Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. P., G. P., M. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-240-730/2016 pagal ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, uždarajai akcinei bendrovei „Edex“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edex“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, Klaipėdos kredito unija, Lietuvos centrinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „RBC Klaipėda“, dėl pagrindinės sutarties sudarymo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami civilinės bylos sustabdymo ir termino pašalinti ieškinio trūkumams nustatymo pagrįstumo klausimai. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Neto“ bankroto bylą, UAB „Neto“ administratore paskirti UAB „Verslo valdymo centras“. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, patvirtino ieškovės UAB „Edex“ ir atsakovės BUAB „Neto“ sudarytą taikos sutartį. Pagal ją UAB „Edex“ atsisakė 347 544,02 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Neto“ bankroto byloje, o BUAB „Neto“ įsipareigojo UAB „Edex“ parduoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sklypai), už 550 278,04 Eur.Tretieji asmenys A. P. ir M. P. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011. Jie nurodė, kad, užtikrindami BUAB „Neto“ prievolių įvykdymą AB DNB bankui, įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tų pačių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir Sklypų įkeitimu. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas Sklypai perleisti pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnyje nustatytą turto pardavimo tvarką ir už itin mažą kainą. Tai pažeidė trečiųjų asmenų teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atnaujinus procesą, byloje pagal pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką civilinėje byloje Nr. eA2-590-460/2016 buvo nagrinėjamas UAB „Edex“ BUAB „Neto“ pareikštas reikalavimas patvirtinti žemės sklypo Tauralaukio g. 1 pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-240-123/2016 buvo nagrinėjamas B. P., G. P., M. P. ir A. P. pareikštas ieškinys, kuriame prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį ir taikyti restituciją. Ieškinys pareikštas remiantis tuo, kad Sklypai perleisti pažeidžiant ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytą turto pardavimo tvarką ir už itin mažą kainą. Tai pažeidė ieškovų, įkeitusių jiems priklausantį turtą užtikrinant BUAB „Neto“ prievolių įvykdymą AB DNB bankui, teises. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 balandžio 19 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas į vieną paliekant bylos Nr. 2-240-730/2016.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė, kad civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. ieškinį atsakovams BUAB „Neto“, UAB „Edex“ dėl pripažinimo 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties negaliojančia, restitucijos taikymo ir ieškovės UAB „Edex“ ieškinį atsakovei BUAB „Neto“ patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims AB DNB bankui, Klaipėdos kredito unijai, Lietuvos centrinei kredito unijai, UAB „RBC Klaipėda“; nutarė pradėti bylos nagrinėjimą iš pradžių parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. gegužės 9 d., 14.00 val.; netenkino ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. prašymo pranešti UAB „Saulės kupolas“ apie teismo posėdžio datą ir laiką.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu paskelbė byloje pertrauką iki 2016 m. gegužės 13 d. 14 val.; 2016 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 2016 m. gegužės 16 d. 9 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė ieškovams B. P., G. P., M. P., A. P. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties paskelbimo dienos jų pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti; patenkino trečiojo asmens Lietuvos centrinės kredito unijos prašymą pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį Lietuvos centrinę kredito uniją; patenkino trečiojo asmens AB DNB banko prašymą prijungti prie bylos rašytinius paaiškinimus; patenkino ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. prašymą prijungti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį; sustabdė civilinę bylą ir perdavė ją BUAB „Neto“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.Teismas akcentavo, kad restitucija yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008), o ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. pareikštas reikalavimas taikyti restituciją yra neaiškus ir nekonkretus. Teismas nustatė, kad ieškovai nesuformavo kokį restitucijos būdą ieškovai pageidauja taikyti, kad būtų apgintos jų teisės; jei pageidauja, kad būtų taikoma restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais, tai kokio dydžio ekvivalentas pinigais turėtų būti taikomas, be to, teismo vertinimu, visiškai nenurodytos šį reikalavimą - taikyti restituciją pagrindžiančios aplinkybės, tai yra, faktinis ieškinio pagrindas. Teismas pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. atstovas paaiškino, jog atsakovai buvo nesąžiningi ir turėtų atlyginti didžiausią turto vertę, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių konkrečių nesąžiningų veiksmų restitucija turėtų būti taikoma, priteisiant didžiausią turto vertę. