi atitinkamų žemės sklypo dalių savininkais yra fiziniais asmenys kartu su butais įgiję atitinkamas žemės sklypų dalis. Todėl prašo atmesti ieškovų prašymą areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą ir nesusijusį su ieškinio reikalavimais.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Neto“, tretieji asmenys Klaipėdos kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Edex“ priklausančias 71709/145195 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui UAB „Edex“ vykdyti statybos darbus, statyti statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus – pripažinti BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ 2011 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją.
Apelianto teigimu, teismas nevertino teisinių prielaidų taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pasak apelianto, viena ginčo žemės sklypo dalis jau yra perleista. Ant ginčo žemės sklypo jau yra pastatytas pastatas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti iš viso neįvykdomas. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis suteikia galimybę atsakovui UAB „Edex“ išvengti restitucijos natūra pasekmių.
Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1055/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-914/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 2-513/2011; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.
Taigi, apeliantas teisingai nurodo, kad teismas pirmoje eilėje turėjo įvertinti teisines prielaidas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ 2011 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse parduoto turto vertės. Ieškovų nuomone, minėtas turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą, todėl liko nepatenkintas Banko kreditinis reikalavimas BUAB „Neto“ bankroto byloje, dėl to nepagrįstai vykdomas Bankui išieškojimas iš ieškovams priklausančio turto. Su atsiliepimu į ieškinį Bankas pateikė įrodymus, kad ginčo turto nepardavus iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo kitu būdu (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., pagal galiojusią Aprašo 32-34 p. (Žin., 2008 m. Nr.13-441)). Tiek ĮBĮ, tiek Aprašo nuostatos kreditorių susirinkimui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto vertę bei tokio turto pardavimo tvarką. BUAB „Neto“ bankroto byloje prieš šios įmonės turto pardavimą buvo atliktas šio turto nepriklausomas vertinimas ir nustatyta jo rinkos vertė. Ginčijama sutartis buvo sudaryta vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtintą BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ taikos sutartį. Minėtos aplinkybės, susijusios su sandorio sudarymo aplinkybėmis bei turto vertės nustatymu, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje kelia pagrįstų abejonių ieškovams teismo sprendimo priėmimo galimybe, todėl kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Ieškovai prašo areštuoti atsakovui UAB „Edex“ priklausančias 71709/145195 žemės sklypo dalis, kurio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas teisingai nurodo, kad tokios turto dalies atsakovas UAB „Edex“ nebeturi, kadangi minėto žemės sklypo dalys kartu su butais yra perleisti tretiesiems asmenis, kurie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas taip pat yra sudaręs ir preliminarias dar neperleistų butų pirkimo - pardavimo sutartis su atitinkamomis ginčo žemės sklypo dalimis. Tuo tarpu, pagal CPK 266 straipsnį, laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo žemės sklypui, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), šis turtas 2014 m. kovo 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas UAB „RBC Klaipėda“. Kadangi preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas neleidžia spręsti apie palankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimo tikimybę, UAB „RBC Klaipėda“ nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą, apeliacinio teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo ir šiam turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., 266 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad skundžiama nutartis suteikia galimybę atsakovui UAB „Edex“ išvengti restitucijos pasekmių. Iš ieškovo reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo pripažinti BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ 2011 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Iš ieškovų materialinio teisinio reikalavimo matyti, kad ieškovai iš esmės siekia, jog ginčo turtas būtų realizuotas aukštesne kaina, siekiant patenkinti Banko reikalavimą ir tokiu būdu išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovų turto. Taigi, palankaus ieškovams teismo sprendimo priėmimo atveju ir nustačius, jog restitucija natūra būtų neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl restitucijos būdo pakeitimo. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.