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Edex“ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0509-6300, yra pardavusi fiziniams asmenims, atsakovei UAB „Edex“ priklauso 8448/145195 dalys šio žemės sklypo. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0511-5893, savininkė yra UAB „RBC Klaipėda“. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. atstovas paaiškino, jog gali būti grąžinama dalis neparduoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0509-6300, ir kitai daliai taikoma restitucija sumokant ekvivalentą pinigais, kaip konkrečiai, nepaaiškino. Kadangi ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. reikalavimas taikyti restituciją kaip savarankiškas savo teisių gynimo būdas nėra aiškus ir konkretus, ieškovai nenurodo kaip konkrečiai pageidauja būtų ginamos jų teisės, taikant restituciją, nenurodytas šio reikalavimo faktinis pagrindas, tai teismas sprendė, kad negalima apibrėžti ginčo nagrinėjimo ribų ir užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas pateikti atsiliepimą. Teismo vertinimu, byloje dalyvaujantiems asmenims apribotos galimybės parengti savo atsikirtimų argumentus, įvertinus ir tai, jog parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nesuformulavo aiškiai ir konkrečiai savo pozicijos dėl restitucijos taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tinkamas reikalavimo dėl restitucijos suformulavimas apsprendžia ir būtinus į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos bylos išsprendimas. Dėl to teismas ieškovams B. P., G. P., M. P., A. P. nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, tai yra, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą dėl restitucijos taikymo, nurodant šio reikalavimo faktinį pagrindą, įtraukiant į bylą trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms, priklausomai nuo reiškiamo reikalavimo pobūdžio, bylos išsprendimas gali turėti įtaką (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).Teismas nustatė, kad byloje nėra priimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje ir kad nagrinėjami turtiniai reikalavimai. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir byloje esančiais įrodymais, taip pat nustatė, kad atsakovei BUAB „Neto“ yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė ją bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui (CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 166 straipsnio 2 dalis). Kadangi žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, tai grąžinimo klausimo teismas nesprendė (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai B. P., G. P., M. P., A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus ir sustabdyta civilinė byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Tiek civilinę bylą Nr. 2-240-730/2016 iki jos sujungimo, tiek ir civilinę bylą Nr. eA2-590-460/2016 iki jos sujungimo nagrinėjo vienas ir tas pats teismas – Klaipėdos apygardos teismas. Kadangi tiek UAB „Saulės kupolas“ (jos teisių perėmėjas UAB „Edex“), tiek ieškovai ieškinius atsakovei BUAB „Neto“ pareiškė tuo metu, kai pastarajai buvo iškelta bankroto byla, atsižvelgiant į visas teismingumo taisykles, ieškiniai buvo pareikšti tinkamam teismui – Klaipėdos apygardos teismui. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos apygardos teismui iki nutarties skirti bylą paaiškėjo, kad atsakovei UAB „Neto“ yra iškelta bankroto byla. Ji buvo iškelta iki ieškinių Klaipėdos apygardos teismui pateikimo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad bylą (-as) nagrinėja ne bankroto bylą iškėlęs teismas, nes atsakovės UAB „Neto“ bankroto bylą iškėlė ir nagrinėja tas pats Klaipėdos apygardos teismas. CPK reglamentuojamos teismingumo taisyklės yra taikomos institucijoms, teismams, o ne konkretiems teisėjams. Be to, byla Nr. 2-240-730/2016 iki jos sujungimo buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, todėl negali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Šis bylos sustabdymas prieštarauja ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Pirmosios instancijos teismas tokia savo nutartimi išsprendė ne bylos teismingumo klausimą, kadangi jis buvo tinkamai išspręstas nuo pat ieškinių pateikimo teismui dienos, o teisėjo byloje pakeitimo kitais nei nušalinimo ar kitokiais objektyviais pagrindais, kas nėra ir negalėjo būti CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto tikslu.

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo

Ieškinyje, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, ieškovai suformulavo reikalavimą taikyti restituciją. Dėl to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad toks materialinis reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, ar kad ieškovai privalėjo suformuluoti, kokį restitucijos būdą jie pageidauja taikyti.Reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas reikalavimas, kaip nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismas, o yra papildomas ir išvestinis iš pagrindinio ieškovų reikalavimo, o būtent pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį. Pažymėtina, kad šią sutartį prašoma pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. ieškovų nuomone ši sutartis yra niekinė. Pareiškus teisme reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu minėtu pagrindu, restitucijos taikymas yra reglamentuotas įstatymu, o restitucijos taikymas yra teismo kompetencija ir nereikalauja jokio reikalavimo dėl restitucijos. Be to, teismas gali ir netaikyti restitucijos, jei yra tam pagrindas (CK 6.145 straipsnis). Reikalavimas taikyti restituciją yra aiškus ir konkretus. Įstatymas nenumato jokių turinio ir formos reikalavimų dėl restitucijos taikymo. Be to, jei pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovų reikalavimas dėl restitucijos yra savarankiškas ir konkrečiai formuluotinas, jis būtų atskirai apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau šiuo atveju vienu žyminiu mokesčiu apmokestinamas tiek reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek reikalavimas dėl restitucijos pagal jį taikymas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog neaiškus ieškinio faktinis pagrindas dėl reikalavimo taikyti restituciją. Faktinis ieškinio pagrindas yra suformuluotas – ieškinyje atskleistos aplinkybės ir įrodymai, pagrindžiantys 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Atmetus ieškinį šiuo faktiniu pagrindu, restitucija bet kuriuo atveju nebūtų taikoma, o tenkinus – restitucijos taikymas privalo būti išspręstas dėl paties sandorio negaliojimo fakto, kas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Konstatavimas, jog ieškovai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo dėl restitucijos taikymo yra iš esmės reikalavimas ieškovams jį formuluoti perrašant CK 1.78, 1.80, 4.96 straipsnius ir 6 knygos X skyriaus normas, nors visas šias normas tinkamai apibūdina sąvoka „restitucija“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai suprato ieškovų reikalavimą dėl restitucijos taikymo, įrodo ir skundžiamos nutarties motyvai, kuriuose analizuojamos CK normos apie restitucijos taikymo būdus. Ieškovai nurodė restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo priežastį – atsakovės UAB „Edex“ nesąžiningumą. Dėl to nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovų atstovas negalėjo paaiškinti dėl kokių konkrečių nesąžiningų veiksmų restitucija turėtų būti taikoma, priteisiant didžiausią turto vertę. Jei ieškovų atstovas kažko negalėjo paaiškinti, tai nereiškia, kad jis to padaryti negalės tolesnėje bylos eigoje. Tai, kad ieškovai patikslins ieškinį ar patikslins reikalavimą dėl restitucijos taikymo, neįpareigoja teismo taikyti restituciją ieškovų nurodytu būdu. Teismas nėra įpareigotas taikyti restituciją priteisiant didžiausią turto vertę pinigais. Jei jis nenustatys UAB „Edex“ nesąžiningumo, teismas gali taikyti restituciją priteisiant mažiausią turto vertę. Be to, tokio pobūdžio klausimai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti reikalaujama tikslinti ieškinį vien dėl visų bylos nagrinėjimo metu iškylančių klausimų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimas taikyti restituciją neleidžia teismui apsibrėžti ginčo nagrinėjimo ribų, užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas pateikti atsiliepimą, parengti atsikirtimų argumentus. Ginčo nagrinėjimo ribos – turi būti vertinama, ar byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, ar ne. Jei taip, teismas privalėtų taikyti restituciją, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas toks reikalavimas, ar ne. Tai, kad pirmosios instancijos teismas negali užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos pateikti atsiliepimą yra paneigiama tuo, kad byloje dalyvaujantys asmenys tokius atsiliepimus jau yra pateikę, kur turėjo galimybę pasisakyti dėl restitucijos būdų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik tinkamas reikalavimo dėl restitucijos suformulavimas apsprendžia būtinus į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, nepagrįsta, nes trečiųjų asmenų įtraukimas nėra išimtinai susijęs su ieškiniu ir jo trūkumais. Tretieji asmenys gali būti įtraukti tiek šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva, tiek patys gali įstoti į bylos nagrinėjimą. Kadangi byla ta pačia skundžiama nutartimi perduodama nagrinėti kitam teisėjui, tai tikėtina, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui ieškinio dalykas ir pagrindas gali būti aiškus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi papildomų organizacinių priemonių šalinti ieškinio, pateikto prieš dvejus metus, trūkumus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. CPK 166 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad CPK 163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Minėtose CPK nuostatose „bankroto bylą iškėlęs teismas“ turėtų būti aiškinamas kaip tos sudėties teismas, kuris iškėlė ir nagrinėja byloje atsakovu dalyvaujančiu juridinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą pagal ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. ieškinį atsakovėms BUAB „Neto“, UAB „Edex“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iki Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria byla sustabdyta iki tol, kol bus atlikta teismo ekspertizė, nagrinėjo BUAB „Neto“ bankroto bylą nagrinėjanti teisėja. Todėl pagrindas šią bylą sustabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui atsirado tik tada, kai tiek šioje civilinėje byloje, tiek BUAB „Neto“ bankroto byloje pasikeitė teismo sudėtis, t. y. ši byla perduota nagrinėti teisėjai Erinijai Kazlauskienei, o BUAB „Neto“ bankroto byla – teisėjai Irmai Čuchraj. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi nutarė šią bylą sustabdyti ir perduoti atsakovės BUAB „Neto“ bankroto bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo

Ieškovų atskirojo skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė civilinę bylą ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 5 punkte.Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą ir 166 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas nagrinėjamą bylą privalo sustabdyti ir perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis – ją atnaujinti ir pridėti prie bankroto bylos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir IBĮ 15 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas siekiant bankroto procedūrų tikslo – užtikrinti įmonės, kuriai keliama bankroto byla, visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, vadovavosi aukščiau nurodytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu. Apeliantai savo nesutikimą su skundžiama teismo nutarties dalimi iš esmės grindžia argumentu, kad nebuvo pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes tiek nagrinėjama civilinė byla, tiek bankroto byla nagrinėjama tame pačiame pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu ieškovų argumentu.Ieškovai B. P., G. P., M. P., A. P. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Ieškovė UAB „Edex“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Iš ieškovų pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad byloje, sprendžiamas ginčas dėl to, ar 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta bei galiojanti. Pagal šią sutartį BUAB „Neto“ pardavė UAB „Edex“ Sklypus. Ieškovai B. P., G. P., M. P. ir A. P. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį ir taikyti restituciją (t. 1, b. l. 2-7). Ieškinys pareikštas remiantis tuo, kad Sklypai perleisti pažeidžiant ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytą turto pardavimo tvarką ir už itin mažą kainą. Tai pažeidė ieškovų, įkeitusių jiems priklausantį turtą užtikrinant BUAB „Neto“ prievolių įvykdymą AB DNB bankui, teises. Įvertinus ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Neto“ pareikšti turtiniai reikalavimai, kurių patenkinimo atveju tiesiogiai atsakovui būtų priteistas turtas (lėšos). Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio pagrindžia ieškovų prašymas taikyti restituciją. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju restitucijos būdas nekeičia ieškinio dalyko pobūdžio. Tiek reikalavimas atlikti restituciją natūra (grąžinti BUAB „Neto“ iš UAB „Edex“ pagal Sutartį perleistus Sklypus), tiek reikalavimas atlikti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais reiškia turtinį ieškinio reikalavimo pobūdį. Tai, kad nurodytas ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, neginčija ir atskirąjį skundą pateikę ieškovai. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Neto“ atitinka CPK 163 straipsnio 5 punkte nurodytus reikalavimus, todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą bei perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kad teismas ją pridėtų prie bankroto bylos.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų argumentu, kad byla neturėjo būti perduota UAB „Neto“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kaip minėta, pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą ir 166 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas nagrinėjamą bylą privalo sustabdyti ir perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis – ją atnaujinti ir pridėti prie bankroto bylos. Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad toks bylos perdavimas pažeistų koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Kaip matyti iš bylos duomenų, sujungus bylas, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. neskundžiama nutartimi pradėjo bylos nagrinėjimą iš pradžių parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Po bylų sujungimo nebuvo priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Taigi nesutiktina su apeliantų argumentais, kad byla sustabdyta po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog viena iš sujungtų bylų iki jų sujungimo buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad po bylų sujungimo nėra priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu.

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo

Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1d. 4p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė tiek pasirengimo bylą nagrinėti teisme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pastaruoju atveju pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tuo tikslu, kad nežinant ieškovo reikalavimo ir faktinio jo pagrindo, ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, teismas negali išsiaiškinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį ir taikyti restituciją. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė ieškinio, kurį buvo priėmęs, trūkumus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškinio reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas ir apibrėžtas, ieškinio pagrindas taip pat neaiškus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Tačiau iš ieškinio dalyko nėra matyti, kokio konkretaus materialiojo teisinio rezultato ieškovai siekia: ar ieškovai BUAB „Neto“ siekia grąžinti sklypus ar atlikti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais. Tai, kad neaiškus ieškinio dalykas, pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartyje konstatavo, kad ieškiniu prašoma, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ 2011 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti BUAB „Neto“ iš UAB „Edex“ pagal ginčijamą sutartį perleistus sklypus. 2016 m. gegužės 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė atlikti restituciją atlyginant didžiausią turto vertę. Taip pat ieškovai nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas dėl atsakovės UAB „Edex“ nesąžiningumo, tačiau nenurodo ir neįrodinėja kaip, kokiu būdu pasireiškė jos nesąžiningumas. Taigi iš pareikšto ieškinio nėra galimybės aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, dėl tos priežasties yra pažeidžiamos kitų proceso dalyvių teisės, atsakovams yra apsunkintos galimybės reikšti atsikirtimus, pasirinkti tinkamą gynybos būdą.Aplinkybė, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo priimtas ir byloje yra pateikti atsiliepimai į ieškinį, nereiškia, kad pateiktas ieškinys buvo be trūkumų. Ieškinio trūkumus teismas tinkamai identifikavo ir atskleidė tik priėmęs ieškinį ir rengiantis bylos nagrinėjimui. Taip pat nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dėl to, jog galbūt bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, kuriam bus perduota iš civilinė byla, neįžvelgs ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškinys pareikštas su trūkumais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumus ir terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2016 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams B. P., G. P., M. P., A. P. terminą iki 2016 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) pašalinti ieškinio trūkumus.